Civilinė byla Nr. 2-1240-798/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2017-4

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pakilimo takas“ akcininkės R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakilimo takas“ iškėlimo, tretieji asmenys byloje: Ž. V., uždaroji akcinė bendrovė „Artva“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė iškelti bankroto bylą atsakovei, apriboti bendrovės direktoriui Ž. V. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, jog yra UAB „Pakilimo takas“ akcininkė, turinti 50 procentų akcijų. UAB „Pakilimo takas“, pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, statė viešbutį. Vėliau statybos darbai buvo sustabdyti. Įmonės vadovas 2014-2015 m. nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, nebuvo tvirtinami metiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai, o už 2013 m. VĮ „Registrų centras“ pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo tvirtinamas bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime. Iš UAB „Pakilimo takas“ antstolė B. P. vykdo išieškojimą kreditorių UAB „CCM Baltic“ (81 416,12 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos) ir UAB „Litectus“ (2 707,86 Eur ir 6 proc.) naudai, atsakovės turtas areštuotas 85 169,45 Eur sumai. Atsakovė taip pat skolinga UAB „Artva“ 264 886 Eur, AB Telia Lietuva – 40,18 Eur, mokestinės nepriemokos suma sudaro 189 000 Eur. Atsakovė nuo 2014 m. nemoka privalomųjų žemės nuomos mokesčių, skola sudaro 1 881,03 Eur. Įmonės skola VSD biudžetui sudaro 471,99 Eur. Bendrovė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nevykdo veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų, negali grąžinti kreditų, mokėti mokesčių, todėl yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
2. Trečiasis asmuo UAB „Artva“ palaikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nurodė, jog atsakovė trečiajam asmeniui yra skolinga 213 617,64 Eur pagal 2014 m. gruodžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė šią sumą įsipareigojusi grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau negrąžino. Įskaičius sutartyje numatytas mokėti palūkanas, įsiskolinimo suma šiuo metu yra 315 389,79 Eur. 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Artva“ įsipareigojo suteikti atsakovei paskolą projektui finansuoti, buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu. Byloje yra pagrindas spręsti klausimą dėl tyčinio bankroto, kadangi vadovo pateiktais duomenimis atsakovė sumokėjo UAB „Baltpay“ 75 197 Eur sumą, tačiau ši bendrovė valdoma paties Ž. V.. Todėl teikiama nurodytam kreditoriui pirmenybė įrodo, kad atsakovės turtinė padėtis sąmoningai pabloginta.
3. Atsakovė nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti ir skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog įmonė yra skolinga UAB „CCM Baltic“ 81 416,12 Eur pagal 2015 m. sausio 8 d. paprastąjį vekselį, tačiau sieks vekselio ir notarės vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė taip pat yra pareiškusi UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje kreditorinį reikalavimą 73 750 Eur sumai. Skola UAB „Artva“ sudaro 106 747,85 Eur, o ne 264 886 Eur, skolos mokėjimo terminas nėra suėjęs. Be to, pagal 2013 m. gruodžio 10 d. pasirašytą paskolos sutartį UAB „Artva“ įsipareigojo paskolinti atsakovei 397 505,5 Eur viešbučio statybai. Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 78 Eur, o ne 189 000 Eur. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6324-653/2016 pagal R. M. ieškinį Ž. V. dėl UAB „Pakilimo takas“ priverstinio akcijų pardavimo. Pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įmonė yra moki, turi galiojančias paskolos sutartis su UAB „Artva“, A. M. – 289 620,02 Eur, L. K. – 289 620,02 Eur viešbučio statybai. Paskolos UAB „Artva“ viešbučio statybai, taip pat A. M. ir L. K. nebuvo suteiktos, todėl į balansą neįtrauktos.
4. Pagrindinė įmonės veikla yra ilgalaikio materialaus turto (viešbučio) sukūrimas. Projekto negali pabaigti dėl nuo 2013 m. vykstančių teismų su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija dėl 819 058,18 Eur ES paramos viešbučio statybai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi panaikino Ūkio ministro įsakymus, kuriais su bendrove buvo nutraukta ES paramos ir administravimo sutartis ir paliko galioti Ūkio ministro įsakymą dėl 819 038,18 Eur ES paramos skyrimo viešbučio statybai. Bendrovė numato atsiskaityti su kreditoriais iki 2017 m. rugpjūčio ir iki 2018 m. balandžio mėnesio užbaigti turto kūrimą bei pradėti vykdyti ekonominę veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Pakilimo takas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tytus“.
6. Teismas nustatė, jog pagal 2016 metų duomenis įmonė deklaruoja turto už bendrą 2 993 182 Eur sumą. Iš to skaičiaus ilgalaikio turto vertė nurodoma 2 812 210 Eur, kurią sudaro materialus turtas. Ilgalaikio turto sąrašas su likutinės vertės apskaičiavimu nepateiktas, viešųjų registrų duomenimis įmonė neturi transporto priemonių, jai nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti (5 proc. baigtumo) pastatas su 50 vietų kavine. Nekilnojamojo turto registro duomenimis paskutinį kartą pastato likutinė rinkos vertė nustatyta 2015 m. rugsėjo 1 d., ji sudaro 375 Eur sumą, pastatas areštuotas kelių antstolių. Teismas nesivadovavo 2011 liepos 11 d. turto vertės nustatymo pažyma, kadangi šie duomenys neaktualūs, dokumentų, grindžiančių pažymoje išvardintų objektų (pakilimo takas, peronas) įsigijimą ar valdymą nėra. Todėl teismas konstatavo, kad balanso duomenys nepagrįsti, atsakovė 2 812 210 Eur vertės turto neturi.
