Civilinė byla Nr. 2A-214-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00971-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7.; 2.5.10.5.2.; 3.4.2.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje 2-1189-413/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žūklės pasaulis“ ieškinį atsakovui A. L. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys J. M. ir G. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Žūklės pasaulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 2, b. l. 24-30) prašė priteisti iš atsakovo A. L. 6 823,47 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-04-05 nutartimi ieškovei UAB „Žūklės pasaulis“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina“. Nuo 2008-11-24 iki 2011-01-14 įmonės vadovo (direktoriaus) pareigas ėjo atsakovas, o vienintele UAB „Žūklės pasaulis“ savininke (akcininke), nuosavybės teise valdančia 100 proc. visų įmonės akcijų, nuo 2003-02-07 yra trečiasis asmuo J. M.. Atsakovas nesiėmė priemonių bendrovės turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, dėl ko įmonei buvo padaryta žala. Įmonės savininkei sustabdžius atsakovo įgaliojimus ir nutraukus su juo darbo santykius, atsakovas neperdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui – G. M. ar jos savininkei bendrovės buhalteriniuose dokumentuose apskaityto turto, kurio vertė 19 005,24 Lt. Be to, 2010-11-30 buvo neteisėtai ir be svarbių priežasčių nurašytas įmonės ilgalaikis, tačiau nenudėvėtas turtas, kurio vertė 4 554,84 Lt (1 319,17 Eur). Todėl bendrovei buvo padaryta iš viso 6 823,47 Eur (23 560,08 Lt) materialinė žala, kurią turi atlyginti už tai atsakingas asmuo – buvęs jos vadovas A. L..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015-06-26 sprendimu (t. 2, b. l. 88-94) ieškinį tenkino iš dalies,

priteisė ieškovei BUAB „Žūklės pasaulis“ iš atsakovo A. L. 2 654,13 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 80 Eur žyminio mokesčio ir 4,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje (1-18 punktai) išvardintas kaip ieškovei neperduotas turtas buvo įgytas dar iki atsakovui pradedant eiti UAB „Žūklės pasaulis“ direktoriaus pareigas, tačiau ieškovė neįrodė, kad minėtą turtą buvusi įmonės vadovė J. M. perdavė atsakovui kaip tai numato teisės aktų reikalavimai (CPK 178 str.). Todėl sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad nesant duomenų apie šio turto perdavimą pačiam atsakovui, nėra pagrindo ir padaryti išvadą apie atsakovo neišsaugotą šį įmonės turtą. Ieškinio 19-31 punktuose nurodytas turtas buvo įgytas atsakovui einant įmonės direktoriaus pareigas. Iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00035-11 medžiagos teismas nustatė, kad šis turtas buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau nebuvo įtrauktas į 2011-01-17 bendrovės turto priėmimo – perdavimo aktus, kuriais atsakovas perdavė įmonės turtą jos savininkei J. M.. 2013-05-16 specialisto išvadoje Nr. 5-2/92 pažymėta, kad dalis lentelėje įvardinto turto buvo nurašyta pagal 2010-11-30 nurašymo aktus, tačiau tyrimui nepateikti turto likvidavimo, atsargų arba medžiagų užpajamavimo aktai, todėl nėra galimybės nustatyti, kur panaudotas ir kaip apskaitoje buvo apskaitytas nurašytas turtas, kokie šio turto likučiai buvo tiriamuoju laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovui teko pareiga įrodyti savo teiginius, jog visas 19-31 punktuose nurodytas turtas buvo perduotas ieškovei arba įstatymų nustatyta tvarka nurašytas (CPK 178 str.). Kita vertus, iš 2009-11-09 PVM sąskaitos faktūros (serija FOR Nr. 0002734), kuria grindžiamas ieškovės patikslinto ieškinio 26 punkte nurodytas reikalavimas dėl 247,93 Lt (71,81 Eur) vertės turto neperdavimo, teismas nustatė, kad įmonė šiuo atveju įsigijo ne prekę, o paslaugą, todėl sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo už tai, ko atsakovas negalėjo saugoti ir perduoti naujajam įmonės vadovui (savininkui). Tačiau dėl ieškinio 19-25, 27-31 punktuose