KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

sekretoriaujant Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ akcininko V. P. atstovui advokatui R. N., BUAB „Naruva“ bankroto administratoriaus atstovui advokatui T. J., BUAB „Naruva“ akcininko E. T. attsovui advokatui L. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Naruva“ bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ir BUAB „Naruva“ akcininko V. P. prašymus dėl bankroto bylos nutraukimo civilinėje byloje pagal ieškovo RAB „Senoji Baltija“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Naruva“ iškėlimo,

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „Naruva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kreditoriams nustatytas 45 dienų  terminas bankroto administratorei pateikti savo finansinius reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Naruva“ kreditorių sąrašas, kuriame taip pat patvirtinti E. T. – 182,22 Lt (52,77 Eur), O. D. – 100,53 Lt (29,12 Eur), V. P. – 275,70 Lt (79,85 Eur) ir A. V. 1192,56 Lt (345,39 Eur) dydžio finansiniai reikalavimai. Gautas BUAB „Naruva“ bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymas išbraukti E. T., V. P., O. D. ir A. V. iš kreditorių sąrašo, nes bankroto administratorė, gavusi piniginių lėšų, pilnai patenkino pirmos eilės kreditorių finansinius reikalavimus. 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pirmos eilės kreditoriai -  E. T., V. P., O. D. ir A. V. išbraukti iš BUAB „Naruva“ kreditorių sąrašo. 2017-01-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš kreditorių sąrašo išbraukta VMI prie LR FM.

Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi likvidavimo procedūros pratęstos iki 2017-03-31.

Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi patvirtintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas 35 776,93 Eur sumai.

Teisme gautas  suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ akcininko V. P. prašymas dėl bendrovės likvidavimo atšaukimo ir bankroto bylos nutraukimo. Prašyme nurodyta, kad išieškojus skolą iš UAB „Gražeda“, 2017 m. sausio 9-11 dienomis buvo visiškai atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais bei padengtos visos bankroto administravimo išlaidos. Atlikus šias bankroto administravimo procedūras įmonėje liko 8157,47 Eur bei reikalavimo teisė į E. T. 485 000 Eur sumai (įskaitant procesines palūkanas) pagal 2015-04-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Atsiskaičius su kreditoriais įmonės likvidavimas neteko prasmės, todėl akcininkas V. P. siekia, kad būtų atšauktas įmonės likvidavimas. ABĮ 73 str. 16 d. numato, kad sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Panašią nuostatą atkartoja CK 2.107 str. 2 d. Įmonių bankroto įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. numato, kad bankroto byla nutraukiama kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus. Padengus kreditorių reikalavimus tęsti įmonės bankroto procesą nebetikslinga, o įstatymai nedraudžia įmonės savininkams (akcininkams) siekti atgaivinti įmonės veiklą. Nutraukus įmonės bankroto procesą įmonės valdymas turi grįžti įmonės akcininkams. V. P. yra suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, dėl to dėjo labai daug pastangų. Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos dėl neteisėtų E. T. veiksmų buvo padaryta žala ne tik įmonės kreditoriams, bet ir pačiai įmonei, o tuo pačiu ir kitam akcininkui V. P.. Dėl to V. P., kartu su bankroto administratoriumi, gynė bankrutuojančios įmonės interesus, buvo bendraieškovai civilinėje byloje Nr. 2- 321-460/2014. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priteisus žalos atlyginimą iš UAB „Gražeda“ bei iš E. T., V. P. aktyviai dalyvavo bylose, susijusiose su vykdymo procesu, tame tarpe inicijavo E. T. ir G. T. santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo procesą (bylos Nr. eA2-1-991/2016), nes siekiant išvengti išieškojimo sutuoktiniai netinkamai buvo pasidalinę turtą. V. P. šiuo metu dalyvauja civilinės bylos Nr. e2- 728-980/2017 nagrinėjime, kur pareiškė priesieškinį ir siekia nustatyti E. T. santuokoje įgyto turto dalį taip, kad būtų galima išieškoti. V. P. mano, kad patenkinti reikalavimo teisę ir išieškoti žalą iš E. T. yra realu, todėl įvykdžius teismo sprendimą įmonėje būtų apie 500 000 Eur kapitalo, o tai pakankamai ženkli suma su kuria galima tęsti įmonės veiklą. V. P. visada siekė atgaivinti įmonės veiklą, tam įdėjo daug pastangų ir jas deda toliau, todėl jis yra visiškai nesuinteresuotas, kad įmonė būtų likviduota. Esant nurodytoms priežastims, minėtam teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas atšaukti įmonės likvidavimą bei nutraukti bankroto bylą. Teismo prašo atšaukti BUAB „Naruva“ likvidavimą bei nutraukti šios įmonės bankroto bylą.

