Civilinė byla Nr. 2A-541-943/2015

  Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00034-2012-9

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

41;21.4.1.3; 21.4.1.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“, atstovėms bankroto administratorei Elidai Mantulovai ir advokatei Indrei Selvestravičiūtei,

atsakovo A. S. atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-494-123/2013 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Elidos Mantulovos, ieškinį atsakovams S. P., L. P., A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Saulės labirintai“, atstovaujamas bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pripažinti negaliojančia 2010 m. spalio 20 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo S. P., bei taikyti restituciją;

2) pripažinti negaliojančia to paties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2010 m. gruodžio 6 d. tarp atsakovų S. P., L. P. ir A. S., bei taikyti restituciją.

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla. Ieškovo administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad 2010 m. spalio 20 d. ieškovas ir atsakovas S. P. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui žemės sklypą Klaipėdoje už 4923,54 Eur (17 000 Lt), o 2010 m. gruodžio 6 d. atsakovai S. P. ir L. P. sudarė to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą už tą pačią kainą pardavė atsakovui A. S..

Pasak ieškovo, nurodytą žemės sklypą jis buvo įsigijęs 2004 m. gruodžio 3 d. už 14 481 Eur (50 000 Lt). Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai yra neteisėti, pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Pirmąjį iš ginčijamų sandorių ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad sudaryti šio sandorio šalys neprivalėjo, jį sudarydamos buvo nesąžiningos, sandoris pažeidė kreditorių teises, turėjo neigiamos įtakos ieškovo gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais, jis sudarytas prieš iškeliant bankroto bylą ieškovui, šiam esant jau nemokiam, turtas parduotas už aiškiai mažesnę nei rinkos vertė kainą. Antrąjį iš ginčijamų sandorių ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, nurodė, kad šis sandoris sudarytas tik dėl akių, ne siekiant ekonominės naudos ir sukurti teisinius padarinius, o tik siekiant išsaugoti žemės sklypą, jog šis actio Pauliana ieškinio pagrindu nebūtų sugrąžintas į ieškovo balansą turint tikslą patenkinti pastarojo kreditorių reikalavimus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsakovai S. ir L. P. nurodė, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sandoriu gali būti pažeisti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, kadangi jie nėra susiję su bendrove ir nesiekė pažeisti kitų asmenų teisėtų interesų. Įsigiję žemės sklypą tikėjosi patys žemę tvarkyti, tačiau nepasiekė savo tikslų, susietų su nupirktu žemės sklypu, todėl laiko save sąžininga sandorio šalimi ir jiems taikyti actio Pauliana normų nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas A. S. nurodė, kad yra investavęs į žemės paskirties keitimą, jos kaina šiuo metu yra ženkliai išaugusi. Be to, A. S. nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo vertė buvo apie 30 000 Lt, todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl kainos.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis 2010 m. spalio 20 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei taikė restituciją.

Teismas nustatė visų sąlygų sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu egzistavimą ir sprendė, kad ieškovas 2010 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti su atsakovu S. P. neprivalėjo, turto pardavimas bendrovės finansinio pajėgumo nepadidino, priešingai – dėl nurodyto sandorio sudarymo sumažėjo bendrovės turtas ir nepadidėjo bendrovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Teismas sprendė, kad sudarius ginčijamus sandorius ieškovo kreditorių interesai nebuvo tenkinami, sandorių šalys buvo nesąžiningos, turtas buvo perleistas prieš ieškovui iškeliant bankroto bylą, kai šis buvo jau nemokus, be to, turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Byloje ieškovo ir atsakovo A. S. pateiktus įrodymus apie ginčo žemės sklypo vertę teismas vertino kaip turinčius tik informacinį pobūdį ir neparodančius tikrosios žemės kainos. Teismas padarė išvadas, kad atsakovai neturėjo tikslų žemę dirbti ar keisti jos paskirtį. Tai, jog atsakovas A. S. 2010 m. gruodžio 6 d. sutartimi ketino rengti projektavimo sąlygas detaliajam planui gauti, teismo vertinimu, neįrodo jo ketinimų pagrįstumo, įrodymų, kad pagal pastarąją sutartį buvo atsiskaityta, nepateikta.