7. Pagal pateiktą paskutinį 2016 m. balansą trumpalaikio turto deklaruota už 180 971 Eur sumą, tame tarpe 75 197 Eur atsargų, nebaigtų vykdyti sutarčių – pagal atsakovo pateiktus duomenis tai yra sumokėtas avansas tiekėjui UAB „Baltpay“, tačiau sumokėto avanso grindžiančių dokumentų nepateikta. Balanse deklaruota 105 633 Eur per vienerius metus gautinų sumų. Pagal pateiktą patikslintą debitorių sąrašą be UAB „Baltpay“ debitoriai yra UAB „Skraidybos centras“ su 31 883,50 Eur pradelstu įsiskolinimu bei UAB „CCM Baltic“ - per metus mokėtina 73 750 Eur suma. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-628-372/2017 atsisakyta patvirtinti UAB „Pakilimo takas“ pareikštą kreditorinį reikalavimą 73 500 Eur sumai bankrutuojančios UAB „CCM Baltic“ kreditorių sąraše. Taigi, pagrindo įtraukti 73 500 Eur sumą į atsakovės gautinas per metus sumas nėra, dėl jos vyksta ginčas. UAB „CCM Baltic“ 2016 m. spalio 17 d. iškelta bankroto byla, todėl realios perspektyvos šiai sumai atgauti nėra. Atsakovė nepateikė duomenų, įrodančių UAB „Skraidybos centras“ 31 883,50 Eur skolos atgavimo realumą, nepasisakė apie atliktus veiksmus siekiant skolą atgauti. Teismas pripažino, jog duomenų apie įmonės realiai valdomą turtą nėra, išskyrus vienintelį nekilnojamojo turto objektą (nebaigtas statyti (5 proc. baigtumo) pastatas su 50 vietų kavine, 375 Eur vertės).
8. Pagal teismui pateiktus duomenis 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo pasirašyta projekto dėl viešbučio statybos Didžiasalio kaime finansavimo ir administravimo sutartis su ŪM ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau LVPA), pagal kurią numatyta suteikti 819 058,18 Eur ES paramą atsakovei viešbučio statybos projektui įgyvendinti, o antrą dalį finansavimo tai pačiai sumai turės skirti pati atsakovė. Ūkio ministro 2014 m. kovo 21 d. ir vėlesniais įsakymais, nustačius atsakovės pažeidimus, finansavimo sutartis nutraukta, bendrovė įpareigota sugrąžinti visas avansu sumokėtas 204 528,35 Eur (706 195,52 Lt) ES paramos lėšas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, nustačius procedūrinius pažeidimus, Ūkio ministro įsakymai dėl finansavimo nutraukimo ir avanso grąžinimo panaikinti, sprendimas neįsiteisėjęs.
9. Pagal 2016 m. balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 388 306 Eur sumą, iš to skaičiaus 299 755 Eur ilgalaikių ir 88 551 Eur trumpalaikių įsipareigojimų. Teismui pateikto patikslinto kreditoriaus sąrašo suma yra mažesnė, tačiau sąrašo duomenys vertinami kritiškai, jame neišvardinti visi kreditoriai, taip pat iškraipyti atsiskaitymo terminai. Į sąrašą nėra įtraukta pradelsta 213 617,64 Eur skola kreditorei UAB „Artva“, tačiau pagal sutartį atsiskaitymo terminas suėjo 2015 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimą skolininke liko UAB „Pakilimo takas“, pakeistos tik prievolės užtikrinimo priemonės (Ž. V. ir R. M. vekselių išdavimu). UAB „Artva“ pateikė duomenis, jog įmonės skola liko nesumokėta, todėl ji įtrauktina į pradelstus atsakovės įsipareigojimus. Į kreditorių sąrašą nepagrįstai neįtrauktas UAB „Litectus“ su antstolės vykdomu 2 707,86 Eur skolos išieškojimu pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, įsiskolinimas pradelstas.
10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog BUAB „CCM Baltic“ 81 162,53 Eur skola nepradelsta. Atsakovė pateikė dviejų įmonių vadovų 2016 m. liepos 7 d. pasirašytą Susitarimą dėl dalinio patirtų išlaidų kompensavimo susitarimo pakeitimo, pagal kurį atsiskaitymo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 2 d. Nustatyta, kad vykdomasis įrašas atliktas dar 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. vasario 24 d. antstolio areštuotas atsakovės turtas. 2016 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „CCM Baltic“. Todėl teismas nesivadovavo 2016 m. liepos 7 d. susitarimu. Hipotekos registro duomenimis, taip pat iš šalių pateiktų dokumentų nustatyta, jog nuo 2013 m. sausio mėnesio įregistruota sutartinė hipoteka prievolėms UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Artva“ užtikrinti: visoms 50 vnt. UAB „Pakilimo takas“ akcijoms, priklausančioms Ž. V.. Kreditorių ir debitorių sąraše nurodytas viena tiekėja UAB „Baltpay“, kurios vadovas ir akcininkas yra pats Ž. V.. Jokių duomenų, grindžiančių šių tarpusavio skolų atsiradimo pagrindą ir grąžinimo sąlygas nepateikta, sudarytų sutarčių bei mokėjimo dokumentų nėra.