išvardinto turto teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad šio turto perdavimas ieškovei arba įstatymų nustatyta tvarka jo nurašymas nepagrindžiamas įrodymais, todėl padarė išvadą, kad atsakovas šio turto neišsaugojo. Kadangi įmonei padaryta žala kildinama iš PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių, kurių vertė paskaičiuota kainomis, buvusiomis jų įsigijimo metu, neperdavimo (prekės buvo įgytos per laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio mėn.), nesant duomenų nei apie turto išlikimą, nei apie jo nusidėvėjimą bei vertę, teismas prašomų kompensuoti ieškovei nuostolių dydį sumažino per pusę, pripažinęs, kad įmonei dėl neperduoto 19-30 punktuose nurodyto turto buvo padaryta 2 705,44 Lt (783,55 Eur) žala (CK 1.5 str.). Atsakovo argumentus, kad ieškinio 31 punkte nurodytas turtas - juostinės metalo pjovimo staklės, kurių likutinė vertė 1 870,57 Eur, buvo perduotos įmonės savininkei J. M., teismas atmetė. Šis turtas yra įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto kartoteką ir atsispindi tuo laikotarpiu, kai įmonei vadovavo atsakovas, tačiau ginčo juostinės staklės į perduotino pagal turto priėmimo-perdavimo aktus įtrauktas nebuvo. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dėl neteisėto turto nurašymo, teismas nustatė, kad šis ilgalaikis turtas 2010-11-30 „Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktu“ buvo nurašytas. Tokį sprendimą priėmė vienbalsiai atsakovo įsakymu sudaryta komisija, šis turtas nebuvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto apskaitą (kartoteką / balansą), kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Teismas padarė daugiau tikėtiną išvadą, jog įmonės savininkei ši aplinkybė taip pat buvo žinoma, nes laikinajam jos vadovui G. M. buvo parengtas tvirtinti 2010-11-30 aktas Nr. ILGT1130. Taigi teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, neapskaitė ir neišsaugojo turto, nurodyto patikslinto ieškinio 19-25, 27-31 punktuose, kurio vertė 2 654,13 Eur, ir šią sumą pripažino ieškovės nuostoliais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. L. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 98-107) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į pateiktų faktų visumą. Po to, kai atsakovas neteko įgalinimų, bendrovė ir turtas buvo G. M. bei akcininkės J. M. žinioje, būtent šie asmenys turėtų būti laikomi atsakingais už ginčo staklių neperdavimą bankroto administratoriui. Staklės atsispindi įmonės ilgalaikio turto kartotekoje laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28, o šią kartoteką pasirašė pats G. M. (baudž. bylos t. 6, b. l. 81-83). Be to, staklės bendrovei buvo perduotos naudotis 2009-05-22 lizingo sutarties pagrindu, o 2009-05-22 laidavimo sutartimi J. M., kaip solidari skolininkė, įsipareigojo vykdyti UAB „Žūklės pasaulis“ atsirandančias prievoles lizingo naudai. Po bankroto bylos iškėlimo tarp J. M. ir DnB Nord banko 2011-05-24 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu bankas pardavė, o J. M. įsigijo stakles. 2011-05-24 pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas pereina J. M. nuosavybėn (sutarties 3 p.). Taigi bendrovės akcininkei, kurios žinioje ir buvo ginčo staklės, kilo pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, apskaityta bendrovės finansiniuose dokumentuose. Vien ta aplinkybė, kad staklės neįtrauktos į 2011-01-07 perdavimo-priėmimo aktą, nereiškia, kad šios staklės nebuvo perduotos. Turto perdavimas-priėmimas 2011-01-17 akte buvo vykdomas ne pagal buhalterinę apskaitą (bendrovės turto inventorinį sąrašą), o sudarant faktiškai bendrovėje rasto turto sąrašą. Liudytojas R. R. patvirtino, kad staklės J. M. buvo perduotos kartu su transporto priemone C. J., o tai reiškia, kad į perdavimo priėmimo aktą staklės galėjo būti neįtrauktos atsitiktinai, kadangi jos buvo transporto priemonėje. Tačiau visos transporto priemonės yra įtrauktos į 2011-01-17 perdavimo- priėmimo aktą.
