Civilinė byla Nr. 3K-3-266-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00465-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.3; 2.5.10.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovėms D. G. ir S. V. dėl nuostolių atlyginimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tikrosios ūkinės bendrijos tikrųjų narių įnašus ir likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos turto tarp narių padalijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 188 528,27 Lt (54 601,56 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. lapkričio 21 d. ji ir atsakovės sudarė Bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir įsteigė D. G. tikrąją ūkinę bendriją (toliau – ir bendrija), ją 2001 m. lapkričio 22 d. įregistravo, bendrijos vadove paskyrė atsakovę D. G.. Bendrija 2003 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2SD-5386 ir 2003 m. rugsėjo 2 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu įsigijo pastatą – parduotuvę (duomenys neskelbtini).
4. 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės įkūrė UAB „Danguda“, kurios vadove nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2009 m. spalio 23 d. iki dabar yra atsakovė D. G.. UAB „Danguda“ akcininkės buvo atsakovės (D. G. turėjo 100 paprastųjų vardinių akcijų, S. V. – 50 paprastųjų vardinių akcijų). Iš karto po UAB „Danguda“ įsteigimo atsakovės sau priklausančias akcijas perleido trečiajam asmeniui M. J., šis tapo vieninteliu UAB „Danguda“ akcininku.
5. M. J. tapus UAB „Danguda“ vadovu, ši bendrovė pradėjo sudarinėti skolos perkėlimo sutartis, kuriomis perėmė D. G. tikrosios ūkinės bendrijos skolas. Bendrija nebuvo likviduojama, vykdė veiklą, turėjo turto ir prekių, kurios viršijo skolas, todėl skolų perpirkimas iš D. G. tikrosios ūkinės bendrijos buvo iš anksto planuotas, tai leido ateityje atsakovėms už skolas perimti bendrijos turtą.
6. Nuo 2008 m. kovo mėnesio (įregistruota 2008 m. rugsėjo 8 d.) bendrija išnuomojo pastatą – parduotuvę įmonei UAB „Danguda“, tačiau ši nemokėjo rinkos sąlygas atitinkančio nuomos mokesčio bendrijai.
7. 2008 m. vasario 22 d. atsakovės vienašališkai nusprendė pašalinti ieškovę iš D. G. tikrosios ūkinės bendrijos ir pasiūlė jai derėtis dėl turto pasidalijimo. Ieškovė, nesutikdama su 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, kreipėsi į atsakoves dėl bendrijos 1/3 turto dalies atidalijimo. Atsakovės nenorėjo ieškovei grąžinti bendrijai priklausančio turto, t. y. pastato – parduotuvės, taip pat siekė ieškovei grąžinti kuo mažesnę sumą, todėl 2008 m. birželio 5 d. atsakovės pasiūlė perduoti ieškovei 150 000 Lt (43 443 Eur) sumą. Ieškovė su šiuo atsakovių pasiūlymu nesutiko, nes laikė pasiūlytą sumą per maža.
8. 2010 m. birželio 26 d. susirinkime, nedalyvaujant ieškovei, atsakovės priėmė sprendimą likviduoti bendriją, likvidatore paskyrė atsakovę D. G.. Pradėjus bendrijos likvidavimo procedūrą, atsakovės D. G. iniciatyva buvo iškelta byla bendrijai dėl skolos – teismas nutarė išieškoti iš skolininkės D. G. tikrosios ūkinės bendrijos kreditorei UAB „Danguda“ 272 680,58 Lt (78 973,75 Eur) skolą.
9. UAB „Danguda“, atstovaujama atsakovės S. V., ir D. G. tikroji ūkinė bendrija, atstovaujama atsakovės D. G., 2011 m. gegužės 9 d. sudarė pastato parduotuvės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrija pardavė UAB „Danguda“ pastatą – parduotuvę už 380 000 Lt (110 055,61 Eur), t. y. už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainą.
