Civilinė byla Nr. 2-1596-370/2015

    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01026-2012-0

                  Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1929-657/2015, pagal UAB „Baltijos realizacijos centras“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014, dėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinio reikalavimo BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje patvirtinimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja UAB „Baltijos realizacijos centras“ kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 nuspręsta: 1) patvirtinti kreditorės UAB „Nordea Finance Lithuania“ 30 163, 83 Lt finansinį reikalavimą; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiomis šalių sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 punkto dalis bei priteisti atsakovui iš kreditoriaus 11 399,73 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274-381/2015, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis pakeista -  panaikinta nutarties dalis, kuria iš dalies pripažinta negaliojančia ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“ 2010 m. gegužės 14 d. sudarytos finansinės nuomos sutarties ir 2011 m. kovo 16 d. sudarytos Finansinės nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 8.5. dalis, ir klausimas išspręstas iš esmės – atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat padidinta iš kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsakovui BUAB „Kraujo donorystės centras“ priteistina suma iki 14 613,52 Eur. Pareiškėja apie priimtą nutartį sužinojo 2015 m. balandžio 29 d., kuomet iš UAB „Nordea Finance Lithuania” gavo pretenziją dėl UAB „Baltijos realizacijos centras” veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274-381/2015 paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (konkrečiai – pareiškėjos) materialiųjų teisių ir pareigų, taip pažeisdamas UAB „Baltijos realizacijos centras“ teises ir teisėtus interesus. Minėtos nutarties pagrindu UAB „Nordea Finance Lietuva“ UAB „Baltijos realizacijos centras“ prašo atlyginti žalą.

UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime į pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad su prašymu sutinka.

BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorius atsiliepime į prašymą, teismo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su dviejų šalių sutartiniais santykiais, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes galutinis sprendimas šioje byloje pareiškėjai nesukuria jokių teisių ar pareigų, nepažeidžia jos teisių ir interesų. Kvestionuoti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį nėra pagrindo, nes teismas vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais bei aplinkybėmis, išsamiai jas ištyrė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

           Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 atmetė, iš pareiškėjos BUAB „Kraujo donorystės centras“ priteisė 525,7 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 buvo keliami klausimai dėl UAB „Nordea Finance Lithuania” finansinio reikalavimo pavirtinimo ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ bei UAB „Kraujo donorytės centras“ sudarytų lizingo sutarčių sąlygos pripažinimo iš dalies negaliojančia. Sprendimai priimti UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje, o pareiškėja nėra nei bankrutuojančios įmonės kreditorė, nei lizingo sutarčių šalis. Vertinti, kad teismų sprendimais buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, galima tik tais atvejais, kai dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu kreipiasi asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų galbūt buvo pasisakyta. Šiuo atveju pareiškėja nedalyvavo procese, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai perimant ir realizuojant minėtus automobilius, nustatant jų vertę, nesukūrė jai jokių teisių ar pareigų, nes Lietuvos apeliacinis teismas vertino UAB „Nordea Finance Lithuania“ elgesį realizuojant transporto priemones. Be to, 2015 m. vasario 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra tinkamas subjektas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu galintis grįsti proceso atnaujinimą.

             

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Atskirajame skunde UAB „Nordea Finance Lithuania“ teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, remiantis byloje nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto veiksmai realizuojant automobilį buvo pagrįsti pareiškėjos atliktu turto vertinimu (pagal šalių 2015 m. balandžio 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį). Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „Nordea Finance Lithuania“ sukeltos neigiamos finansinės pasekmės (žala), kurios atlyginimo prašoma iš pareiškėjos. Nors pareiškėja nebuvo įtraukta į procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų, o sprendimo rezoliucinė dalis sukūrė teises ir pareigas, nes, minėta, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir pareiškėją siejo sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja yra tinkamas subjektas, galintis pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėja galėtų dalyvauti procese, pateikti reikšmingus šios civilinės bylos nagrinėjimui argumentus bei įrodymus, susijusius su atliktų automobilių įvertinimu.

