Civilinė byla Nr. 2-353-381/2017

             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01674-2016-2

              Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. G., R. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl 2016 m. liepos 21 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto bylos ne teismo tvarka nutraukimo.

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. 2016 m. liepos 21 d. įvyko uždarosios akcinės bendrovės „DEPARTAMENTAS LT“ (toliau – UAB „DEPARTAMENTAS LT“) kreditorių susirinkimas, kurio metu antru darbotvarkės klausimu (81,30 proc. balsų dauguma) buvo nutarta UAB „DEPARTAMENTAS LT“ taikyti neteisminę bankroto procedūrą, trečiu darbotvarkės klausimu – įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „TOP CONSULT“ (toliau – bankroto administratorė).
2. Pareiškėjai D. G., R. K. ir K. K. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2016 m. liepos 19 d. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus ir šios įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti.
3. Pareiškėjai skunde nurodė, kad BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūras neteismine tvarka yra neteisėtas, nes priimant jį buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Pareiškėjas D. G. į UAB „DEPARTAMENTAS LT“ sąskaitą už perkamus butus yra įnešęs 18 170,21 Eur, tačiau įmonė iki šiol nėra sudariusi su juo pirkimo-pardavimo sutarties, sumokėtų pinigų nėra grąžinusi. Be to, pareiškėjai D. G., R. K. ir K. K. (pardavėjai) 2015 m. rugsėjo 15 d. su įmonės tuometine direktore J. S. (pirkėja) pasirašė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo parduoti J. S., o ji nupirkti iš pareiškėjų UAB „DEPARTAMENTAS LT“ 1 999 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,96 Eur. Pagal sudarytą sutartį J. S. įsipareigojo sumokėti už perkamas akcijas 9 000 Eur iki 2016 m. balandžio 1 d. (kiekvienam iš pareiškėjų po 3 000 Eur). Taip pat sudaryta sutartimi J. S. įsipareigojo iki galutinio atsiskaitymo už nupirktas akcijas jų neperleisti, neparduoti, nedovanoti, neįkeisti ar bet kokiais kitais būdais nesuvaržyti/ neapriboti nuosavybės teisę į jas. Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais J. S. neatsiskaitė už nupirktas įmonės akcijas, todėl akcijų perdavimo – priėmimo aktas nebuvo surašytas, nuosavybės teisės į akcijas jai neperėjo. Nebūdama UAB „DEPARTAMENTAS LT“ akcininke J. S. negalėjo inicijuoti įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka. Pareiškėjai, kaip UAB „DEPARTAMENTAS LT“ akcininkai ir kreditoriai, nebuvo informuoti apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.
4. Atsakovė BUAB „DEPARTAMENTAS LT“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“, pateiktame atsiliepime prašė civilinę bylą pareiškėjų R. K. ir K. K. atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo – atmesti pareiškėjų skundą.
5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įvyko 2016 m. liepos 21 d., o ne 2016 m. liepos 19 d., kaip nurodo pareiškėjai. Sprendimą inicijuoti įmonės kreditorių susirinkimą priėmė įmonės direktorius P. T.. Įmonės direktorius 2016 m. liepos 14 d. pranešimais, išsiųstais registruotu paštu, informavo visus įmonės kreditorius, tarp jų ir pareiškėją D. G., apie 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimą bei ketinimą kelti įmonei bankroto bylą ne teismo tvarka. Kiti du pareiškėjai – R. K. ir K. K. apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nebuvo informuoti, nes jie nėra įmonės kreditoriai. P. R. K. ir K. K. bei UAB „DEPARTAMENTAS LT“ nesieja ir nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir (ar) įsipareigojimai, kadangi akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta su J. S., kuri buvo įmonės direktore iki 2016 m. liepos 1 d. P. R. K. ir K. K. neturi galiojančios reikalavimo teisės į UAB „DEPARTAMENTAS LT“, todėl jie nėra tinkami subjektai, galintys ginčyti įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, bei jų atžvilgiu byla turi būti nutraukta. Be to, kreditoriaus D. G. finansinis reikalavimas kelia pagrįstų abejonių, nes iš pateikto 2015 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderio, kuriuo grindžiamas šis reikalavimas, matyti, jog pinigai buvo perduoti ir priimti to paties asmens, t. y. D. G., kuris įmonės vadovu buvo iki 2015 m. rugsėjo 23 d. D. G. iki šiol nėra perdavęs bankroto administratorei turimų įmonės dokumentų ir turto. Net jeigu kreditorius D. G. tinkamai pagrįstų savo 18 070,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą, jo reikalavimas sudarytų tik 17 proc. visų finansinių reikalavimų (102 343,28 Eur) bendros sumos bei neturėtų esminės reikšmės skundžiamų nutarimų priėmimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjų D. G., R. K. ir K. K. skundą dėl 2016 m. liepos 21 d. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto bylos ne teismo tvarka nutraukimo.
