Civilinė byla Nr. e2-2226-157/2016 

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00638-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.2.5; 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Insanta“ finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje Nr. eB2-764-265/2016.

Teisėjų kolegija

n u s t a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsakingi sprendimai“ (toliau – atsakovė, UAB „Atsakingi sprendimai“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. M. (toliau – ir administratorius). Ši teismo nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2016 m. sausio 15 d. Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtintas šios bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėliau buvo tikslinami.
2. Kreditorė UAB „Insanta“ šioje bankroto byloje pareiškė 224 433,28 Eur, o kreditorė UAB „eKopija“ – 321 865,68 Eur finansinius reikalavimus, kuriuos prašė patvirtinti.
3. Bankroto administratorius 2016-06-23 pateikė teismui prašymą netvirtinti šių reikalavimų, teigdamas, kad jam nėra perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl neturi galimybės įsitikinti reikalavimų pagrįstumu. Taip pat nurodė, jog teismui pateiktos paskolų sutartys, kuriomis remiasi kreditoriai, neįrodo jų finansinių reikalavimų pagrįstumo, nes pateikti dokumentai nėra informatyvūs. Be to, kadangi bankrutuojanti UAB „Atsakingi sprendimai“ ir kreditorė UAB „eKopija“ yra galimai susijusios įmonės, todėl tikėtina, kad paskolos nebuvo suteiktos, o buvo įvykdytos tik abejotinos finansinės operacijos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino trečiąja eile tenkintinus 224 433,28 Eur kreditorės UAB „Insanta“ ir 316 073,27 Eur kreditorės UAB „eKopija“ finansinius reikalavimus atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje.
5. Teismas, nagrinėdamas UAB „Insanta“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, nustatė, kad ši tokią teisę įgijo iš UAB „eKopijos“ pagal 2015 m. gruodžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria perimtos visos pradinės kreditorės turėtos reikalavimo teisės pagal 2014 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), sudarytą tarp UAB „eKopija“ ir atsakovės, o taip pat 2015 m. gruodžio 18 d. susitarimą prie Reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Susitarimas). Kreditorė buvo įsipareigojusi skolininkei iki 2015 m. gegužės 30 d. paskolinti 774 923,15 Lt (224 433,25 Eur) (163 500 Lt pervesti iki 2014-11-30, 176 000 Lt – iki 2014-12-30, 39 500 Eur – iki 2015-01-30, 56 500 Eur – iki 2015-02-28, 26 350 Eur – iki 2015-03-30, 11 577 Eur – iki 2015-05-30), o ši buvo įsipareigojusi skolą grąžinti iki 2015 m. spalio 30 d. Teismas nustatė, kad Paskolos sutartyje nurodyta skolininkės banko sąskaita LT80 7290 0000 1046 7017, esanti AB „Citadele“ banke, priklauso pačiai kreditorei UAB „eKopija“, kad šio banko operacijų sąrašas nėra išsamus, tačiau remdamasis banko mokėjimų suvestinės duomenimis apie kreditorės mokėjimus į skolininkės sąskaitas 2014 m. gegužės 29 d.-2015 m. gegužės 8 d. laikotarpiu (mokėjimo data, numeris, mokėtojo ir gavėjo pavadinimai, sąskaitos numeriai, pinigų sumos, mokėjimo paskirtys), kurie patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 10 d.-2015 m. balandžio 14 d. laikotarpiu iš kreditorės sąskaitos LT80 7290 0000 1046 7017 į skolininkės sąskaitas LT72 7290 0000 1046 7258 ir LT39 7290 0000 1046 7270 buvo pervesta visa Paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma, mokėjimų pavedimuose paskirtį nurodant „Pagal susitarimą“, – sprendė, kad nors į bylą nebuvo pateikti pirminiai atsakovės apskaitos dokumentai, nėra prielaidų manyti, jog kreditorė į skolininkės banko sąskaitas pervedė ne Paskolos sutartyje numatytą suteikti paskolą – taigi, labiau tikėtina yra priešinga išvada.