2. Bendrovės akcininkė dar 2010-12-14 sprendimu sustabdė atsakovo įgaliojimus bendrovėje, siekdama atklikti pilną bendrovės veiklos patikrinimą. Įgyvendindama pastarąjį sprendimą, akcininkė pakeitė patalpų apsaugos signalizacijos kodą bei nuo 2011-01-05 savo žinion perėmė visus bendrovės administracinėse patalpose esančius dokumentus, įrangą, prekes ir kitą turtą. Turtas akcininkės žinioje buvo nuo 2011-01-05, ką patvirtina 2011-01-05 atlikta bendrovėje esančių prekių inventorizacija. Pažymi, kad J. M. reikalavimu inventorizuojant bendrovės turtą buvo nustatytas prekių perteklius (11 679,15 Lt vertės) bei prekių trūkumas (6 036,46 Lt vertės). Jeigu staklės, kurių vertė sudarė gana didelę, apie 1/10, viso bendrovėje apskaityto ilgalaikio turto dalį, nebūtų buvę perduotos akcininkei ar direktoriui, tai 2011-01-17 inventorizacijos metu šis trūkumas būtų atsispindėjęs. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad 2010-12-01 - 2010-12-31 ilgalaikio turto kartotekoje apskaitytą turtą (išskyrus transporto priemones bei ginčo stakles) direktorius G. M. 2011-02-01 pardavė. Taigi G. M., 2011-02-01 išparduodamas praktiškai visą bendrovėje buvusį ilgalaikį turtą, išskyrus lizingo sutarčių pagrindu esančias transporto priemones ir ginčo stakles, bei to mėnesio pabaigoje pasirašydamas ilgalaikio turto kartoteką, būtų nustatęs, jog trūksta ilgalaikio turto kartotekoje apskaityto turto – staklių, tokiu atveju būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų dėl šio turto trūkumo nustatymo. Tačiau pareiškimas FNTT dėl pavogtų staklių buvo pateiktas tik 2011-04-12.
3. Teismas netinkamai įvertino staklių likutinę vertę (1 870,57 Eur). Nustatinėjant likutinę staklių vertės dalį turėtų būti vadovaujamasi paskutine 2011-02-01 – 2011-02-28 sudaryta ilgalaikio turto kartoteka, kurioje matyti, kad tuo metu staklių likutinė vertė buvo tik 6 042,11 Lt (1 749,92 Eur), kai turtas buvo faktiškai perduodamas 2011 m. sausio mėnesį.
4. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė ir dėl žalos atlyginimo už patikslinto ieškinio 19- 25 ir 27-30 pozicijose nurodyto turto neišsaugojimą. Ieškovė turto neišsaugojimo faktą grindė tik PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nepagrįstai perkeldamas atsakovui pareigą pagrįsti turto panaudojimą nuo šio turto įsigijimo momento, be to, teismas neatsižvelgė ir nevertino bendrovės balanso duomenų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ginčo turto neišsaugojo.
5. Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad šiam netekus direktoriaus įgalinimų, jam kilo pareiga perduoti tretiesiems asmenims tik tą turtą, kuris tuo metu buvo bendrovėje (t. y. turtą, kuris buvo apskaitytas bendrovės finansiniuose dokumentuose kaip faktiškai egzistuojantis). Ginčo turtas, kaip teismo posėdžio metu paliudijo ir J. M., buvo naudojamas gamybinėje veikloje, todėl akivaizdu, kad negali būti priskirtas atsargoms. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik šio turto įsigijimo atitinkamu laiku faktą, tačiau vertinant iš laiko perspektyvos, turtas buvo naudojamas bendrovės gamybinėje veikloje ir buvo sunaudotas bei įtrauktas į sąnaudas už ataskaitinį laikotarpį. Atsakovas neginčija, kad ginčo turtas buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau, atsižvelgiant į UAB „Žūklės pasaulis“ vidaus apskaitos politiką, trumpalaikio turto nurašymo aktai nebuvo privalomi.
6. Teismas netinkamai įvertino padarytos žalos dydį. Iš byloje esančių bendrovės balanso, sudaryto 2011-04-16 ( t. y. nutarties iškeli bankrotą įsiteisėjimo metu), bei BUAB „Žūklės pasaulis“ 2011-08-30 administratoriaus veiklos ataskaitos nurodytų išvadų apie bendrovės turtą matyti,  kad bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje esantis trumpalaikis turtas sudarė 957 722 Lt. Iš šios sumos: išankstiniai apmokėjimai - 604 897 Lt, debitorių įsiskolinimai - 352 440 Lt ir 375 Lt kitas trumpalaikis turtas, kuris administratoriui neperduotas. Vadinasi, pagal bendrovės balanso duomenis bendrovėje trumpalaikio turto, kuris turėjo būti perduotas administratoriui, buvo likę tik už 375 Lt. Tiek direktorius G. M., tiek akcininkė J. M., pasirašydami bendrovės balanso duomenis, patvirtino, kad kito trumpalaikio turto bendrovėje yra už 375 Lt. Įstatymo yra numatyta, kad įmonės vadovas turi pareigą perduoti tik perdavimo metu įmonėje faktiškai egzistavusi turtą. Akivaizdu, kad jeigu ieškinio 19-25 bei 27-30 pozicijose nurodytas turtas tuo momentu, kai atsakovas neteko vadovo įgaliojimų, būtų faktiškai egzistavęs, tai jis atsispindėtų ir įmonės balanso duomenyse.