11. Teismas pripažino, kad turimi duomenys nepaneigė LVPA 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 rugsėjo 16 d. pažeidimo tyrimo išvadų konstatuotų faktų, jog UAB „Pakilimo takas“ nesugeba įvykdyti įsipareigojimo pradėti projekte numatytas veikas bei nesilaiko numatytų terminų. Atsakovės vadovo pateiktų 2015 ir 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis 2014-2016 metais jokia įmonės veikla nebuvo vykdoma (pardavimo pajamų ir sąnaudų nedeklaruota). Atsakovės vadovas patvirtina, jog tik atgavus ES finansavimą bendrovė galės užbaigti materialaus ilgalaikio turto kūrimą ir 2018 metais pradėti vykdyti ekonominę veiklą. Teismui nepateikta dokumentų ir duomenų apie jokią kitą įmonės vykdomą ar vykdytą ūkinę veiklą. Todėl teismas padarė išvadą, jog bendrovė nevykdo veiklos, iš kurios galėtų gauti pajamų, reali ūkinė veikla nevykdoma, įmonė negeneruoja pajamų, leidžiančių atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi tarp atsakovės akcininkų akivaizdžiai vyksta ilgametis konfliktas dėl įmonės valdymo bei veiklos organizavimo, nėra pagrindo spręsti, jog įmonės dalyviai priims teigiamą sprendimą ir artimiausiu metu imsis realių priemonių įmonės mokumui atkurti.
12. Teismas pripažino, kad net ir tuo atveju, jei būtų priimtas bendrovei palankus sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1822-556/2017 dėl ŪM įsakymų panaikinimo, reikia įvertinti aplinkybę, jog aukščiau minėtos ES paramos lėšos yra tikslinės paskirties, jomis bus galimi mokėjimai, išskirtinai susiję tik su projekto vykdymu. Be to, išliktų atsakovės pareiga pačiai investuoti pusę bendros projekto vertės, 819 058,18 Eur sumą, į atnaujintą viešbučio statybos projekto vykdymą pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. finansavimo sutartį. Duomenų apie realias galimybes bei ketinimus investuoti lėšas į UAB „Pakilimo takas“ veiklą nėra. Viešųjų registrų duomenimis įmonėje yra vienas apdraustasis asmuo. Todėl teismas padarė išvadą, kad įmonės finansinė būklė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo apibrėžimą.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja, įmonės akcininkė R. M., nėra ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytas subjektas, turintis teisę teikti teismui prašymą apriboti UAB „Pakilimo takas“ vadovo Ž. V. teises. Pareiškėja dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei akcentavo atsakovo vadovo veiksmus, nukreiptus asmeniškai prieš ją, kaip lygiavertę įmonės akcininkę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė Ž. V. 1 740 Eur baudą dėl padaryto ATPK 505 straipsnyje numatyto nusižengimo (Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas). Todėl teismas konstatavo, kad dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teismo iniciatyva taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas: aplinkybė, jog, vadovas ilgą laiką žinodamas apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti bankroto procesą šiuo metu neįrodyta. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Pakilimo takas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Pakilimo takas“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsakovės finansinė būklė pagal finansinės atskaitomybės dokumentus neatitinka Įmonių bankroto įstatyme numatyto nemokumo apibrėžimo. Įmonės balanse nurodyta, kad jos turtą sudaro 2 993 182 Eur, iš kurių 2 812 210 Eur yra ilgalaikis materialus turtas, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos siekia tik 88 551 Eur, tuo tarpu bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma sudaro tik 388 306 Eur. Tai reiškia, jog įmonės mokėtinos sumos sudaro tik kiek mažiau nei 14 procentų įmonės balanso.
2. Teismas pažeidė savo pareigą būti aktyviam ir kilusias abejones dėl finansinės įmonės būklės aiškino atsakovės nenaudai. Teismas, abejodamas dėl įmonės balanse nurodytų duomenų tikslumo, turėjo teisę skirti žodinį bylos nagrinėjimą, iškviesti asmenis, atsakingus už įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, įmonės direktorių, kurie galėtų paaiškinti teismui, kodėl ir kokias pagrindais 2016 metų balanse atsirado konkrečios sumos. Tačiau teismas nutartyje savo išvadas dėl atsakovės nemokumo padarė tik spėjimo būdu, be to nenustatė konkrečių šiai bylai svarbių balansinių verčių (turimo turto masės bei pradelstų įsipareigojimų dydžio). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teismas privalėjo veikti aktyviai ir savo iniciatyva gauti įrodymus iš viešųjų registrų apie visą atsakovės nekilnojamąjį turtą (pakilimo taką, peroną), taip pat turėjo pareigą kviesti įmonės direktorių ir asmenis, faktiškai tvarkančius buhalterinę įmonės apskaitą, kad šie teiktų teismui paaiškinimus žodinio proceso tvarka, tačiau to teismas nepadarė.