10. Ieškovė teigė, kad ji patyrė 114 129,91 Lt (33 054,31 Eur) nuostolių dėl parduotuvės nuomos (nesumokėtas nuomos mokestis) ir 74 398,36 Lt (21 547,25 Eur) nuostolių dėl parduotuvės pardavimo, iš viso 188 528,27 Lt (54 601,56 Eur) nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 1979,54 Lt (573,31 Eur) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 26 d. susirinkime, nedalyvaujant ieškovei, buvo priimtas bendrijos tikrųjų narių susirinkimo protokolas ir nuspręsta ją likviduoti, o likvidatore paskirti atsakovę D. G.; atsakovė šias pareigas atliko iki 2011 m. spalio 7 d., t. y. iki bendrijos likvidavimo.
13. Tikrosios ūkinės bendrijos likvidatoriaus teisės ir pareigos yra prilyginamos juridinio asmens organo teisėms ir pareigoms, įtvirtintoms ir CK 2.87 straipsnyje. Teismas rėmėsi Ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ir ŪBĮ) 18 straipsnio 3 punktu, 6 dalies 3 punktu, 2001 m. lapkričio 21 d. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 4.1, 4.7, 5 punktais, CK 6.972 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad po likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais atsakovei D. G. buvo grąžinta 29 759 Lt (8618,80 Eur), atsakovei S. V. – 19 206,29 Lt.
14. Partnerio įnašas pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį, ŪBĮ 10 straipsnio 1 dalį nėra tik steigimo metu padarytas įnašas, tai yra bet kuriuo bendrijos veiklos momentu į bendrą veiklą įdėtas turtas. Pagal ŪBĮ 18 straipsnio 3 dalį po atsiskaitymo su likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas tikriesiems nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti tikrąją ūkinę bendriją priėmimo dieną, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Atsakovės D. G. įnašas į bendriją iki jos likvidavimo buvo 196 009 Lt (56 768,13 Eur), atsakovės S. V. – 91 000 Lt (26 355,42 Eur), ieškovės – 1000 Lt (289,62 Eur). Po atsiskaitymo su kreditoriais likęs bendrijos turtas buvo padalytas proporcingai įnašų dydžiui, būtent – D. G. buvo išmokėta 63 476,34 Lt (18 384,02 Eur), S. V. – 29 556,29 Lt (8560,09 Eur). Byloje nustatyta, kad visų tikrųjų narių įnašų suma bendrijos likvidavimo dieną buvo 288 009 Lt (83 413 Eur).
15. Byloje atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1302-0005 nurodyta, kad 751,91 kv. m bendro ploto prekybinio pastato (duomenys neskelbtini) reali rinkos vertė 2011 m. gegužės 9 d. buvo 538 000 Lt (155 815,57 Eur), reali nuomos kaina (nuomos rinkos kainos vertė) nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2011 m. gegužės 9 d. buvo 10,61 Lt (3,07 Eur) už kv. m per mėnesį, o prekybinio pastato nuomos rinkos kainos vertė tuo pačiu laikotarpiu – 305 469 Lt (88 469,94 Eur). Pakartotinės ekspertizės akte Nr. 656 pažymėta, kad nurodyto pastato 2011 m. gegužės 9 d. retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu rinkos vertė – 513 000 Lt (148 575 Eur), o pastato nuomos rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamosios vertės metodu, nuo 2008 d. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 9 d. buvo 410 000 Lt (118 744,21 Eur). Taigi ginčo pastatas buvo parduotas už mažesnę nei pakartotinės ekspertizės akte Nr. 656 nurodytą sumą ir nėra ginčo, kad už pastatą nebuvo imamas nuomos mokestis.
16. Atsakovei D. G., kaip bendrijos tikrajai narei ir sudariusiai bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kaip vadovei ir likvidatorei, buvo keliami papildomi įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Atsakovės, parduodamos pastatą žemesne nei rinkos kaina bei neimdamos mokesčio už pastato nuomą, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, padarė bendrijai ir ieškovei, kaip bendrijos tikrajai narei, turtinės žalos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.246 straipsnis).
