Civilinė byla Nr. 3K-3-286-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-00200-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B., V. B. ir V. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarei Jurgitai Šukienei dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kreditoriaus reikalavimo pripažinimo įvykdytu; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Videlena“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl notaro vykdomojo įrašo dėl išieškojimo pagal vekselį vekselio davėjo laiduotojams panaikinimo, kai notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškojimo suma nesutampa su faktine skola, jeigu pagal bylos įrodymus būtų nustatyta tokia sumų neatitiktis.
2. Ieškovai V. B., V. B. ir V. S. ieškiniu teismo prašė panaikinti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Šukienės 2008 m. spalio 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-15095 dėl 332 606,34 Lt (96 329,45 Eur) išieškojimo, atliktą 2008 m. rugpjūčio 29 d. išduoto paprastojo vekselio pagrindu; pripažinti įvykdytais UAB „Swedbank lizingas“ kreditoriaus reikalavimus pagal debetinę skolą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
3. 2002 m. gegužės 2 d. trečiasis asmuo UAB „Videlena“ ir atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ sudarė faktoringo sutartį dėl UAB „Videlena“ pateiktos produkcijos apmokėjimo. Dalis skolos pagal faktoringo sutartį buvo negrąžinta, todėl atsakovė pareikalavo pasirašyti vekselį. UAB „Videlena“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė paprastąjį vekselį, juo įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 5 d. sumokėti atsakovei 473 098,67 Lt (137 018,85 Eur). Už šio įsipareigojimo įvykdymą laidavo UAB „Videlena“ akcininkai – ieškovai V. B., V. B. ir V. S.
4. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Šukienė 2008 m. spalio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą pagal vekselį. Jame nurodė, kad reikalauja iš UAB „Videlena“ ir laiduotojų V. B., V. B. ir V. S. vekselio turėtojai UAB „Swedbank lizingas“ sumokėti nesumokėtą vekselio sumą – 332 606,34 Lt (96 329,45 Eur) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas iki prievolės visiško įvykdymo. Ieškovai teigė, kad šis vykdomasis įrašas yra nepagrįstas, nes jo išdavimo metu UAB „Videlena“ skola atsakovei buvo tik 213 938,57 Lt (61 960,89 Eur). Vekselyje nurodytas jo mokėjimo terminas – 2008 m. rugsėjo 5 d., todėl, ieškovų teigimu, vykdomasis įrašas padarytas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Šukienės 2008 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 332 606,34 Lt (96 329,45 Eur) skolos pagal UAB „Videlena“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį; atmetė ieškovų reikalavimą pripažinti įvykdytais UAB „Swedbank lizingas“ kreditoriaus reikalavimus pagal debetinę skolą ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vekselio turėtoja (atsakovė) pateikė vekselį apmokėti jo davėjai BUAB „Videlena“ (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė 2008 m. rugsėjo 8 d. įteikė pranešimus vekselio davėjai UAB „Videlena“ ir laiduotojams (ieškovams) per Lietuvos paštą, informuodama juos apie vekselio neapmokėjimą; toks veiksmas atitinka ĮPVĮ 47 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-278/2011, konstatuota, kad pagal teisės aktus vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme; tačiau aplinkybe, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti ar pateiktas apmokėti praleidus įstatyme (ĮPVĮ 40 straipsnis) nustatytus terminus, gali gintis suinteresuotas asmuo, ginčydamas vekselio turėtojo reikalavimo teises (ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nustatė, kad prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nėra duomenų, jog per nustatytą terminą buvo kreiptasi į vekselio davėją BUAB „Videlena“ su reikalavimu apmokėti vekselį, notarei nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad vekselio turėtoja (atsakovė) pateikė reikalavimą apmokėti vekselį jo davėjai. Ieškovai ginčijo vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, kad jis buvo išduotas praleidus ĮPVĮ 40 straipsnio terminus. Teismas, pripažinęs, kad vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant teisės normas, jį panaikino, pažymėdamas, jog tai vekselio turėtojai neužkerta kelio reikšti reikalavimus vekselio davėjai BUAB „Videlena“.
8. Teismui konstatavus, kad atsakovė neteko teisės reikšti reikalavimus ieškovams kaip vekselio laiduotojams, jų prašymas pripažinti atsakovės, kaip kreditorės, reikalavimus pagal debetinę skolą ir skolą pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį visiškai įvykdytais prarado prasmę, todėl teismas jį atmetė. Teismas pažymėjo, kad, pripažinus, jog atsakovė nebeturi teisės pareikšti reikalavimų ieškovams kaip vekselio laiduotojams, ieškovai prarado teisę reikšti reikalavimus dėl prievolės įvykdymo teisėtumo.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartimi, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-449-378/2015, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimu, tenkinus atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą, panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo dalis, kuria buvo tenkinta ieškinio dalis, ir nuspręsta priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje yra pateikta vekselio antroji pusė, kurioje yra UAB „Videlena“ direktorės V. B. parašas ir prierašas „apmokėjimui gavau“, tai patvirtina, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti vekselio davėjai UAB „Videlena“. Tokią aplinkybę buvo nurodžiusi ir notarė atsiliepime į ieškinį. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ tinkamai laikėsi ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo naikinti notarės atlikto šio vekselio pagrindu vykdomojo įrašo.
12. Apeliacinės instancijos teismas nepriėmė ieškovės V. B. pateikto naujo medicinos dokumentų išrašo, kuriame nurodyta, kad UAB „Videlena“ direktorė V. B. nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 10 d. sirgo nervų liga (neurodepresiniu sutrikimu), nes, teismo vertinimu, šis įrodymas pateiktas pavėluotai, jis turėjo būti pateiktas proceso pirmosios instancijos teisme metu, ir šio įrodymo duomenys nepatvirtina, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti vekselio davėjai UAB „Videlena“. Vekselį pasirašė UAB „Videlena“ direktorė V. B. 2008 m. rugpjūčio 29 d., o pateiktu nauju įrodymu neįrodyta, kad jos sveikatos būklė nebuvo tokia, kad ji nebūtų galėjusi veikti kaip UAB „Videlena“ atstovė, t. y. pasirašyti tiek vekselį, tiek savo parašu patvirtinti vekselio gavimą apmokėti. Be to, apie V. B. nedarbingumą dėl nurodomos jos ligos nurodytu susirgimo laikotarpiu darbdavys nebuvo informuotas ir ji negavo ligos pašalpos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė V. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