6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė šią skolą būtų grąžinusi, todėl sprendė, kad kreditorės UAB „Instanta“ finansinis 224 433,25 Eur dydžio reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tvirtintinas.
7. Nagrinėdamas kreditorės UAB „eKopija“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą teismas nustatė, kad šis grindžiamas 2014 m. gegužės 24 d. paskolos sutartimi (toliau – Paskolos sutartis), kurioje kreditorė buvo įsipareigojusi skolininkei iki 2014 m. spalio 30 d. paskolinti 1 111 337,82 Lt (321 865,68 Eur) (156 600 Lt pervesti iki 2014-05-30, 306 837,82 Lt – iki 2014-06-30, 261 900 Lt – iki 2014-07-30, 74 000 Lt – iki 2014-08-30, 177 000 Lt – iki 2014-09-30, 135 000 Lt – iki 2014-10-30), o ši buvo įsipareigojusi skolą grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Remdamasis banko mokėjimų suvestinės duomenimis apie kreditorės mokėjimus į skolininkės sąskaitas 2014 m. gegužės 29 d.-2014 m. spalio 15 d. laikotarpiu, o taip pat šio banko 2014-06-10 mokėjimo nurodymo Nr. 06101456 duomenimis, teismas konstatavo, kad per laikotarpį nuo 2014-05-29 iki 2015-10-15 iš kreditorės banko sąskaitos LT80 7290 0000 1046 7017 į skolininkės sąskaitas LT72 7290 0000 1046 7258, LT78 7290 0000 0007 3600 ir LT39 7290 0000 1046 7270, kaip visuose mokėjimo pavedimuose nurodyta – „pagal susitarimą“ – buvo pervesta Paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma; kad tik viename, tai yra 2014-07-24 pavedime Nr. 7241531, iš kreditorės sąskaitos LT80 7290 0000 1046 7017 į skolininkės sąskaitą LT72 7290 0000 1046 7258 buvo įnešta 20 000 Lt, mokėjimo paskirtis – „tarp savo sąskaitų“.
8. Teismas sprendė, kad minėto pavedimo Nr. 7241531 duomenys  neleidžia daryti objektyvios išvados, jog pinigai pervesti vykdant Paskolos sutartį, todėl nesant įrodymų, jog atsakovė būtų grąžinusi kreditorei UAB „eKopija“ 1 091 337,82 Lt (316 073,27 Eur) paskolą, pastarosios 321 865,68 Eur finansinis reikalavimas laikytinas iš dalies pagrįstu ir tvirtintina 316 073,27 Eur suma.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė UAB „Atsakingi sprendimai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį, kuria patvirtinti trečiąja eile tenkintini 224 433,28 Eur kreditorės UAB „Insanta“ ir 316 073,27 Eur kreditorės UAB „eKopija“ finansiniai reikalavimai, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti šiuos kreditorinius reikalavimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Apeliantas taip pat prašo priimti į bylą su atskiruoju skundu jo teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas neįvykdė pareigos būti aktyviu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ir teismų praktikos nurodymus šiais klausimais, nes dėl kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendė vien formaliai įvertinęs rašytinius įrodymus (Paskolos sutartis, banko pateiktais mokėjimo duomenimis); iš viso neišnagrinėjęs atsakovės argumentų, kuriais buvo grindžiamas prieštaravimas: dėl kreditorių UAB „eKopija“, UAB „Insanta“ ir atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ susietumo; dėl Paskolos sutarčių sudarymo, jų vykdymo aplinkybių, jų sąlygų; dėl šių sutarčių ryšio su 2013 m. vasario 5 d. jungtinės veiklos sutartimi (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), sudaryta tarp UAB „eKopija“ ir UAB „Atsakingi sprendimai“; dėl duomenų turimuose atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2014 m. ir 2015 m. vienuolika mėn.; dėl teismų praktikos išaiškinimų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bylose.