17. Ieškovės dalis bendrijos likvidavimo dieną buvo 0,35 proc., D. G. – 68,06 proc., S. V. – 31,59 proc., todėl maksimali ieškovei priteistina suma už pastato pardavimą lygi: 513 000 Lt (148 575 Eur) – 286 086,92 Lt (82 856,50 Eur) – 3717,99 Lt (1076,80 Eur) = 223 195,09 Lt (64 641,77 Eur) x 0,35 proc. = 781,18 Lt (226,25 Eur). Maksimali ieškovei priteistina suma už negautas nuomos pajamas yra 14,23 Lt (4,12 Eur)/kv. m x 751,91 kv. m x 32 mėnesiai = 342 389,72 Lt (99 162,92 Eur) x 0,35 proc. = 1198,36 Lt (347,07 Eur). Iš viso bendra priteistina ieškovei suma yra 1979,54 Lt (573,31 Eur).
18. Atsakovės įkūrė naują įmonę – UAB „Danguda“ ir veikė jos interesais parduodamos pastatą žemesne nei rinkos kaina bei neimdamos nuomos mokesčio. Toks sandoris buvo naudingas atsakovėms, jų nesąžiningumas preziumuojamas – atsakovė D. G. sudarė sandorį su įmone, kurios vadove ir dalyve ji buvo, o atsakovė S. V., atstovaudama UAB „Danguda“, sudarė sandorį su bendrija, kurios dalyve ji buvo (CK 6.67 straipsnio 2 punktas). Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia atsakovių kaltus veiksmus, sukeliančius jų civilinę atsakomybę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 7 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą, patikslino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
20. ŪBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 5 d.) nenustatė specialios tvarkos, kurios privalėtų laikytis nariai, įnešdami įnašą (ŪBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narės Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 12 punkte susitarė, kad nutarimai visais klausimais priimami paprasta balsų dauguma. Pagal ŪBĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalį didesnį įnašą įnešusiam bendrijos nariui turi tekti proporcingai didesnė likviduojamos bendrijos turto dalis, nes likusio turto padalijimas į tris lygias dalis, kai narių įnašų dydžiai yra skirtingi, būtų neteisingas, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
21. Pagal CK normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, ir ŪBĮ, likviduojant bendriją likęs turtas dalijamas ne atsižvelgiant į pradinius steigėjų įnašus (po 1000 Lt arba 289,62 Eur), o proporcingai įnašų dydžiui. Atsakovės D. G. įnašas į bendriją iki jos likvidavimo buvo 196 009 Lt (56 768,13 Eur), atsakovės S. V. – 91 000 Lt (26 355,42 Eur), ieškovės – 1000 Lt (289,62 Eur). Visų tikrųjų narių įnašų suma bendrijos likvidavimo dieną buvo 288 009 Lt (83 413,17 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės dalis bendrijos likvidavimo dienai buvo 0,35 proc., D. G. – 68,06 proc. (63 476,34 Lt arba 18 384,02 Eur), S. V. – 31,59 proc. (29 556,29 Lt arba 8560,09 Eur).
22. Atsakovės įkūrė naują UAB „Danguda“ ir veikė jos interesais parduodamos ginčo pastatą žemesne nei rinkos kaina, neimdamos nuomos mokesčio, atlikdamos įskaitymus. Toks sandoris buvo naudingas tik atsakovėms. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė D. G. sudarė sandorį su įmone, kurios vadove ir dalyve ji buvo, o atsakovė S. V., atstovaudama UAB „Danguda“, sudarė sandorį su D. G. tikrąja ūkine bendrija, kurios dalyve ji buvo, todėl atsakovių nesąžiningas elgesys lemia jų civilinę atsakomybę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
23. 2008 m. birželio 5 d. atsakovių raštas nebuvo pripažinimas, kad ieškovei priklauso 1/3 dalis bendrojoje nuosavybėje, nes tai buvo pažodinis atsakymas į ieškovės raštą su pasiūlymu taikytis, šalys nesusitaikė ir toks raštas nesukėlė pasekmių.