13.1.              Bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), motyvuojamosios teismo sprendimo dalies turinį (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nes teismai sprendimuose susitelkė vien tik į 2008 m. rugpjūčio 29 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti klausimą, bet nepasisakė dėl ieškovų nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, kad ginčijamo notarės atlikto vykdomojo įrašo pagal vekselį suma neatitinka faktinės skolos, t. y. savo sprendimų šiais įrodymais teismai negrindė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat ir nepateikė argumentų, kuriais remdamiesi atmetė šiuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ieškovei palankus, šio sprendimo ji neskundė ir neturėjo pagrindo skųsti apeliacine tvarka vien dėl to, kad jame neaptarti visi ieškovų argumentai ir bylos įrodymai. Tai, kad vykdomajame rašte išieškojimo suma ir faktinė skola nesutampa, ieškovė nurodė 2014 m. balandžio 23 d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą.

13.2.              Byloje įrodyta, kad vykdomajame įraše nurodyta skolos suma yra 101 662,85 Lt (29 443,60 Eur) didesnė negu faktinė skola. Iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ prie ieškinio pridėto 2008 m. spalio 23 d. rašytinio dokumento matyti, kad pagal faktoringo sutartį (vekselyje įrašytos skolos pagrindu atsakovė pripažino ir savo atsiliepime nurodė 2002 m. sudarytą su UAB „Videlena“ faktoringo sutartį) laikomas limitas sudaro 101 662,85 Lt (29 443,60 Eur) (b. l. 9,11). Atsakovė pripažino, kad, vykdant faktoringo sutarties sąlygas, UAB „Videlena“ buvo apmokama tik 70 proc. pateiktos sąskaitos sumos, t. y. 30 proc. sudarė atsakovės neišmokėtas rezervas. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad atsakovė į vekselio sumą įtraukė ne faktiškai UAB „Videlena“ išmokėtą 70 proc., o 100 proc. sumą, t. y. skaičiuojant visą sumą pagal pateiktą sąskaitą kartu su neišmokėtu rezervu. Atsakovė tokią situaciją grindė formaliais pagrindais, t. y. kad ji turi teisę reikalauti visos sumos pagal išrašytas sąskaitas, nepaisant to, kad išmokėjo tik 70 proc., nes vėliau, išieškojus visą sumą, 30 proc. dydžio permoką ji grąžintų BUAB „Videlena“. Vykdomojo įrašo suma yra daug didesnė už atsakovės patirtus nuostolius, t. y. vykdomajame įraše nurodyto įsiskolinimo dydžio suma nepagrįstai buvo padidinta faktoringo rezervo suma.

