Civilinė byla Nr. 2A-748-196/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00483-2014-8

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.5.  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Ž., T. Ž., D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-945-413/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekolita“ ieškinį atsakovams P. Ž., T. Ž. ir D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Ekolita“ 2014 m. gegužės 30 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pratęsti kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą įpėdiniams priėmusiems palikimą ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų P. Ž., T. Ž. ir D. Ž. 201 573,52 Lt skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2097-254/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Ekolita“. Nutartis įsiteisėjo ir ieškovė bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2013 m. spalio 3 d. Iškėlus UAB „Ekolita“ bankroto bylą, bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Ekolita“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad UAB „Ekolita“ ir S. Ž. per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2011 m. birželio 6 d. sudarė aštuonis sandorius, kurių pagrindu S. Ž. atsirado prievolė grąžinti ieškovei 341 426,09 Lt. S. Ž. 2011 m. birželio 12 d. mirė ir iki savo mirties buvo grąžinęs ieškovei    139 852,57 Lt skolos. Likusi 201 573,52 Lt dydžio skola įmonei yra nesumokėta. Po S. Ž. mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė atsakovai, kuriems tenka prievolė sumokėti likusią skolą paveldimo turto ribose pagal įstatymą. Dėl skolos grąžinimo bankroto administratorius kreipėsi į atsakovus 2014 m. vasario 25 d., išsiųsdamas jiems raginimus ir reikalaudamas sumokėti skolą iki 2014 m. kovo 26 d. Apie esamą įsiskolinimą atsakovams pranešta nepraėjus 3 metų naikinamajam terminui, numatytam CK 5.63 straipsnio 4 dalyje. Aplinkybės, sutrukdžiusios imtis procesinių skolos išieškojimo veiksmų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, yra susijusios su ieškovės administratoriaus specialiu statusu, kadangi tik Kauno apygardos teismui 2013 m. spalio 3 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą ir bankroto administratoriui įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinus įmonės sudarytus sandorius, paaiškėjo aplinkybės, susijusios su atsiradusia skola įmonei, kurios nebuvo bandoma išieškoti iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad atsakovai buvo susiję su ieškove (atsakovai turėjo 40 proc. ieškovės akcijų), o ieškovės valdymo organų nariai netinkamai vykdė savo pareigas veikti išimtinai įmonės interesais. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, bankroto administratorius prašė pratęsti trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (atsakovams) ir priteisti iš atsakovų nurodytą skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: atnaujino ieškovei BUAB „Ekolita“ terminą pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams (atsakovams); priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų P. Ž., T. Ž. ir D. Ž. 58 379,72 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovų P. Ž., T. Ž. ir D. Ž. po 488,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad palikėjas S. Ž. (miręs 2011 m. birželio 12 d.) per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2011 m. birželio 6 d. su ieškove sudarė aštuonis piniginius sandorius, kurių pagrindu bendrovė paskolino S. Ž. 341 426,09 Lt įmonės lėšų, o pastarasis iki savo mirties grąžino ieškovei 139 852,57 Lt ir liko skolingas 201 573,52 Lt (58 379,72 Eur). Po palikėjo S. Ž. mirties palikimą pagal turto apyrašą, priėmė atsakovai. Ieškovei 2013 m. rugpjūčio 7 d. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius, 2014 m. vasario 25 d. paraginęs atsakovus per nustatytą terminą grąžinti įmonei palikėjo skolą ir atsakovams šio reikalavimo neįvykdžius gera valia, 2014 m. gegužės 30 d. padavė ieškinį teismui, prašydamas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir priteisti iš atsakovų skolą solidariai. Teismas, spręsdamas termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimą, pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, jog pagrindinė ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra objektyvi, ginčo šalims ir teismui žinoma aplinkybė, t. y. ieškovei 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 3 d., bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipėsi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. Remdamasis bylos aplinkybėmis ir įvertinęs ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą administratorius praleido nežymiai (iki 2013 m. spalio 13 d. turėjo būti pateikti administratoriui įmonės dokumentai, o reikalavimams įpėdiniams pareikštas 2014 m. vasario 25 d., ieškinys teismui – 2014 m. gegužės 30 d.). Įvertinęs nagrinėjamos bylos specifiką, viešojo intereso buvimą, nuo šalies valios nepriklausančią ir objektyviai teismui žinomą bei nereikalaujančią papildomo įrodinėjimo, aplinkybę, t. y. bankroto bylos iškėlimą, trukdžiusią bankrutuojančiai įmonei laiku pareikšti ieškinį, teismas konstatavo, kad nurodyti faktai yra svarbūs sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumą, tačiau ir ieškovės, jos kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, praleistas trijų mėnesių terminas atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d.). Atnaujinęs terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti ir nesant byloje ginčo dėl skolos atsiradimo aplinkybių ir jos dydžio, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to jį tenkintino (CK 5.52 str. 1 d., 5.53  str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai P. Ž., T. Ž., D. Ž. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas atnaujino ieškovei terminą pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. CK 5.63 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriais turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėtame straipsnyje numatytas terminas yra taikytinas visiems subjektams, jis skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl negali būti skaičiuojamas kita tvarka dėl ieškovės teisinio statuso. Ieškovės šiuo metu esantis teisinis statusas – bankrutuojanti įmonė – taip pat negali būti vertinamas kaip pagrindas pratęsti terminą. Ieškovė dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo galėjo pareikšti reikalavimą atsakovams, todėl jos dabartinis bankrutuojančios įmonės statusas negali būti vertinamas kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Ieškovė, siekdama įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, privalėjo savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d.