Teismas nurodė, kad žemės sklypas, taikant restituciją, turi būti grąžintas ieškovui, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apelianto teigimu, jis sumokėjo už sklypą jo kainą, kuri, įvertinus šalyje vyravusią ekonominę krizę, bei būtinas investicijas į jį, buvo reali ir atitiko vidutinę sklypo rinkos vertę. Apeliantas pažymi, jog į sklypą yra investuota – tai patvirtina 2010 m. gruodžio 6 d. sutartis dėl projektavimo sąlygų detaliajam planui gauti ruošimo bei tai, kad šiuo metu sklypo paskirtis yra pakeista ir žemė išdalinta sklypais, dėl ko ženkliai išaugo ginčo žemės sklypo vertė, tačiau sprendžiant dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žalos atlyginimo už į ginčo žemės sklypą investuotas lėšas, jei šis būtų atimtas, taip pat nenurodyta restitucijos taikymo apimtis, todėl neaišku, kaip toks teismo sprendimas turėtų būti vykdomas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Saulės labirintai“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog žemės sklypas atsakovams S. P. ir L. P. parduotas vos už 17 000 Lt (nors sandorio sudarymo metu jo vertė, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, buvo 264 000 Lt), po ko žemės sklypas skubiai, praėjus vos mėnesiui, perleistas atsakovui A. S. už tą pačią 17 000 Lt kainą. Tuo tarpu tai, kad jau ginčo sutarties sudarymo dieną (2010 m. gruodžio 6 d.) A. S. sudarė sutartį dėl projektavimo sąlygų detaliajam planui gauti ruošimo, tik patvirtina, jog jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia UAB „Saulės labirintai“ kreditorių teises. Ieškovo teigimu, projektavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant pakeisti žemės sklypo paskirties, o siekiant tik sudaryti įvaizdį, jog atsakovas A. S. yra sąžiningas turto įgijėjas. Be to, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių piniginių lėšų investavimą, ar duomenų, pagrindžiančių apmokėjimą pagal sutartį dėl projektavimo sąlygų detaliajam planui gauti ruošimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų nustatymo ir ieškinio reikalavimo sandorius pripažinti negaliojančiais teisinės kvalifikacijos

Civilinėje byloje, pradėtoje pagal BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratoriaus ieškinį, buvo keliamas klausimas dėl nurodyto įmonės turto - 0,89 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdos mieste, perleidimo sandorių teisėtumo, jų galiojimo ir teisinių pasekmių, pripažinus sandorius negaliojančiais, nustatymo. Nurodoma, kad UAB „Saulės labirintai“ 0,89 ha ploto žemės sklypą 2010 m. spalio 20 d. sandoriu perleido atsakovams S. ir L. P. už 17 000 Lt (įmonė 2004 m. šį turtą įsigijo už 50 000 Lt). Nekilnojamojo turto įgijėjai 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už tą pačią kainą, t. y. 17 000 Lt, perleido 0,89 ha ploto žemės sklypą atsakovui A. S.. BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratorė, įvertinusi sandorių sudarymo aplinkybes, pareiškė teismui ieškinį ginčydama minėtus sandorius. Bankroto administratorė prašė 2010 m. spalio 20 d. sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, o 2010 m. gruodžio 6 d. sandorį prašė pripažinti tariamuoju, ir taikyti sandorių negaliojimo teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino, 2013 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494-123/2013 pripažino visų sąlygų 2010 m. spalio 20 d. sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu egzistavimą ir nustatė, jog taikant restituciją, įmonei turi būti grąžintas ginčo žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-434/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir paliko skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs atsakovo A. S. kasacinį skundą konstatavo, kad byloje nėra tinkamai įvertintas ir aptartas restitucijos taikymo klausimas, be to, nurodė, kad nėra atitinkamo ryšio egzistavimo tarp restitucijos taikymo pagal negaliojančiu pripažinto 2010 m. spalio 20 d. sandorio ir 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinės instancijos teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, perdavė 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas yra 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo klausimų teisinis įvertinimas.

Ieškiniu 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria S. ir L. P. A. S. perleido už 17 000 Lt 0,89 ha ploto ginčo žemės sklypą, buvo prašoma pripažinti tariamuoju. Ieškovo atstovė teigė, jog šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant jokios ekonominės naudos.