Ieškovė BUAB „Žūklės pasaulis“ atsiliepime (t. 2, b. l. 113-118) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015-06-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ilgalaikio turto kartotekos sudarymo laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2010-12-31 įmonėje buvo apskaitytas 74 405,10 Lt vertės ilgalaikis turtas, tame tarpe ir 6 458,73 Lt vertės juostinės metalo pjovimo staklės. UAB „Žūklės pasaulis“ 1. e. p. direktoriumi nuo 2011-01-14 paskirtas G. M., nustatęs, kad atsakovas neperdavė 6 458,73 Lt vertės juostinių metalo pjovimo staklių, 2011-04-12 pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Aplinkybė, kad UAB DnB Nord lizingas 970,85 Lt likutinės staklių vertės sumokėjimą 2011-05-24 įformino kaip ginčo staklių pirkimą pardavimą, neįrodo, kad keičiantis įmonės vadovams naujai paskirtam direktoriui G. M. ir / ar akcininkei buvo perduotos 6 458,73 Lt vertės juostinės metalo pjovimo staklės.
2. Aplinkybę, kad juostinės metalo pjovimo staklės 2011-01-05 buvo perduotos akcininkei J. M., atsakovas įrodinėjo liudytojo R. R. parodymais, kuris ieškovo įmonėje dirbo iki 2010-10-18, o vėliau kartu su atsakovu dirbo UAB „Fiwo Tour“. Liudytojo R. R. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir tikslūs, 2015-03-24 teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad ginčo stakles akcininkei atvežė 2011-01-05 kartu su automobiliu C. J., kai visi įmonės automobiliai C. J. akcininkei perduoti pagal 2011-01-17 priėmimo perdavimo aktą. Liudytojas taip pat negalėjo nurodyti, kas ir kada stakles pakrovė į automobilį.
3. Atsakovui buvo sudarytos galimybės visą jo žinioje esantį turtą perduoti įmonės savininkui ir / ar naujai paskirtam direktoriui, ką patvirtina į bylą pateiktas antstolės A. A. 2011-01-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 01. Aplinkybė, jog dėl staklių vagystės prielaidos buvo pasisakyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2013-05-16 specialisto išvadoje dėl UAB „Žūklės pasaulis“ ūkinės finansinės veiklos papildomo tyrimo rezultatų (t. y. kad tyrimui nepateiktas pagal akcininkės 2011-01-14 reikalavimą atlikto ilgalaikio turto inventorizavimo aktas ir inventorizacijos metu fiksuoto trūkumo aktas, o minėtos staklės apskaitytos 2011 m. sausio ir vasario mėnesių ilgalaikio turto apskaitos registruose, kuriuos pasirašė direktorius G. M. ir vyr. buhalterė I. N. iš esmės reiškia, kad įtariamojo kaltė nėra įrodoma) nepaneigia civilinių teisinių santykių ir skolininko kaltės prezumpcijos.
4. Aplinkybė, jog ginčo turtas, nurodytas ieškinio 19-25 ir 27-30 pozicijose, buvo įsigytas ir kad jo įmonėje trūksta, nustatyta iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų. Atsakovas prieštaringai nurodo, kad ginčo turtas buvo sunaudotas bendrovės gamybinėje veikloje ir įtrauktas į sąnaudas. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra užfiksuota šio turto sunaudojimo gamybos procese, t. y. jo nurašymo į gamybos sąnaudas, atlygintinas ar neatlygintinas perdavimas kitiems asmenims arba kitoks jo panaudojimas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam nekilo pareiga perduoti ginčo turto, nes šis turtas nebuvo apskaitytas bendrovės finansiniuose dokumentuose. Nustatęs, kad atsakovas nei ginčo turto, nei tinkamai įformintų dokumentų apie šio įmonės turto panaudojimą ar nurašymą naujai paskirtam direktoriui G. M. ir / ar akcininkei J. M. nepateikė, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui tenka atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė netinkamas jo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymas.
5. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti įmonei žalą, kurią sudaro UAB „Žūklės pasaulis“ 2010-12-31 turėtas turtas - 6 458,73 Lt vertės juostinės metalo pjovimo staklės. Ir nors atsakovas neigia jam kilusią pareigą perduoti ieškinio 19-25 ir 27-30 pozicijose nurodytą turtą, nes šis nebuvo apskaitytas bendrovės finansiniuose dokumentuose kaip faktiškai egzistuojantis, vis tik, pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodo, kad žalos dydis dėl ieškinio 19-25 ir 27-30 pozicijose nurodyto turto neperdavimo galėtų būti skaičiuojamas tik balansine šio turto verte (375 Lt).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įmonės valdymo organų pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir už šios pareigos pažeidimą kylančią atsakomybę, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, aiškinimo bei taikymo klausimai, keliant BUAB „Žūklės pasaulis“ buvusio vadovo A. L. civilinės atsakomybės klausimą dėl, ieškovės vertinimu, neteisėtų jo veiksmų, kuriais buvo neišsaugotas ir paskirtam bankroto administratoriui neperduotas bankrutuojančios įmonės turtas. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį dėl žalos atlyginimo iš dalies, o sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai, apeliacine tvarka neskundžiama. Apeliantas A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės BUAB „Žūklės pasaulis“ ieškinys buvo patenkintas. Taigi šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto (atsakovo) A. L. argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu (CPK 320 str.).  Pažymėtina, kad nors ieškinys yra pareikštas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau tokios įmonės procesinės teisės įgyvendinamos per jos atstovą, bankroto administratorių. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dispozityvumo principą (CPK 13 str.), neturi įstatyminių prielaidų apeliacinio skundo ribų peržengimui ir dėl atmestų reikalavimų faktinio bei teisinio pagrįstumo nepasisako.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų įmonės vadovui

Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 str.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str.–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę buvusiam bendrovės vadovui A. L. kildino iš neįvykdytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos išsaugoti  bei perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą. Juridinių asmenų registre nurodoma, kad apeliantas A. L. UAB „Žūkės pasaulis“ vadovo pareigas ėjo nuo 2008-11-24 iki 2011-04-18 (t. 1, b. l. 9-12), tačiau byloje yra nustatyta, jog faktiškai šių pareigų jis neteko nuo 2011-01-07, kuomet trečiojo asmens J. M. 2010-12-14 sprendimo pagrindu buvo sustabdyti jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai dėl inicijuojamo bendrovės veiklos patikrinimo (t.1, b. l. 89). Bankroto byla ieškovei iškelta Kauno apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi (CPK 179 str. 3 d., baudž. b. t. 1., b. l. 65-66). Ir nors pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutinysis bendrovės valdymo organas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p.), tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bankrutuojančiai įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei šie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymas neįrodo, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Kad būtų galima spręsti apie atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar administratoriaus nurodytas balansinis turtas, su kuriuo siejamas prašomos priteisti žalos dydis, bendrovėje egzistavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal šiuos faktus - yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimus, sprendė, kad dėl neteisėtų apelianto veiksmų buvo neišsaugotas ir  paskirtam naujam vadovui G. M., o vėliau, atitinkamai, ir bankroto administratoriui neperduotas bankrutuojančios įmonės turtas, nurodytas patikslinto ieškinio 19-25 ir 27-31 punktuose, t.y.: 1) juostinės metalo pjovimo staklės (31 punktas), kurias teismas įvertino 1 870,57 Eur; 2) kitas bendrovėje buvęs trumpalaikis turtas (19-25, 27-30 punktai), kurį, atsižvelgdamas į galimą jo nusidėvėjimą, teismas įvertino 783,55 Eur suma. Taigi teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, atskirai įvertina apelianto veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu dėl kiekvienoje iš šių dviejų pozicijų nurodyto turto neperdavimo / neišsaugojimo ir dėl jų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą.

Dėl lizinguoto turto perdavimo pareigos (ne)įvykdymo

Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinės atsakomybės sąlygos apelianto atžvilgiu dėl juostinių pjovimo staklių neperdavimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytos nevisiškai tinkamai. Kaip minėta pirmiau, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. UAB „Žūklės pasaulis“ valdyba nebuvo sudaryta (t. 1, b. l. 9-12), o vienasmeniu valdymo organu bendrovėje buvo jos direktorius.