 

Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Baltijos realizacijos centras“ teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą bei įtraukti į procesą UAB „Baltijos realizacijos centras“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra išsamiai įvertinti konkretūs pareiškėjos veiksmai, yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo įvertinti konkretūs pareiškėjos veiksmai ir dėl jų pasisakyta (pateiktas veiksmų teisinis įvertinimas, kuris gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms). Pareiškėjos neįtraukus į procesą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinant procesą nėra būtina, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų pasisakyta dėl pareiškėjo, teikiančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisių ir pareigų. Teismo sprendimo res judicata galia taikoma ne tik teismo sprendimo rezoliucinei, bet ir motyvuojamajai daliai, todėl teigti, kad teismo sprendimas asmeniui sukuria teises ir pareigas tik tada, jei jos nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, yra teisiškai netikslu.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo motyvuojamojoje dalyje pateiktas pareiškėjos veiksmų vertinimas įgijęs res judicata galią galės būti taikomas kitose civilinėse bylose, nors pareiškėja neturėjo teisės pasisakyti teismo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, kokias teisines pasekmes sukelia neįtrauktam į bylos nagrinėjimą pareiškėjui įsiteisėjęs teismo sprendimas.
  3. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę, pažymėtina, kad apeliantas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais būdais, naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė apelianto galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus, o nusprendęs nesivadovauti pareiškėjos parengta turto vertinimo ataskaita, pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, taip pat klaidingai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pareiškėja galėtų dalyvauti procese, pateikti reikšmingus bylos nagrinėjimui įrodymus bei aplinkybes, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos atlikti veiksmai ir pateiktas automobilių vertinimas atitinka aukščiausius protingumo ir rūpestingumo standartus.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ gali reikšti regresinius ir/ar kitokio pobūdžio turtinius reikalavimus pareiškėjai, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktu pareiškėjos veiksmų įvertinimu, nors pareiškėja negalėjo apginti savo pozicijos, nes nebuvo įtraukta į bylą.

 

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Kraujo donorystės centras“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgalioto asmens A. G., teismo prašo atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat iš pareiškėjo UAB „Baltijos realizacijos centro“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo suteiktų paslaugų kokybės, nebuvo sprendžiama, kaip pareiškėja atliko UAB „Nordea Finance Lithuania“ suteiktas paslaugas. Nutartyje teismas tik paminėjo esmines faktines aplinkybes, be kurių įvardijimo nebūtų įmanoma nustatyti, ar UAB „Nordea Finance Lithuania“ elgėsi rūpestingai ir sąžiningai ir dėjo maksimalias pastangas realizuojant turtą už įmanomai didžiausią kainą.
  2. Pareiškėjos ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytoje Paslaugų teikimo sutartyje nėra apibrėžti automobilių būklės ir vertės nustatymo metodai, neapibrėžta, kuo remiantis pareiškėjas nustato vienokią ar kitokią automobilių vertę, taip pat nėra nustatytų teisinių pasekmių dėl galbūt netinkamai nustatytos automobilių vertės. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ prieštaravo pareiškėjo nustatytai automobilių kainai.
  3. Pareiškėjos dalyvavimas prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjime nebūtų paveikęs toje byloje dalyvavusių šalių materialinio teisinio santykio ar teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, kadangi pats apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai atskleisti  bylos esmę ir priimti teisėtą sprendimą, nagrinėjamoje byloje buvo aktyvus ir savo iniciatyva iš pareiškėjos išreikalavo papildomus įrodymus apie automobilių perleidimo aplinkybes.
  4. Pareiškėja tik abstrakčiai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo pasisakyta dėl jos teisių ir pareigų. Be to, pareiškėja nurodo tik procesinį civilinės bylos proceso atnaujinimo pagrindą, nors privalo nurodyti ir materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie buvo pažeisti neįtraukus jos į civilinės bylos nagrinėjimą.
  5. Pareiškėja skundžiamą nutartį aiškina selektyviai, t. y. jos neteisėtumą grindžia vienu argumentu (nutarties rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų), tačiau visiškai nevertina kitų teismo motyvų, dėl kurių teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjai nenurodžius pirma, kaip nutartyje yra tiesiogiai pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų, antra, kaip nutartimi buvo pažeisti įstatymo saugomos teisės ir interesai, nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą.
  6. Pareiškėjai neturint jokių teisių į ginčo objektą, negali būti atnaujinamas procesas civilinėje byloje, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi jokios įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėja nebuvo nei bankrutuojančios įmonės kreditorė, nei lizingo sutarčių šalis. Teismas nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos galbūt atliktų kokių nors neteisėtų veiksmų, o konstatavo būtent UAB „Nordea Finance Lithuania“ neteisėtus veiksmus.
  7. Kreditorius UAB „Nordea Finance Lithuania“ bando dar kartą spręsti jau išspręstą ginčą savo naudai, nors pagal formuojamą praktiką, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismo sprendimų vykdymą.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