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Šiuo atveju tariamuoju prašoma pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkimo – pardavimo sutartimi, kaip vienu iš CK 4.47 straipsnyje išvardintų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, yra sukuriama nuosavybės teisė į tam tikrą turtą. Nagrinėjamu atveju 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai S. ir L. P. atsakovui A. S. perleido nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Bylos medžiaga įrodo, jog atsakovas A. S. sandoriais įgytą turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre taip patvirtindamas apie nuosavybės teisių į 0,89 ha ploto žemės sklypą įgijimą (t 1, b. l. 37-39). Kaip matyti iš šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties atsakovas A. S. už įsigytą žemės sklypą atsiskaitė (2010 m. gruodžio 6 d. Sutarties 3.2 punktas, t. 1, b. l. 30-33). Taip pat nustatyta, jog įgyvendindamas savo, kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teises, jis tęsė ieškovo BUAB „Saulės labirintai“ pradėtą detaliojo planavimo procedūrą (2010 m. gruodžio 6 d. sudarė sutartį dėl ginčo žemės sklypo detaliojo plano parengimo (t 1, b. l. 80-81), t. y. įgyvendino savo, kaip žemės sklypo savininko, valdymo ir naudojimosi teises. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad atsakovams sudarius 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, atsirado tokio pobūdžio sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. atsakovas realiai įgijo nekilnojamojo turto pirkėjo teises ir pareigas, dėl ko ginčijamo 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio, nesant esminės sandorio negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu, sąlygos (esminis tariamojo sandorio požymis, kaip minėta, yra tai, kad jis realiai nevykdomas) nėra pagrindo laikyti tariamuoju.

Tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ir tai, jog ginčo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti, jog 2010 m. spalio 20 d. sandoriu įgytas turtas bus išsaugotas atsakovo nuosavybėje ir nebus išreikalautas iš jo, siekiant patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, t. y. įrodinėjama, jog sandoriu iš esmės buvo siekiama sukurti įspūdį apie sąžiningą nekilnojamojo turto perleidimą A. S. per atsakovus S. ir L. P., taip pat, kad žemės sklypas parduotas už mažesnę kainą nei jo rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismas apskritai tinkamo ginčijamo sandorio teisėtumo teisinio įvertinimo neatliko ir sprendime nekvalifikavo, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis pripažįsta 2010 m. gruodžio 6 d. sandorį negaliojančiu. Iš dalies tokią išvadą teismas grindė actio Pauliana pagrindu, nurodydamas, jog šio sandorio, kaip ir 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, šalys nesąžiningos, jog žemės sklypas parduotas ir pirktas šalims nesiekiant jokios ekonominės naudos, yra pažeisti kitų kreditorių interesai (t. 1, b. l. 172). Teismas neargumentavo, kokį sandorio negaliojimą pagrindą, kuriam būtina nustatyti sandorio šalies nesąžiningumą, taiko 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio atžvilgiu. Pagal bylos faktines aplinkybes 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio teisėtumui taikyti actio Pauliana kriterijus nėra pagrindo, nes A. S. žemės sklypą įsigijo ne iš ieškovo BUAB „Saulės labirintai“, bet iš atsakovų S. ir L. P.. Taip pat aišku, jog ginčijamam 2010 m. gruodžio 6 d. sandoriui nėra pagrindo taikyti ir CK 1.86 str. numatytą sandorių negaliojimo pagrindą, nes kaip jau buvo konstatuota anksčiau šiuo sandoriu buvo sukurti teisiniai padariniai.

Pažymėtina, jog ieškovas faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos ieškinyje apskritai neprivalo nurodyti, nes teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui, jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2011 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 ir kt.). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 5, 6 p.; 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.; 143 str. 3 d.). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013).

Prieš pasisakydamas dėl ginčo teisinio kvalifikavimo, teismas pirmiausia pažymi jo nustatymui reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi šalys bylos nagrinėjimo metu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas A. S., sudarydamas ginčijamą 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorį buvo nesąžiningas, nors tokios savo išvados plačiau nemotyvavo. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis atsakovas A. S. apeliaciniame skunde nesutinka, dėl ko apeliacinės instancijos teismas papildomai vertina atsakovo A. S. sąžiningumą sudarant ginčijamą 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sandorį bei kitas faktines aplinkybes, reikšmingas ginčo išsprendimui.

