N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. N. ir V. N. atskirąjį skundą dėl Kretingos ajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. N. ir V. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo J. N.,

n u s t a t ė :

pareiškėjai R. N. ir V. N. kreipėsi į teismą ir prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Principo reikalas“. Nurodė, kad Lietuvą ištikusios ekonominei krizei, padidėjusių paskolos palūkanų pareiškėjai nebepajėgė dengti, todėl kreditorius AB DnB bankas paskolos išieškojimą nukreipė į įkeistą pastatą, esantį Tvenkinio g. 7, Kretinga, o šį turtą realizavus, į pareiškėjus ir trečiąjį asmenį. Nurodė, kad dėl pareiškėjų skola AB DnB bankas pagal kreditavimo sutartį sudaro 20 2746,41 Eur, AB Swedbank – 2 767,01 Eur, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ – 295,41 Eur, antstolių A. S. ir S. S. kontorai – 14 183,51 Eur, t. y. pareiškėjų pradelsti mokėti įsiskolinimai, neskaičiuojant paskirtų baudų, priteistų procesinių palūkanų ir dalies vykdymo išlaidų, iš viso sudaro 219 992,34 Eur. Šiuo metu pareiškėjų gaunamos pajamos sudaro apie 900 Eur, todėl įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams nepajėgia. Nurodė, kad jog jų atžvilgiu iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų nėra, bankų sąskaitose esančių lėšų nėra, kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą sudaro UAB „Emmy“, į. k. 300557486, 100 proc. akcijos, turi nuolatines darbo vietas. Taip pat nurodė, kad UAB „Emmy“ veikla yra sustabdyta, įmonė jokios komercinės veiklos nevykdo.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams R. N. ir V. N.. Teismas pareiškimą atmetė motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai yra nesąžiningi. Pasak teismo, pareiškėjų pateikti duomenys apie jų valdomą UAB „Emmy“ ir Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog įmonė veiklos nevykdo ir pareiškėjai iš šios veiklos negauna jokių pajamų. Taip pat kaip pareiškėjų nesąžiningumą teismas laikė ir tai, jog pareiškėjai, nurodydami, kokias pajamas gauna, nenurodo, kaip ketina dengti skolinius įsipareigojimus. Be to, neteikė duomenų, kad aktyviai siekia susirasti geriau apmokamą darbą. Pasak teismo, pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo pastangų, siekdami vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat teismas, įvertinęs pareiškėjų gaunamas pajamas, konstatavo, kad jų finansinė padėtis nėra kritinė, kad negalėtų įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Taip pat teismui abejonių pareiškėjų sąžiningumu sukėlė tai, kad jie gyvena dukroms senelių padovanotame name, nes pareiškėjai negalėjo nurodyti, kada dukroms namas buvo padovanotas ir kiek laiko jis priklausė seneliams. Kadangi pareiškėjai teismui pateikė ne visą bylai reikšmingą informaciją, nenurodė, kaip ir kokiu būdu ketina dengti įsiskolinimus kreditoriams, yra darbingi, tačiau nesiekia užsidirbti didesnio atlyginimo, nekelia savo kvalifikacijos ir nenurodė ketinantys tai daryti, teismo manymu, pareiškėjai yra nesąžiningi.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad byloje nebuvo nustatyta sąlygų, kurioms esant teismas turėjo pagrindą atsisakyti kelti bankroto bylą.

Dėl UAB „Emmy“ veiklos nurodo, kad pareiškėjai pateikė visų turimą informaciją apie jų gaunamas pajamas, todėl neturėjo pagrindo teikti neegzistuojančius duomenis apie UAB „Emmy“. Nors visuose teismo posėdžiuose dalyvavo UAB „Emmy“ akcininkė ir vadovė V. N., tačiau teismas jos paaiškinimų neišklausė dėl įmonės veiklos ir jokių duomenų nereikalavo.

Dėl gaunamų pajamų ir atsiskaitymo su kreditoriais teismas nepagrįstai reikalauja informacijos, kuri turi išsamiai būti išdėstyta fizinių asmenų mokumo atkūrimo plane, o ne pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Apeliantai pareiškime nurodė, kokias pajamas gauna, nurodė, kokia suma būtina būtiniems poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, kad likusi suma bus naudojama kreditorių reikalavimams bei administravimo išlaidoms dengti. Nesutinka su teismu, kad pareiškėjai nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir pateikia apeliacinės instancijos teismui banko išrašus bei elektorinių laiškų išraus paneigiančius šią teismo išvadą.

Nesutinka su teismu, jog jų finansinė padėtis nėra kritinė ir gali per protingą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais, Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika ir nenurodė, koks, teismo manymu, yra protingas laikotarpis, per kurį pareiškėjai gali atsiskaityti su kreditoriais. Teigia, kad neturėdami jokio turto ir gaudami 891 Eur pajamas bei jas visas atiduodami kreditoriams, skolinius įsipareigojimus galėtų padengti per 20 metų. Ši aplinkybė tik patvirtina pareiškėjų nemokumą.