BUAB „Naruva“ bankroto administratorius pateikė pareiškimą nutraukti bankroto bylą, nurodė, 2005 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme iškelta UAB „NARUVA“ bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS. 2006 m. rugsėjo 11d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BU AB „NARUVA“ pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „NARUVA“ bankroto proceso metu teismas patvirtino 95 848,18 EUR dydžio kreditorinius reikalavimus. Administravimo išlaidos - sudarė 45478,18 EUR. Likvidavimo proceso metu iš BUAB „NARUVA“ turto ir turtinių teisių gauta 149 483,83 EUR pajamų. Iš gautų pajamų patenkinti visi teismo patvirtinti BUAB „NARUVA“ kreditorių reikalavimai. Apmokėtos administravimo išlaidos. Likusį BUAB „NARUVA“ turtą sudaro: pinigų banko sąskaitoje - 8157,47 eurai; 354 929,43 eurų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo reikalavimo teisė į E. T.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus bankroto byla nutraukiama. Įrodymai, jog atsiskaityta su BUAB „NARUVA“ kreditoriais pridedami prie pareiškimo (priedas Nr. 2). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008). Vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ir aplinkybe, jog BUAB „NARUVA“ atsiskaitė su visais kreditoriais prašome nutraukti BUAB „NARUVA“ bankroto bylą.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Naruva“ akcininkas E. T. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad 2005 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme iškelta BUAB “Naruva” bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB “Klaipėdos administratorių biuras”, bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirta R. B.. 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-163-3/2006 Klaipėdos apygardos teismas pripažino BUAB “Naruva” bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. sausio 1 d. BUAB „Naruva“ teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 95 848,18 EUR. 2016 m. sausio 6 d. buvo patenkinti 507,13 EUR pirmos eilės kreditorių reikalavimai. 2017 m. sausio 9-11 d. buvo patenkinti visi kreditorių reikalavimai (95 341,05 EUR) ir apmokėtos administravimo išlaidos. 2017 m. sausio 13 d. likęs BUAB “Naruva” turtas sudarė: (i) 8 157,47 EUR pinigų likutis banko sąskaitoje; (ii) 354 929,43 eurai ir 5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisė į akcininką E. T. (pagrindas - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis). 2017 m. sausio 13 d. BUAB “Naruva” bankroto administratorius parengė likusio turto paskirstymo akcininkams aktą (toliau - aktas), kurį pateikė pasirašyti BUAB “Naruva” akcininkams E. T. (turinčiam 50% visų įmonės akcijų) ir V. P. (turinčiam 50% visų įmonės akcijų).  Kadangi aktas buvo teisiškai ir faktiškai pagrįstas, BUAB “Naruva” akcininkas E. T. nedelsdamas šį aktą pasirašė ir perdavė bankroto administratoriui.  Tuo pačiu E. T. pateikė bankroto administratoriui prašymą užbaigti BUAB “Naruva” likvidavimo procedūra, kaip tai numato aktualūs teisės aktai.  2017 m. sausio 16 d. antrasis BUAB “Naruva” akcininkas V. P. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl BUAB “Naruva” likvidavimo atšaukimo ir bankroto bylos nutraukimo. Teismui pateiktame prašyme V. P. nurodo, jog: (i) BUAB “Naruva” atsiskaičius su visais kreditoriais įmonės likvidavimas tariamai neteko prasmės, (ii) įstatymai nedraudžia įmonės savininkams siekti atgaivinti veiklą, (iii) o BUAB “Naruva” patenkinus turimą reikalavimo teisę į E. T., gauta suma bus ženkli ir jos pagrindu įmonė galės tęsti veiklą. V. P. manymu teismas turi atšaukti BUAB “Naruva” likvidavimą (LR ABĮ 73 str. 16 d.), o atsižvelgus į tai, kad visi bendrovės kreditorių reikalavimai patenkinti - BUAB “Naruva” bankroto bylą nutraukti (LR JBJ 27 str. 1 d. 2 p.). E. T. pažymi, jog