Procesinio sprendimo kategorijos:
44.5.1; 50.10; 102.2; 114.11; 116.1;126.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,
sekretoriaujant Justinai Ščerbaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei I. S.,
atsakovo atstovui S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinėje byloje, kurioje BUAB „MONMARKAS“ iškelta bankroto byla, ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovui BUAB „MONMARKAS“ dėl nuostolių atlyginimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė ieškinį, prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą 41953,69 Lt sumai (3 t., b.l. 83). Nurodė, kad 2013-12-20 „Swedbank lizingas“, UAB pateikė UAB „MONMARKAS“ administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ įgaliotam asmeniui S. L. kreditorinį reikalavimą 41953,69 Lt sumai. 2014-01-09 rašte, adresuotame „Swedbank lizingas“, UAB, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
BUAB „MONMARKAS“ administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą (4 t., b.l. 19) į ieškinį patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, jog bankroto administratorius nesutinka su „Swedbank lizingas“, UAB kreditoriniu reikalavimu, nes „Swedbank lizingas“, UAB praleido 45 dienų terminą, nustatytą 2013-07-23 nutartimi dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Bankroto administratoriaus turimuose įmonės dokumentuose duomenų apie „Swedbank lizingas“, UAB skolą nerasta, todėl bankroto administratorius negali patvirtinti „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinio reikalavimo ar jo dalies tikrumo ir sutikti su pareikštu reikalavimu.
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (4 t., b.l. 26-31), prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes tai nepažeis bankroto proceso ar kitų įmonės kreditorių teisių. Ieškovas nurodė, kad skolininkas 2008-02-07 pretenzija Nr. 01-20-12249 buvo informuotas apie susidariusio įsiskolinimo dydį bei įspėtas apie tai, kad jeigu įsiskolinimas nebus padengtas, lizingo sutartys bus nutrauktos. Lizingo sutarčių 11 p. reglamentuoja lizingo sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nutraukimo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas nebuvo padengtas, kreditorius 2008-02-26 pranešimu Nr. 01-30-2658 nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti lizingo sutarčių objektus. Kreditorius prašo patvirtinti 41953,69 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 18662,72 palūkanų įmokos nuo lizingo sutarčių nutraukimo dienos iki jų pabaigos, 20458,77 Lt dydžio nuostolis, patirtas dėl lizingo sutarčių objektų realizavimo, bei 2832,20 Lt papildomų išlaidų dėl atliktų dažymo paslaugų pagal 2009-03-05 PVM sąskaitą faktūrą, kurią kreditorius apmokėjo 2009-03-16 mokėjimo nurodymu (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p., CK 6.63 str. 2 d., 6.251 str., 6.574 str., 6.872 str.).
Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės.
UAB „MONMARKAS“ ir „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs AB bankas Hansabankas) sudarė:
2005-07-07 Lizingo sutartį Nr. LT020371 dėl 1 naudoto automobilio Mercedes-Benz S320, 2000 m. - 23000,17 eurų sumai (3 t., b.l. 154-158).
2005-07-15 Lizingo sutartį Nr. LT020690 dėl 35 kub. m ir 8 kub. m naujų konteinerių, 2005 m. - 5931,42 eurų sumai (3 t., b.l.169-173).
2005-08-09 Lizingo sutartį Nr. LT020688 dėl 1 naudoto paketavimo preso antrinėms žaliavoms LP 40 VH, 1982 m. – 12000 eurų sumai (3 t., b.l. 174-178).