3. Pareiškėja bankroto byloje yra akcininkė, turinti 50 procentų atsakovės akcijų. Teismo teiginiai, jog atsakovė nepateikė įmonės balanso už 2017 metus nepagrįstas, kadangi šiuo metu tarp įmonės akcininkų vyksta įsisenėjęs konfliktas, pareiškėja balsuoja prieš finansinių ataskaitų tvirtinimą. Šiuo atveju susiklostė tipinis akcininkų ginčas, vadinamas „aklaviete“, kai akcininkai, turintys po lygiai įmonės akcijų, negali priimti įmonės veiklai būtinų sprendimų. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2013 metais vien dėl to, jog vėliau jie nebuvo tvirtinami dėl pareiškėjos atsisakymo tą daryti. Todėl atsakovės vadovas net neturėjo galimybės teismui pateikti patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų. Šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas negali būti nei sankcija už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą, nei akcininkų ginčo išsprendimo alternatyva, nes taip būtų tenkinami nesąžiningo akcininko interesai.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010 yra konstatavęs, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl susidariusių įsiskolinimų iš viso buvo bandyta juos išieškoti teismine tvarka. Tiek UAB „Artva“, tiek kitų kreditorių reikalavimai gali būti įgyvendinti kitu būdu, tai yra pateikiant ieškinį apylinkės ar apygardos teismui. Tuo tarpu kreipimasis į apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip pažeistų teisių gynimo priemonė, yra nesuderinta su proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
5. Teismas nepaisė viešojo intereso buvimo byloje fakto. Atsakovė šiuo metu stengiasi įgyvendinti projektą, kuriam skiriama ES parama, iš kurio turėtų naudos visuomenė, todėl pasyvūs teismo veiksmai vertintini kaip nepakankamas viešojo intereso paisymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, kai projekto įgyvendinimo terminas nėra ilgas, o projektas iš pagrindų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą, prioritetas teiktinas ne privatiems ieškovo interesams, o aukščiau nurodytam viešajam interesui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010).
6. Nekilnojamojo turto vertė negali būti tapatinama su Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto verte. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė jam pateiktą 2011 m. liepos 11 d. turto vertės nustatymo pažymą, kaip neaktualią, ir rėmėsi VĮ „Registrų centras“ nurodyta verte. Turto vertė, nustatyta pagal valstybinius įkainius, yra žymiai mažesnė už vertę, kurią diktuoja ekonominės rinkos dėsniai, todėl Nekilnojamojo turto registro nustatyta turto vertė neatitinka faktinės daikto vertės. Teismų praktikoje vienareikšmiškai nurodoma, kad turtas negali būti vertinamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę, jeigu ji nėra nurodyta individualaus turto vertinimo pagrindu. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pateikta turto vertės nustatymo pažyma nebuvo ginčyta ar priežiūros institucijos pripažinta neatitinkančia teisės aktų reikalavimų. Todėl teismo išvada, kad neva minėta pažyma neįrodo turto vertės, neatitinka įstatymo nuostatų. Atsakovės vadovas 2017 m. balandžio 27 d. įsakymu „Dėl nebaigtos statybos vertės nustatymo“ nebaigtą statyti viešbučio kompleksą įvertino 2 812 210 Eur. Teismas neįvertino kito atsakovės turto – kilimo-tūpimo tako ir lėktuvų parkavimosi aikštelės.
7. Teismas netinkamai įvertino atsakovės turimo trumpalaikio turto dydį. Balanse nurodytas trumpalaikis turtas sudaro tik 180 971 Eur. Todėl, pripažinus, jog jo faktiškai įmonė neturi, tai nekeičia įmonės mokumo fakto, nes atsakovės ilgalaikio turto vertė siekia 2 812 210 Eur. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien dėl to, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „CCM Baltic“ bankroto byloje dėl 73 500 Eur, nėra pagrindo minėtą sumą įrašyti į gautinas sumas. Tačiau teismas taip pat nurodo, jog UAB „Artva“ 213 617,64 Eur suma privalo būti įrašyta į įmonės įsipareigojimus, nors nėra jokių teismo sprendimų ar nutarčių, patvirtinančių būtent minėtą įsiskolinimo dydį.
8. Teismas nepagrįstai į turimą turtą neįskaitė ir 204 528,38 Eur ES paramos lėšų, kadangi Ūkio ministerija nutraukė finansavimo sutartis. Tačiau būtent pirmosios instancijos teismas pripažino, jog priimti įsakymai yra neteisėti, ir šiuo metu vyksta apeliacinis procesas. Tai reiškia, jog minėti įsakymai nėra įsiteisėję ir negali būti vykdomi, todėl teismo argumentai, kad minėta suma negalėtų būti laikoma įmonės turtu, yra nepagrįsti.