Įmonei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2011-04-16, o joje nustatytas įpareigojimas UAB „Žūklės pasaulis“ valdymo organams, t. y. vadovui bei savininkei (akcininkei).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad : 1) apelianto vadovaujama įmonė UAB „Žūklės pasaulis“ ir UAB DNB Nord lizingas 2009-05-22 sudarė lizingo sutartį Nr. 200905F-6826, kurios objektas - juostinės metalo pjovimo staklės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) UAB „Žūklės pasaulis“ įsipareigojimų, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas trečiojo asmens (UAB „Žūklės pasaulis akcininkės) J. M. laidavimu; 3) 2011-03-25 pranešimu UAB DNB Nord lizingas įspėjo laiduotoją J. M. dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartį nevykdymo; 4) tarp UAB DNB Nord lizingas ir J. M. 2011-05-04 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 200905F-6826-01, kuria juostinės metalo pjovimo staklės buvo perduotos J. M. nuosavybėn (3.1. p.), pastarajai sumokėjus turto pardavimo kainą - 970,85 Lt (t. 2. b. l. 40-43; baudž. b. t. 1, b. l. 107-116). Be to, iš 2011-02-01 – 2011-02-28 sudarytos UAB „Žūklės pasaulis“ ilgalaikio turto kartotekos, pasirašytos perėmusio įmonės valdymą G. M. bei I. N., matyti, kad joje, kaip bendrovės turtas, buvo užfiksuotos ir ginčo staklės, kurių inventoriaus Nr. 123031, o likutinė vertė 6 042,11 Lt (baudž. b. t. 6, b. l. 81-82). Vadinasi, trečiasis asmuo J. M., jau žinodama apie 2011-04-05 iškeltą bankroto bylą UAB „Žūklės pasaulis“, 2011-05-04 įsigijo savo nuosavybėn įmonės lizinguotą turtą. 2011-03-25 pranešimas leidžia spręsti, kad UAB „Žūklės pasaulis“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo sumokėjusi didžiąją dalį lizingo įmokų už juostines metalo pjovimo stakles, o pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį trečiajam asmeniui J. M., kaip laiduotojai, įvykdžiusiai dalį piniginės prievolės, pereina kreditoriaus teisės reikalauti grąžinti atitinkamo dydžio pinigų sumą. Tačiau bankroto procese kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl įmonės akcijų savininkei J. M. 2011-05-24 pirkimo-pardavimo sutartimi perėmus BUAB „Žūklės pasaulis“ priklausantį turtą savo asmeninėn nuosavybėn nesilaikant ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nelieka teisinio pagrindo išvadai, kad žala dėl juostinių metalo pjovimo staklių neperdavimo bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta būtent apelianto A. L. neteisėtais veiksmais. Dėl nurodytos priežasties (t. y.  dėl ginčo objektu tapusio turto nuosavybės teisės perleidimo J. M.), negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien juostinių metalo pjovimo staklių neįtraukimas į 2011-01-17 turto perdavimo aktus pats savaime lemia iki 2011-01-07 jos vadovo pareigas ėjusio apelianto A. L. civilinės atsakomybės taikymą už šio turto neišsaugojimą bei jo neperdavimą bankrutuojančiai bendrovei. Tai konstatavus, apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai teismo įvertintomis šio ginčo objekto faktinio perdavimo tretiesiems asmenims ir / ar jo likutinės vertės nustatymo aplinkybėmis tampa neaktualūs.   

Dėl įmonės trumpalaikio turto neperdavimo / neišsaugojimo

Kita iš apelianto A. L. priteista žalos atlyginimo dalis už bendrovės vadovui G. M. neperduotą trumpalaikį bendrovės turtą, o būtent: 1) el. gręžimo stakles, 1 vnt. (2009-07-30 PVM sąskaita faktūra Serija SF-PC Nr. 062142), kurių įsigijimo vertė - 218,49 Lt; 2) metalo pjovimo juostas, 5 vnt. (2009-08-14 PVM sąskaita faktūra Serija 2005A Nr. 01804,) - 369,75 Lt vertės; 3) komutatorių ProCurve,1 vnt. (2009-11-02 PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0018283) 190,08 Lt vertės; 4) fotokamerą, 1 vnt. (2009-11-02 PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0018283) - 619,84 Lt vertės; 5) formos liejimo, 3 vnt. (2009-11-02 PVM sąskaita faktūra Serija FOR Nr. 0002726) - 1 500 Lt vertės; 6) atmintines, 1 vnt. (2009-11-06 PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0018742) - 23,97 Lt vertės; 7) kroviklį, 1 vnt. (2009-11-06 PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 0018742) - 49,58 Lt vertės; 8) formą liejimo, 1 vnt. (2009-11-09 PVM sąskaita faktūra Serija FOR Nr. 0002734) - 247,93 Lt vertės; 9) el. šlifavimo stakles BP-100, 1 vnt. (2009-11-11 PVM sąskaita faktūra Serija PRO Nr. 431353) - 313,22 Lt vertės; 10) formą liejimo, 1 vnt. (2009-12-07 PVM sąskaita faktūra Serija FOR Kr. 0002758) -826,45 Lt vertės; 11) formą liejimo, 1 vnt. (2010-04-22 PVM sąskaita faktūra Serija FOR Nr. 0002884) - 600 Lt vertės; 12) formą liejimo, 1 vnt. (2010-05-21 PVM sąskaita faktūra Serija FOR Nr. 0002926) - 700 Lt vertės.