 

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. lapkričio 24 d. gautas UAB „Nordea Finance Lithuania“ prašymas prijungti prie bylos Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadą dėl UAB „Marleksa“ vardu parengtos kilnojamojo turto-transporto priemonės Audi 7 Sportback, V/Nr. FNM  999, identifikavimo numeris (VIN) WAUZZZ4G2BN013294 – vertinimo ataskaitos Nr. 14-203-01 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (toliau – Išvada). Nurodo, kad apeliantas į Turto vertinimo priežiūros tarnybą kreipėsi 2015 m. gegužės 14 d., tačiau atsakymą gavo jau po atskirojo skundo pateikimo teismui dienos (2015 m. lapkričio 6 d.). Išvadoje nustatytas ataskaitos neatitiktis teisės aktų reikalavimams yra svarbus ir reikšmingas šioje byloje.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, todėl šioje stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, t. y. įrodymai, susiję su proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimu konkrečioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prašoma prijungti išvada neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Apelianto prašomi prijungti prie bylos įrodymai galbūt galėtų turėti reikšmės atnaujinus procesą nagrinėtoje byloje, tačiau ne sprendžiant jo atnaujinimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prašomus prie bylos prijungti įrodymus, kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

 

 

            Dėl proceso atnaujinimo

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. liepos 27 d.). Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 dėl kreditorės UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje ir atsakovės priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, patvirtino kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“ 30 163,83 Lt finansinį reikalavimą UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje, taip pat pripažino iš dalies negaliojančiomis tarp šalių sudarytų Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 punkto dalis bei priteisė UAB „Kraujo donorystės centras“ iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ 11 399,73 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir be kitų rezoliucinėje dalyje nurodytų įpareigojimų, nusprendė padidinti UAB „Kraujo donorystės centras“ iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ priteistą sumą iki 14 613,52 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys kelia abejones dėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ pakankamo rūpestingumo bei sąžiningumo realizuojant lizingo objektu, pagal šalių sudarytas Lizingo sutartis, buvusį turtą (transporto priemones Ford Focus ir Audi A7) už maksimalią įmanomą gauti kainą, atitinkančią jo vertę. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir joje pasisakydamas apie pareiškėjos atliktą turto įvertinimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėją ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ siejo sutartiniai santykiai pagal 2009 m. vasario 24 d. sudarytą Pasaugų teikimo sutartį, kurioje viena iš pareiškėjos teikiamų paslaugų buvo transporto priemonių  kainų įvertinimas. Teismui motyvuojamojoje dalyje pasisakius dėl UAB „Baltijos realizacijos centras“ veiksmų, minėtos sutarties pagrindu UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiškėjai pateikė pretenziją, norėdama išsireikalauti žalą dėl netinkamai atlikto Turto įvertinimo, nors pareiškėja neturėjo galimybės apginti savo teisių ir teisėtų interesų proceso metu, nes nebuvo įtraukta į bylą. UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais palaiko pareiškėjos poziciją. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu įvertinti, ar atskiruosiuose skunduose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą procesą atnaujinti jau išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi UAB „Nordea Finance Lithuania“ kasacinis skundas nepriimtas).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgment of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99, judgment of 25 July 2002; Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.), ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidusi CK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Šie teismo motyvai ginčyti nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nepasisako. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas dėl to, kad nustatoma, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti  asmens teisių ir pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-453/2011). Be to, minėtu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų  asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nagrinėtoje byloje Nr. B2-1157-260/2014 buvo keliami klausimai dėl ieškovės (kreditorės) UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir lizingo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Kraujo donorystės centras“, sąlygos pripažinimo iš dalies negaliojančia. Pareiškėja nebuvo nei lizingo sutarčių šalis, nei UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorė, todėl pagrįstai laikytina, kad pareiškėja neturėjo jokio suinteresuotumo ginčo civilinėje byloje Nr. B2-1157-260/2014 