2. Teismas be pagrindo sprendė, kad paskolinių lėšų pervedimą atsakovei patvirtina mokėjimų pavedimų duomenys, pagal kuriuos kreditorė UAB „eKopija“ mokėjimo pagrindu paskirties laukelyje nurodė: „pagal susitarimą“. Teismas nenagrinėjo ir neįvertino atsakovės argumentų, kad Paskolų sutartyse kreditorė UAB „eKopija“ už paskolą nereikalavo jokių palūkanų, delspinigių ar baudų, nėra pateikusi skolininkei jokių raginimų sumokėti skolą ar įspėjimų apie sutarčių nutraukimą, nors skolai padengti nebuvo padaryta jokių įmokų. Taip pat nenagrinėjo argumentų, jog šalis taip pat siejo 2013 m. vasario 5 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią UAB „eKopija“ yra atsakingasis partneris, įsipareigojęs pasirašinėti sąskaitas faktūras, perdavimo priėmimo aktus ir kt. dokumentus (sutarties 5.4.2 punktas), išrašyti sąskaitas, vesti pajamų ir išlaidų apskaitą ir jų paskirstymą (sutarties 5.4.5. punktas), savarankiškai ir savo atsakomybe atsiskaityti su kitais partneriais (UAB „Atsakingi sprendimai“) (sutarties 5.5. punktas), o šios sutarties priedas taip pat yra vadinamas Susitarimu. Be to, pagal atsakovės balanso, sudaryto pagal 2014-12-31 ir pateikto Lietuvos verslo ir paramos agentūrai, balanso, sudaryto pagal 2015-11-30 ir pateikto teismui bankroto bylos iškėlimo procese, o taip pat pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus sudarė atitinkamai tik 371 816 Lt ir 303 304 Eur. Pagal šiuos duomenis pardavimo pajamos už 2014 m. sudarė 2 591 338 Lt, o už 2015 m. 11 mėnesių – 1 776 490 Eur, todėl iš UAB „eKopija“ gautos įplaukos galėjo būti įtrauktos į pardavimo pajamas.
3. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad nors atsakovei bankroto procesas pradėtas dar 2016 m. sausio mėn. bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti visi buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima patikrinti reiškiamus finansinius reikalavimus (kasos dokumentai, avansinės apyskaitos, didžioji knyga, buhalterinės sąskaitos, apyvartos žiniaraščiai, sutartys, apskaitos dokumentai už 2014-2015 m., kreditorių, debitorių sąrašai), kad šioje bankroto byloje egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, kai nesąžiningai veikė tarpusavyje susiję asmenys (atsakovė ir  UAB „eKopija“). Bankroto administratorius yra ne kartą prašęs teismą išduoti liudijimą dėl dokumentų išreikalavimo iš UAB „eKopija“, tačiau teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi vienas prašymas buvo atmestas, o kitas 2016-10-04 per EPP pateiktas prašymas nėra išspręstas, tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kiti įrodymai, paneigiantys šių paskolų pagrįstumą, teismui nepateikti.
4. Teismas be pagrindo nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei byloje esantys duomenys patvirtina išvadą, jog šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009 etc.); kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, pats imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 etc.).
5. Taip pat be pagrindo teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties išvadomis (civilinė byla Nr. e2-1800-330/2016). Šia nutartimi teismas iš dalies patenkino atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ atskirąjį skundą ir, pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį, sumažino buvusio atsakovės vadovo R. V. patvirtintą 111 322,32 Eur finansinį reikalavimą iki 11 584,80 Eur, be kita ko, nurodęs, jog banko išrašuose aiškiai nenurodyta mokėjimų paskirtis, kad atlygintinai suteiktomis lėšomis negali būti pripažintos likusių finansinių operacijų pagrindu į įmonės sąskaitas įneštos ir pervestos lėšos, kadangi tokių operacijų atlikimo (mokėjimo) paskirtis arba apskritai nenurodyta (tik įvardintas lėšas įnešantis / pervedantis asmuo – R. V.), arba tokių operacijų būdu atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta: „įnešė R. V.“, „sąskaitos papildymas“, „skolos padengimui“, „atskaitingo asmens įnašas“. Nagrinėjamoje byloje AB „Citadele“ banko įrašai taip pat yra nekonkretūs, nėra aišku pagal kokį susitarimą UAB „eKopija“ perveda pinigus, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šiuos įrodymus, kaip patvirtinančius paskolos gavimą.