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00035-11 medžiagos nustatyta, kad BUAB „Žūklės pasaulis“ akcininkė J. M. 2011-01-18 kreipėsi į Kauno apskrities VPK su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodžiusi, kad BUAB „Žūklės pasaulis“ buvo iššvaistyta prekių už 414 382,34 Lt sumą (baudž. b. t. 1, b. l. 1-6), o 2011-06-22 ji pateikė pranešimą ir dėl dingusios bendrovės įrangos, kuriame, be kita ko, buvo įvardintas šioje byloje nagrinėjamo ieškinio 35-46 punktuose aptariamas trumpalaikis turtas (baudž. b. 2 t, b. l. 1-3, 60). Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-14 nutartimi leista atlikti kratą apelianto A. L. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose (ūkiniame pastate), siekiant surasti tyrimui reikšmingus daiktus, ir 2011-04-21 kratos metu rasta ir paimta: dokumentai bei nešiojamasis kompiuteris (baudž. b. t. 3, b. l. 7-20). Kauno apygardos teismo prokuratūros 2013-07-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas, pradėtas apelianto A. L. atžvilgiu dėl BUAB „Žūklės pasaulis“ turto iššvaistymo, buvo nutrauktas, nepadarius nusikalstamos veikos (t. 1, b. l. 166; taip pat baudž. b. t. 7, b. l. 84-88). Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje minėtas prokuratūros nutarimas neturi prejudicinės (privalomos) galios, o ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo trumpalaikio turto iššvaistymo / neperdavimo įrodinėtinos CPK nustatyta tvarka, tačiau ir į į jį teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia kaip į vieną iš įrodomųjų faktų sudėties elementų.

Direktoriai yra asmenys, atsakingi už bendrovės turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą, todėl, viena vertus, būtent direktorius, atsistatydindamas iš pareigų / netekdamas įgaliojimų, turi pareigą užtikrinti tinkamą ir skaidrų bendrovės turto bei dokumentų perdavimą naujajam vadovui. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti ir faktines aplinkybės, liudijančias apie itin konfliktišką apelianto A. L. nušalinimą nuo įmonės vadovo pareigų ir šių aplinkybių galimą įtaką bendrovės turto bei dokumentų perdavimo procedūroms. Nustatyta, kad apeliantas A. L., nuo 2008-11-24 vadovavęs ieškovei BUAB „Žūklės pasaulis“, apie vienintelės bendrovės akcininkės - trečiojo asmens J. M. - 2010-12-14 priimtą sprendimą sustabdyti jo, kaip bendrovės vadovo įgaliojimus, pasirašytinai buvo informuotas 2011-01-07 (t. 1, b. l. 89). Baudžiamojoje byloje esančiame apelianto A. L. 2013-10-11 apklausos protokole nurodyta, jog apeliantui 2011-01-07 buvo įteiktas sprendimas dėl įgaliojimų sustabdymo, jis 2011-01-07 atidavė bendrovės akcininkei raktus nuo bendrovės patalpų (baudž. b. t. 7, b. l. 103-104). Apelianto A. L. prašymu antstolis R. S. 2011-01-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo tokias aplinkybes: UAB „Žūklės pasaulis“ nuomojamose patalpose buvę asmenys – vienintelė bendrovės akcininkė J. M., G. M., vyr. buhalterė D. P., nepilnametis vaikas ir du neprisistatę asmenys; pakeistas patalpų apsaugos kodas; užfiksuoti patalpų vaizdai su dėžėse esančiais dokumentais, administracinėse bei sandėlio patalpose esančiais daiktais (t. 1, b. l. 90-93, CD kompaktinis diskas). Byloje taip pat pateikti įmonėje dirbusių V. B. ir D. P. paaiškinimai, adresuoti direktoriui A. L., kuriuose nurodoma, jog dar 2011-01-05 į darbovietę atvykusi J. M. savo žinion perėmė visus įmonės dokumentus, kad kartu su ja atvykę asmenys naudojosi įmonės kompiuteriais ir turtu, kad buvo pakeistas bendrovės patalpų apsaugos kodas, o darbuotojams leista neiti į darbą (t. 1, b. l. 94, 95). Trečiojo asmens J. M. prašymu antstolė A. A. jau vėlesniame, t. y.  2011-01-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo bendrovės administracines patalpas, sandėlį, prekių likučius, supakuotas dėžes ir bendrovės akcininkės J. M. 2011-01-14 skaitomą (skelbiamą) pranešimą apie 2011-01-17 vyksiančią bendrovės turto inventorizaciją bei darbuotojų privalomą dalyvavimą joje (t. 2, b. l. 44-47, CD kompaktinis diskas). Taigi, minėta informacija leidžia spręsti, kad faktinis bendrovės valdymas vienintelės akcininkės J. M. buvo perrimtas dar 2011-01-05, t. y. kur kas anksčiau, nei 2011-01-17 įvykusi bendrovės turto inventorizacija ir jo perdavimas naujajam vadovui.