Civilinė byla Nr. e2A-73-798/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00036-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.2.;3.3.1.20.;3.4.3.7.4.;3.5.20.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P RE N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AUSLITA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „CARGO LT“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl įkeisto nekilnojamojo turto varžytinių bei jų rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AUSLITA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „CARGO LT“

Teisėjų kolegija

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,AUSLITA“ bankroto administratorės 2016-01-05 vykdytas bankrutavusiai įmonei priklausančio (įkeisto ieškovui) nekilnojamojo turto - 547, 34 m2 administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su nuomos teise į 0,0412 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynes bei jų rezultatus, t. y. 2016-02-02 Turto pardavimo varžytynių aktą Nr. 2 bei įrašą Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registre apie UAB „CARGO LT“ nuosavybės teises į minėtą turtą ir taikyti restituciją.
2. Nurodė, jog bankroto administratorė, pažeisdama imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 su pakeitimais patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 bei 12 punktų nuostatas, paskelbė ginčo turto varžytynes, kurios įvyko 2016-01-05, ne per e.varžytines, kaip buvo sutarta, o per ĮRBIS sistemą, taip pat apie varžytines neinformavo įkaito turėtojo. Varžytinėse dalyvavo penki dalyviai, turtas parduotas už pradinę 100 000 Eur kainą.
3. Atsakovė BUAB „AUSLITA“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad turtas buvo parduotas už kainą, nustatytą kreditorių susirinkime, kreditoriai nebuvo nurodę turtą pardavinėti interneto svetainėje www.evaržytinės.lt. Turtas buvo pardavinėjamas jau trečią kartą, ankstesnėse varžytinėse įkaito turėtojas nedalyvavo ir jomis nesidomėjo, taip pat atsisakė turtą perimti už 150 000 Eur.
5. Atsakovė UAB „CARGO LT“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko.
6. Nurodė, kad yra sąžininga turto įgijėja, už turtą sumokėjo paskelbtą kainą. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad turtas parduotas už pernelyg mažą kainą, kadangi pats atsisakė jį perimti už 150 000 Eur, tuo tarpu pats ginčo nekilnojamasis turtas yra prastos būklės, reikalaujantis didelių investicijų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino.
8. Teismas nustatė, kad ginčo turto pardavimo iš varžytinių vykdymo metu (2016-01-05) galiojo Aprašas (žr. šios nutarties 2 p.), kurio 4 punkte nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytinių vykdomas elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evaržytinės.lt; Aprašo 12 punkte nurodyta, jog varžytinių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo varžytinių pradžios apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytinių raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša <...> įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Bankroto administratorius nei iš anksto, nei iš karto po varžytinių paskelbimo neinformavo įkaito turėtojo (ieškovo) apie numatomas vykdyti varžytines.
9. Teismas sprendė jog ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, pažeidimas buvo esminis, o ne formalus, tokiu būdu nebuvo užtikrintas varžytinių skaidrumas, pažeisti teisėtumo ir teisingumo principai, viešasis interesas.
10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad varžytynėse užsiregistravo penki dalyviai, kurie kainos nedidino,  t. y. nesivaržė, varžytinėse dalyvavo tik formaliai, padarė išvadą, kad tokiu atveju buvo pažeistas vienas esminių bankroto principų – sudaryti sąlygas parduoti turtą už maksimaliai didžiausią kainą bei tuo pagrindu buvo pažeistos esminės kreditoriaus, įkaito turėtojo teisės ir teisėti interesai, t. y. teisė ir lūkestis iš parduoto turto maksimaliai patenkinti savo finansinį reikalavimą.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė BUAB „AUSLITA“, atstovauja bankroto administratorės UAB „Tigesta“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 33 straipsnio 6 dalį įkeistas turtas Vyriausybės nustatyta tvarka per interneto svetainę www.evaržytinės.lt pardavinėjamas dvejose varžytinėse, tuo tarpu nepardavus šio turto Vyriausybės nustatyta tvarka ir jo neperėmus įkaito turėtojui, turtas pardavinėjamas kreditorių patvirtintina tvarka.