24. Atsakovės neįrodė, kad ieškovė, būdama bendrijos narė, slapta įkūrė UAB „Reginasta“, kurios veikla buvo analogiška bendrijos vykdomai veiklai, savavališkai pasisavino bendrijos prekių daugiau nei už 41 000 Lt (11 874,42 Eur), mažiausiai prisidėjo sprendžiant bendrijos problemas. Vien tai, kad ieškovė patyrė mažiausią nuostolį, t. y. 1000 Lt (289,62 Eur), kuriuos įnešė kuriant bendriją, nėra pagrindas kilti jos civilinei atsakomybei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bendrijos narių įnašai, jų dydis yra esminė jungtinės veiklos sutarties sąlyga. Bendrijos nariams siekiant pakeisti įnašų dydį turėjo būti raštu priimtas bendras jų sprendimas (sutarimas), pakeista jungtinės veiklos sutartis (raštu), šios sutarties pakeitimas turėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre. Nė viena iš šių sąlygų nebuvo tenkinta, todėl bendrijos narių įnašų dydžiai jos likvidavimo dieną buvo lygūs, t. y. kokie buvo įtvirtinti galiojusioje jungtinės veiklos sutartyje (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 4 dalis, 6.223 straipsnio 1 dalis, 6.969 straipsnio 1, 4 dalys, 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnio 1 dalis, Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 4.5, 5, 11 punktai, ŪBĮ 3 straipsnio 1, 8 dalys, 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008). Teismai, spręsdami, kad grynųjų pinigų operacijų kvitai pagrindžia tikrųjų įnašų dydžius ir tikrųjų narių bendrosios nuosavybės dalį, netinkamai taikė imperatyviąsias teisės normas.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino įrodymų, paneigiančių atsakovių pateiktus įrodymus, kad nuo 2005 m. atsakovių įnašai nuolat didėjo dėl jų nuolat atliekamų grynųjų pinigų įnešimo į bendrijos kasą. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tik vieną įrodymą – atsakovių 2008 m. birželio 5 d. raštą, tačiau nevertino kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovių pateikto bendrijos 2008 m. vasario 22 susirinkimo protokolo Nr. 08-1, kuriame nurodoma, kad dalyvauja bendrijos nariai D. G. (1/3 dalis), R. Š. (1/3 dalis), S. V. (1/3 dalis), su ieškiniu pateikto bendrijos 2008 m. vasario 22 d. sprendimo dėl tikrojo nario pašalinimo, kur nurodoma grąžinti ieškovei priklausančią trečiąją bendrijos turto dalį. Atsakovės pripažino, kad narių įnašai nepasikeitė nuo bendrijos įsteigimo. Teismai nemotyvavo dėl byloje esančių prieštaringų įrodymų vertinimo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
3. Atsakovės vienkartines sumas, teismų traktuotas kaip įnašai ir kapitalo didinimas, įnešdavo tiesiogiai į bendrijos kasą, po to dalį jų susigrąžindavo. Tai atsakovės įrodinėjo apyvartos žiniaraščiais (nors nėra aišku, kas šiuos žiniaraščius sudarė, jie yra be parašų) ir kitais buhalteriniais dokumentais (kasos pajamų orderiais), tačiau buhalterinės apskaitos dokumentuose savininko įnašai gali padidėti tik tuomet, jeigu tikroji ūkinė bendrija yra įregistravusi Bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimus. Taigi atsakovių pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys partnerių įnašų padidėjimą (Audito ir apskaitos tarnybos pateikto 38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ 122.2, 123 punktai).
26. Atsakovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Naujos redakcijos nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ŪBĮ neįpareigojo jau įkurtų ūkinių bendrijų pakeisti ir perregistruoti galiojančių bendrosios jungtinės veiklos sutarčių, todėl D. G. tikrosios ūkinės bendrijos steigimo dokumentas – 2001 m. lapkričio 21 d. Bendrosios jungtinės veiklos sutartis – nebuvo pakeistas, o bendrijos narės privalėjo vadovautis ir naujuoju ŪBĮ. Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. 1-676 (redakcija, galiojusi bendrijos įsteigimo metu) 7 straipsnio 2 dalies, 6 punkto pagrindu 2001 m. lapkričio 21 d. Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkte buvo nustatyta, kad tikrosios ūkinės bendrijos narės per 10 dienų įsipareigoja įnešti 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio pradinius įnašus. Naujos redakcijos ŪBĮ liko pareiga jungtinės veiklos sutartyje nurodyti tik steigimo metu įnešamus pradinius įnašus, tačiau nebeliko reikalavimo nurodyti narių bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Bendrijos pradinis įnašas nesikeitė, todėl keisti šios Bendrosios jungtinės veiklos sutarties dalies nereikėjo.
2. Ūkinių bendrijų nariams niekada nebuvo draudžiama įnešti savo asmeninį turtą į bendriją ir po jos įsteigimo (CK 6.970 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013). Todėl ŪBĮ (2010 m. birželio 26 d. redakcija) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad likviduojant bendriją likęs turtas dalijamas ne atsižvelgiant į pradinius steigėjų įnašus, bet į narių įnašus, buvusius priimant sprendimą likviduoti bendriją. ŪBĮ (redakcija, galiojusi įnašų įnešimo metu, nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 5 d.) nenustatė specialios tvarkos, kurios privalėtų laikytis nariai, įnešdami įnašą (11 straipsnio 1 dalis). Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 12 punkte buvo nustatyta, kad nutarimai visais klausimais priimami paprasta balsų dauguma, todėl sprendimai įnešti asmenines lėšas į bendrijos kasą buvo priimti balsų dauguma. Ieškovė šių sprendimų neginčijo. Bendrijos narys turi pareigą domėtis bendrijos veikla. Įsteigus bendriją, įnašai buvo pradėti įnešinėti 2005 m., t. y. anksčiau, nei tarp bendrijos narių kilo nesutarimų. Be to, ant 2005 m. sausio 19 d. kasos pajamų orderio Nr. GUD00022, kuriuo patvirtintas 10 000 Lt (2896,20 Eur) atsakovės D. G. įnašas, yra ieškovės, kaip kasininkės, parašas. Taigi ieškovė žinojo, kad atsakovės įnešinėja savo asmenines lėšas, kaip tikrojo bendrijos nario įnašus, kurie buvo įforminami kasos pajamų orderiais; kiekvienos operacijos metu dokumentus pasirašydavo tikroji ūkinės bendrijos narė ir buhalteris.
3. Įnašų dydis nėra registravimo objektas (CK 2.66 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose neišvardytų duomenų (pavyzdžiui, įnašų dydžiai, jei darytume prielaidą, kad jie turi būti registruojami Juridinių asmenų registre) pakeitimai galioja ne nuo jų įregistravimo registre, bet nuo atsiradimo dienos. Ieškovė nepagrįstai daro analogiją su Akcinių bendrovių įstatyme nurodytomis įstatinio kapitalo keitimo procedūromis. Ūkinių bendrijų nariai už bendrijos prievoles atsako ir savo asmeniniu turtu, todėl įstatymų leidėjui nereikėjo nustatyti detalių įnašų įnešimo ir grąžinimo procedūrų. Be to, pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas.