9. Teismas nenustatė atsakovės faktiškai pradelstų įsipareigojimų sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant įmonės nemokumą turi būti vertinami pradelsti įmonės įsipareigojimai, o ne trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienus metus mokėtinos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Taigi, nustatant įmonės nemokumą yra privalu vertinti įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Šiuo atveju teismas to nepadarė. Teismo nutartyje niekur nėra nurodyta, kokia yra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma, taip pat, kokios vertės turtas yra įmonės balanse. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, jog UAB „Artva“ turimas 213 617,64 Eur reikalavimas jau yra pradelstas. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
15. Trečiasis asmuo UAB „Artva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, teisingai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad UAB “Pakilimo takas” yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės pateikto patikslinto kreditorių sąrašo duomenis, nes jame išvardinti ne visi kreditoriai, taip pat iškraipyti atsiskaitymo terminai. Atsakovė sąmoningai tyčia į kreditorių sąrašą neįtraukė kreditorei UAB „Artva“ pradelstos sumokėti 213 617,64 Eur skolos, kurios sumokėjimo terminas suėjo 2015 m. gruodžio 31 d. Į kreditorių sąrašą nepagrįstai neįtraukta UAB „Litectus“ su antstolės vykdomu 2 707,86 Eur skolos išieškojimu pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.
2. UAB “Pakilimo takas” Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinių neteikia nuo 2014 metų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad 2016 metų balanse, kuriuo remiasi atsakovė atskirajame skunde, nurodyti duomenys atitinka realią įmonės padėtį. Abejones atsakovės pateiktų finansinių dokumentų patikimumu kelia pačiuose dokumentuose nurodomų duomenų dviprasmybės ir jų neatitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nei pirmos instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokią veiklą atsakovė realiai šiuo metu vykdo, iš kokių šaltinių gauna (ketina gauti) pajamas ir kaip ketina atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovei iš tiesų esant nemokiai ir jos turtinei padėčiai blogėjant, delsimas kelti bankroto bylą galėtų pažeisti tiek esamų, tiek būsimų įmonės kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų atsakovei prekes ar paslaugas.
3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei nepateikus duomenų apie skolų iš BUAB “CCM Baltic” (73 500 Eur) ir UAB “Skraidybos centras” (31 883,50 Eur) atgavimo perspektyvas, realios perspektyvos šioms sumoms atgauti nėra.
4. UAB „Pakilimo takas” savo argumentui, jog jo įsipareigojimai UAB „Artva” esą nėra pradelsti, nepateikė jokių objektyvių duomenų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės argumentus ir patvirtina faktinę aplinkybę, kad UAB „Pakilimo takas”, remiantis 2014 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimu dėl dalinio 2012 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties pakeitimo, skolinga UAB ‚Artva” 213 617,64 Eur ir skolą yra įsipareigojusi sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Todėl konstatuotina, kad atsakovė jau 17 mėnesių vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles.
5. Atmestini kaip nepagrįsti ir „Pakilimo takas” reikalavimai dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti rašytinius įrodymus – 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Pakilimo takas” direktoriaus įsakymą dėl nebaigtos statybos vertės nustatymo ir 2017 m. turto apžiūros aktą, kurie pasirašyti paties atsakovės vadovo Ž. V.. Šie dokumentai atsakovės parengti jau po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pasirašyti pačios atsakovės vadovo, todėl jie nelaikytini įrodymais, galinčiais objektyviai pagrįsti, kad juose nurodyta informacija yra teisinga ir atitinka tikrovę.  Todėl nėra pagrindo minėtus dokumentus priimti apeliacinėje instancijoje, juos vertinti ir dėl jų pasisakyti.
16. Atsakovė UAB „Pakilimo takas“ ir trečiasis asmuo Ž. V. 2017 m. birželio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl UAB „Artva“ pašalinimo iš trečiųjų asmenų, 5 792 Eur baudos skyrimo UAB „Artva“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, naujų įrodymų prijungimo ir civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atidėjimo. Nurodo, jog atsakovė su UAB „Alekvima“ 2012 m. balandžio 5 d. sudarė paskolos sutartį dėl 213 617,00 Eur suteikimo UAB „Pakilimo takas“ viešbučio statybai. UAB „Alekvima“ 2014 m. gruodžio 4 d. pranešė, kad reikalavimo teises pagal šią sutartį perleido UAB „Artva“. Atsakovė, Ž. V., R. M. ir UAB „Artva“ 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo Ž. V. ir R. M. paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais įsipareigojo sumokėti UAB „Artva“ po 106 870 Eur. UAB „Artva“ šiuos vekselius pateikė notarui, kuris 2016 m. sausio 25 d. atliko vykdomuosius įrašus. Todėl UAB „Artva“ neturi jokios reikalavimo teisės į UAB „Pakilimo takas“.
17. Atsakovė UAB „Pakilimo takas“ 2017 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašydama atidėti bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1822-556/2017 ir nurodydama, jog UAB „CCM Baltic“  sąskaitos už atliktus darbus patvirtina, kad yra atlikta viešbučio statybos darbų už 505 898,73 Eur, viešbutis buvo užkonservuotas, todėl jo reali vertė nuo 2011 m. nesumažėjo. Atsakovė 2017 m. birželio 6 d. užsakė ir su VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 21 d. suderino statinio pervertinimą, pagal kurį viešbučio rinkos vertė yra 792 000 Eur. Taip pat atsakovė pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl 2 017 203 Eur vertės pakilimo-nusileidimo tako įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą. Kiti pateikiami dokumentai patvirtina, jog atsakovės skolos yra mažesnės, negu nustatė pirmos instancijos teismas.
