Civilinė byla Nr. 2-750-798/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03163-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.;3.4.2.5.

 

                                         

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                             N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                            2016 m. balandžio 5 d.

                                                                       Vilnius

 

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Antano Rudzinsko, VigintoVišinskio teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų Lietuvos banko, uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos bazė urmas“ ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo akcinei bendrovei bankas SNORAS.

 

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

            n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

pareiškėjai D. Š. ir L. Š. kreipėsi į teismą, prašydami patikslinti bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko SNORAS kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir patvirtinti BAB banko SNORAS bankroto byloje pirmos eilės kreditorių D. Š. 44 227,20 Lt ir L. Š. 4 620 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus.

Nurodė, jog pareiškėjų reiškiami reikalavimai kilę iš padarytos žalos dėl jų sveikatos sužalojimo (b. l. 1).

Suinteresuotas asmuo AB bankas SNORAS pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko.

Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-05-19 nutartimi išsprendė kreditorių reikalavimas ir jie buvo įtraukti su ketvirtos eilės reikalavimais į BAB bankas SNORAS kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Dėl šios nutarties pareiškėjai atskirojo skundo nepateikė, nutartis įsiteisėjo. Kadangi yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjų prašymo nagrinėjimas turi būti nutrauktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio pagrindu. Teigė, kad nagrinėjamam klausimui yra aktualus Bankų įstatymas, kuris reglamentuoja Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvoje Respublikoje, jų padalinių steigimo, veiklos ir pabaigos ar pertvarkymo bei priežiūros tvarką. Jame nustatyta, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatos banko bankroto procedūros taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Bankų įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas. Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatyta bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Ši norma yra speciali ĮBĮ 35 straipsnio taikymui. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Teismų praktikoje pripažinta, jog siekiant nustatyti ar konkretus reikalavimas priskirtinas prie pirmąją eile tenkinamų kreditorinių reikalavimų, būtina vadovautis Garantinio fondo įstatymo nuostatomis. Pasak suinteresuoto asmens, Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog būtina identifikuoti tiek specialų subjektą (kreditorius yra/buvo darbuotojas), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui atsiradimo pagrindą (žala atsirado dėl darbo teisinių santykių). Šiuo atveju pareiškėjai nurodytų kriterijų neatitiko (b. l. 3 – 7).

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino kreditorių D. Š. ir L. Š. prašymo dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo.

Konstatavo, jog specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, yra Bankų įstatymas. Banko įstatymo 87 straipsnis numato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

Teismas, identifikavęs tiek specialų subjektą (kreditoriai nėra ir nebuvo banko darbuotojai), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui (ar jo teisių perėmėjams) atsiradimo pagrindą (sveikatos sužalojimu arba gyvybės atėmimu padaryta žala atsirado ne dėl darbo teisinių santykių), padarė išvadą, jog pareiškėjai nurodytų kriterijų neatitinka, todėl nėra Banko įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl nėra pagrindo pareiškėjus priskirti pirmai kreditorių eilei (b. l. 21 – 22).

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu apeliantai D. Š. ir L. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti BAB banko SNORAS bankroto byloje pirmos eilės kreditorių D. Š. 12 809,08 Eur (44 227,20 Lt) ir L. Š. 1 338,04 Eur (4 620 Lt) dydžio kreditorinius reikalavimus.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas išaiškinimas dėl ĮBĮ ir Bankų įstatymo normų taikymo įtvirtina konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimą. Teisės normų, numatančių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą paskirtis – patenkinti silpniausių ir socialiai pažeidžiamiausių kreditorių reikalavimus. Pagal CPK 754 straipsnio 2 dalį reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, priskiriami pirmos eilės reikalavimas, o darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais yra priskiriami antros eilės reikalavimams. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnyje taip pat nurodoma, jog reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sužalojimo tenkinami pirmąja eile. Ir tik ĮBĮ nieko nėra pasakyta dėl reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sužalojimo. Apeliantų nuomone, tiek ĮBĮ 35 straipsnis, tiek ir Bankų įstatymo 87 straipsnis sukuria teisinę situaciją, kuomet skolininko bankrotas lemia kreditorių reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais padėties pagerėjimą, o kitos eilės kreditorių reikalavimų, susijusių su sveikatos sužalojimu ar suluošinimu, padėties pablogėjimą (b. l. 26 – 28).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-22 nutartį nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantų nuomone, ĮBĮ 87 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama plečiamai, o jos reikalavimai turi būti patvirtinti kaip pirmos (o ne ketvirtos) eilės reikalavimai. Su tokiu ĮBĮ 87 straipsnio 1 dalies aiškinimu suinteresuotas asmuo nesutinka. Pažymėjo, kad ĮBĮ 35 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išsakyta pozicija byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013 (2013-07-05 nutarimas Dėl įstatymų nuostatų, susijusių su bankų (įmonių) bankrotu, finansinio stabilumo stiprinimo priemonių bankams taikymu). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai paneigia atskirajame skunde išsakytą poziciją, neva ĮBĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, ir leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog tam, kad kreditoriaus reikalavimą banko bankroto byloje galima būtų priskirti prie pirmąja eile tenkinamų reikalavimų, būtina identifikuoti tiek specialų subjektą (kreditorius yra / buvo banko darbuotojas), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui (ar jo teisių perėmėjams) atsiradimo pagrindą (sveikatos sužalojimu arba gyvybės atėmimu padaryta žala, jeigu ji atsirado dėl darbo teisinių santykių). Tačiau apeliantai šių kriterijų neatitinka, nes jie nėra ir niekada nebuvo banko darbuotojai, o sveikatos sužalojimu padaryta neturtinė žala neatsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga. Kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus BĮ 87 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai įstatymų leidėjo valia yra tenkinami ketvirtąja eile (b. l. 76 - 80).