Kaip teigė ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu, tikrasis 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio sudarymo tikslas buvo sukurti nekilnojamojo turto perleidimo sąžiningam įgijėjui (atsakovui A. S.) įvaizdį ir apsaugoti 2010 m. spalio 20 d. sandoriu atsakovams P. perleistą žemės sklypą nuo grąžinimo įmonei, tuo atveju jei nuginčijus 2010 m. spalio 20 d. sandorį būtų sprendžiamas restitucijos klausimas. S. ir L. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog žemės sklypą jie įsigijo siekdami plėtoti žemės ūkio verslą, perduoti žemes vaikams, tačiau paaiškėjus, jog žemės sklypas nėra tinkamas jų siekiamų tikslų įgyvendinimui, perleido jį atsakovui A. S. (t. 1, b. l. 151-152). Tokie atsakovų paaiškinimai nagrinėjamos bylos kontekste mažai tikėtini, kadangi, teismo nuomone, bet kuris apdairus ir protingas asmuo, prieš įsigydamas žemės sklypą pasidomės ne tik teisine parduodamo turto būkle, bet ir jį apžiūrės. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad duomenų apie tai, kad UAB „Saulės labirintai“ viešai skelbė apie ketinamą parduoti nekilnojamąjį turtą, nėra, kas leidžia teigti, jog jo pardavimas nebuvo laisvas, neatitiko įprastinio tokiose situacijose tikslo – parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Pažymėtina ir tai, kad S. ir L. P. praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo turto įsigijimo, perleido jį A. S., taip pat nepateikę įrodymų apie tai, kad būtų ieškoję pirkėjo žemės sklypui, siekę jį parduoti už didesnę, nei įsigyta, kainą.

Sprendžiant dėl sandorio šalių elgesio sąžiningumo aspektu tiek iki jo sudarymo, tiek jo vykdymo metu, svarbu įvertinti ir jų veiksmus atliekant žemės sklypo detaliojo planavimo procedūras. Atsakovas A. S. tą pačią dieną kaip ir nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, sudarė sutartį dėl projektinių pasiūlymų ir žemės sklypo detalaus plano (t. 1, b. l. 80-81), kas įrodo, jog atsakovas jau kurį laiką planavo žemės sklypo įsigijimą ir jo paskirties keitimą, jam buvo žinoma apie vykstančią detaliojo planavimo procedūrą. 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. žemės sklypo savininkams dar esant S. ir L. P., jis dalyvavo žemės sklypo detaliojo plano derinime (t. 2, b. l. 123). Teismo išvadas dėl sandorio šalių nesąžiningumo patvirtina ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratoriaus pateikti nauji duomenys įrodantys, jog žemės sklypą dar valdant UAB „Saulės labirintai“ buvo pradėta žemės sklypo tikslinės paskirties keitimo procedūra (2010 m. kovo 10 d. UAB „Saulės labirintai“ kreipėsi į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis (t. 2, b. l. 102). UAB „Saulės labirintai“ 2010 m. gegužės 14 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (t. 2, b. l. 90-92), kurioje be kitų sąlygų buvo numatyta, jog „jeigu detaliojo planavimo metu pasikeičia žemės sklypo naudotojas, šia sutartimi perduotos detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos pereina naujam žemės sklypo naudotojui, jei jis tęs planavimo procesą“ (sutarties 12 punktas, t. 2, b. l. 92). Be to, ieškovas apmokėjo už žemės sklypo kadastrinius matavimus (t. 2, b. l. 128-129), taip pat padėjo pagrindus teritorijų planavimo dokumento rengimo etapui (detaliojo plano koncepcijai pritarta 2010 m. gruodžio 6 d. (t. 2, b. l. 136), kas rodo, jog šio detaliojo plano rengimo etapai buvo atlikti dar UAB „Saulės labirintai“ atliktų darbų dėka, kadangi S. ir L. P. neatliko ir neperėmė pradėtų detaliojo planavimo darbų, jų netęsė (t. 2, b. l. 118). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Saulės labirintai“ pradėjo detaliojo teritorijų planavimo procesą, t. y. atliko jo parengiamąjį etapą (Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (akto redakcija galiojusi iki 2012 m. liepos 4 d.) 27.1 punktas), perleidus žemės sklypą P. detaliojo plano rengimo procesas nenutrūko, nors P. jame ir nedalyvavo, o buvo tęsiami toliau būtent A. S., kas rodo, jog dar iki 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio buvo sudaromos sąlygos UAB „Saulės labirintai“ pradėtą detaliojo plano rengimo procesą tęsti būtent A. S..

Pažymėtina ir tai, kad UAB „Saulės labirintai“ sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis įpareigojo įmonę apie šios sutarties egzistavimą ir pradėtus detaliojo plano sprendinių keitimo darbus informuoti būsimus žemės sklypo naudotojus (sutarties 12 punktas, t. 1, b. l. 92), kas reiškia, jog ir S. ir L. P. buvo informuoti apie pradėtą įsigyjamo žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo procesą, tačiau šių darbų neperėmė ir netęsė (nors ir suprasdami apie galimą įsigyjamo žemės sklypo ekonominės vertės padidėjimą), tačiau perleido žemės sklypą A. S., kuris iškarto perėmė detaliojo plano sprendinių keitimo procedūrų įgyvendinimą, taip patvirtindamas, jog jam dar iki 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo žinoma apie vykstančią detaliojo planavimo procedūrą bei tai, kad ji pradėta buvusio savininko UAB „Saulės labirintai“ iniciatyva.

Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais, neprisiimdamas nepagrįstos rizikos ir naudodamasis ekonomiškomis, mažiausiai finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų reikalaujančiomis teisinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų.

Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė, taikytinas CK 6.67 straipsnio 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Šioje byloje ginčydamas 2010 m. spalio 20 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. sandorius ieškovas taip pat įrodinėjo, jog žemės sklypas buvo parduotas už aiškiai mažesnę vertę nei rinkos kaina ir savo argumentams pagrįsti rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto rinkos verte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Byloje esantys duomenys (jų visuma) apie parduoto žemės sklypo vertę: 1) 2004 m. gruodžio 23 d. sutartis dėl žemės sklypo įsigijimo BUAB „Saulės labirintai“ nuosavybėn už 50 000 Lt (t. 1, b. l. 26); 2) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b. l. 37-39) nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. spalio 18 d. – 264 000 Lt; 3) UAB „OberHaus“ 2012 m. rugpjūčio 20 d. konsultacijoje dėl žemės sklypo vertės (t. 1, b. l. 102) nurodyta labiausiai tikėtina (galima) turto pardavimo kaina 2010 m. rugsėjo 10 d. galėjo siekti iki 70 000 Lt; 4) pagal UAB „Lovertus“ 2012 m. vasario 2 d. Turto vertės nustatymo pažymą (t. 1, b. l. 105, Turto vertinimo ataskaitos originalas t. 1, b. l. 165) turto rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 10 d. – 30 000 Lt; 5) pagal UAB „OberHaus“ 2012 m. lapkričio 21 d. Turto vertės nustatymo pažymą (t. 1, b. l. 115-142) turto vertė 2010 m. spalio 18 d. – 68 000 Lt, patvirtina, jog žemės sklypas ginčijamais sandoriais buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad net vertinant pardavimo kainos ir mažiausios galimos rinkos vertės (UAB „Lovertus“ Turto vertės nustatymo pažyma) skirtumą, matyti akivaizdi disproporcija, kadangi skirtumas tarp šalių sulygtos turto pardavimo kainos ir tikėtinos (galimos) rinkos vertė siekia 44,4 procento. Nustačius tokią aplinkybę, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas dėl parduoto žemės sklypo kainos disproporcijos (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Atsakovo A. S. apeliaciniame skunde įrodinėjamos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių dėl ekonominės krizės, žemės sklypo paskirties ir jo konfigūracijos bei civilinės apyvartos dalyvio intereso pirkti turtą už kuo mažesnę kainą, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovų nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog turto vertė minėtose turto vertės nustatymo pažymose nustatyta remiantis lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į individualias turto savybes (žemės sklypo formą, privažiavimo sąlygas ir kt.), rinkos konjunktūrą. Pažymėtina, jog minėti atsakovo A. S. teiginiai yra prieštaringi, iš vienos pusės įrodinėdamas, jog žemės sklypas buvo įsigytas už sutartyje sulygtą 17 000 Lt kainą, kuri, jo nuomone atitiko rinkos kainą, iš kitos pusės jis pats įrodinėja, jog jau tuo metu turėjo aiškius ketinimus padalinti šį žemės sklypą į mažesnius sklypus ir pakeisti jo paskirtį, kas, jo nuomone, sąlygojo ženklų šio žemės sklypo rinkos kainos padidėjimą. Teismo nuomone, sudarant ginčo sandorius ir nustatant žemės sklypo pardavimo kainą sutartimi nebuvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad jo pardavimo metu jau buvo pradėta detaliojo planavimo procedūra, kurią vėliau tęsė ir atsakovas A. S.. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (A. S. dalyvavimas detaliojo planavimo procedūroje dar neįsigijus žemės sklypo, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perėmimas) yra pagrindas pripažinti, jog A. S. buvo žinoma apie tai, kad žemės sklypas priklausė BUAB „Saulės labirintai“, apie šio asmens pradėtą rengti detalųjį žemės sklypo planą, kas taip pat patvirtina jo nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį. Analogiškos aplinkybės, tikėtina buvo žinomos ir S. bei L. P. (S. P. taip pat pripažino ir savo pažintį su UAB „Saulės labirintai“ vieninteliu akcininku V. U. (t. 1, b. l. 151), todėl skubus šio turto pardavimas už tą pačią kainą, kuri teismo pripažinta kaip neatitinkanti žemės sklypo rinkos vertės(neproporcingai maža), taip pat kelia abejonių dėl tikrųjų šalių ketinimų sudarant ginčo sandorį ir, teismo nuomone, labiau tikėtinas tokio sandorio tikslas – išvengti BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratoriaus ir kreditorių reikalavimų grąžinti neteisėtai perleistą turtą.