7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2016 m. liepos 21 d. 10.00 val. patalpose, esančiose įmonės buveinės adresu – Kolektyvo g. 175-1, Vilniuje. Įmonės kreditoriai yra UAB „Algavos centras“ (52 798,35 Eur), UAB „INFORMO“ (695,09 Eur), UAB „Tele2“ (126,57 Eur), UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ (148,06 Eur), J. S. (30 405,00 Eur) ir D. G. (18 170,21 Eur). Pranešimas dėl įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo ir darbotvarkės surašytas ir išsiųstas visiems kreditoriams 2016 m. liepos 14 d. 2015 m. rugsėjo 15 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi D. G., R. K., K. K. pardavė J. S. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ akcijas už 9 000,00 Eur sumą, kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjams lygiomis dalimis po 3 000,00 Eur iki 2016 m. balandžio 1 d.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjai R. K. ir K. K. nėra BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai, todėl jie neturėjo būti informuoti apie ketinimą įmonei pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka. Teismas nurodė, kad Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pareiškėjų ir trečiojo asmens J. S., todėl pareiškėjų ir bankrutuojančios įmonės nesieja ir nesaisto jokie prievoliniai santykiai ar įsipareigojimai. Teismas išaiškino, kad pareiškėjai, manydami, kad yra pažeistos jų teisės, turi teisę dėl J. S., kaip fizinio asmens, veiksmų kreiptis į teismą CK 1.138 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Teismas atmetė pareiškėjų R. K. ir K. K. argumentus, kad jie iki šiol yra UAB „DEPARTAMENTAS LT“ akcininkai. Teismas sprendė, kad nepaisant to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių akcijų apmokėjimą, akcijų pirkimo pardavimo sutartis yra konsensualinė sutartis, t.y. laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo momento, todėl sudarius tokią sutartį pareiškėjai R. K. ir K. K. neteko nuosavybės teisių į įmonės akcijas.
10. Teismas nustatė, kad D. G. adresas korespondencijai yra Justiniškių g. 109-3, Vilniuje. Šiuo adresu jam ir buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, nustatė, kad pareiškėjas jam adresuotą pranešimą gavo pavėluotai, nes tuo metu atostogavo, dėl ko jis nedalyvavo kreditorių susirinkime bei nepareiškė nuomonės dėl nutarimų. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad nustatytas reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nėra vien formalus, bei terminas turi būti nustatytas  protingas. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kreditorius pranešimą apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gavo pavėluotai,  nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimus galima naikinti remiantis šiuo pagrindu.
11. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Taigi ĮBĮ numato ilgiausią, bet ne trumpiausią laiko tarpą, kuris turi praeiti nuo pranešimo apie susirinkimą išsiuntimo iki kreditorių susirinkimo. Nustatytas reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nėra vien formalus bei terminas turi būti nustatytas protingas.
12. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 21 d. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 81,30 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Už skundžiamus nutarimus balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, t.y. daugiau negu numatytas minimumas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui D. G. net dalyvavus nurodytame kreditorių susirinkime ir balsavus prieš nutarimų projektus, jo balsas neturėtų įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų rezultatams.
13. Teismas pažymėjo, kad vertinant skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumą, būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir įvertinti, ar jais nėra diskriminuojami kitų (balsavusių prieš ar iš viso nebalsavusių) kreditorių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju daryti tokią išvadą pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo.
14. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, nes byloje nenustatyta aplinkybių, jog buvo nesilaikoma procedūrinių reikalavimų, užtikrinant visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės informavimo apie bankroto procedūros vykdyti ne teismo tvarka svarstymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atskirajame skunde pareiškėjai D. G., R. K. ir K. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų skundą.
16. Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad kreditoriui D. G. pranešimas apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą buvo įteiktas. Pateiktame skunde kreditorius D. G. nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokio pranešimo apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą nebuvo gavęs galimai dėl to, kad atostogavo. Bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“ atstovė taip pat patvirtino, kad D. G. siųstas pranešimas grįžo neįteiktas, todėl visiškai neaišku kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą.
2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriaus D. G. dalyvavimas 2016 m. liepos 21 d. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkime neturėtų jokios reikšmės, nes ginčijami nutarimai buvo priimti kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 81,30 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, balsų dauguma. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįstai suteikia pirmenybę įmonės kreditoriams, o ne bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumui.
3. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai R. K. ir K. K. nėra UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai, todėl jų nebūtina buvo informuoti apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas įmonei bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu įmonės kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ir neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-648/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011). P. R. K. ir K. K. tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl laikytini įmonės kreditoriais.
4. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl tyčinio bankroto požymių, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nors teismo posėdžio metu akivaizdžiai buvo matyti bankroto administratorės bandymai klaidinti teismą, nurodant, jog kreditorius D. G. neperdavė bankroto administratorei visų įmonės dokumentų ir turto.

17. Atsakovė BUAB „DEPARTAMENTAS LT“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“, pateiktame atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsakovės atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visi UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą. Kreditoriui D. G. adresuotas laiškas su pranešimu apie ketinimą įmonei inicijuoti bankroto procesą nebuvo įteiktas dėl paties kreditoriaus kaltės, kadangi pastarasis laiško neatsiėmė bei nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl jį atsisakė priimti.
2. ĮBĮ aiškiai numato sąlygas, kurioms esant kelti bankroto bylą ne teismo tvarka negalima. Nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų nėra – UAB „DEPARTAMENTAS LT“ nėra iškelta bylų, kuriuose įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, todėl bankroto procesas ne teismo tvarka galimas.
3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjai R. K. ir K. K. nėra UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų dėl R. K. ir K. K. reikalavimų pagrįstumo, todėl iš esmės pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nagrinėti šių kreditorių skundo bei turėjo jį atmesti kaip pateiktą netinkamų subjektų.
4. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tyčinio bankroto požymių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
20. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų D. G., R. K. ir K. K. skundas dėl 2016 m. liepos 21 d. UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto bylos ne teismo tvarka nutraukimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl pareiškėjų R. K. ir K. K. teisės ginčyti UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimus

21. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė ginčijo pareiškėjų R. K. ir K. K. teisę skųsti UAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimus bei prašė teisminį procesą, pradėtą pagal šių pareiškėjų skundą, nutraukti. Tokią poziciją bankroto administratorė grindė argumentais, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ne su įmone, o su J. S., kaip fiziniu asmeniu, todėl pareiškėjų R. K. ir K. K. bei UAB „DEPARTAMENTAS LT“ nesieja ir nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir (ar) įsipareigojimai bei jie neturi galiojančios reikalavimo teisės į UAB „DEPARTAMENTAS LT“. Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija bei sprendė, kad pareiškėjai R. K. ir K. K. nėra BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai, todėl jiems neprivalėjo būti pranešta apie ketinimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.
22. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pareiškėjai R. K. ir K. K. tikėtinai pagrindė savo kreditorinius reikalavimus, todėl laikytini BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriais, turinčiais teisinį suinteresuotumą ginčyti šios įmonės kreditorių susirinkimų nutarimus.
23. Visų pirma, pabrėžtina, jog pagal ĮBĮ 3 straipsnio nuostatas bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas), įskaitant teisę kreditorių susirinkimui skųsti administratoriaus veiksmus (ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas). Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas).
24. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas teisminį atsakovo bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011). Nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, jog tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013). Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).
25. Toks ĮBĮ nuostatų aiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar potencialus įmonės kreditorius turi teisę apskųsti kitų įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. Tokiu atveju asmuo, neįtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, bet manantis, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus įmonės atžvilgiu. Vien asmens pareiškimas, kad jis turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus atitinkamo nenuginčyto sandorio pagrindu, neatleidžia jo nuo pareigos bent tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus. Priešingu atveju, bet kurio asmens atitinkamų įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijamas neatitiktų ĮBĮ įtvirtintų bankroto proceso, tame tarpe vykdomo ir ne teismo tvarka, tikslų ir principų.