Nesutinka su teismu, jog senelių dovana jų nepilnametėms dukroms įtakojo pareiškėjų nesąžiningumą. Kadangi vaikų ir tėvų turtas yra atskiras, todėl neaišku, kokiu būdu senelių padovanotas turtas jų vaikams sukėlė neigiamas pasekmes būtent pareiškėjų kreditoriams. Kadangi tėvai savo nepilnamečių vaikų turtą tvarko uzufrukto teisėmis, todėl visiškai pagrįstos pareiškime nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų būstui išlaikyti. Be to, pažymėjo, jog dovanojimo sandoris yra atliktas prieš penkerius metus, o vertinant pareiškėjų sąžiningumą, vertintinas pareiškėjų elgesys paskutinius trejus metus.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą konstatuodamas pareiškėjų nesąžiningumą.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti ne bet kurio, o tik sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą dėl jo nesąžiningumo dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui daryti išvadą, jog nesant akivaizdžių asmens piktnaudžiavimo požymių, teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Be to, įtartinų sandorių sudarymas, kol teisme nėra pripažintas kreditorinių teisių pažeidimas, nesudaro pagrindo atsisakyti kelti bankroto bylą, nebent kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio buvimas yra akivaizdus be teismo sprendimo. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.

Nagrinėjamu atveju teismas aplinkybę, jog pareiškėjai gyvena jų nepilnametėms dukroms priklausančiame name, kurį padovanojo seneliai, vertino kaip pareiškėjų nesąžiningumą, nes paskola paimta 2006 metai, o dukros turtą įgijo 2009 m. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Sutiktina su apeliantais, jog šiuo atveju sandoris, sudarytas ne su pareiškėjais, neturi jokios įtakos jų kreditoriams bei įtakos vertinant pareiškėjų sąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino pareiškėjų sudarytų sandorių. Nesiaiškino, ar sandoriai sudaryti pažeidžiant kreditorių interesus, kad prisiimdami skolinius įsipareigojimus žinojo ir siekė negrąžinti skolų. Ar pareiškėjai, prisiimdami skolinius įsipareigojimus, kurių nedengė, ėmė naujus ir pan.

Pirmosios instancijos teismas taip pat kaip nesąžiningumo aspektą nurodė ir tai, kad pareiškėjai galbūt nenurodė tikslių pajamų, nepateikė duomenų apie UAB „Emmy“ vykdomą veiklą ir jos gaunamas pajamas. Sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens sąžiningumo, galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija. Vertintini trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, kas sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju teismas nesiekė iki galo išsiaiškinti, kokia yra UAB „Emmy“ padėtis, kurios akcininkai yra pareiškėjai ir ar gauna iš šios įmonės pajamas. Fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus ir turi teisę rinkti įrodymus. Tokia teismo teisė įtvirtinta FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad pareiškėjai nenurodė teismui ir nepateikė duomenų, kaip ketina dengti įsiskolinimus kreditoriams, kaip panaudoja gautas pajamas bei tai, kad nenurodė, jog sieks susirasti geriau apmokamą darbą, yra nepagrįsti. Fizinių asmenų bankroto 16 straipsnyje nurodytus duomenis pareiškėjai privalės nurodyti jau vykstant bankroto procesui, todėl jų nenurodymas bankroto bylos iškėlimo stadijoje negali suponuoti išvados apie pareiškėjų nesąžiningumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka ir fizinio asmens bankroto administratorius. Administratorius, susipažinęs su visais sandoriais, nustatys, ar pareiškėjas juos sudarė nepasvėręs savo pajamų, ar vis naujų kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimas lėmė nemokumą. Nustačius pareiškėjo nesąžiningumą, teismas gali nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 str. 1 d. 3 p., 6 p.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų pajamos leidžia per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tačiau neapibrėžė koks, teismo vertinimu, yra protingas laikotarpis. Pasak Lietuvos Aukščiausios Teismo, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-047-16 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal B. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015).

Pasak pirmosios instancijos teismo, pareiškėjų nesąžiningumą įrodė tai, kad jie nesiėmė jokių veiksmų dengti įsiskolinimą. Tačiau teismas nereikalavo šalių pateikti duomenis, patvirtinančius, jog dėjo visas pastangas įsiskolinimas dengti. Pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog su kreditoriumi AB DNB banku bendradarbiavo, derėjosi dėl įsiskolinimo dengimo ir jį dengė. Be to, pažymėtina, jog dalis įsiskolinimo padengta pardavus įkeistą turtą. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai ėmėsi veiksmų įsiskolinimui dengti, tačiau vertinant pareiškėjų sąžiningumą, šie įrodymai turi būti vertinami visų įrodymų kontekste. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjai savo skolinius įsipareigojimus didino žinodami, jog negalės atsiskaityti, ar pasiskolintas lėšas naudojo pagal paskirtį, t. y. nesiaiškino skolų atsiradimo pagrindų, neanalizavo skolininkų elgesio su savo finansais, nevertino pareiškėjų elgesio tiek subjektyviąja tiek objektyviąja prasme, todėl nustačius vien pareiškėjų bendradarbiavimo faktą su kreditoriais dėl įsiskolinimo dengimo, negalima konstatuoti jų sąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjus laikė nesąžiningais neišsiaiškinęs visų priežasčių dėl kurių jie tapo nemokūs. Teismas taip pat nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjų sąžiningumą – kaip jie suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes ar sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, nesant svarbių priežasčių, galinčių pagrįsti būtinybę skolintis.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos visos aplinkybės, todėl galėjo būti nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą. Kadangi nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rimvida Zubernienė

N U T A R T I S

Kategorijos