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos objektas – neįtraukimo į BAB bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą kreditorės D. Š. pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atskirasis skundas nėra pasirašytas L. Š., byloje nėra duomenų, jog D. Š. yra L. Š. atstovė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis nebuvo L. Š. apskųsta ir jo atžvilgiu įsiteisėjo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas 2012-11-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-262-267/2012, priteisė ieškovei D. Š. 9227,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų BAB bankas SNORAS ir K. N.; priteisė ieškovui L. Š. 9 620 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų BAB bankas SNORAS ir K. N. priteisė ieškovui D. Š. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų BAB bankas SNORAS ir K. N.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-02-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-161/2014, pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2012-11-27 sprendimą. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei D. Š. 44 227,20 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų BAB bankas SNORAS ir K. N.; priteisti ieškovui L. Š. 4 620 Lt neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų BAB bankas SNORAS ir K. N.. Likusią ieškinio dalį atmesti“.

 

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo

 

Vilniaus apygardos teismas 2011-12-07 nutartimi iškėlė AB bankas SNORAS bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi patvirtinti likviduojamo AB banko SNORAS ketvirtos eilės kreditorių D. Š. 44 227,20 Lt ir L. Š. 4 620 Lt dydžio finansiniai reikalavimai. D. Š. reikalavimai, viršijantys 44 227,20 Lt, o L. Š. reikalavimai, viršijantys 4 620 Lt sumą, atmesti.

Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2014-05-19 nutarties kreditoriai D. Š. ir L. Š. apeliacine tvarka neskundė.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tame tarpe ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. <...> teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Vienas iš esminių reikalavimų, nuo kurio tinkamo įgyvendinimo priklauso ne tiek ginčo dėl teisės teisingas išsprendimas materialiąja prasme, kiek teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (šią teisę garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis ir kt.) realus užtikrinimas yra proceso nuoseklumas. Jeigu teisingumo vykdymo procesinė veikla galėtų būti įgyvendinama ne nuosekliai atskiruose etapuose sprendžiant skirtingo pobūdžio procesinius klausimus, būtų ne tik neužtikrintas operatyvus bylos išsprendimas, bet ir dėl procesinės netvarkos įsivyrautų teisinis netikrumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1684/2012).

Pagal ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas kreditorių reikalavimus bei atsisakymą nuo jų tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu taip pat tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį ją likviduoti dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. Taigi, nei ĮBĮ, nei civilinio proceso įstatymai, nei teismų praktika nedraudžia patikslinti, ginčyti teismo patvirtintus bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 d., CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje apeliantų ginčo kreditoriniai reikalavimai BAB bankas SNORAS kildinami iš sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2012-11-27 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-262-267/2012, nustatyta, jog autoįvykio kaltininkas K. N., kuris dirbo AB bankas SNORAS ir vairavo šarvuotą inkasatorių automobilį VW Transporter, kurio valdytojas buvo jo darbdavys BAB bankas SNORAS, vairavo transporto priemonę neblaivus, viršijo greitį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko sužalojo D. Š. ir L. Š.. Išnagrinėtoje byloje pagal ieškovų D. Š., L. Š. ir D. Š. ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovų BAB bankas SNORAS, K. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADB „ERGO LIETUVA“, teismai nustatė, jog atsakovui AB bankui SNORAS priklausančia transporto priemone atsakovas K. N. naudojosi ne darbo metu, tačiau atsižvelgę į tai, kad atsakovui K. N. patikėta transporto priemonė, lyginant su standartinės komplektacijos automobiliu, aplinkiniams kėlė dar didesnį pavojingumą, sprendė, kad AB bankas SNORAS nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus užtikrinti tinkamą šios transporto priemonės naudojimą, todėl sprendė, jog AB bankas Snoras solidariai atsakingas su K. N..

Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog įmonės, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą.