2. Teismo skundžiamu sprendimu atnaujintas terminas BUAB ,,Ekolita“ pareikšti reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams (atsakovams) pažeidžia teisinių santykių stabilumo principą. Teismas išimtinai rėmėsi bankrutuojančios įmonės statusu ir visiškai nevertino aplinkybių, kad: ieškovė per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. jokių reikalavimų nepareiškė, ieškinio teismui nepateikė; ieškovė nepareiškė savo kreditorinio reikalavimo palikimo atsiradimo vietos notarui, o palikėjo turtui nebuvo taikytas joks areštas; dėl ieškovės pasyvumo atsakovams nebuvo žinoma apie palikėjo finansinius įsipareigojimus ieškovei; tai, kad antstolio sudarytame palikėjo turto apyraše nebuvo nurodyti S. Ž. kreditoriniai įsipareigojimai ieškovei ir/ar kitiems kreditoriams buvo esmine ir lemiančia aplinkybe atsakovams apsisprendžiant priimti palikėjo turtą. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 5.63 str. 1 d., CK 5.63 str. 4 d.) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

3. Teismui nebuvo pagrindo konstatuoti aplinkybes, kad bankroto administratoriaus reikalavimus įpėdiniams (atsakovams) pareiškė 2014 m. vasario 25 d. Teismas šią aplinkybę konstatavo išimtinai remdamasis tik pranešimų atsakovams kopijomis, kuriuose pateikiama informacija, jog siuntėjas UAB ,,Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras“, 2014 m. vasario 26 d. Kauno apskrities centriniam paštui pateikė registruotus laiškus, įskaitant ir T. Ž. bei P. Ž., kurie turėjo būti išsiųsti adresu S. Ž. g. 35-29, Kaunas. Tačiau ieškovės byloje pateiktos pranešimų įteikimo kopijos nepatvirtina fakto, jog atsakovams buvo tinkamai įteikti 2014 m. vasario 25 d. raginimai sumokėti 201 573,52 Lt skolą. Juo labiau, kad nei T. Ž., nei P. Ž. ieškovės nurodytu adresu negyveno.

4. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, padarė išvadas, prieštaraujančias bylos medžiagai, vertindamas įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neįvertino S. Ž. patvirtintos aplinkybės, kad nei T. Ž., nei P. Ž., nei D. Ž. ieškovės atstovo nurodytu adresu S. Ž. g. 35-29 , Kaune, negyveno. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai suteikė ieškovės atstovo nurodytoms aplinkybėms pranašumą ir tuo pagrindu padarė šališkas, neobjektyvias išvadas.

Ieškovė BUAB ,,Ekolita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, kurios nulėmė ieškovės kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimą ir pagrįstai konstatavo, kad jos yra objektyvios.

2. Pranešimų įteikimas palikimą priėmusiems įpėdiniams nėra teisiškai svarbus. Palikėjo kreditoriai reikalavimus gali reikšti tiek įpėdiniams, tiek testamento vykdytojui, palikimo administratoriui ar teismui. Šiuo atveju yra svarbus reikalavimo pareiškimo terminas. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas reikalavimams pareikšti nebuvo praleistas, todėl ieškovė laikytina reikalavimą pareiškusi tinkamai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies, CK 5.63 straipsnio 4 dalies normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos  nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantai teigia, kad teismas, spręsdamas dėl termino reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, netinkamai vertino termino praleidimo priežasčių svarbumą.

Mirusio fizinio asmens turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, taip pat turtinės prievolės pereina jo įpėdiniams paveldėjimo pagal įstatymą arba paveldėjimo pagal testamentą būdu (CK 5.1 str. 1 d.). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ir ją plėtodamas, yra ne kartą nurodęs, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, be to, nėra laikytinas ieškinio senaties terminu, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tai padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.

Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbiomis priežastimis dėl termino atnaujinimo pripažino nagrinėjamos bylos specifiką, viešojo intereso buvimą, nuo šalies valios nepriklausančią aplinkybę – bankroto bylos iškėlimą, trukdžiusią bankrutuojančiai įmonei laiku pareikšti ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-2097-254/2013) iškėlė UAB ,,Ekolita“ bankroto bylą (b. l. 9-11). Minėta nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Palikėjas S. Ž., miręs 2011 m. birželio 12 d., nuo 2004 m. gegužės 20 d. buvo UAB „Ekolita“ vadovas, o iki 2010 m. sausio 26 d. buvo ir vienintelis įmonės akcininkas (b. l. 93-95). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2011 m. birželio 6 d. UAB ,,Ekolita“ su S. Ž. sudarė aštuonis piniginius sandorius, kurių pagrindu bendrovė paskolino S. Ž. 341 426,09 Lt įmonės lėšų. Ieškovės bankroto administratorius, įvertinęs jam perduotus UAB ,,Ekolita“ buhalterinius dokumentus, nustatė, šios aplinkybės neginčija ir apeliantai, kad S. Ž. prievolę grąžinti jam bendrovės perduotas pinigines lėšas yra įvykdęs tik iš dalies, t. y. S. Ž. yra grąžinęs bendrovei tik 139 852,57 Lt, likusi skola sudaro                201 573,52 Lt (58 379,72 Eur). Iš byloje esančio 2012 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po palikėjo S. Ž. mirties palikimą pagal antstolio 2011 m. rugpjūčio 22 d sudarytą turto apyrašą, priėmė apeliantai (b. l. 14-37).

Ieškovės BUAB „Ekolita“ bankroto administratorius 2014 m. vasario 25 d. raginimais kreipėsi į apeliantus dėl 201 573,52 Lt skolos apmokėjimo (b. l. 51-53). Minėtus raginimus ieškovės bankroto administratorius siuntė apeliantams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytais apeliantų deklaruotais gyvenamosios vietos adresais (b. l. 14, 51-55). Apeliantams negrąžinus skolos bendrovei BUAB „Ekolita“ bankroto administratorius 2014 m. gegužės 30 d. pareiškė ieškinį teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis pratęstas terminas ieškovės reikalavimui teisme palikėjo S. Ž. palikimą priėmusiems apeliantams pareikšti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbą ir pagrįstai praleidimo priežastis pripažino pateisinamomis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimo priežastis yra objektyvi aplinkybė tai, kad bendrovei  2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo iškelta bankroto byla, o iki bankroto bylos UAB ,,Ekolita“ iškėlimo bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius apie šių sandorių sudarymą informacijos neturi ir negali turėti. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi bankrutuojančios įmonės sandorių tikrinimas atliekamas bankroto proceso metu, t. y. teismui iškėlus bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės dokumentus perdavus paskirtam bankroto administratoriui. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškelta UAB ,,Ekolita“ bankroto byla, nustatyta, kad bendrovės valdymo organai ne vėliaus kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Minėta nutartis įsiteisėjo tik 2013 m. spalio 3 d., dėl to laikytina, kad iki 2013 m. spalio 13 d. įmonės dokumentus valdymo organai turėjo perduoti administratoriui. Raginimus apeliantams dėl skolos apmokėjimo BUAB „Ekolita“ bankroto administratorius išsiuntė 2014 m. vasario 25 d., o šiems skolos negrąžinus, 2014 m. gegužės 30 d. pareiškė ieškinį teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad BUAB ,,Ekolita“ bankroto administratorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą praleido, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į svarbias termino praleidimo aplinkybes bei viešojo intereso buvimą yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 5.63 str. 4 d.).

Apeliantų nurodyti argumentai, kad ieškovės byloje pateiktos pranešimų kopijos nepatvirtina fakto, jog atsakovams buvo tinkamai įteikti 2014 m. vasario 25 d. raginimai sumokėti 201 573,52 Lt skolą, nėra pagrindas atmesti ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą. Kaip minėta, ieškovės bankroto administratorius 2014 m. vasario 25 d. raginimus apeliantams siuntė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodytais apeliantų deklaruotais gyvenamosios vietos adresais, tačiau per raginime numatytą terminą apeliantams nesumokėjus, per protingą terminą kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Kaip minėta, apie palikėjo S. Ž., kuris buvo bendrovės vadovas, įsiskolinimą bendrovei, bendrovės bankroto administratoriui tapo žinoma tik po bankroto bylos UAB ,,Ekolita“ iškėlimo bei bendrovės dokumentų perdavimo. BUAB ,,Ekolita“ bankroto administratorius negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo sudarant sandorius iš kurių kildinamas palikėjo S. Ž. įsiskolinimas bendrovei, dėl to, apeliantų argumentas, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę, privalėjo savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad iki bankroto bylos UAB ,,Ekolita“ iškėlimo reikalavimas atsakovams galėjo būti nepareikštas dėl to, kad atsakovai buvo susiję su bendrove, jiems priklausė 40 vnt. bendrovės akcijų, taigi jie buvo bendrovės dalyviai ir galėjo dalyvauti bendrovės valdyme bei daryti įtaką bendrovės priimamiems sprendimams.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 4 dalį, vertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą, nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nenukrypo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.