26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai R. K. ir K. K. savo reikalavimų teises į BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kildino iš 2015 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Kaip matyti iš nurodytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, ją sudarė R. K., K. K., L. K. (kuri neginčija įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo taikyti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka), D. G. ir J. S.. Sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjas (J. S.) iki galutinio atsiskaitymo už akcijas neturi teisės akcijų parduoti, dovanoti, kitaip perduoti nuosavybės teises į akcijas tretiesiems asmenims, akcijas įkeisti ar bet kokiais kitais būdais nesuvaržyti/ neapriboti nuosavybės teisės į jas (sutarties 5 punktas); pirkėjui paliekama teisė visa apimtimi naudotis visomis turtinėmis ar neturtinėmis akcijų suteikiamomis teisėmis (sutarties 5 punktas); pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias dienas pranešti įmonei (UAB „DEPARTAMENTAS LT“) apie akcijų įgijimą. Pareiškėjų teigimu, J. S. neatsiskaitė su jais akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl jai neperėjo nuosavybės teisė į parduotas UAB „DEPARTAMENTAS LT“ akcijas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp R. K., K. K., L. K., D. G. ir J. S., kaip fizinių asmenų, todėl iš šios sutarties kildinami įsipareigojimai liečia tik šią sutartį sudariusius asmenis, o ne bankrutuojančią įmonę, kurioje akcijų pirkėja J. S. dirbo atitinkamą laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad minėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis būtų ginčijama teismine tvarka, kad ginčijant šią sutartį būtų pareikšti atitinkami reikalavimai bankrutuojančiai įmonei, kas trukdytų įmonei pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka (ĮBĮ 13 straipsnis). Esant galiojančiai 2015 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų keliami klausimai dėl atsiskaitymo už įsigytas akcijas ir nuosavybės teisių perėjimo pirkėjai momento, tiesiogiai nesusiję su bankrutuojančia įmone bei nesudaro pagrindo pareiškėjams R. K. ir K. K. šios sutarties pagrindu kelti kreditorinius reikalavimus, kurie nėra apibrėžti jokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu, pačiai įmonei.
28. Pagal įstatymą juridinio asmens dalyviai (akcininkai) neatsako pagal juridinio asmens (bendrovės) prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens dalyvių (akcininkų) prievoles (Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens dalyviai (akcininkai) per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei. Todėl nepriklausomai nuo to, ar įmonės akcijų savininkais pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį būtų pripažinti R. K. ir K. K., ar akcijų pirkėja J. S., pagal ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privaloma būtų raštu pranešti tik visiems įmonės kreditoriams, bet ne įmonės savininkui (dalyviui).
29. Kadangi pareiškėjai R. K. ir K. K. tikėtinai nepagrindė, kad yra BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai ĮBĮ 3 straipsnio prasme, jie neturi teisės reikalauti, kad šios įmonės kreditoriai, priimdami atitinkamus sprendimus, atsižvelgtų į jų interesus, taip pat neturi teisės savo galimai pažeistų interesų, susijusių su akcijų perleidimo sandoriu, gynybą įgyvendinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantų akcentuojamas teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad tikėtinai nepagrindę savo reikalavimų įmonei ir nesilaikydami įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atitinkamam teisminiam procesui inicijuoti, jie turi teisę kelti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pareiškėjų R. K. ir K. K. teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
31. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorė savo atsiliepime į pareiškėjų skundą ir teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl pareiškėjo D. G. reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš esmės neginčijo šio pareiškėjo teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimus. Bylos duomenys patvirtina, kad šis pareiškėjas yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą su 18 170,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, grindžiamu 2015 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderiu, šiam kreditoriui buvo siųstas pranešimas apie ketinimą pradėti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šio pareiškėjo teisės ginčyti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, kurios iš esmės neginčijo bankroto administratorė.

Dėl BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

32. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi tuo atveju, jeigu įmonė negali / negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti tokia tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo minėtame straipsnyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, pagal kuriuos mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ.
33. Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016,2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
34. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
35. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).
36. Kaip jau buvo minėta, nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą  (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016, 2016 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).
37. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas D. G. neginčijo aplinkybių, kad BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ atžvilgiu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat kad iš įmonės nėra vykdomi išieškojimai pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankrutuojančios UAB „DEPARTAMENTAS LT“ atžvilgiu laikotarpiu nuo įmonės įregistravimo (2012 m. balandžio 17 d.) iki skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka priėmimo (2016 m. liepos 21 d.) nebuvo pradėtas nei vienas teisminis procesas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat neginčijo aplinkybių dėl bankrutuojančios įmonės nemokumo bei jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymas, neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų. Taigi, iš esmės byloje keliamas tik procedūrinis klausimas, ar visi įmonės kreditoriai buvo informuoti apie siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka.
38. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorius D. G. pranešimą apie rengiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų ne teismo tvarka įmonei vykdymo, gavo pavėluotai, tačiau tai neturėjo įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, kadangi pastarojo turimas kreditorinis reikalavimas negalėtų įtakoti kreditorių susirinkimo nutarimų rezultatų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad kreditorius D. G. pranešimą apie rengiamą kreditorių susirinkimą gavo pavėluotai, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kad nustatytas procedūrinis pažeidimas, susijęs su pranešimo įteikimu šiam kreditoriui, negali būti laikomas esminiu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
39. ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien tik formaliai – laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti, tai yra ar suteikto termino trukmė buvo protinga ir pakankama (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016).