6. Bylos medžiaga leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ginčo paskolos sutartys yra sudarytos atgaline data (bendra paskolos suma pagal šias dvi sutartis – 546 298,96 Eur, tai yra nurodyta visiškai konkreti – centų tikslumu; atsakovė, per vienerius metus gavusi beveik 2 mln. Lt įplaukų, po 6 mėnesių subankrutavo).
10. Kreditorės UAB ,,eKopija“ ir UAB „Insanta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, nes joje išdėstyti argumentai ir sprendimai yra pagrįsti ir motyvuoti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nepadarė teisės ar įrodymų vertinimo klaidų, atsižvelgė į administratoriaus nesutikimą dėl finansinių reikalavimo patvirtinimo, tinkamai konstatavo, kokios aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjamai bylai, yra esminės, kokios yra nustatytos, o kokios nenustatytos, t. y. tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus remdamasis įrodymų tikėtinumo taisyklėmis. Taigi ši nutartis atitinka CPK reglamentuojamų įrodinėjimo taisyklių reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojamą teismų praktiką šiais klausimais.
2. Priešingai nei teigiama skunde, Paskolos sutartys skolininko apyvartinėms lėšoms papildyti buvo atlygintinės, nes 2014 m. lapkričio 3 d. Paskolos sutarties 6 punkte numatyti vieno tūkstančio litų (289,62 Eur) dydžio delspinigiai, o Papildomuose susitarimuose šalys sulygo dėl 15 procentų metinių palūkanų.
3. Teismas pagrįstai rėmėsi neginčijamais įrodymais – Paskolos sutartimis, Papildomais susitarimais, banko sąskaitos išrašais, buhalterinėmis pažymomis, cesijos sutartimi, siųstais pranešimais ir kt. (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kreditorius mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje nurodydavo „pagal susitarimą“, taigi, vertinant kreditorių teismui pateiktų rašytinių įrodymų visumą yra akivaizdu, jog šalys paskolos teisinių santykių buvimo faktą pripažino, jo neginčijo, nes tarp jų egzistavo supaprastinti ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti paskolos teisiniai santykiai.
4. Apeliantė remiasi vien tik deklaratyviais teiginiais bei interpretacijomis, nei su atskiruoju skundu, nei vėliau teismui nepateikė nė vieno neginčijamo įrodymo, kuris pagrįstų sudarytų paskolos sutarčių fiktyvumą, nesikreipė į teismą dėl šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tuo tarpu kreditoriai UAB „eKopija“ ir UAB „Insanta“ negali būti laikomi atsakingais už administratoriaus ribotas galimybes įgyvendinti ĮBĮ įtvirtintas teises ir pareigas, ir neprivalo prisiimti atsakomybės už tai, kad atsakovės vadovai galimai aplaidžiai tvarkė buhalteriją, skolintas lėšas priskyrė pajamoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinis teismas nenustatė.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, jog yra pagrindas šį skundą patenkinti, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK reglamentuojamas įrodinėjimo taisykles, neištyręs bei neįvertinęs tiek byloje surinktuose įrodymuose užfiksuotų, tiek atsakovės prieštaravimuose nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų tiek įrodinėjimo, tiek ir finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto bylose klausimais. Dėl šių priežasčių minima teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Kaip jau minėta šioje nutartyje aukščiau, apeliantė atsakovė BUAB „Atsakingi sprendimai“ prašo priimti su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus: 2013 m. vasario 5 d. jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), sudarytą tarp kreditorės UAB „eKopija“ ir atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ su priedu – papildomu susitarimu, Lietuvos verslo paramos agentūros pranešimą Nr. R4-3773 03-3-H-377 su priedais – atsakovės UAB „Atsakingi sprendimai“ balansu 2014-12-30 duomenimis bei pelno (nuostolių) ataskaita už 2014 m. Teigia, jog duomenys, esantys šiuose dokumentuose, patvirtina pateikto skundo argumentus.
14. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šie dokumentai atitinka rašytiniams įrodymams keliamus leistinumo ir susietumo reikalavimus, yra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą, todėl atsižvelgusi į bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą, teikdama prioritetą teisingam ginčo išsprendimui, tenkina apeliantės prašymą ir šiuos įrodymus priima (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis, 314 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija atsisako patenkinti apeliantės atsakovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ prašymą priimti naują rašytinį įrodymą, kuris teismui pateiktas 2016 m. gruodžio 22 d. (314 straipsnis, 325 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo

16. Prieš pradėdama nagrinėti atsakovės bankrutuojančios UAB „Atsakingi sprendimai“ atskirojo skundo, o taip pat kreditorių UAB „Insanta“ ir  UAB ,,eKopija“ atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus aiškindami ir taikydami įstatymą, teismai privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taip pat pažymi tai, kad tiek apeliantė, tiek pareiškėjai kreditoriai savo procesiniuose dokumentuose tiksliai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas taisykles dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuriose ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; kad įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas, kai būtina įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, yra leistini, ar yra prejudicinių faktų; kad įvertinus atskirus įrodymus išvados daromos remiantis tik įrodymų viseto analize pagal CPK 185 straipsnio taisykles, kurios reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014 etc.).
17. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl šioje byloje aktualių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 etc.).
18. Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis.
19. Aukščiau šioje nutartyje yra nurodyta, kad teismas, patvirtindamas bankrutuojančios UAB ,,Atsakingi sprendimai” kreditorių UAB ,,Insanta” ir UAB ,,eKopija” finansinius reikalavimus, iš esmės rėmėsi Paskolos sutarčių, Reikalavimo perleidimo sutarties, Susitarimų sąlygomis dėl įsipareigojimo paskolinti pinigus, jų grąžinimo tvarkos, o taip pat banko mokėjimo nurodymo ir mokėjimų suvestinių duomenimis apie kreditorės mokėjimus į skolininkės sąskaitas. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad minėti banko duomenys patvirtina tai, jog kreditorė UAB ,,eKopija“ atsakovei perdavė visą Paskolos sutartyse nurodytą pinigų sumą, o faktas, kad mokėjimų pavedimuose tokių pervedimų paskirtis buvo nurodoma „Pagal susitarimą“, kad į bylą nebuvo pateikti pirminiai atsakovės apskaitos dokumentai, – nesuteikia prielaidų manyti, jog kreditorė į skolininkės banko sąskaitas pervedė ne Paskolos sutartyse sulygtą paskolą, jog labiau tikėtina yra priešinga išvada. Teismas nurodė, kad atsakovės bankroto administratoriaus teiginiai, jog buvo vykdomos abejotinos finansinės operacijos, o paskolos UAB „Atsakingi sprendimai“ nebuvo suteiktos, vertinti kaip prielaidos, kadangi nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė šią skolą yra grąžinusi, teismas šiuos reikalavimas laikė pagrįstais ir tvirtintinais.
20. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, tvirtina, jog teismas neįvykdė pareigos būti aktyviu, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ir teismų praktikos nurodymus aktualiais klausimais, nes dėl kreditorių pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendė vien formaliai įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, iš viso neišnagrinėjęs ir neįvertinęs nei byloje esančių kitų įrodymų, nei atsakovės argumentų, kuriais buvo grindžiamas prieštaravimas dėl kreditorių UAB „eKopija“ ir atsakovės susietumo, dėl Paskolos sutarčių sudarymo, jų vykdymo aplinkybių, jų sąlygų, dėl šių sutarčių ryšio su 2013 m. vasario 5 d. jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta tarp UAB „eKopija“ ir atsakovės, dėl duomenų byloje esančiuose atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2014 m. ir 2015 m. vienuolika mėnesių, dėl teismų praktikos išaiškinimų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bylose.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą šios kategorijos bylose, kuriose yra viešojo intereso, būti aktyviu ir esant įrodymams, kad pradinei kreditorei pervedant pinigus skolininkei nebuvo nurodytas konkretus tokių pervedimų pagrindas, kad Paskolų sutarčių šalis siejo, be kita ko, taip pat ir jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kaip matyti iš sutartinių nuostatų, sąlygoję lėšų pervedimus, – išsamiai ištirti atsakovės bankroto administratoriaus procesiniuose dokumentuose įvardintas aktualias aplinkybes, susijusias su sutartyse nurodytų pinigų perdavimu skolininkei.
22. Atsiliepdamos į nagrinėjamą atskirąjį skundą kreditorės UAB „Insanta“ ir UAB ,,eKopija“ teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra ne kartą nurodęs, jog esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-375/2012 etc.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai tvirtina apeliantė, nežiūrint jos argumentų, pateiktų įrodymų, kurie jos įsitikinimu, patvirtina skolininkės bei kreditorės UAB ,,eKopija“ susietumą, galimą nesąžiningumą ir kt., apsiribota itin formaliu pačių kreditorių pateiktų įrodymų įvertinimu.
23. Apeliantė taip pat teisingai nurodo, kad faktas, jog iki šiol bankroto administratoriui nėra perduotas nei bankrutuojančios bendrovės turtas, nei visi svarbūs dokumentai, kad įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose buvo išspręsti kitų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimai, nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šios bendrovės valdymą minimu laikotarpiu, – paneigia atsiliepimo argumentą, jog apeliantė remiasi vien tik deklaratyviais teiginiais bei interpretacijomis, jog svarbiausiai yra tai, kad šalys paskolos teisinių santykių buvimo faktą pripažino, jo neginčijo, nes tarp jų egzistavo supaprastinti ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti paskolos teisiniai santykiai.
24. Pažymėtina tai, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog atsakovės vadovo pareigas nuo 2010-03-17 iki 2015-12-03 ėjo R. V., o nuo 2015-12-03 iki bankroto bylos iškėlimo – V. R., kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta 2 000 Eur bauda už turto ir dokumentų neperdavimą, kuri teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi buvo sumažinta iki 1 200 Eur; jog Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Atsakingi sprendimai“ ieškinį atsakovams R. V. ir V. R. dėl 422 383,86 Eur žalos atlyginimo priteisimo (civilinė byla Nr. e2-1411-459/2016); jog Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį (civilinė byla Nr. eB2-764-265/2016), kuria buvo patvirtintas R. V. 111 322,32 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 111 322,32 Eur – bendrovei suteiktos lėšos. Apeliacinis teismas šį reikalavimą sumažino iki 11 584,80 Eur, be kita ko, nustatęs, kad įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, nėra tinkami, patvirtinantys šio asmens 111 322,32 Eur reikalavimo teisę: pačios bendrovės buhalterinė pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, ją pasirašė V. R., būdamas vieninteliu bendrovės darbuotoju ir šias pareigas ėjęs tik vieną dieną, o banko pažyma apie mokėjimus grynaisiais pinigais ir pavedimais taip pat nepatvirtina grąžintino lėšų suteikimo įmonei, nes tokių operacijų atlikimo (mokėjimo) paskirtis arba apskritai nenurodyta, įvardinant tik lėšas įnešantį / pervedantį asmenį – R. V., arba tokių operacijų būdu atliktų mokėjimų paskirtyje nurodyta: „įnešė R. V.“, „sąskaitos papildymas“, „skolos padengimui“, „atskaitingo asmens įnašas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti R. V. kasacinį skundą (civilinė byla Nr. 3P-2047/2016). Taigi, šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas bankrutuojančioje bendrovėje neatitiko įstatymų reikalavimus, – pats bendrovei vadovavęs asmuo, kuris šiuo atveju negali būti laikomas silpnesniąja šalimi, jo paties teigimu, perdavė pastarajai 111 322,32 Eur grąžintinų asmeninių lėšų, teismui nepateikė leistinų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tokius dvišalius teisinius santykius.
25. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas teisingai nurodo, kad nagrinėjant bylą pagal kreditorių UAB „Insanta“ ir UAB ,,eKopija“ reikalavimus, turint galvoje aukščiau nurodytus duomenis, esančius teismui pateiktuose atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, kilus ginčui dėl paskolinių lėšų perdavimo pastarajai ir siekiant patikrinti šias aplinkybes, teismas turėjo pagrindą atitinkamų įrodymų (sutarčių įregistravimas, juridinio asmens sprendimai dėl paskolos suteikimo, buhalteriniai duomenys apie lėšų suteikimą etc.) pareikalauti iš kitos šių dvišalių sutartinių teisinių santykių šalies – kreditorės UAB ,,eKopija“, kuri, būdama juridiniu asmeniu, buhalterinę apskaitą tvarko ir tokius dokumentus saugo įstatymų nustatyta tvarka, arba išduoti atitinkamą liudijimą bankroto administratoriui, kuris pagal bylos medžiagą to reikalavo (CPK 199 straipsnio 4 dalis).
26. Apelianto teigimu, jis neturi galimybės patikrinti kreditorių pateiktų duomenų atitiktį pagal pirminius pačios UAB „Atsakingi sprendimai“ finansinės apskaitos dokumentus – bankroto administratoriui šie tiesiog neatiduodami. Tokio fakto byloje niekas neginčija. Todėl turint omenyje byloje esantį viešąjį interesą, dalyvaujančių asmenų pareigą, be kita ko, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai, laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, proceso teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 178 straipsnis), o taip pat tai, kad juridinio asmens kreditorės UAB ,,eKopija“ dispozicijoje, kaip jau minėta pirmiau, yra / turi būti tinkami įrodymai, kurie paneigtų ar patvirtintų ginčijamas aplinkybes, – atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, kad bankroto administratorius neįvykdė savo procesinės pareigos pateikti jo prieštaravimus patvirtinančius įrodymus, vertintini kaip nesąžiningi (CPK 185 straipsnis). Beje, baudos paskyrimas atsakovės vadovui neatleidžia pastarojo nuo pareigos vykdyti teismo procesiniuose sprendimuose suformuluotus nurodymus (CPK 18 straipsni). Kaip žinia, įstatymai yra numatę veiksmingas poveikio priemones, taikytinas teismo sprendimų nevykdantiems asmenims. Tokios priemonės nustatytos ir ĮBĮ, kurio 10 straipsnio 14 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms, o ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad minimų dokumentų neišsaugojimas ir pan., kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros – yra vienas iš faktinių pagrindų įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip jau yra nurodyta šios nutarties 12 punkte, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė CPK reglamentuojamas įrodinėjimo taisykles, nenustatė ir neįvertino faktinių bei teisinių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų, todėl visa skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis,).
28. Apeliantas prašo, kad panaikinus ši teismo procesinį sprendimą, klausimas būtų išspręstas iš esmės – atsisakyta patvirtinti kreditorių UAB „Insanta“ ir UAB ,,eKopija“ reikalavimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktiškai nėra atskleista šios bylos esmė, o taip pat į kasacinio teismo išaiškinimus, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, turi būti išsamiai išnagrinėti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, – byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ (įmonės kodas 302522548) ir uždarosios akcinės bendrovės „Insanta“ (303123858) finansinių reikalavimų patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                      Virginija Čekanauskaitė

Danutė Gasiūnienė

Vigintas Višinskis