2. Interneto svetainė www.evaržytinės.lt ir ĮRBIS sistema yra viešai prieinamos, todėl teismas nepagrįstai teigė, jog nebuvo užtikrintas turto pardavimo procedūros skaidrumas ir sąžiningumas. Tai, kad dalyviai nesivaržė, neįrodo pažeidimo, kadangi kelti ar nekelti kainą yra jų teisė.
3. Nors bankroto administratorė individualiai nepranešė apie varžytinių datą įkaito turėtojui, įkaito turėtojas dalyvavo kreditorių susirinkime, kurio metu nutarta trečią kartą bandyti parduoti turtą, žinojo pardavimo tvarką ir kainą, kurią pats pasiūlė, taigi esminės pardavimo sąlygos buvo žinomos. Jo neinformavimas neturėjo jokios tiesioginės įtakos varžytinėms. Kita vertus, ieškovas, bankas, nuolat seka ir stebi turto pardavimus, todėl galėjo žinoti apie varžytines.
13. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „CARGO LT“  prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Nuo 2012 m. turtą buvo bandoma parduoti septyniose varžytinėse taip pat laisvame pardavime nuosekliai mažinant pradinę kainą. 100 000 Eur pradinę kainą pasiūlė pats ieškovas. Nors ieškovas teigia, kad siekė dalyvauti varžytinėse, kad nebūtų dalyvių susitarimų, kelti kainą, taip verčiant dalyvius varžytis, tačiau taip pat patvirtino, kad ankstesnėse varžytinėse nedalyvavo, to priežasčių negalėjo paaiškinti, išskyrus tai, kad šįkart tikėjosi, jog kaina bus pakelta. Šią poziciją ieškovas grindžia subjektyviomis prielaidomis, nepateikia jokių įrodymų dėl didesnės ginčo turto vertės, nei nustatyta pradinė turto vertė, nenurodo potencialių pirkėjų, kurie būtų mokėję didesnę kainą. Teismas, pritardamas ieškovui, savo išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo sudarytos sąlygos turtą parduoti už pradinę kainą, grindė taip pat tik prielaidomis. Pažymėtina, kad varžytinių neteisėtumas negali būti preziumuojamas ir turi būti įrodytas objektyviais įrodymais.
2. Teismas formaliai vertino nepranešimą ieškovui ir neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika paskelbus varžytines nesiųsti oficialaus pranešimo, šalys bendraudavo žodžiu. Pažymi, kad net esant tam tikriems pažeidimams, varžytinių pripažinti negaliojančių negalima vien formaliai pagrindais. Byloje neįrodyta, jog būtent banko nedalyvavimas lėmė turto pardavimą už pradinę kainą, o jam dalyvaujant rezultatai būtų priešingi.
3. Ieškovas, kaip verslo subjektas, nuolat dalyvaujantis bankroto procedūrose bei varžytinėse, objektyviai galėjo žinoti varžytinių datą, taip pat turėjo pareigą domėtis turto realizavimu neįvykus 2015-10-01 varžytinėms. Tai, kad ieškovui apie varžytines buvo žinoma, įrodo ir bankroto administratoriaus paaiškinimai, kad jo įgaliotam asmeniui pirmasis iškart po įvykusių varžytinių paskambino ieškovo atstovas jau žinodamas varžytinių baigtį ir laimėtoją. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo atstovo paaiškinimais apie sužinojimo momentą ir nenurodė, kodėl atmeta atsakovės paaiškinimus.
4. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad įkeistas turtas Vyriausybės nustatyta tvarka pardavinėjamas dvejose varžytinėse, o vėliau kreditorių patvirtintina tvarka. Bankroto administratorius, įgyvendindamas kreditorių nutarimą, tinkamai organizavo varžytines kreditorių nustatyta tvarka.
15. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas prašo jų netenkinti.
16. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:
1. Atsakovės nepagrįstai sulygina tai, kad ieškovas turėjo žinoti, jog varžytinės bus skelbiamos ir kad jos jau paskelbtos. Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas aktyviai domėjosi turto pardavimo eiga, tačiau turėjo pagrįstą lūkestį būti informuotas. Tuo tarpu tai, ar anksčiau ieškovas buvo informuojamas apie varžytines, tai, kad prieš tai juose nedalyvaudavo, neturi reikšmės, kadangi tai administratoriaus neveikimo nepadaro teisėtu, o dalyvavimas varžytinėse yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga.