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindą ginčijamą 2010 m. gruodžio 6 d. sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį. Įstatyme neatskleistas formuluotės ,,viešoji tvarka“ ir ,,gera moralė“ turinys. Viešoji tvarka nustatoma imperatyviųjų Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normų. Teismų praktikoje, aiškinant formuluotę ,,viešoji tvarka“, nurodyta, kad šios formuluotės turinys yra įvairialypis; jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų padariniais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti galimus padarinius ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų. Nepaisant to, šios kategorijos nėra visiškai abstrakčios. Jeigu „viešoji tvarka“ – tai fundamentalūs principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugą, tai į „geros moralės“ kategoriją patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi. Taigi aptartos kategorijos suteikia teismams galimybes įvertinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ne tik galiojančios statutinės teisės aspektu, bet ir remiantis fundamentaliais teisinėje valstybėje priimtinais elgesio standartais.

Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog sudarant 2010 m. gruodžio 6 d. sandorį buvo siekiama su bendraisiais teisės principais nesuderinamų tikslų – apsaugoti žemės sklypą nuo jo grąžinimo (išreikalavimo) bankrutavusiai UAB „Saulės labirintai“ ir jos kreditorių reikalavimų nukreipimo į išreikalautą turtą, ginčijamo sandorio šalys nustatydamos sandorio kainą neatsižvelgė į šio sklypo rinkos vertę, tikėtina sąmoningai neatsižvelgė į BUAB „Saulės labirintai“ pradėtą detaliojo planavimo procedūrą, nors tai galėjo turėti įtakos žemės sklypo pardavimo kainai, be to akivaizdu, jog sklypas buvo realizuotas ribojant jo pardavimo procedūros viešumą (nei vienas iš atsakovų negalėjo paaiškinti nei žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo, nei pirkėjo suradimo proceso). Tokie atsakovų veiksmai patvirtina jų prieštaravimą geros moralės reikalavimams ir sudaro pagrindą 2010 m. gruodžio 6 d. atsakovų S. ir L. P. ir atsakovo A. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu bei spręsti dėl restitucijos. Kartu pažymėtina, jog tokia ginčo teisinė kvalifikacija apeliacinės instancijos teisme neapribojo atsakovų galimybių gintis nuo pareikšto ieškinio, kadangi šiais klausimais jie savo poziciją išdėstė procesiniuose dokumentuose, teikė, jų nuomone, ginčo išsprendimui reikšmingus įrodymus.

Dėl restitucijos taikymo

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalimi, kuri yra įsiteisėjusi, 2010 m. spalio 20 d. sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme konstatuota, jog 2010 m. gruodžio 6 d. sandoris prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad yra niekinis, tai taikoma restitucija, jei įstatymai nenustato kitų sandorio negaliojimo padarinių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį restitucija, negaliojant niekiniam sandoriui dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, yra galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei. Teismas sprendžia, jog šioje byloje restitucija yra galima, jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar gerai moralei. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Remiantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Teisėjų kolegijai 2010 m. spalio 20 d. sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, sprendžiant restitucijos taikymo klausimą taikytini ir CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtinti restitucijos ypatumai. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Teisėjų kolegija pažymi, jos šioje byloje buvo konstatuotas visų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas, todėl galima spręsti dėl teisinių pasekmių taikymo visų sandorių šalių atžvilgiu.

Kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 str. 2d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Šiuo atveju keliamas klausimas dėl restitucijos taikymo būdo. Atsakovas A. S. teigia, jog restitucija natūra šiuo atveju negalima, kadangi ginčo sandoriais perleistas turtas yra pakitęs: parengtas naujas 0,89 ha ploto žemės sklypo detalus planas, pakeista jo tikslinė naudojimo paskirtis. Tuo tarpu ieškovo atstovių teigimu, sandorius pripažinus negaliojančiais, restitucijos taikymui natūra kliūčių nėra.

Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atstovo teiginius, kad yra priimtas sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo, kuriuo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis (t. 2, b. l. 44), t. y. sudarytos galimybės žemės sklypą padalinti į atskirus sklypus, tačiau realiai ginčo žemės sklypas vis dar yra išlikęs toks pat, t. y. vientisas 0,89 ha ploto žemės sklypas, kurio ribos nepakitę, naujų specialių naudojimo sąlygų nenustatyta, kas iš esmės reiškia, kad ginčo žemės sklypą galima taikant restituciją grąžinti natūra ieškovui. Šias teismo išvadas pagrindžia ir aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys, įrodantys, jog Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų, priimtų nagrinėjant šią bylą, pagrindu ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės yra registruotos UAB „Saulės labirintai“ vardu, kas iš esmės paneigia apelianto argumentus dėl restitucijos taikymo natūra negalimumo ir tai, kad ginčo žemės sklypas neišlikęs tokia apimtimi, kokia buvo perleistas ginčo sandoriais. Tai, kad atsakovas A. S. įsigijęs žemės sklypą tęsė BUAB „Saulės labirintai“ pradėtą detaliojo planavimo procedūrą ir ją užbaigė negali būti pripažinta pakankamu pagrindu netaikyti restitucijos natūra. Kadangi Nekilnojamojo turto registre 0,89 ha ploto žemės sklypas, vykdant jau ankstesnius bylą nagrinėjančių teismų sprendimus yra grąžintas ieškovui, papildomai restitucijos, ieškovo atžvilgiu, taikymo klausimas neaptariamas, tik pažymima, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui turi būti sprendžiama dėl papildomo UAB „Saulės labirintai“ nuosavybės teisių įregistravimo pagrindo (šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties) nurodymo Nekilnojamojo turto registre.

              Apeliantas pažymėjo, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti restituciją natūra ir grąžintų ieškovui ginčo žemės sklypą, atsakovui turėtų būti atlygintos visos jo pagerinimo išlaidos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, jog daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo, tačiau tokioje situacijoje esminę reikšmę turi tai, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas prašydamas priteisti iš ieškovo, pritaikius restituciją natūra, daikto pagerinimo išlaidas, turi įrodyti tokių išlaidų buvimo faktą. Tai, kad atsakovas buvo sudaręs sutartis dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo, dar nereiškia, jog išlaidos pagal šią sutartį buvo patirtos, priešingai, bylos duomenimis atsakovas yra skolingas už atliktus darbus pagal 2010 m. gruodžio 6 d. sutartį dėl projektinių pasiūlymų parengimo (t. 1, b. l. 180), be to, atlikti detaliojo plano sprendinių pakeitimai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis, šiuo atveju tokių duomenų nėra, žemės sklypo vertė, nurodoma Nekilnojamojo turto registre nėra pakitusi nuo 2010 m. spalio mėnesio, kitų duomenų, patvirtinančių žemės sklypo vertės padidėjimą atsakovas A. S. nepateikė. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad įsigijęs žemės sklypą atsakovas A. S. tik pratęsė BUAB „Saulės labirintai“ pradėtas detaliojo planavimo procedūras, o pats detaliojo plano rengimo procesas (žr. detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaitą, t. 2, b. l. 131-159) patvirtina, jog atsakovas naudojosi ir ieškovo atliktų detaliojo plano rengimo procese veiksmų rezultatais. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas neįrodė pagerinęs žemės sklypą, dėl ko kito jo vertė, taip pat nepateikė dokumentų, jog patyrė daikto išlaikymo, kitų pagerinimo išlaidų, kurios atsakovui turėtų būti kompensuojamos pritaikius restituciją.