2005-09-15 Lizingo sutartį Nr. LT022870 dėl 2 naujų konteinerių, 2005 m. - 5792,40 eurų sumai (3 t., b.l. 99-103);
2005-09-27 Lizingo sutartį Nr. LT0233263 dėl naujos kompiuterinės įrangos, 2005 m. - 4434,55 eurų sumai (3 t., b.l. 159-168);
2005-10-11 Lizingo sutartį Lt 023848-49 dėl naudotų konteinerių, 2002 m. - 13302,25 eurų sumai (3 t., b.l. 111);
2005-10-11 Lizingo sutartį Nr. LT023849 dėl 1 naudoto kaušinio krautuvo SCHAEFF (duomenys neskelbtini) 1994 m. - 12453,66 eurų sumai (3 t., b.l. 112-116);
2005-10-11 Lizingo sutartį Nr. LT023850 dėl 1 naujo vaizdo stebėjimo, apsaugos ir procesų valdymo sistemos, 2005 m. - 4779,55 eurų sumai (3 t., b.l. 127-131);
2005-10-26 Lizingo sutartį Nr. LT024609 dėl 2 naujų konteinerių 27 kub. m., 2005 m. - 6795,40 eurų sumai (3 t., b.l. 117-121);
2005-11-02 Lizingo sutartį Nr. LT024561 dėl 2 naujų konteinerių 12 kub. m., 2005 m. -509731 eurų sumai (3 t., b.l. 122-126);
2005-11-07 Lizingo sutartį Nr. LT024937 dėl atliekų rūšiavimo konvejerio (duomenys neskelbtini)1.200*15.615-30, 1984 m. – 13100 eurų sumai (3 t., b.l. 149-153);
2005-11-09 Lizingo sutartį Nr. LT024983 dėl 1 naudoto vilkiko MAN 26.403 F200137, 1997 m. - 24500 eurų sumai (3 t., b.l. 142).
2005-11-09 Lizingo sutartį Nr. LT025001 dėl 1 naudotos priekabos HKM ALTENBURG MEILLER GMT18/3, 1996 m. - 7500 eurų sumai (3 t., b.l. 143);
2005-11-09 Lizingo sutartį Nr. LT0025002 dėl 1 naudotos priekabos ANNABURGER NFZ LM 18.78, 1996 m. - 7500 eurų sumai (3 t., b.l. 144-148);
2005-11-24 Lizingo sutartį Nr. 025652 dėl 2 naujų konteinerių CTF CONTAINEX, 2005 m. – 8813,14 eurų sumai (3 t., b.l. 137-142);
2005-12-22 Lizingo sutartį LT026866 dėl 1 naudoto automobilio BMW 7451, 2002 m.-29975,67 eurų sumai (3 t., b.l. 88-92);
2005-12-22 Lizingo sutartį Nr. LT026859 dėl naujų konteinerių statybinėms atliekoms, 2005 m. – 15658,65 eurų sumai (3 t., b.l. 132-136).
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027692 dėl 1 naudoto spec. paskirties krovininio automobilio MAN 19.342, 1994 m. – 16624,19 eurų sumai (3 t., b.l. 179).
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027693 dėl 1 naudoto spec. paskirties krovininio automobilio Mercedes Benz 1991 m. – 11874,42 eurų sumai (3 t., b.l. 180).
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027694 dėl 1 naudoto šiukšliavežio Volvo FL 7H-4x2, 1992 m. – 15436,75 eurų sumai (3 t., b.l. 181-185);
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027689 dėl 1 naudoto automatinio preso PAAL (duomenys neskelbtini) 1998 m. – 35623,26 eurų sumai (3 t., b.l. 191);
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027690 dėl 1 naudoto hidraulinio presavimo įrenginio 500 VL, 2002 m. – 11874,42 eurų sumai (3 t., b.l. 192);
2006-01-18 Lizingo sutartį Nr. LT027691 dėl 1 naudoto krautuvo TOYOTA 02-7FG15—15833, 2001 m. – 13061,86 eurų sumai (3 t., b.l. 193);
2006-02-23 Lizingo sutartį Nr. lT029069 dėl naudotų preskonteinerių TYP MPC 15, serijos Nr. 1038, Nr. 9623, serijos Nr. 765 -12598,47 eurų sumai (3 t., b.l. 93-98);
2006-04-06 Lizingo sutartį Nr. LT031295 dėl 2 naujų GAK tipo 12 kub. m. konteinerių, 2006 m. – 10453,54 eurų sumai (3 t., b .l. 105);
2006-04-06 Lizingo sutartį Nr. LT031296 dėl 12 naujų 10 kub. m. konteinerių, 2006 m. - 9719,45 Lt sumai (3 t., b.l. 106-110);
2006-04-06 Lizingo sutartį Nr. LT031297 dėl naujos kompiuterinės įrangos, 2006 m. - 4671,22 eurų sumai (3 t., b.l. 186-191);
2006-04-16 Lizingo sutartį Nr. LT031294-96 dėl 1 naudoto statybinio vagonėlio TOI TOI, 2003 m. – 2896,20 eurų sumai (3 t., b.l. 104).