nei vienas iš nurodytų V. P. prašymo motyvų nesudaro pagrindo jo pateikto prašymo patenkinimui, BUAB “Naruva” likvidavimo atšaukimui ir bankroto bylos nutraukimui. Teismo teisė atšaukti bendrovės likvidavimą būtų saistoma bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo valios. Tai reiškia, jog teismas galėtų svarstyti klausimą dėl bendrovės likvidavimo atšaukimo tik tuo atveju, jeigu būtų išreikšta visuotinio akcininkų susirinkimo valia (bendrovės akcininkų pritarimas ne mažiau kaip 50%+1 balsų dauguma) atšaukti likvidavimą ir tęsti įmonės veiklą. Nesant tinkamai išreikštos akcininkų valios, likvidavimo atšaukimo klausimas negalėtų būti svarstomas. Papildomai, net ir esant išreikštai akcininkų valiai atšaukti bendrovės likvidavimą, teismas turėtų pareigą objektyviai įvertinti ar bendrovės likvidavimo atšaukimui yra realus pagrindas, tai yra ar bendrovė, atšaukus likvidavimą ir nutraukus bankroto bylą, bus pajėgi atkurti ir vykdyti veiklą, ar likvidavimo nutraukimas bus tikslingas. Esamu atveju nėra nei vienos iš aukščiau nurodytų prielaidų BUAB “Naruva” likvidavimo atšaukimui ir bankroto bylos nutraukimui. E. T., kaip BUAB “Naruva” akcininkas (turintis 50% visų bendrovės akcijų) pareiškia, kad BUAB “Naruva” akcininkų valios dėl BUAB “Naruva” likvidavimo atšaukimo, bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo bei tęsimo niekada nebuvo ir nėra. Prašymą atšaukti BUAB “Naruva” likvidavimą pateikęs akcininkas V. P. turi tik 50% bendrovės akcijų, todėl vien šio akcininko valios išraiška, tariamai atgaivinti BUAB “Naruva” veiklą, nėra pakankama, kad teismas turėtų pagrindą pereiti prie antrosios prielaidos ir svarstyti, ar įmonės veiklos atgaivinimui ir tęsimui yra objektyvios galimybės. Be to, net ir tuo atveju, jeigu akcininkų daugumos valia, atgaivinti ir tęsti BUAB “Naruva” veiklą, būtų išreikšta, vien tai nebūtų pakankamas pagrindas teismui atšaukti bendrovės likvidavimo procedūrą ir bankroto bylą nutraukti. Nurodytu atveju teismas turėtų pareigą išsamiai ištirti ir įvertinti, ar egzistuoja objektyvios prielaidos tokiai akcininkų valiai patenkinti ir likvidavimui atšaukti. Konkrečiai, teismas turėtų vertinti, ar akcininkai turi verslo planą ir strategiją kaip bendrovės veikla bus atkurta ir vykdoma, ar bendrovė turi turto, kapitalo veiklos vykdymui, ar akcininkai yra numatę reikiamą kapitalą suformuoti. Esamu atveju nei vieno iš aptartų elementų, nėra, tad bendrovės veiklos atkūrimas objektyviai yra neįmanomas. V. P. teismui pateiktame prašyme yra nurodęs, jog jis tariamai yra suinteresuotas bendrovės veikos vykdymu, tačiau nėra nurodęs kokiu būdu, jo manymu, bendrovės veikla gali būti atgaivinta ir vykdoma. Teismui nėra pateiktas net preliminarus verslo planas, kadangi tokio plano paprasčiausiai nėra. Bendrovė neturi jokio turto (išskyrus menką piniginių lėšų likutį ir reikalavimo teisę į E. T.), veiklai reikalingo kapitalo, o V. P. nenurodė, jog yra pasiryžęs šį kapitalą suformuoti ir yra tam pajėgus. Netgi priešingai, pats V, P. pripažįsta, kad bendrovė veiklos vvkdvmui reikiamo kapitalo šiuo metu visiškai neturi ir V. P. neketina savo indėliu šio kapitalo formuoti. V. P. nurodo, jog bendrovės veiklą jis siektų atgaivinti iš lėšų, kurias bendrovei ateityje pavyktų išsiieškoti iš E. T.. Pažymėtina, jog išieškojimas iš E. T. priverstine tvarka vyksta jau beveik dvejus metus. Per šį laikotarpį net nedidele apimtimi nebuvo patenkinta BUAB “Naruva” turima reikalavimo teisė į E. T.. įvertinus nurodytą, tokioje situacijoje nėra jokio pagrindo tikėtis, jog E. T. atžvilgiu vykdomas išieškojimas bus sėkmingas ateityje ir kad įmonei pavyks gauti lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atšaukus BUAB “Naruva" likvidavimą ir nutraukus bankroto bylą, įmonė neturėtų lėšų veiklai