objektu. Vien šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas  nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė apie pareiškėjo atliktą turto vertinimą nereiškia, kad buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai netinkamai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo  2015 m. vasario 19 d. nutartį, nurodydami, kad teismas motyvuojamojoje dalyje be kita ko neigiamai pasisakė apie UAB „Baltijos realizacijos centras“ atliktą turto vertinimą, abejojo UAB „Baltijos realizacijos centras“ pateikto turto vertinimo objektyvumu ir taip pasisakė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad teismas pareiškėjos atliktu turto (transporto priemonių) vertinimu rėmėsi tik kaip įrodymu, aiškinantis, ar UAB „Nordea Finance Lithuania“ (o ne UAB „Baltijos realizacijos centras“) elgesys gali būti pripažintas sąžiningu, ar jis dėjo visas būtinas ir protingas pastangas transporto priemones realizuoti už didžiausią įmanomą kainą, t. y. teismas nustatytų aplinkybių visumoje (kartu ir atsižvelgdamas į pareiškėjos atliktą turto vertinimą) sprendė apie UAB „Nordea Finance Lithuania“ netinkamą pareigingumą parduodant pagal lizingo sutartis gautą turtą, pabrėždamas, kad lizingo davėjui nusprendus susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės mastui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys nepagrindė, kad UAB „Nordea Finance Lithuania“ būtų aktyviai ieškojusi kitų turto pirkėjų ar būtų bandoma realizuoti turtą kitu būdu. Taigi,  apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas apie pareiškėjos atliktą turto vertinimą, t. y. vertindamas byloje esančius įrodymus siekiant nustatyti tikrąją transporto priemonių rinkos kainą, nesiekė ir nevertino pareiškėjos atliktų veiksmų tinkamumo, nes, kaip minėta, tai nebuvo nei nagrinėtos bylos pirmojoje instancijoje, nei apeliacijos dalykas (objektas). Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantai nurodo, kad sprendimo res judicata galia taikoma visam sprendimui, o ne tik jo rezoliucinei daliai, pažymėtina, kad visi su apeliacijos objektu (ginčo esme) susiję klausimai išsprendžiami būtent rezoliucinėje dalyje (reikalavimų patenkinimai, jų mastas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir kt.). Vien tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje (jos rezoliucinėje dalyje) nebuvo pasisakyta apie pareiškėjos teises ir pareigas lemia, kad teismas nesprendė dėl jo materialiųjų teisių ir/ar pareigų, todėl nebuvo ir pagrindo pareiškėją įtraukti į bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad jis savo teisių negalėtų ginti kitu būdu, nei proceso atnaujinimo institutu. Pažymėtina, kad pareiškėją teisiniai santykiai siejo tik su UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2009 m. vasario 24 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį. Tai lemia, kad kilus teisminiam ginčui su UAB „Nordea Finance Lithuania“ pareiškėja turėtų galimybę realizuoti savo teisę į gynybą, teikti visus su ginčo objektu susijusius įrodymus ir argumentus, reikšmingus ginčo išsprendimui, nes, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pareiškėjos veiksmai, atliktas transporto priemonių įvertinimas buvo minimi ir vertinami kartu su kita byloje surinkta medžiaga (UAB „Marleksa“ turto įvertinimu, VšĮ „Emprekis“ duomenimis ir kt.), tik kaip įrodymas, sprendžiant dėl UAB „Nordea Finance Lithuania“ veiksmų tinkamumo, veikimo kaip protingo ir rūpestingo subjekto, stengiantis lizingo dalyku buvusį turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. gruodžio 1 d. gautas BUAB „Kraujo donorystės centras“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašant iš pareiškėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“ priteisti 613,31 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pridėti bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžiantys įrodymai – 2015-11-26 PVM sąskaita faktūra Nr. 15/246, 2015-11-26 ataskaita, PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumentas.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). BUAB „Kraujo donorystės centras“ patyrė 613,13 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.16 punktą, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos BUAB „Kraujo donorystės centras“ išlaidos advokato pagalbai Lietuvos apeliaciniame teisme apmokėti 279,92 Eur.

 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitoks aiškinimas pažeistų proceso atnaujinimo, kaip išimtinio būdo peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, esmę ir tikslus, civilinių teisinių santykių stabilumą, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui nagrinėjamu atveju.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais

 

n u t a r ė:

 

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

BUAB „Kraujo donorystės centras“ (į. k. 110509057) iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ (į. k. 111667277) ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ (į. k. 111623156) priteisti po 139,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                                                                                 Danguolė Martinavičienė