18. Trečiasis asmuo Ž. V. 2017 m. birželio 28 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus paaiškinimus, iš esmės analogiškus 17 punkte nurodytiems atsakovės paaiškinimams.
19. Pareiškėja R. M. 2017 m. liepos 7 d. paaiškinimais prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį, svarstyti atsakovės vadovo Ž. V. civilinės atsakomybės klausimą dėl pareigų neatlikimo bei apriboti eiti viešojo ir (ar) privataus asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organu. Paaiškinime nurodė šiuos argumentus:
1. Teismas teisingai įvertino atsakovės turimą turtą ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė 2 812 210 Eur vertės turto neturi. Atsakovės pateiktos 2011 m. liepos 11 d. turto vertės nustatymo pažymos duomenys neaktualūs, neatitinka tikrovės. Prie atskirojo skundo pridėti atsakovės direktoriaus pasirašytas 2017 m. balandžio 27 d. įsakymas „Dėl nebaigtos statybos vertės nustatymo“ ir 2017 m. balandžio 27 d. materialaus turto apžiūros aktas yra neatitinkantys tikrovės ir teismą klaidinantys dokumentai. Pats bendrovės vadovas privalo žinoti, jog savo patvirtintais įsakymais negali nustatyti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertės. Ž. V. neturi vertintojo kvalifikacijos (licencijos) vertinti turtą.
2. Atsakovės vadovas nepateikė VĮ „Registrų centras“ jokių teisėtais būdais atliktų turto vertinimo dokumentų, kurie patvirtintų kitokį nei buvo nurodyta anksčiau bendrovės nekilnojamojo turto kiekį ir vertę. Ž. V. nenuginčijo nekilnojamojo turto objektų vertės, įrašytos Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka.
3. Atsakovės  teiginys, kad toliau įmonės veikla bus vystoma ir atsiskaitoma su kreditoriais, gavus 819 058,18 Eur ES paramą, yra nepagrįstas. Dėl projekto vykdymo sustabdymo ir finansavimo atnaujinimo, taip pat avansu sumokėtų lėšų grąžinimo vyksta teisminiai ginčai. Pateiktais dokumentais nebuvo paneigti LVPA 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 m. rugsėjo 16 d. pažeidimo tyrimo išvadų konstatuoti faktai, jog UAB „Pakilimo takas“ nesugeba įvykdyti įsipareigojimo pradėti projekte numatytas veikas bei nesilaiko numatytų terminų.
20. Trečiasis asmuo UAB „Artva“ 2017 m. liepos 10 d. atsiliepimu į atsakovės ir jos vadovo paaiškinimus nurodo, jog šiuose paaiškinimuose dėstomos aplinkybės yra nepagrįstos, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Šalių 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytame susitarime buvo pakeistas prievolių užtikrinimas vekseliais. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Todėl atsakovės ir UAB „Artva“ sudaryta paskolos sutartis, Ž. V. išdavus vekselį kaip užtikrinimą, kad atsakovė įvykdys prievolę, nenutrūko ir nepasikeitė minėtos paskolos sutarties šalys.
21. Atsakovė 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. liepos 12 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais nesutinka su trečiojo asmens UAB „Artva“ ir pareiškėjos R. M. argumentais, nurodo, jog atsakovė neturi skolos darbuotojams ir valstybės biudžetui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
23. Atsakovė UAB „Pakilimo takas“ kartu su atskiruoju skundu bei vėlesniais paaiškinimais, taip pat pareiškėja ir tretieji asmenys UAB „Artva“ ir Ž. V. pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, priima apelianto ir kitų bylos šalių pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
24. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Vienas iš ĮBĮ įtvirtintų savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
25. Pagal teismų formuojamą praktiką, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).
26. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
27. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Pakilimo takas“. Todėl atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino tikrosios įmonės finansinės padėties. Priešingai, teismas detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis bei 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas atsakovei papildomą terminą pateikti teismui duomenis apie turimo turto vertę bei skolininkus ir kreditorius.

Dėl turimo turto vertės

28. UAB „Pakilimo takas“ Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą yra pateikusi tik 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos įmonė turėjo 11 489 712 Lt (3 327 650,60 Eur) turto ir 1 132 836 Lt (328 091,98 Eur) mokėtinų skolų ir įsipareigojimų, iš kurių 291 202 Lt (84 337,93 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (t. I, b.l. 12-13). Taip pat 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita rodė, jog atsakovė du metus iš eilės patyrė tik nuostolius (t. I, b.l. 14). Atsakovės pateiktame 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, jog UAB „Pakilimo takas“ turi 2 993 182 Eur vertės turto, iš kurio 2 812 210 Eur yra turimas nekilnojamasis turtas, 105 633 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 75 197 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Tuo tarpu UAB „Pakilimo takas“ mokėjimo sumas ir įsipareigojimus sudaro 388 306 Eur, o per vienerius metus mokėtinas sumas – 88 551 Eur (t. I, b.l. 104).
29. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vienas atsakovei priklausantis objektas – viešbutis su 50 vietų kavine, 5 procentų baigtumo, kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2010 m. vasario 4 d. atliktą vertinimą buvo 336 Eur (t. I, b.l. 8-10; t. II, b.l. 30-34). Minėtas turtas yra areštuotas VMI ir keturių antstolių. UAB „Verslavita“ 2011 m. liepos 11 d. sudarytoje turto vertės nustatymo pažymoje bendra 9 710 00 Lt (2 812 210,38 Eur) verte buvo įvertintas nebaigtas statyti viešbutis, 2 750 000 Lt (796 455,05 Eur) vertės, pakilimo-nusileidimo takas su peronu, 4 600 000 Lt (1 332 252,09 Eur) vertės, ir peronas, 2 360 000 Lt (683 503,24 Eur) vertės (t. I, b.l. 99-103). Pažymėtina, kad šioje pažymoje buvo vertinamas visas atsakovės statomas kompleksas bei daroma prielaida, kad viešbutis bus pastatytas, lėktuvų pakilimo-nusileidimo takas vykdys veiklą, gaus pajamas ir ateityje tęs savo veiklą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre yra įvertintas tik vienas 5 procentų statybos baigtumo pastatas.
30. Kadangi bankroto bylos nagrinėjimo metu atsakovės vykdomas projektas nėra baigtas, o pakilimo-nusileidimo takas su peronu nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, yra parengta tik kadastrinių matavimų byla, atlikti kadastriniai matavimai, taigi jo pardavimas kartu su statomu viešbučiu nėra įmanomas, pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Verslavita“ pateiktu vertinimu, o atsižvelgė tik į pradėto statyti viešbučio galimą vertę.
31. Pačiame 2011 m. liepos 11 d. vertinime taip pat nurodyta, jog priverstinio visų objektų pardavimo vertė yra 3 880 000 Lt (1 123 725,67 Eur), o viešbučio su kavine – 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur), tai yra mažesnė nei nustatyta paties turto vertė. Vertinime pažymėta, kad turto likvidumas yra žemas, priverstinio pardavimo atveju pardavimo procesas gali išsitęsti, kadangi būtų reikalingas pirkėjas, suinteresuotas vykdyti viešbučių ir civilinio aerodromo veiklą (t. I, b.l. 99-103).
32. Atsakovės papildomai pateiktos UAB „CCM Baltic“ sąskaitos už atliktus statybos darbus yra išrašytos 2011 m., todėl už nebaigtą statybą sumokėtos lėšos negali patvirtinti dabartinės nekilnojamojo objekto galimos pardavimo kainos. Nors atsakovė ir pateikė duomenis, jog kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pakilimo-nusileidimo tako įregistravimo bei kito nekilnojamojo turto dabartinės vertės nustatymo, tačiau 2017 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto registro išraše iki šiol atsakovės nuosavybės teise yra įregistruotas tik vienas 336 Eur vertės nebaigtas statyti viešbutis. Atsakovė nepateikė duomenų, kada bus baigta registracijos bei vertinimo procedūra, taip pat nenurodė, kas atliko naują turto vertinimą, kokiais kriterijais rėmėsi. Teismui neturinti šių duomenų, negalima daryti išvados, jog pakilimo-nusileidimo takas tikrai bus registruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat, kad atsakovei priklausančių objektų vertė tikrai atitinka atsakovės nurodomą kainą.
33. Aukščiau aptartą statybą UAB „Pakilimo takas“ pradėjo pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. su Ūkio ministerija sudarytą Projekto „Turistinės klasės viešbučio statyba prie Ignalinos aerodromo, Didžiasalio kaime“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią projekto vykdytojui projekto įgyvendinimui buvo numatyta skirti iki 2 830 978 Lt (819 907,90 Eur) (t. I, b.l. 119-139). Tačiau Ūkio ministras 2014 m. kovo 21 d. įsakymu nutraukė finansavimo ir administravimo sutartį ir įpareigojo grąžinti lėšas. Dėl tolesnio sutarties galiojimo ir šio Ūkio ministro įsakymo vyksta ginčas. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2605-789/2016 panaikino Ūkio ministro 2014 m. kovo 21 d. įsakymą, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, yra pateiktas apeliacinis skundas.
34. Nurodytoje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) 2013 m. rugsėjo 2 d. pradėjo įtariamo sutarties pažeidimo tyrimą, o 2014 m. sausio 6 d. surašė išvadą, kad UAB „Pakilimo takas“ nesugeba įvykdyti įsipareigojimo pradėti projekte numatytas veiklas bei nesilaiko terminų. UAB „Pakilimo takas“ šią išvadą apskundė Finansų ministerijai, kuri 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu įpareigojo LVPA atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pakartotinai įvertinti paaiškėjusius naujus faktus ir aplinkybes. Ši ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra Finansų ministerijoje iki šiol nėra pasibaigusi. Būtent dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas ir panaikino 2014 m. kovo 21 d. įsakymą.
35. Taigi, net galimai atsakovei palanki ginčo dėl Ūkio ministro įsakymo baigtis apeliacinio proceso metu, nereiškia, jog projektas bus tęsiamas ir UAB „Pakilimo takas“ gaus numatytą finansavimą, kadangi dėl jo dar vyksta ginčas ir Finansų ministerijoje, kuris ir nulems atsakovės galimybes realiai gauti numatytas paramos lėšas. Duomenų apie šio ginčo eigą atsakovė ir jos vadovas teismui neteikia. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo atidėti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymą iki įsiteisės aptariamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas.
36. Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės pradėtos statybos yra nutrūkusios, jų atnaujinimo galimybė nėra aiški, pakilimo-nusileidimo takas su peronu nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o viešbutis yra tik pradėtas statyti, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Verslavita“ vertinimu ir nustatė, jog atsakovė 2 812 210 Eur vertės turto neturi. Kitų duomenų apie dabartinę turto vertę atsakovė nepateikė, nenurodė aplinkybių, dėl kurių pakilimo-nusileidimo takas iki šiol nėra įregistruotas, o kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (2017 m. balandžio 27 d. įsakymas dėl nebaigtos statybos vertės nustatymo, 2017 m. balandžio 27 d. materialaus turto apžiūros aktas) yra parengti paties atsakovės vadovo, todėl nepripažintini įrodymais.
37. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-628-372/2017 buvo atsisakyta patvirtinti UAB „Pakilimo takas“ pareikštą 73 500 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-979-157/2017 minėtą nutartį paliko nepakeistą.
38. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-4224-603/2017 išdavė atsakovei UAB „Pakilimo takas“ vykdomąjį raštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Tačiau minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-453/2013 patvirtintos taikos sutartimi UAB „CCM Baltic“ neįsipareigojo sumokėti jokių konkrečių sumų atsakovei, o tik įsipareigojo perduoti projektinę dokumentaciją bei savo lėšomis ir jėgomis  nebaigtame viešbutyje atlikti statybos rangos darbus.
39. Nors atsakovė iš UAB „CCM Baltic“ 73 750 Eur reikalauja už Haus blokelių mūro konstrukcijos, kurią UAB „CCM Baltic“  taikos sutartimi buvo įsipareigojusi sumontuoti, nugriuvimą, tačiau tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo konstatuota (nutarties 37 punktas), kad šis reikalavimas yra neįrodytas, todėl nepagrįstas. Taigi 38 punkte minėto vykdomojo rašto išdavimas nepatvirtina, kad atsakovė turi 73 750 Eur reikalavimo teisę ir ji bus išieškota pagal šį vykdomąjį raštą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai 73 500 Eur sumos neįtraukė į atsakovės per metus gautinas sumas. Pripažintina, kad UAB „Pakilimo takas“ trumpalaikio turto suma yra tik 107 471 Eur (180 971 Eur – 73 500 Eur).

Dėl pradelstų skolų dydžio

40. Atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog įmonės pradelstus įsipareigojimus sudaro tik 88 551 Eur, įrašytų į balansą, yra nepagrįstas. Atsakovė paprastuoju vekseliu buvo įsipareigojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti UAB „CCM Baltic“ 81 162,53 Eur, notaras 2016 m. sausio 7 d. sudarė vykdomąjį įrašą dėl 81 416,12 Eur išieškojimo iš atsakovės (t. I, b.l. 29-30). Jokių duomenų, kad ši skola būtų nuginčyta ar bent dėl jos vyktų ginčas teisme atsakovė nepateikė. Tokių duomenų teismas nenustatė ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO.
41. UAB „Pakilimo takas“ iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo sumokėti UAB „Artva“ 213 617,64 Eur pagal 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimą dėl dalinio 2012 m. balandžio 5 d. paskolos sutarties pakeitimo ir 2014 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį (t. I, b.l. 83-90). Nors atsakovė nesutinka su trečiojo asmens reikalavimu, nurodydama, jog 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimu atsakovės skolą UAB „Artva“ perėmė atsakovės akcininkas Ž. V. ir R. M., pasirašydami vekselius skolos sumai, tačiau ši aplinkybė nepanaikina pačios suteiktos paskolos negrąžinimo fakto. Ar UAB „Artva“ turi reikalavimo teisę į atsakovę, galės nustatyti pirmos instancijos teismas, tvirtindamas kreditorinius reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo metu nesprendžia trečiojo asmens UAB „Artva“ šalinimo iš bylos klausimo bei jos galimos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
42. Bet kokiu atveju, net ir R. M. ar Ž. V. grąžinus už UAB „Pakilimo takas“ suteiktą paskolą, jie įgytų reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovės vadovo nurodomas sutikimas atidėti savo skolos dalies išreikalavimą iki 2022 m. nepatvirtina, kad tokį patį ketinimą yra išreiškęs ir kitas 106 869,79 Eur dydžio vekselį išdavęs asmuo – R. M.. Todėl pripažintina, kad atsakovė turi 106 869,79 Eur dydžio pradelstą skolą.
43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. yra išdavęs vykdomąjį raštą dėl 2 707,86 Eur išieškojimo iš atsakovės išieškotojai UAB „Litectus“ (t. I, b.l. 31). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-8198-734/2016 dėl 940,91 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Pakilimo takas“ Ignalinos rajono savivaldybės administracijai. Atsakovė pateikė duomenis, jog sumokėjo skolą Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, taip pat sumokėjo dalį skolos VSDF biudžetui. VMI pateikė teismui duomenis, jog atsakovė neturi skolų valstybės biudžetui.
44. Bendras nurodytų pradelstų skolų dydis yra 190 740,18 Eur, o tai yra daugiau nei pusė atsakovės turimo turto (107 471 Eur), todėl atsakovė yra nemoki.
45. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Pakilimo takas“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
47. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                               Antanas Rudzinskas