4. ŪBĮ nenustatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas nariams priimant sprendimus daro šiuos sprendimus negaliojančius (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nesivadovavo liudytojų parodymais, o savo įnašų dydį grindė rašytiniais įrodymais – kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kurie buvo perduoti Šilutės rajono savivaldybės administracijos archyvui (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). ŪBĮ nereglamentavo, kaip turi būti įnešami įnašai, todėl rašytinio sprendimo įnešinėti įnašus nebuvimas nedaro šio sprendimo negaliojančiu.
5. Teismai tinkamai nustatė šalių įnašų dydžius bendrijos likvidavimo dieną (ŪBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Jie nustatyti remiantis pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų ir išlaidų orderiais) ir išvestiniais dokumentais – apyvartų žiniaraščiais ir kt. Audito ir apskaitos tarnybos 38-asis verslo apskaitos standartas buvo patvirtintas 2012 m. spalio 16 d., o įnašai buvo įnešinėjami 2005–2008 metais. 2008 m. birželio 5 d. atsakovių rašte išdėstytais siūlymais buvo siekiama išspręsti ginčą taikiai, nutraukiant visus teisminius ginčus.
6. Teismai tinkamai įvertino bylos įrodymus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, bylos Nr. 16034/90).
7. Ieškovė pirmoji įkūrė konkuruojančią UAB „Reginasta“; ieškovės nesąžiningi veiksmai buvo bendrijos faktinės veiklos pabaigos priežastis (CK 1.137 straipsnis). Dėl ieškovės nebendradarbiavimo, pareigų ignoravimo, bendrijos turto perėmimo atsakovės nebegalėjo vykdyti bendrijos veiklos, o turėjo įkurti kitą juridinį asmenį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl tikrosios ūkinės bendrijos narių įnašų didinimo ir likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos turto nariams padalijimo

27. Teisinius santykius tarp tikrosios ūkinės bendrijos narių reglamentuoja Ūkinių bendrijų įstatymas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. tikroji ūkinė bendrija įsteigta 2001 m. lapkričio 22 d. pagal 1990 m. spalio 16 d. Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. I-676 (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 24 d. iki 2001 m. gruodžio 5 d.) nuostatas, o likviduota 2011 m. spalio 7 d., t. y. 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2003 m. lapkričio 6 d. Ūkinių bendrijų įstatymui Nr. IX-1804, kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas taikytinas reglamentuojant ir iki jo įsigaliojimo įsteigtų ūkinių bendrijų veiklą (straipsnyje nurodytos išimtys). Dėl nurodytų priežasčių, taip pat dėl to, kad nagrinėjamoje byloje kilę tikrosios ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutarties keitimo 2005–2010 m. ir likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos turto nariams padalijimo klausimai, nagrinėjamoje byloje taikytinos 2003 m. lapkričio 6 d. Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 redakcijos, galiojusios iki D. G. tikrosios ūkinės bendrijos likvidavimo 2011 m. spalio 7 d., teisės normos.
28. ŪBĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys (fiziniai ir juridiniai asmenys, ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų; 4 dalyje nustatytos išimtys (3 straipsnio 2–4 dalys). Jungtinės veiklos sutartis yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje (4 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas; ši sutartis turi būti sudaroma notarine forma (3 straipsnio 1 dalis).
29. Pagal ŪBĮ 4 straipsnio 5 dalį jungtinės veiklos sutartis keičiama visų tikrųjų narių sprendimu, kuris priimamas bendru sutarimu. Kai jungtinės veiklos sutartis keičiama, Juridinių asmenų registrui kartu su kitais teisės aktų nustatytais dokumentais turi būti pateikti jungtinės veiklos sutarties pakeitimai ir visas jungtinės veiklos sutarties tekstas. Visą jungtinės veiklos sutarties tekstą pasirašo vienas iš tikrųjų narių, jo parašo tikrumas notaro netvirtinamas (4 straipsnio 6 dalis). Jungtinės veiklos sutartis, taip pat jungtinės veiklos sutarties pakeitimai įsigalioja nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre, išskyrus su bendrijos steigimo tvarka ir įnašų įnešimu steigimo metu susijusias jungtinės veiklos sutarties nuostatas, kurios įsigalioja nuo steigiamos bendrijos jungtinės veiklos sutarties sudarymo (4 straipsnio 7 dalis).
30. Ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutartyje, inter alia, turi būti nurodyta bendrijos steigėjų įnašai, jų įnešimo tvarka ir terminai; jeigu įnašas nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė (ŪBĮ 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bendrijos dalyvio nepiniginis įnašas įvertinamas visų bendrijos tikrųjų narių sprendimu, kuris priimamas bendru sutarimu (10 straipsnio 3 dalis). ŪBĮ neįtvirtintas įstatinio kapitalo reikalavimas ir nenustatyti ribojimai turto, kuris gali būti įnešamas kaip dalininko įnašas, rūšiai. Įnašu gali būti pinigai ir kitoks turtas, priklausantis bendrijos dalyviui nuosavybės teise (10 straipsnio 2 dalis).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad tikrojo nario įnašu gali būti ir nepiniginis įnašas, kurio vertė nėra iš anksto žinoma, o yra nustatoma tik visų bendrijos tikrųjų narių sutarimu, sprendžia, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė notarinės formos reikalavimą jungtinės veiklos sutarčiai. Pažymėtina, kad reikalavimas bendrijos veiklos sutartį sudaryti notarine forma yra nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos ŪBĮ 3 straipsnio 3 dalyje.
32. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad lėšos, kurios, atsakovių teigimu, padidino jų dalis D. G. tikrojoje ūkinėje bendrijoje, buvo įnešamos 2005–2010 metais. Kaip nurodyta šios nutarties 28 punkte, pagal ŪBĮ susitarimas dėl tikrųjų narių įnašų yra esminė ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutarties sąlyga, o šios sutarties forma – notarinė.
33. Civiliniame kodekse yra įtvirtintos pasekmės, kurios kyla nesilaikius rašytinės ar notarinės sandorio formos. Rašytinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik įsakmiai įstatyme nustatytais atvejais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Sandoris su rašytinės formos trūkumais tam tikrais atvejais gali būti grindžiamas kitais įrodymais (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), tačiau nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis, todėl negali būti šalių įrodinėjamas kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį.
34. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad ŪBĮ nenustatyta, jog rašytinės formos nesilaikymas priimant narių sprendimus daro šiuos sprendimus negaliojančius (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovių pozicija nesutinka. Bendrijos jungtinės veiklos sutarties pakeitimai, jei tokie ir būtų buvę padaryti, negaliotų dėl notarinės formos trūkumo. Vien sprendimo priėmimas nėra pakankamas juridinis faktas pakeisti tikrosios ūkinės bendrijos narių dalis bendrijoje, tam būtinas ir notariškai patvirtintas jungtinės veiklos sutarties pakeitimas, nes susitarimas dėl narių įnašų yra neatsiejama šios sutarties sąlyga, o ši sutartis gali būti sudaryta ar pakeista tik notarine forma.
35. Įvertinusi tikrųjų ūkinių bendrijų teisinio reglamentavimo ypatumus, šių bendrijų veikimo specifiką ir sandorio formai keliamus reikalavimus, įtvirtintus Civiliniame kodekse, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės taikymo taisyklę: susitarimas dėl narių įnašų ūkinėje bendrijoje yra esminė jungtinės veiklos sutarties sąlyga. Šiai sutarčiai nustatyta imperatyvi notarinė forma ir įregistravimo viešame registre reikalavimas. Ūkinės bendrijos jungtinės veiklos sutarties pakeitimai įsigalioja tuomet, kai jie atlikti laikantis Ūkinių bendrijų įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų tokios sutarties formos ir teisinės registracijos reikalavimų.
36. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovėms – tikrosios ūkinės bendrijos narėms – siekiant padidinti įnašus ūkinėje bendrijoje, turėjo būti raštu priimamas tikrųjų narių sprendimas (sutarimas), notarine forma pakeista jungtinės veiklos sutartis, o jos pakeitimas turėjo būti įregistruotas Juridinių asmenų registre. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nė viena iš šių sąlygų nebuvo tenkinta, todėl bendrijos narių įnašų dydžiai jos likvidavimo dieną buvo lygūs, t. y. kokie buvo įtvirtinti galiojusioje 2001 m. lapkričio 21 d. ieškovės ir atsakovių pasirašytoje Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, ir nėra teisinio pagrindo atsakovių bendrijai perduotų lėšų vertinti kaip keičiančių narių dalių dydį tikrojoje ūkinėje bendrijoje.
37. Dėl šios nutarties 31, 33 punktuose nurodytų priežasčių atsakovių pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai teismų negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys tikrųjų narių dalių pasikeitimą, likviduojant bendriją likęs turtas ieškovei ir atsakovėms turėjo būti dalijamas atsižvelgiant į tikrosios ūkinės bendrijos narių įnašus, nustatytus 2001 m. lapkričio 21 d. ieškovės ir atsakovių pasirašytoje jungtinės veiklos sutartyje, t. y. visos trys steigėjos turėjo teisę į 1/3 dalis tikrosios ūkinės bendrijos turto, likusio po atsiskaitymo su kreditoriais (ŪBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Taigi D. G. tikrosios ūkinės bendrijos likvidavimo momentu ieškovės ir atsakovių – tikrosios ūkinės bendrijos narių – dalys nebuvo pasikeitusios, t. y. tokios, kokios buvo nustatytos 2001 m. lapkričio 21 d. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 1/3 dalį atsakovių padarytos bendrijai žalos dėl negauto bendrijos pastato nuomos mokesčio ir pardavimo už mažesnę nei rinkos kainą atlyginimo yra pagrįstas.
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovių žalos, padarytos ūkinei bendrijai, o ją likvidavus – ir ieškovei, atlyginimą, nes dėl atsakovių veiksmų ji neteko savo įnašui proporcingos likviduotos bendrijos turto dalies. Tam, kad būtų galima nustatyti ieškovei padarytos žalos dydį, turi būti apskaičiuotas likviduotos bendrijos turtas, turėjęs likti po atsiskaitymo su kreditoriais, jei žala ūkinei bendrijai nebūtų padaryta. Remiantis šios nutarties 36 punktu, po atsiskaitymo su likviduojamos ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas turi būti padalytas ūkinės bendrijos dalyviams proporcingai jų įnašų dydžiui, nagrinėjamu atveju – į tris dalis.
39. Nusprendus, kad atsakovių įnešti pinigai į bendriją nepripažintini jų įnašais, didinančiais atsakovių dalis bendrijoje, dėl imperatyvios notarinės formos nesilaikymo, vertintina, ar bendrija liko skolinga atsakovėms, kaip bendrijos kreditorėms, ir kokia apimtimi (ŪBĮ 18 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kiek ūkinė bendrija liko skolinga atsakovėms, kaip bendrijos kreditorėms, šia suma mažintinas bendrijai padarytos žalos, išnuomojus pastatą (duomenys neskelbtini), atleidžiant nuomininką nuo nuomos mokesčio, bei pardavus šį pastatą už mažesnę nei rinkos kaina, dydis, nustatytas pirmosios instancijos teisme vertinant bylos duomenis, tarp jų – atliktų ekspertizių išvadas (šios nutarties 15, 17 punktai). Žalos dydžio klausimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas bylos faktų nenustato ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šiame nutarties punkte nurodytos aplinkybės netirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl liko nenustatytos bylai išspręsti teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Šios bylos esmė liko neatskleista, kas reiškia esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 10,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Dalia Vasarienė