Kadangi taikant restituciją kiekviena šalis turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusi vykdant sandorį, šioje byloje spręstina ir dėl piniginių lėšų, sumokėtų pagal abu negaliojančiais pripažintus sandorius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvęs BUAB „Saulės labirintai“ vadovas teigė, jog už 2010 m. spalio 20 d. sandorį gautas lėšas jis įnešė į įmonės kasą ir šias lėšas panaudojo atsiskaitymui su Latvijos kompanijos įmone (t. 1, b. l. 150). Sutarties 4.2 punktu pardavėjas (UAB „Saulės labirintai“ patvirtino, kad nustatytą daikto kainą septyniolika tūkstančių litų gavo iš pirkėjo prieš sutarties pasirašymą. Papildomai Sutarties 4.3 punkte įtvirtino, jog šis pareiškimas kartu yra ir pakvitavimas apie gautus pinigus pagal šią sutartį. Išrašai iš UAB „Saulės labirintai“ kasos dokumentų (t. 1, b. l. 35-36) taip pat patvirtina, jog kasos orderio Nr. 0000171pagrindu į bendrovės kasą S. P. buvo įnešti 17 000 Lt (atitinka 4923,54 euro), kurie vėliau panaudoti įvairiems atsiskaitymams. Aplinkybę, jog šie pinigai buvo įnešti į ieškovo kasą ieškiniu pripažįsta ir ieškovo bankroto administratorė (t. 1, b. l. 4). Analogiškos minėtoms nuostatoms dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo įtvirtintos ir 2010 m. gruodžio 6 d. sutarties 3.1 punkte. Tai sudaro teismui pagrindą spręsti dėl 17 000 Lt (atitinka 4923,54 euro) sumos priteisimo atsakovo A. S. naudai iš atsakovų S. ir L. P.. Sprendžiant klausimą dėl 17 000 Lt (atitinka 4923,54 euro) sumos priteisimo S. P. naudai būtina atsižvelgti į tai, kad UAB „Saulės labirintai“ yra įgijusi bankrutavusio juridinio asmens statusą (bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi, t. 1, b. l. 8-9), todėl reikalavimų jos atžvilgiu tenkinimui taikytinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, atsakovui S. P. pareiškiant reikalavimą bankroto byloje.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia skundžiamą 2013 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dalyje, kuria pasisakyta dėl 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio galiojimo ir restitucijos taikymo šį ir 2010 m. spalio 20 d. sandorius pripažinus negaliojančiais, nustatant, jog ieškovui grąžintinas ginčo sandorių objektu esantis turtas, tačiau jį nuosavybės teise jau perleidus ieškovui, vykdant šį teismo sprendimą papildomai tikslintini tik Nekilnojamojo turto registro duomenys, nustatant, papildomą daiktinių nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą, o atsakovams atitinkamai priteistinos jų pagal negaliojančiomis pripažintus sandorius sumokėtos piniginės lėšos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo A. S. valstybės naudai priteisiama atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 20,45 Eur (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 36, 73) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2 d.).

Iš atsakovo A. S. priteisiama atlyginti ir ieškovo bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas išlaidas. Ieškovas nurodo patyręs ir prašo atlyginti atstovavimo teisme išlaidas, kurios sudaro 1 754,64 Eur (t. 2, b. l. 162-165) (pažymėtina, jog prašyme priteisti atstovavimo išlaidas pažymėta, jog jos patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir sudaro 1 550,77 Eur, tačiau įvertinus kitus kartu su prašymu pridedamus įrodymus, atliktų darbų išklotinę, sąskaitą - faktūrą ir jos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus akivaizdu, jog prašomos atlyginti išlaidos buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Teismas įvertinęs tai, jog apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pakankamai siauras ir nesudėtingas, teisės taikymo aspektu, klausimas, mano, jog prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio.

Nustatant iš atsakovo A. S. ieškovui priteistinų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, remiamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatomis (toliau - Rekomendacijos), nustatančiomis maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Įvertinus tai, kad ieškovo atstovė bylą nagrinėjant teisme pateikė du papildomus paaiškinimus, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 1,50 val., taip pat rengėsi jiems, bei atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktus, teisėjų kolegija, iš atsakovo priteisia atlyginti ieškovui pagrįstas ir realiai jų patirtas atstovavimo teisme išlaidas, kurios sudaro –965 Eur (CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos šią ir 2010 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus negaliojančiomis, nustatant:

„Pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės, bei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės.

Taikyti restituciją pagal pripažintas negaliojančiomis 2010 m. spalio 20 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartis, nustatant, jog bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Saulės labirintai“, įmonės kodas 142159921, grąžinamas turtas – 0,89 ha ploto žemės sklypas, esantis Klaipėdos mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“, įmonės kodas 142159921, pagal 2010 m. spalio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartį sumokėtus 4923,54 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris euro ir 54 euro centus).

Priteisti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtus 4 923,54 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris euro ir penkiasdešimt keturis euro centus)“.

Valstybės naudai priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,45 Eur (dvidešimt eurų ir 45 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės labirintai“, įmonės kodas 142159921, naudai iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 965 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

              Teisėjai                                                        Rasa Gudžiūnienė

Egidija Tamošiūnienė

Egidijus Žironas