13.3.              Vekselis ir vykdomasis įrašas daryti tų pačių dokumentų pagrindu, tam pačiam laikotarpiui, kaip ir nurodyta atsakovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo dokumentuose (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialisto išvadoje). Ieškovai 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol baudžiamojoje byloje nebus išsiaiškinta, kokias sąskaitas iš išvardytų atsakovės parengtoje 2011 m. kovo 1 d. pažymoje (t. 1, b. l. 167) teismas pripažins fiktyviomis ir kokią žalą dėl to patyrė atsakovė. Kitaip tariant, baudžiamojoje byloje būtų įrodytas vykdomojo įrašo dėl 332 606,34 Lt (96 329,45 Eur) sumos išieškojimo neteisėtumas.

13.4.              Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad UAB „Videlena“ bankroto byloje 2010 m. birželio 9 d. nutartimi (t. 4, b. l. 17) patvirtinti atsakovės finansiniai reikalavimai yra 185 799,65 Lt (53 811,30 Eur), o atsakovės 2011 m. kovo 1 d. pažymoje nurodyta, kad UAB „Videlena“ skola 2009 m. gegužės 18 d. buvo 176 756,29 Lt (51 192,16 Eur). Taigi liko neaišku, kokio dydžio skola (žala) buvo reali, pagrindžianti vykdomajame įraše nurodytą sumą.

14.              Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovai V. B. ir V. S. sutinka su kasaciniu skundu ir prie jo prisideda.

15.              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimą. Atsiliepime į kasacinį skundą pateikti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

15.1.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas lemia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laikėsi šios taisyklės, išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas neturėjo teisės imtis nagrinėti nenurodytų apeliaciniame skunde aplinkybių. Byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo aiškiai nurodyta, kokios aplinkybės liko neištirtos ir kokie įrodymai neįvertinti, todėl Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo vadovautis kasacinio teismo nurodytais išaiškinimais. Kasacinis teismas perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes nenustatė CPK 360 straipsnyje nurodyto pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų aplinkybių, kurias nurodė ištirti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

15.2.              Kasatorės argumentai dėl mažesnės faktinės įsiskolinimo sumos negu vykdomajame įraše nurodytas išieškomos sumos dydis prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams kitoje byloje. Byloje pagal ieškovų reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2012, konstatuota, kad įsiskolinimo suma vekselyje nurodyta tinkamai, vekselis yra teisėtas ir galiojantis. Toje byloje ieškovai nurodė, kad vekselio suma yra neteisingai padidinta ir apima faktoringo rezervą. Teismas atmetė šį argumentą, nurodęs, kad vekselio sumą sudaro sąskaitų suma, kurią finansavo atsakovė ir būtent tokios sumos atsakovė turėjo teisę reikalauti iš UAB „Videlena“.

15.3.              Norėdama įrodyti savo teiginius apie vykdomojo įrašo sumos neteisingumą kasatorė privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kiek įmokų buvo sumokėta prieš vykdomojo įrašo išdavimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Dalis skolos pagal vykdomąjį įrašą išieškota. Atsakovė patvirtino, kad 2009 m. gegužės 18 d. skola pagal vekselį ir vykdomąjį įrašą buvo 51 192,16 Eur, bet tai nereiškia, kad tokia pati skola buvo ir vykdomojo įrašo išdavimo metu 2008 m. spalio 7 d.

15.4.              Kasatorės nurodomame ikiteisminiame tyrime nėra sprendžiama nei dėl vekselio, nei dėl vykdomojo įrašo teisėtumo ar pagrįstumo. Kasatorės nurodomoje baudžiamojoje byloje yra sprendžiama, ar ieškovų veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstami ir ar tokiais nusikalstamais veiksmais atsakovei buvo padaryta žala. Tai, ar ieškovų galbūt nusikalstamais verksmais atsakovei buvo padaryta žala, neriboja ir negali riboti atsakovės teisės atgauti visą įsiskolinimo sumą pagal galiojanti vekselį.

15.5.              Kasaciniame skunde išdėstytais argumentais siekiama įrodyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti proceso teisės pažeidimai, t. y. kad teismas neaptarė ir neįvertino bylai reikšmingų įrodymų bei ieškovo argumentų, bet kartu kasaciniu skundu siekiama, kad šis pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas. Kasaciniu skundu suformuota prieštaringa pozicija: įrodinėjant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir neatskleidė jos esmės, kartu prašoma palikti galioti šios instancijas teismo priimtą sprendimą.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio apmokėjimą reglamentuojančių teisės normų

16.              Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.

17.              Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-70-706/2016).

18.              Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. UAB „Iveco Capital Baltic“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-59-695/2016).