vykdyti (kurios, pabrėžtina, būtų reikalingos iš karto), dėl to būtų priversta vėl bankrutuoti. Šios aplinkybės V. P. yra puikiai žinomos. BUAB “Naruva” bankroto procesas trunka jau daugiau kaip vienuolika metų. Bendrovė jau daugiau kaip dešimtmetį nebevykdo veiklos ir šiuo metu nėra visiškai jokių finansinių, organizacinių ir ekonominių galimybių bendrovės veiklai atkurti ir vykdyti. BUAB “Naruva” atžvilgiu LR ABĮ 73 str. 16 d. nuostatos netaikytinos. Dėl to, susidariusioje situacijoje BUAB “Naruva” administratorius, vadovaudamasis imperatyviomis LR ĮBĮ 31 str. 6 d. nuostatomis pagrįstai ir teisėtai parengė aktą dėl likusio bankrutavusios bendrovės turto padalinimo akcininkams, tokiu būdu sudarydamas prielaidas greitam ir efektyviam bendrovės likvidavimo užbaigimui, kuriam neturi būti trukdoma dėl nesąžiningo asmens V. P. veiksmų. Šiame atsiliepime išdėstyti motyvai patvirtina, jog BUAB “Naruva” likvidavimas negali būti atšauktas, nes BUAB “Naruva” atžvilgiu LR ABĮ str. 16 d. negali būti taikoma. E. T. pažymi, jog BUAB “Naruva” bankroto byla taip pat negali būti nutraukiama, kaip nepagrįstai yra reikalaujama, kadangi tokios galimybės nenumato galiojantys teisės aktai. LR ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p. numato, kad bankroto byla nutraukiama kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais. Iš nurodyto darytina išvada, jog bankroto bylos nutraukimas BUAB “Naruva” atveju teoriškai būtų galimas tik tada, jeigu šiuo metu, BUAB “Naruva” atsiskaičius su visais kreditoriais, bendrovės statusas vis dar būtų bankrutuojanti. Šiuo metu BUAB “Naruva” nėra bankrutuojanti, o jau daugiau kaip dešimt metų yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB “Naruva" esant bankrutavusiai ir likviduojamai, jos atžvilgiu įmonių bankroto įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. negali būti taikomas. BUAB “Naruva” kaip bankrutavusiai ir likviduojamai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais, aktualios teisės normos imperatyviai numato tolesnę veiksmų atlikimo tvarką, tai yra po atsiskaitymo su kreditoriais likusio bendrovės turto paskirstymą bendrovės akcininkams ir likvidavimo užbaigimą išregistruojant įmonę. Atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą ir juo vadovaudamasis bankroto administratorius teisėtai ir pagrįstai parengė likusio BUAB “Naruva” turto paskirstymo aktą ir perdavė jį pasirašyti BUAB “Naruva” akcininkams. Nurodytą aktą E. T. nedelsdamas pasirašė ir perdavė BUAB “Naruva” bankroto administratoriui. BUAB “Naruva” akcininkas V. P. taip pat turi pareigą šį aktą pasirašyti ir netrukdyti BUAB “Naruva” likvidavimo užbaigimui teisės aktų nustatyta tvarka. Prašo atmesti BUAB “Naruva” akcininko V. P. prašymą dėl BUAB “Naruva” likvidavimo atšaukimo ir bankroto bylos nutraukimo.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „Naruva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kreditoriams nustatytas 45 dienų  terminas bankroto administratorei pateikti savo finansinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Naruva“ kreditorių sąrašas. 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-163-3/2006 Klaipėdos apygardos teismas pripažino BUAB “Naruva” bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016-01-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pirmos eilės kreditoriai -  E. T., V. P., O. D. ir A. V. išbraukti iš BUAB „Naruva“ kreditorių sąrašo. 2017-01-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš kreditorių sąrašo išbraukta VMI prie LR FM. Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi likvidavimo procedūros pratęstos iki 2017-03-31. Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-03 nutartimi patvirtintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas 35 776,93 Eur sumai.