2. Ieškovui užkirtus kelią dalyvauti varžytinėse buvo pažeista ne jo, kaip varžytinių dalyvio teisė įsigyti turtą, o kaip kreditoriaus teisė gauti maksimalią kainą. Ieškovas buvo pasiruošęs nupirkti turtą už didesnę kainą, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, jog turtas buvo parduotas už per mažą kainą.
3. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad dėl to, jog įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, sprendžiant šiuos klausimus turi būti taikoma įstatymo analogija arba tesiės analogija. Aiškinant įstatymo nuostatas sistemiškai turėjo būti laikomasi ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tuo tarpu bankroto administratoriaus sprendimas vadovautis nebegaliojančia tvarka yra nelogiškas, juo labiau, kad senoji tvarka buvo ydinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei BUAB „AUSLITA“, bankroto administratore paskirta UAB „Tigesta“; 2012 m. vasario 20 d. nutartimi BUAB „AUSLITA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2016 m.  lapkričio 14 d. nutartimi pratęstas BUAB „AUSLITA“ likvidavimo procedūros terminas iki 2017 m. lapkričio 30 d. Įkeitimo kreditoriaus (ieškovo) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialo, finansinis reikalavimas sudaro 3 998 830,82 Eur.
18. 2015 m. lapkričio 16 d. BUAB „AUSLITA“ kreditorių susirinkimas 2–uoju darbotvarkės klausimu nutarė 547,34 kv. m. administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 0,0412 ha žemės sklypo nuomos teise, unikalus Nr. 2901-0011-0430, esančio Vasario 16-osios g. 51, Šiauliuose (toliau – ginčo turtas), pardavinėti viešose varžytinėse už pradinę 100 000,00 Eur plius PVM kainą, o nepardavus šaukti kreditorių susirinkimą.
19. BUAB „AUSLITA“ bankroto administratorė UAB „Tigesta“ ĮRBIS sistemoje paskelbė apie ginčo turto varžytynes.
20. 2016 m. sausio 5 d. varžytynes laimėjo UAB „CARGO LT“, už ginčo turtą pasiūlęs pradinę 100 000 Eur sumą.

Dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui

21. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Nagrinėjamu atveju ginčo turto varžytynės buvo paskelbtos 2015 m. gruodžio 4 d., o įvyko  –  2016 m. sausio 5 d. Taigi, ginčo turto varžytynių paskelbimo (2015 m. gruodžio 4 d.) viešoje interneto svetainėje metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 su pakeitimais patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). O ginčo turto pardavimo iš varžytinių metu (2016 m. sausio 5 d.) galiojo Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo pakeitimo redakcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“) (toliau – Aprašo pakeitimas).
22. Pagal Aprašo 6 punktą varžytynių vykdytojas (įmonės administratorius, Aprašo 4 p.) ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 706 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų varžytynėms paskelbti pradžios elektroniniu būdu per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos (toliau – ĮRBIS) interneto sąsają, kai varžytynių vykdytojui yra suteiktas prieigos prie ĮRBIS prisijungimo vardas ir slaptažodis, arba raštu, kai prisijungimo kodai nėra suteikti arba laikinai nėra galimybės pateikti duomenis per ĮRBIS interneto sąsają, perduoda Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos Aprašo 8 punkte nurodytus duomenis. Šiuos duomenis Departamentas skelbia savo interneto svetainėje. Varžytynių vykdytojas gali informaciją apie varžytynes papildomai paskelbti ir kitose interneto svetainėse, taip pat periodiniuose ar kituose leidiniuose.
23. Iš viešai skelbimų duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad nuo 2016 m. sausio 1 d. trys biudžetinės įstaigos: Audito ir apskaitos tarnyba, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos reorganizuotos į naują biudžetinę įstaigą – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai perėjo visos minėtų trijų institucijų teisės ir pareigos. Taigi, internetinę svetainę www.bankrodep.lt, kurioje BUAB „AUSLITA“ bankroto administratorė paskelbė apie ginčo nekilnojamojo turto varžytines, perėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš www.bankrodep.lt viešai skelbiamos informacijos matyti, kad elektroninės varžytinės yra skelbiamos specialioje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt.
24. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta ieškinio argumentus, jog ginčo turto varžytynės paskelbtos, ne per e.varžytines, o per ĮRBIS sistemą, kaip nepagrįstus, kadangi BUAB „AUSLITA“ bankroto administratorė (varžytinių valdytoja) 2015 m. gruodžio 4 d. paskelbė ginčo turto varžytynes per ĮRBIS naudotojo sąsają, vadovaudamasi Aprašo 6 puntu bei šios varžytynės įvyko naujai įsteigtos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m sausio 5 d. specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Taigi, BUAB „AUSLITA“ bankroto administratorė nepažeidė Aprašo 6 punkto nuostatos, įtvirtinančios varžytynių pradžios paskelbimą elektroniniu būdu per ĮRBIS interneto sąsają. Pažymėtina ir tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutuojančios įmonės turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę jo pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, turi pareigą nustatyti tokią turto pardavimo tvarką bei kainą, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1298/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2254/2013). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės BUAB „AUSLITA“ procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kad turto pardavimo tvarka buvo patvirtinta 2012 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, pirmosios privalomosios turto varžytynės pagal Vyriausybės nustatytą tvarką įvyko 2013 m. vasario 11 d., o antrosios privalomosios varžytinės – 2013 m. vasario 26 d.; turto nepardavus iš pirmųjų ir antrųjų varžytynių, kreditoriai nusprendė toliau ginčo turtą pardavinėti viešose varžytynėse (per ĮRBIS), todėl bankroto administratorė turėjo teisę apie turto pardavimą iš varžytynių papildomai skelbti ir kitose interneto svetainėse (Aprašo 6 punktas).
25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė priešingas pirmosios instancijos teismo nustatytosioms  faktines aplinkybės –  Aprašo nuostatų buvo laikytasi, kadangi, vykdomos turto varžytynės buvo paskelbtos per ĮRBIS naudotojo sąsają bei įvyko naujai įsteigtos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt., todėl pirmosios instancijos teismo konstatuoti imperatyvūs ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimai yra nepagrįsti. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl pranešimo / nepranešimo įkaito turėtojui apie paskelbtas varžytynes.
26. Ieškovas teigia, kad bankroto administratorė apie varžytynes įkaito turėtojo neinformavo, ieškovas apie 2016 m. sausio 5 d. įvykusias varžytynes ir jas laimėjusį dalyvį sužinojo iš bankroto administratorės 2016 m. sausio 29 d. BUAB „AUSLITA“ bankroto administratorė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog įkaito turėtojui individualiai nepranešė apie varžytynių datą, tačiau įkaito turėtojas dalyvavo kreditorių susirinkime, apie varžytynes žinojo ir jo neinformavimas neturėjo jokios tiesioginės įtakos varžytinėms.
27. Ginčo turto varžytynių paskelbimo dienai galiojęs  Aprašo 12 punktas nustatė, kad apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių (varžytynių vietą, datą ir laiką, pradinę turto pardavimo kainą) varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki varžytynių dienos raštu praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Nustatyta, kad UAB „Tigesta“ 2015 m. lapkričio 27 d. išsiuntė ieškovui protokolą ir informavo (raštu), kad skelbs e-varžytynes  (t. I, b. l. 9). Varžytynių vieta (viešosios varžytynės) ir pradinė turto pardavimo kaina (100 000 Eur plius PVM) BUAB „AUSLITA“ kreditoriui (įkaito turėtojui) buvo žinomi nuo 2015 m. lapkričio 16 d., kadangi Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dalyvavo šiame BUAB „AUSLITA“ kreditorių susirinkime bei balsavo. Pažymėtina ir tai, jog skelbime apie iš varžytynių parduodamą ginčo turtą, buvo aiškiai nurodytas parduodamas turtas, pažymėta paryškintu šriftu, kad turtas yra „įkeistas“, nurodyti bankroto administratorės įgalioto asmens kontaktiniai duomenys, todėl ne tik potencialūs pirkimo dalyviai, bet ir ieškovas turėjo visas galimybes susisiekti su nurodytu kontaktiniu asmeniu (t. I, b. l. 37–38). Ieškovas nepaneigė atsakovės BUAB „AUSLITA“ paaiškinimų, duotų posėdžio metu, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika bendradarbiauti žodžiu, todėl apie skelbiamas varžytines nebuvo siunčiami oficialūs pranešimai; aplinkybės apie administratorės UAB „Tigesta“ atstovų ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atstovų bendravimą dėl įkeisto turto pardavimo elektroniniais laiškais nurodytos ir 2016 m. balandžio 15 d.  rašte (t. I, b. l. 85–86). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