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. G. bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jis nebuvo informuotas apie UAB „DEPARTAMENTAS LT“ 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimą bei siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais bei šalių parodymais bylos nagrinėjimo metu, padarė išvadą, kad kreditoriui D. G. 2016 m. liepos 14 d. pranešimas apie UAB „DEPARTAMENTAS LT“ 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimą bei siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka buvo išsiųstas tą pačią dieną jo gyvenamosios vietos adresu Justiniškių g. 109-3, Vilniuje, tačiau buvo įteiktas pavėluotai. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ji nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei bankroto administratorės atstovė nepatvirtino aplinkybės, kad kreditorius D. G. 2016 m. liepos 14 d. pranešimą apie kreditorių susirinkimą bei siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka gavo pavėluotai. Teismo posėdžio metu kreditorius tik paaiškino, kad negavo nurodyto pranešimo galimai dėl to, kad tuo metu, kai jis buvo siunčiamas, atostogavo. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nurodyto pranešimo kreditoriui D. G. įteikimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kreditorių informavimo tvarka iš esmės buvo pažeista, kadangi apie UAB „DEPARTAMENTAS LT“ 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimą bei siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka nebuvo informuotas vienas iš kreditorių, t. y. D. G..
41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, ar nustatytas procedūrinis pažeidimas buvo esminis ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes visi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.
42. Remiantis bylos duomenimis, UAB „DEPARTAMENTAS LT“ skolas kreditoriams sudaro 102 343,28 Eur (b. l. 58), 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkime ginčijamas nutarimas dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka įmonei vykdymo priimtas kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 81,30 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, balsų dauguma (b. l. 30-33, 60-69), kreditoriaus D. G. finansinis reikalavimas sudaro 17,75 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad kiti BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditoriai būtų pateikę teismui skundus dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Kaip matyti iš ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo, už sprendimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka balsavo visi susirinkime dalyvavę kreditoriai, t. y. daugiau negu numatytas minimumas (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad į bendrą BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ kreditorinių reikalavimų sumą būtų įtraukti ne visi kreditoriai arba kreditoriai, kurių reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti, byloje nėra pateikta, todėl abejoti ginčo kreditorių susirinkimo metu balsavusių kreditorių bendra balsų procentine išraiška nėra jokio pagrindo.
43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 41 punkte nurodytos aplinkybės yra svarbios nagrinėjamoje individualioje situacijoje, tačiau nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi kreditoriui D. G. dalyvavimas ginčo kreditorių susirinkime nebūtų turėjęs lemiamos reikšmės ginčijamų nutarimų priėmimui. Kaip jau buvo minėta, kreditorius D. G. bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybių dėl bankrutuojančios įmonės nemokumo bei jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais, taip pat nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymas neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų. Teismo posėdžio metu minėtas kreditorius tik išreiškė lūkesčius, kad sudarydamas akcijų pirkimo – pardavimo sutartį tikėjosi, jog įmonė toliau vykdys pradėtus vystyti projektus statybų sektoriuje, tačiau jokių objektyvių duomenų, kodėl neteisminės bankroto procedūros vykdymas pažeistų jo ir kitų įmonės kreditorių, taip pat pačios įmonės interesus, taip ir nepateikė. Nesant duomenų, kad pradėta vykdyti bankroto ne teismo tvarka procedūra pažeidžia kreditorių ir pačios įmonės interesus, kad nėra visų būtinųjų sąlygų, kurioms esant tokia procedūra galėjo būti pradėta, nėra pagrindo nustatytą kreditorių susirinkimo organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos procedūrinį pažeidimą laikyti esminiu ir galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016, 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2012). Priešingas vertinimas būtų formalus, neatitiktų daugumos kreditorių interesų dėl savalaikio nemokios įmonės bankroto proceso inicijavimo, bankroto proceso tikslų ir principų, nes, pašalinus kilusias kliūtis dėl pareiškėjo neinformavimo apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, iš esmės lemtų analogišką likusios kreditorių daugumos sprendimą dėl bankroto proceso įmonei inicijavimo ne teismo tvarka.
44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „DEPARTAMENTAS LT“ 2016 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantams nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
47. Bankroto administratorė UAB „TOP CONSULT“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė. Nesant duomenų apie prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų apmokėjimą, bankroto administratorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėjamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Teisėjas                                                                    Artūras Driukas