Teisme nagrinėjami gauti suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ akcininko V. P. prašymas dėl bendrovės likvidavimo atšaukimo ir bankroto bylos nutraukimo ir BUAB „Naruva“ bankroto administratorius  pareiškimas nutraukti bankroto bylą.

Iš pateiktų bankroto administratoriaus duomenų nustatyta, kad BUAB „Naruva“ bankroto proceso metu teismas patvirtino 95 848,18 EUR dydžio kreditorinius reikalavimus. Administravimo išlaidos - sudarė 45478,18 EUR. Likvidavimo proceso metu iš BUAB „Naruva“ turto ir turtinių teisių gauta 149 483,83 EUR pajamų. Iš gautų pajamų patenkinti visi teismo patvirtinti BUAB „Naruva“ kreditorių reikalavimai. Apmokėtos administravimo išlaidos. Likusį BUAB „Naruva“ turtą sudaro: pinigų banko sąskaitoje - 8157,47 eurai; 354 929,43 eurų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2009-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo reikalavimo teisė į E. T..

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankrutuojanti UAB „Naruva“ atsiskaitė su visais kreditoriais. Esant tokiems duomenims, į bylą pateiktas išrašas iš banko sąskaitos (b.l.64-65, 3T) , iš kurio matyti, kad VĮ Turto bankas 2017-01-09 pervesta 35676,92 Eur ir 100 Eur, VĮ Turto bankas su patvirtintu finansiniu reikalavimu 35 776,93 Eur sumai  išbrauktinas iš kreditorių sąrašo. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (LR įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.).

Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas” v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Gluoksnytė  v. BUAB ,,Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Žilionienė v. A. Žilionis, bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kartu pažymėtina, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008).

              Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  AB Turto bankas v. LAB ,,Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005). Bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje. Toks teisių gynybos būdas bankroto byloje nevilkina bylos nagrinėjimo ir atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Mačiulienė v. individuali įmonė V.ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-358/2008).

Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl ĮBĮ aiškinimo teismas remiasi nagrinėdamas bylą. Nurodytomis nuostatomis suformuluota prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata. Surasta galimybė atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės–visais kreditoriais, todėl galima užbaigti bankroto procedūras bankroto bylos nutraukimu (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bankroto bylos nutraukimas ĮBĮ nustatytais pagrindais galimas bet kurioje bankroto bylos stadijoje

Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o jei pažeisti, tai ar reikalinga jų teisminė gynyba. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, tai tik galimybė kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tam, kad būtų apginti viešasis interesas, kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kuriems tai daryti suteikta teisė įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Bridziulaitis v. V. Žalnerauskas, bylos Nr. 3K-3-552/2000; Teismų praktika 14, p. 129-132).

Suinteresuotas asmuo BUAB „Naruva“ akcininkas V. P. gali ginti tik savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jei jie yra pažeisti. Įstatymu neuždrausta jam kreiptis į teismą su prašymais BUAB „Naruva“ bankroto byloje.

Civilinių teisinių santykių (tokie yra ir bankroto teisiniai santykiai) subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tam, kad civilinių teisinių santykių subjektas galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nebūtina, jog teisės normose įsakmiai būtų įtvirtinta tokia galimybė. Taigi civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB ,,Rimeda“ ir kt. bylos  Nr. 3K-3-201/2001).

Byloje nustatyta, kad su kreditoriais atsiskaitė pati bankrutuojanti bendrovė, administruojama ĮBĮ nustatyta tvarka paskirto administratoriaus, pateikusio teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo kreditorius, kurių interesai patenkinti. Su kreditoriais buvo atsiskaityta lėšomis, kurių gavimas bendrovei nesukūrė jokių turtinių įsipareigojimų ar kitokių privalomų vykdyti teisinių prievolių, t. y. neapsunkino bankrutuojančios įmonės padėties, priešingai, ją iš esmės palengvino, nes sudarė prielaidas bankroto procedūrų tikslams pasiekti - atsiskaityti su kreditoriais ir spręsti bankroto bylos nutraukimo klausimą.

Taigi bankroto procedūrų užbaigimu, atsiskaitant su visais bendrovės kreditoriais, ir prielaidų bankroto bylai nutraukti sudarymu buvo pasiekti bankroto procedūrų tikslai, kurie negali pažeisti suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ akcininko E. T. interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais Įmonių bankroto įstatymo  27 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

Bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo  27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atmestini suinteresuoto asmens BUAB „Naruva“ akcininko E. T. argumentai, kad  BUAB “Naruva" esant bankrutavusiai ir likviduojamai, jos atžvilgiu įmonių bankroto įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. negali būti taikomas, kaip nepagrįsti įstatymo nuostata. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008 nurodyta, jog bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais Įmonių bankroto įstatymo  27 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008). Vadovaujantis nustatytu reglamentavimu ir aplinkybe, jog BUAB „Naruva“ atsiskaitė su visais kreditoriais, prašymas tenkintinas ir nutrauktina BUAB „Naruva“ bankroto byla.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Akcininkas V. P. siekia, kad būtų atšauktas įmonės likvidavimas ABĮ 73 str. 16 d. pagrindu, kuris numato, kad sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas.

Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juridinių asmenų registro tvarkytojas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ( LR akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 2 dalis).

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnis). Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, šiuo atveju tenkintinas prašymas ir nutrauktina bankroto procedūra, todėl nėra pagrindo tenkinti akcininko V. P. prašymo  atšaukti įmonės likvidavimą  ABĮ 73 str. 16 d. pagrindu, prašymas šioje dalyje atmestinas.

Vadovaudamasis CPK 290 - 291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo  27 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  teismas

nutaria:

Išbraukti antros eilės kreditorių VĮ Turto bankas - iš BUAB „Naruva“ kreditorių sąrašo.

Nutraukti  BUAB „Naruva“ bankroto bylą pagal ieškovo RAB „Senoji Baltija“ ieškinį.

V. P. prašymą  atšaukti įmonės likvidavimą  ABĮ 73 str. 16 d. pagrindu atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.