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad tam tikrą laikotarpį įmonės turtu bei dokumentais disponavo ne jis ar jo vadovautos įmonės darbuotojai, o patys tretieji asmenys, todėl vien apeliantui atsakomybė už  kurių nors dokumentų ar įmonės turto neperdavimą vėliau paskirtam bankroto administratoriui negali tekti.  Tačiau nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios ieškovės, ginančios savo kreditorių interesus, turtiniai reikalavimai pareikšti išimtinai apelianto A. L. atžvilgiu, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejai, kad žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui  ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas, taikant atsakomybę šiuo pagrindu gali būti taikoma ir prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala (alternatyviųjų priežasčių atvejis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Vadinasi, tokiu atveju, kuomet įmonės turtu tam tikrą laikotarpį disponavo ir kiti asmenys, po apelianto perėmę bendrovės valdymą, šiems taip pat kiltų pereiga paneigti savo kaltės prezumpciją, įrodinėjant, koks turtas faktiškai kiekvieno jų buvo perduotas / perimtas. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškinio 19-25 ir 27-30 pozicijose nurodyto bendrovėje įsigyto turto neperdavimo administratoriui grindė tik šio turto įsigijimo dokumentais 2009 m. – 2010 m. laikotarpio PVM sąskaitomis faktūromis, nedetalizuodamas, ar tokį turtą perėmė / galėjo / turėjo perimti naujai akcininkės paskirtas vadovas, kuriuo momentu turto neliko ir pan., juolab kad byloje  net nekilo ginčo dėl to, jog ieškinio 19-25 ir 27-30 pozicijose išvardinti daiktai - tai trumpalaikis bendrovės turtas, naudojamas gamybos procese. Apeliantas teigia, jog bendrovėje trumpalaikio turto nurašymo aktai nebuvo privalomi, o ginčo trumpalaikis turtas buvo sunaudotas įmonės gamybinėje veikloje ir įtrauktas į sąnaudas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Remdamasi nagrinėjamojoje byloje nustatytais faktais, įmonės valdymo perdavimo specifinėmis aplinkybėmis bei tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvios galimybės byloje nustatyti vadovų pasikeitimo momentu buvusio ginčo turto sudėtį ir jo buvimą bendrovėje natūra, t. y. ar šis turtas nebuvo sunaudotas ir / ar nurašytas įmonės gamybos procesuose, kas, atsižvelgiant į jo paskirtį bei įsigijimo laikotarpį, būtų labiau tikėtina (CPK 185 str.). Todėl negalima padaryti ir išvados, kad ieškovės nurodomo turto neperdavimą lėmė neteisėti apelianto, o ne kitų asmenų, kurių atsakomybės klausimas net nebuvo sprendžiamas, veiksmai.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą buvo patenkinęs iš dalies ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apskaičiavęs iš apelianto priteisiamas bylinėjimosi išlaidas valstybei.   Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovės, remiantis CPK 96 straipsnio  nuostatomis, valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ji nėra atleista. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdama į tai, pripažintina, kad BUAB „Žūklės pasaulis“ nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą priteisti iš ieškovės valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 14,60 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo redakcija nuo 2015-01-01; TAR, 2014, Nr. 2014-12793).

Apeliacinio skundo tenkinimo atveju ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į skundą surašymą jai nekompensuojamos.

Apelianto prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra neparemtas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo iš dalies patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį visiškai atmesti.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žūklės pasaulis“ (juridinio asmens kodas 134783515) 14 (keturiolika) eurų 60 euro centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.