Apeliantai (kreditoriai) prašo teismo patikslinti BAB bankas SNORAS kreditorinį sąrašą, t. y. kreditorius D. Š. bei L. Š. įtraukti į pirmos eilės BAB bankas SNORAS kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

 

Dėl Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies

 

Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalį juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

Pagal Bankų įstatymo 83 straipsnį bankų bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 - 7 dalys numato, jog pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu (Bankų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis). Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija. Ketvirtąja eile tenkinami kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai. Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl bankui suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6 dalyje. Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų banko kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl bankui suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų banko išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius. Septintąja eile tenkinami banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai.

ĮBĮ 35 straipsnio 2 - 4 dalyse nurodyta, jog pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

ĮBĮ 35 straipsnio 5 dalis numato, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo tenkinami iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1985/2014.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013).

Pirmosios instancijos teismas, identifikavęs tiek specialų subjektą (kreditoriai nėra ir nebuvo banko darbuotojai), tiek specialų banko turtinės prievolės šiam subjektui (ar jo teisių perėmėjams) atsiradimo pagrindą (sveikatos sužalojimu arba gyvybės atėmimu padaryta žala atsirado ne dėl darbo teisinių santykių), padarė išvadą, jog apeliantai nurodytų kriterijų neatitinka, todėl nėra Banko įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, todėl nėra pagrindo pareiškėjus priskirti pirmai kreditorių eilei.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-1985/2014 faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. 2-1985/2014 kreditorius prašė jį įrašyti į BAB Ūkio bankas pirmos eilės kreditorių sąrašą, kadangi vertino, esąs vertesnis ir daugiau nusipelnęs Lietuvos Respublikai, nei daugelis kreditorių, esančių BAB Ūkio bankas pirmoje kreditorių eilėje, nes visą gyvenimą sąžiningai dirbo, taip pat tai visomis išgalėmis rėmė už nepriklausomybę kovojantį Sąjūdį ir, dar būdamas gyvas, norėjo atgauti didelę sumą pinigų. Nagrinėjamu atveju apeliantai buvo sužaloti suinteresuoto asmens BAB bankas SNORAS darbuotojo ir prievolė atlyginti žalą solidariai teko BAB bankas SNORAS ir K. N.. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąvokos ,,darbuotojo reikalavimai, susiję su darbo santykiais” aiškinimo ir taikymo, 2009 m. balandžio 19 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad tuo pagrindu, jog pirmosios eilės darbuotojų reikalavimai yra tenkinami iš Garantinio fondo šio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) nustatyta tvarka, minėta ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostata aiškintina sistemiškai su GFĮ 5 straipsnio nuostatomis (civilinės bylos Nr. 3K-3-169/2009 V. P. vs. BAB „Ekranas“, UAB „Nemuno prekybos centras“). Pažymėtina, kad šios kasacinio teismo nagrinėtos bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, todėl teisėjų kolegija minima nutartimi nesiremia, kaip precedentu.

Bankų įstatymo 87 straipsnis, kuriame nustatyta bankrutuojančio banko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, yra specialioji norma Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyta bankrutuojančių įmonių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-05 nutarimas Dėl įstatymų nuostatų, susijusių su bankų (įmonių) bankrotu, finansinio stabilumo stiprinimo priemonių bankams taikymu, priimtas byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013). Taigi bankrutuojančių bankų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė yra nustatyta tik Bankų įstatymo 87 straipsnyje, o ne ĮBĮ 35 straipsnyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantė nėra banko darbuotoja (specialus subjektas), tačiau specialus BAB bankas SNORAS turtinės prievolės (žalos atlyginimas sveikatai) pagrindas atsirado išimtinai dėl kalto asmens, darbo teisiniais santykiais, susijusio su BAB bankas SNORAS, t. y. solidariai BAB bankas SNORAS ir jo darbuotojas K. N. turi prievolę (atlyginti žalą) kreditorei D. Š., o Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalis  imperatyviai nenumato, jog pirmąja eile yra tenkinami kreditorių reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo tik tada, kai yra specialus kreditorius – banko darbuotojas, sprendžia, kad apeliantės reikalavimas turi būti tenkinamas pirmąja eile. Todėl pagal Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalį apeliantės finansinis reikalavimas įtrauktinas į pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog apeliantės teisinė padėtis negali būti bloginama gauti savo reikalavimų patenkinimą iš BAB bankas SNORAS turto dėl sveikatos sužalojimo vien dėl to, kad atsakovas bankrutuoja, daro išvadą, kad BAB bankas SNORAS bankroto administratorius nepagrįstai, vadovaudamasis Bankų įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi, įtraukė kreditorių D. Š. 12 809,08 Eur kreditorinį reikalavimą tik į BAB bankas SNORAS ketvirtos eilės kreditorinį sąrašą.

Nurodytais motyvais skundžiama nutartis keistina ir apeliantės D. Š. 12 809,08 Eur kreditorinis reikalavimas tikslinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį pakeisti iš dalies ir įtraukti kreditorės D. Š. 12 809,08 Eur kreditorinį reikalavimą į BAB bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių sąrašą.

 

 

Teisėjai                                                                     Nijolė Piškinaitė

 

 

              Antanas Rudzinskas                           

 

                                    Vigintas Višinskis