19.              Nagrinėjamoje byloje visų instancijų teismai, tarp jų ir pirmą kartą bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, ir antrą kartą – apeliacinės instancijos teismas, nenustatė, kad vekselis, pagal kurį notarė išdavė vykdomąjį įrašą, buvo kaip kreditoriaus reikalavimo pagal pagrindinę prievolę įvykdymo užtikrinimo priemonė. Šalių sudarytoje faktoringo sutartyje nėra įrašų apie sudaromą vekselį kaip prievolių užtikrinimo priemonę, vekselis nesusietas su faktoringo sutartimi. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vekselyje įrašytas skolos dydis yra kintamas, priklausomas nuo faktoringo sutarties vykdymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, kad vekseliu fiksuotas skolos dydis, jis išduotas kaip skolos dokumentas.

20.              Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015).

21.              Ieškovai nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo pagrindo. Jų teiginys, kad faktinis skolos dydis yra mažesnis negu nurodytas vekselyje, yra paneigtas kitoje byloje, kurioje tie patys ieškovai ginčijo vekselio galiojimą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2012, nurodyta, kad ieškovai teigia, jog vekselio suma yra neteisingai padidinta bei apima faktoringo rezervą; šis teismas įvertino, kad vekselio sumą sudaro sąskaitų suma, kurią finansavo atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ ir būtent tokios sumos atsakovė turėjo teisę reikalauti.

22.              Ieškovų kasaciniame skunde pateikta nuoroda į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame vekselio išrašymas siejamas su faktoringo sutartimi. Atsiliepime į ieškinį vekselio turėtoja atsakovė nurodė, kad vykdant faktoringo sutartį pagal ją finansavimo gavėja UAB „Videlena“ išrašė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias nebuvo realaus prekių tiekimo, ir pagal tokias netikras sąskaitas gavo finansavimą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai atsakovė pareikalavo nepagrįstai gautas finansavimo pagal faktoringo sutartį lėšas grąžinti, UAB „Videlena“ atsakovei išdavė vekselį, o už ją laidavo ieškovai, kurie yra ir įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį laiduotojai. Vekselis apėmė nepagrįstai išrašytų sąskaitų sumą. Ieškovai šios aplinkybės dėl išrašytų fiktyvių sąskaitų neginčijo ir nepateikė byloje ją paneigiančių įrodymų.

23.              Pirmiau nurodyta, kad kitoje byloje priimta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi vekselio išdavimo ir jame nurodytos sumos teisėtumas nenuginčytas, vekselio turėtoja (atsakovė) įgijo reikalavimo teisę ieškovams pagal vekselį. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodo tas pačias aplinkybes dėl vekselio sumos neatitikties faktinei skolos sumai, bet šios aplinkybės yra paneigtos nurodytoje kitoje byloje įsiteisėjusioje teismo nutartyje, jos nagrinėjamoje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 176–185, 270 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, motyvuojamosios teismo sprendimo dalies turinio taisykles.

Dėl notaro vykdomojo įrašo dėl išieškojimo pagal vekselį išdavimo teisėtumo

24.              Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti; šiame straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda; jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos.

25.              ĮPVĮ įstatymą detalizuojančio 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punkte nurodyta, kad notaras, priimdamas prašymą išduoti pagal vekselį vykdomąjį įrašą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; vekselis ar čekis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio ar čekio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius 8 punkte nurodytą reikalavimą.

26.              Atsižvelgiant į ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis).

27.              Šią bylą pirmą kartą nagrinėjusi kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 3 d. nutartyje išaiškino, kad kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui; vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir šiam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtą vekselį pranešti laiduotojams, tačiau tokiu atveju neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės.

28.              Nurodyta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, siekiant nustatyti faktą, ar vekselis buvo pateiktas apmokėti vekselio davėjai UAB „Videlena“. Iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas įvertino vekselio kitoje pusėje esantį UAB „Videlena“ direktorės V. B. parašą ir prierašą „apmokėjimui gavau“, ir konstatavo, kad šis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti vekselio davėjui, tai patvirtino ir vykdomąjį įrašą išdavusi notarė. Atsakovė tinkamai laikėsi ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų, prašydama notarės išduoti vykdomąjį įrašą, o notarė patikrino visas būtinas ĮPVĮ ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nurodytas vykdomojo įrašo išdavimo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai nepanaikino notarės atlikto vykdomojo įrašo, nes jo teisėtumas nenuginčytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu atsižvelgė į prieš tai byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus ir įvykdė joje išdėstytus nurodymus, šio sprendimo teisinis pagrįstumas kasacinio skundo argumentais nenuginčytas, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.              Kasacinis teismas turėjo 17,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. B. valstybei 17,13 Eur (septyniolika Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

                                                                                    Dalia Vasarienė