2005-12-23 – 2006-04-12 „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs AB bankas Hansabankas) su atsakovu sudarė turto priėmimo-perdavimo aktus (3 t., b.l. 226-256).
2008-02-07 „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs AB bankas Hansabankas) pateikė UAB „MONMARKAS“ pretenziją Nr. 01-20-12249 dėl įsiskolinimo, nurodant, jog bankas reikalauja per 14 dienų nuo pretenzijos išrašymo datos pervesti 468970,63 Lt skolos, turto likutinės vertės ir palūkanų (4 t., b.l. 32).
2008-02-26 „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs AB bankas Hansabankas) pranešimu Nr. 01-30-2658 pranešė UAB „MONMARKAS“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo (3 t., b.l. 220-221).
2008-06-16 „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs AB bankas Hansabankas) sąskaitos-faktūros išrašytos UAB „MONMARKAS“ (3 t., b.l. 257-287).
2013-07-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „MONMARKAS“ (j.a.k. 125824742) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Alternatyva verslui“ (j.a.k. 302680345).
2013-11-12 nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „MONMARKAS“ kreditorių sąrašą.
2013-12-20 „Swedbank lizingas“, UAB su pareiškimu Nr. SL-SR/13-5734 kreipėsi į skolininką UAB „MONMARKAS“ dėl finansinių reikalavimų 41953,69 Lt sumai patvirtinimo (3 t., b.l. 85-87).
Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatytą lizingo sąvoką šios sutarties šalys – lizingo davėjas ir lizingo gavėjas tikslu įvykdyti prisiimtas prievoles turi sudaryti kitus lizingo santykių subjektams privalomus arba papildomus sandorius. Lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nėra daikto (šios sutarties dalyko) savininkas, turi šį daiktą įsigyti iš trečiojo asmens. Šis įsigijimas privalomas, todėl ir tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis lizingo davėjui privaloma. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.574 straipsniu, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko antrąjį variantą, t.y. sutarčių nutraukimą (3 t., b.l. 220-221) ir lizingo dalyko atsiėmimą, kartu pareikalaudamas iš lizingo gavėjo sumokėti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos ir nuostolius, patirtus realizavus lizingo dalyku esantį turtą. Nuostolių, patirtų pardavus lizinguotą turtą, dydį, ieškovas apskaičiuoja kaip skirtumą tarp likusios neišmokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realios pardavimo kainos. Teismas pažymi, jog toks nuostolių apskaičiavimo būdas yra pagrįstas ir pripažįstamas teismų praktikoje.
Kiekvieno lizingo gavėjo esminė pareiga yra mokėti lizingo įmoką. Paprastai (kaip ir šiuo atveju) šią įmoką sudaro dvi dalys: pirma, palūkanos – atlygis lizingo gavėjui už suteiktą finansinę paslaugą, ir, antra, mokėjimas lizingo objekto vertei dengti, t. y. lizingo davėjo išlaidoms įsigyjant lizingo gavėjo pageidautą turtą kompensuoti. Tinkamai įvykdžius šalių sudarytas lizingo sutartis, ieškovas būtų gavęs numatytas palūkanas, taip pat jam būtų padengta turto įsigijimo kaina, o pastarasis pereitų lizingo davėjo nuosavybėn. Nutraukus lizingo sutartis ir ieškovui susigrąžintą lizinguotą turtą pardavus kitiems asmenims mažesne kaina nei neišpirkta (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė, ieškovas patiria tiesioginius nuostolius, nes jis jau buvo nupirkęs turtą (CK 6.249 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartis, ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievoles pagal lizingo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siekė savarankiškai surasti asmenis, galinčius įsigyti lizinguotą turtą. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nereagavo į atsakovo pasiūlymus, nes pats atsakovas nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, ieškodami asmenų, galinčių įsigyti lizinguotą turtą, tuo sukurdami teisines pasekmes ir pagrindą ieškovui savo nuožiūra realizuoti lizinguotą turtą.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainą, ar padidino papildomas išlaidas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės mažinti su realizuojamo turto pardavimu susijusias papildomas išlaidas arba didinti parduodamo turto kainą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.
Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nuostolių dydį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo 41953,69 Lt bendrą nuostolių sumą, susidedančią iš:
- 18662,72 palūkanų įmokos nuo lizingo sutarčių nutraukimo dienos iki jų pabaigos (3 t., b.l. 222-225);
- 20458,77 Lt dydžio nuostolio, patirtas dėl lizingo sutarčių objektų realizavimo (3 t., b.l. 85-87);
- 2832,20 Lt papildomų išlaidų dėl atliktų dažymo paslaugų (b.l. 3 t., b.l. 288; 4 t., b.l. 36).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo prievolės atsiradimą, taip pat šios prievolės dydį, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovo patirtus nuostolius priteisti iš atsakovo. Šią išvadą teismas grindžia:
1) CK 6.574 straipsniu, nustatančiu, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį;
2) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.2 punktus, pagal kuriuos lizingo davėjui nutraukus sutartį ir lizingo davėjui sumokėti visas iki nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių;
3) Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.3 punktu, pagal kurį lizingo gavėjas privalo grąžinti lizingo bendrovei turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutartys yra konkrečios lizingo sutartys, numatančios lizingo gavėjo pareigą, nutraukus lizingo sutartis ir grąžinus lizingo davėjui turtą, atlyginti jam nesumokėtas įmokas ir patirtus nuotolius. Teismas pažymi, kad atsakovas nepareiškė reikalavimų dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl lizingo sutarčių nepripažinus negaliojančiomis, teismas jomis vadovaujasi, priimdamas sprendimą šioje byloje.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, vykdydamas turto realizavimą, nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo išlaidas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiškumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti juos nuo civilinės atsakomybės.
Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtas palūkanas (3 t., b.l. 222-225), nuostolius, kad būtent lizingo objektų pardavimo kaina sandorių sudarymo metu buvo kitokia. Teismas pažymi, kad byloje yra duomenys, kad ieškovas nedidino nuostolių sumos: apskaičiuodamas nuostolius, realizavus turtą pagal atskiras lizingo sutartis lizinguoto turto likutinę vertę nurodė be PVM ir realizuoto turto vertę taip pat be PVM (3 t., b.l. 85-87).
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas neteisėtu būdu padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės. Teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais, todėl jais remiasi.
Ieškovas prašo priteisti 2832,20 Lt papildomų išlaidų dėl atliktų dažymo paslaugų (3 t., b.l. 288). Pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.3 p. jeigu sutartis nutraukiama pagal 11.1 p. klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius. Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitą - faktūrą (3 t., b.l. 288), įrodančią ieškovo papildomas išlaidas, kurias jis apmokėjo (4 t., b.l. 36), todėl darytina išvada, jog ieškovo prašymas priteisti 2832,20 Lt papildomų išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą terminą kreditoriniams reikalavimas pareikšti, įtraukiant į BUAB „MONMARKAS“ trečios eilės kreditorių sąrašą „Swedbank lizingas“, UAB su 41953,69 Lt kreditoriniu reikalavimu, nes tai nepažeis bankroto proceso operatyvumo ir kitų įmonės kreditorių teisių (LR Įmonių bankroto įstatymas, CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str., 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo BUAB „MONMARKAS“ 41953,69 Lt nuostolių ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai.
Įtraukti į BUAB „MONMARKAS“ trečios eilės kreditorių sąrašą „Swedbank lizingas“, UAB su 41953,69 Lt kreditoriniu reikalavimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Neringa Švedienė