28. Dėl ieškovo turėto pagrįsto lūkesčio būti informuotu apie varžytynes, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra profesionalus finansų rinkos dalyvis, dalyvauja įmonių bankroto procedūrose bei įkeisto turto varžytynėse, t. y. specialus subjektas (bankas), kuriam taikomi aukšti veiklos ir atsakomybės standartai, todėl jam pačiam pasiūlius įkeistą ginčo turtą pardavinėti varžytynėse už pradinę 100 000 Eur kainą, su tikslu pritraukti kuo daugiau suinteresuotų turto įsigijimu asmenų bei turint interesą dalyvauti varžytynėse, kad pamėginti turtą parduoti už maksimaliai aukštą ar artimą rinkos vertei kainą, kilo pareiga nuo 2015 m. lapkričio 27 d. (administratorės pranešimo apie skelbiamas varžytynes) domėtis viešoje erdvėje skelbiamomis varžytynėmis. Iš bankroto administratorės paaiškinimų nustatyta, kad jos įgaliotam asmeniui iškart po įvykusių varžytinių paskambino ieškovo probleminių kreditų departamento vadovas, kuris žinojo varžytinių baigtį ir laimėtoją (t. I, b. l. 86). Taigi, ieškovo teiginiai, jog apie 2016 m. sausio 5 d. įvykusias varžytynes ir jas laimėjusį dalyvį sužinojo iš bankroto administratorės 2016 m. sausio 29 d., atmestini kaip nepagrįsti.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad bendrovės bankroto administratorė nei iš anksto, nei iš karto po varžytinių paskelbimo neinformavo įkaito turėtojo apie numatomas vykdyti varžytynes ir buvo padaryta esminis procedūrinis turto pardavimo iš varžytynių pažeidimas, kadangi įkaito turėtojui: a) varžytynių vieta (viešosios varžytynės) ir pradinė turto pardavimo kaina (100 000 Eur plius PVM) buvo žinomi nuo 2015 m. lapkričio 16 d., b) apie turto pardavimą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka buvo pranešta 2015 m. lapkričio 27 d. elektroniniu laišku, c) skelbime apie iš varžytynių parduodamą ginčo turtą buvo nurodyta, jog turtas įkeistas bei nurodyti bankroto administratoriaus įgalioto asmens kontaktiniai duomenys, d) ieškovas (bankas) apie varžytines žinojo arba galėjo sužinoti iš viešo interneto tinklalapio. Nustatytas formalus procedūrinis turto pardavimo iš varžytynių pažeidimas – oficialaus raštiško pranešimo apie varžytinių datą, vietą ir laiką įkaito turėtojui nepateikimas – nesudaro teisėto pagrindo pripažinti varžytynes negaliojančiomis. Kita vertus, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nedalyvavimas varžytynėse sąlygojo varžytynių vykdymo neteisėtumą – sudarė sąlygą turtą parduoti UAB „CARGO LT“ už pradinę minimalią 100 000 Eur kainą.
30. Nustatyta, kad ieškovė 2015 m. lapkričio 16 d. BUAB „AUSLITA“ kreditorių susirinkimo 2–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo ĮBĮ nustatyta tvarka neskundė. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pritarė 2015 m. lapkričio 16 d. BUAB „AUSLITA“ kreditorių susirinkimo 2–uoju darbotvarkės klausimu priimtam nutarimui, kadangi prieš tai ginčo turtas varžytynėse nebuvo parduotas už didesnę nei  100 000 Eur kainą, nors šio turto vertė banko vertintojų nuomone, yra didesnė bei viršija 200 000 Eur. Taigi, šiuo atveju būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti faktus, jog: a) ginčo turtas varžytynėse turėjo būti parduotas už didesnę kaip 100 000 Eur  kainą bei b) realiai ginčo turto rinkos vertė didesnė kaip 200 000 Eur, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ginčo turtas už 150 000 Eur kainą nebuvo parduotas,  ieškovui buvo pasiūlyta perimti turtą natūra ir šį pasiūlymą jis atmetė, nei vienose prieš 2016 m. sausio 5 d. vykusiose varžytynėse ieškovas nedalyvavo (šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu  patvirtino ieškovo atstovas (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 min. 20 sek.  12 min.38 sek.; 19 min. 05 sek)).
31. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; kt.).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą (ieškovas turto už 150 000 Eur kainą neperėmė, iki ginčo varžytynių vykusiose varžytinėse nedalyvavo, kreditorių susirinkimui kainos didinimo intervalo nesiūlė, o pasiūlė nustatyti pradinę 100 000 Eur kainą ir nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių didesnę kaip 100 000 Eur ginčo turto rinkos vertę), sprendžia, jog ieškovo nurodyti teiginiai, kad tikėjosi, jog bankui dalyvaujant varžytinėse kaina bus didesnė (2016 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min.37 sek.–28 min.45 sek.) nepagrįsti.
33. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
34. Aplinkybių, patvirtinančių varžytinių neskaidrumą, dalyvių nesąžiningumą, ar kitokius šios procedūros pažeidimus, byloje nenustatyta. Bylos duomenimis 2016 m. sausio 5 d. viešose varžytynėse dalyvavo du juridiniai ir trys fiziniai asmenys (t. I, b. l .85), duomenų, jog šie asmenys tarpusavyje buvo susiję ir (ar) kažkokiu būdu buvo susitarę pasiūliusiojo pirkėjo UAB „CARGO LT“ kainos nedidinti  nėra, todėl nėra teisėto pagrindo spręsti, kad jie kainos nedidino (nesivaržė) specialiai, kas lėmė varžytynių neskaidrumą (CPK 178 str.)

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir nustačiusi aplinkybę, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo pradine kaina teisėtas, kreditoriai kainos didinimo intervalo nenustatė bei turtas iš varžytynių buvo parduotas didžiausia tuo metu už parduodamą ginčo turtą pasiūliusio pirkėjo kaina, sprendžia, jog ginčo turto pardavimas už kreditorių susirinkimo nustatytą pradinę kainą laikytinas BUAB „AUSLITA“ kreditorių interesus tenkinančiu sandoriu, todėl 2016 m. sausio 5 d. varžytynių pripažinimas neteisėtomis pažeistų BUAB „AUSLITA“ kreditorių interesus ir nepagrįstai užvilkintų BUAB „AUSLITA“ likvidavimo procedūras, kurios suėjo 2014 m. ir teismo pratęstos iki 2017 m. lapkričio mėn. (žr. šios nutarties 17 p.). Nagrinėjamojoje byloje ieškovas neįrodė, jog būtent Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dalyvavimas varžytynėse būtų nulėmęs ginčo turto pardavimą ne už pradinę kainą (CPK 12, 178 str.).
36. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai, todėl sprendžia atsakovių BUAB „AUSLITA“ bei UAB „CARDO LT“ apeliacinius skundus tenkinti bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

37. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Valstybinei įmonei Centrinei hipotekos įstaigai išregistruoti hipotekos lakštu ID 05120050003278 įregistruotą 547,34 m2 bendro ploto administracinio pastato, unikalus Nr. 2995-0014-1018, esančio Vasario 16-osios g. 51, Šiauliuose, hipoteką bei įkeitimo lakštu ID 05220050003279 įregistruotą nuomos teisės į 0,0412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2901-0011-0430, esančio Vasario 16-osios g. 51, Šiauliuose, įkeitimą. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliantė UAB „CARGO LT“ pateikė prašymą priteisti 928,07 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei pateikimą. Bylinėjimosi išlaidas pagrįsti pateikė 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą (928, 07 Eur) bei 2016 m. liepos 27 d. Nordea mokėjimo išrašą (928,07 Eur). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniai skundai tenkinti, todėl apeliantės UAB „CARGO LT“ naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. Teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovei UAB „CARGO LT“ iš ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 928,07 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti.

Ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl įkeisto nekilnojamojo turto varžytinių bei jų rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovėms BUAB „AUSLITA“ ir UAB „CARGO LT“ atmesti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovei UAB „CARGO LT“, j. a. k. 303044485, iš ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, j. a. k. 61126228,  928,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                Konstantinas Gurinas

                                                                                                                              Danguolė Martinavičienė

                                                                                                                              Antanas Rudzinskas