VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. S., Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas T. D. pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio D. S. patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos pataisos namų įstaigos administracijos skolininko piniginės lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje. Nurodė, kad jam neužtenka uždirbtų pinigų įsigyti būtiniausiems reikmėms, todėl artimieji perveda pareiškėjui pinigus.

Antstolis D. S. 2016-07-08 patvarkymu Nr. 32-1745/2015 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad suimtasis yra visiškai išlaikomas valstybės, jam yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nustatė, kad antstolis D. S. 2015-08-27 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti nutarimą dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. D.. Antstolis 2015-10-01 patvarkymais areštavo lėšas, esančias skolininkui priklausančiose banko sąskaitose. 2015-10-01 turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. 2015-10-01 į skolininko darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. 2015-10-27 patvarkymu buvo paskelbta skolininko paieška. 2015-11-04 buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Teismas pažymėjo, kad skolininkas teigdamas skundą dėl antstolio priimto patvarkymo areštuoti lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, nenurodė jokių motyvų, kodėl jo manymu šis antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skolininkas atlieka bausmę Lukiškių kalėjime. Taigi, įstatymas, atliekantiems bausmę nuteistiesiems, garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Šiuo atveju, pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus skolininkui priklausančias pinigines lėšas, skolininkas negali įgyvendinti kitų savo poreikių, kuriuos nurodė skunde, – įsigyti būtiniausias higienos priemones – jam tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį (CPK 178 str.). Kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, pateiktas skundas nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad antstolis D. S., vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio D. S. veiksmų buvo atmestas.

Pareiškėjas (apeliantas) T. D. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-09 nutartį ir tenkinti jo skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė neteisingą nutartį. Taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo apelianto pateiktų motyvų ir jais nesivadovavo. Teismas, apelianto nuomone, vadovavosi tik BVK 173 str., o ne CPK 668 str., kuris numato, kad išieškojimas yra negalimas iš skolininko turto, būtino pragyvenimui. Apeliantas remiasi LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei pažymi, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Taip pat nurodo, kad apeliantas negali nusipirkti pašto ženklų, taksafono kortelių, higienos bei kitų būtiniausių reikmenų.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-7989-988/2015 dėl 300 Eur išieškojimo iš T. D.. Vykdant išieškojimą, be kitų vykdymo veiksmų, buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos (Lukiškių TIK) sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, skolininkas (apeliantas) kreipėsi į antstolį su skundu dėl vykdomojo patvarkymo panaikinimo, kurio antstolis bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi netenkino. Apeliantas atskiruoju skundu su minėta teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė CPK 668 str., kuris numato, kad išieškojimas iš skolininko turto, skirto pragyvenimui, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais nesutinka. Paminėtina, kad CPK 668 str. 1 d. straipsnyje numatyta, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Taip pat CPK 739 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Bylos duomenimis, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog apelianto gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos, kaip nurodė pareiškėjas, trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Tuo tarpu, argumentas dėl neteisėtai vykdomo išieškojimo iš lėšų būtinų pragyvenimui, teismo vertinimu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad apelianto turimos lėšos yra būtinos pragyvenimui, priešingai, nuteistiesiems yra užtikrinamas būtinų bei minimalių poreikių aprūpinimas.

Apeliantas taip pat neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-154-313/2016. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antstolio veiksmus, sprendžia, kad pastarasis nepažeidė įstatymų nustatytos išieškojimo tvarkos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolio veiksmai yra teisėti. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

n u t a r i a :

T. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

Kategorijos