Esminiai pasikeitimai bankroto procese

Nuo 2020-01-01 įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriuo buvo pakeista nemokumo sąvoka,  bankroto bylų inicijavimo ir iškėlimo tvarka, bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių ir nemokumo administratoriaus teisės ir pareigos, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka, bankroto proceso trukmė, vadovo atsakomybė už pavėluotai inicijuotą arba neinicijuotą bankroto procesą.

Nuo 2020-01-01 įmonė laikoma nemokia, kai laiku negali vykdyti prievolių arba jos visi įsipareigojimai viršija visą balansinio turto vertę. Iki šiol nemokumas buvo pripažįstamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Toks nemokumo sąvokos pasikeitimas reiškia, kad teismas atlaisvinamas nuo detalaus turto ir prievolių santykio nustatymo ir orientuojamas į faktinį nemokumo nustatymą. Tuo pačiu teismams bus paliekama didesnė laisvė vertinant įmonės nemokumą, teismui kiekvienu konkrečiu atveju ne tik formaliai taikant įstatyme numatytus nemokumo kriterijus, bet ir įvertinant, ar faktinės aplinkybės sudaro prielaidą juridinį asmenį laikyti nemokiu.

Tiek ankstesnis, tiek dabartinis įstatymas numato galimybę bankrutuojančiai įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Tačiau pagal dabar galiojantį įstatymą ūkinę komercinę veiklą įmonė gali vykdyti ir jos likvidavimo dėl bankroto procedūros metu, jei kreditoriai nusprendė įmonę arba jos esminę dalį parduoti.

Bankrutuojanti įmonė gali būti parduodama. Sprendimą dėl įmonės arba esminės jos dalies pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas gali nuspręsti parduoti įmonę kaip turtinį kompleksą arba esminę jo dalį bei teises ir pareigas, kylančias iš galiojančių sutarčių, išskyrus prievoles, atsiradusias iki įmonės pardavimo. Gali būti perleisti ir kreditorių reikalavimai, patvirtinti įmonės bankroto byloje, arba jų dalis, jeigu pardavėjas, pirkėjas ir kreditorius su tuo sutinka.

Net bankrutuojančiai įmonei bus galima iškelti restruktūrizavimo bylą, kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą, t. y. įstatymas numato perėjimą iš bankroto į restruktūrizavimą. Tokią galimybę turi tik ūkinę komercinę veiklą vykdanti bankrutuojanti įmonė. Įmonės akcininkams ir kreditoriams pritarus įmonės restruktūrizavimo planui, teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Svarbu pažymėti, kad nuo 2021-07-15 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimai, kuriais buvo suteikta galimybė teismui patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir nepritarus įmonės akcininkams ar vienai iš kreditorių grupių, jei yra tenkinamos tam tikros įstatyme nustatytos sąlygos. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Įmonės bankroto byla gali būti nutraukta sudarius taikos sutartį. Taikos sutartį turi pasirašyti nemokumo administratorius ir visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Taikos sutarties sudarymui reikalingas įmonės akcininkų sprendimas. Taikos sutartis gali būti sudaryta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos.

Bankroto byla gali būti nutraukta visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir (arba) bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais. Tokiais atvejais bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo pabaigti įmonės veiklą įsiteisėjimo dienos.

Nauju įstatymu nustatyta kitokia sprendimų bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime priėmimo tvarka. Nuo 2020-01-01 kreditorių susirinkimo sprendimas, esant kvorumui, laikomas priimtu, kai už jį balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

Numatyta nauja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Likviduojant juridinį asmenį įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami pirma ir antra eile. Pirmąja eile tenkinami naują ir (ar) tarpinį finansavimą suteikusių kreditorių, su darbo santykiais susijusių darbuotojų, valstybinio socialinio fondo valdybos reikalavimai bei iš bankroto proceso metu vykdomos ūkinės komercinės veiklos likę reikalavimai; Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Be to, su kreditoriais bus atsiskaitoma tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą.

Kreditoriai savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo informacijos apie bankroto bylos iškėlimą paskelbimo internetinėje svetainėje www.avnt.lt. Svarbu pažymėti, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatyta išimtis. 

Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustatys asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Tai taps teisiniu pagrindu ateityje iš šių asmenų reikalauti žalos atlyginimo bei šių asmenų atžvilgiu reikšti kitus su tyčiniu bankrotu susijusius reikalavimus.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pagrindu įsteigtiems Nemokumo administratorių rūmams perduota dalis valstybės funkcijų. Nemokumo administratorių rūmai organizuos ir kontroliuos nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimą, egzaminuos asmenis, norinčius tapti nemokumo administratoriais,  kontroliuos administratorių veiklą, nagrinės skundus dėl nemokumo administratorių veiksmų, taikys poveikio priemones etikos kodeksą pažeidusiems administratoriams. 

Nuo 2021-07-15 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimai, kuriais padidinta vadovų atsakomybė įmonei, kol ji dar nėra nemoki: numatoma, kad vien esant įmonės nemokumo tikimybei, vadovas turi nedelsdamas informuoti jos dalyvius apie tokią tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, taip pat vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui. Taigi, įmonės vadovai yra įpareigojami nuolat stebėti ir vertinti įmonės finansinę būklę, o iškilus nemokumo tikimybei – greitai reaguoti bei inicijuoti reikalingų sprendimų priėmimą. Šių pareigų nevykdymas gali lemti įmonės vadovo atsakomybę įmonės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu, jeigu teisme bus įrodyta, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintas pareigas.