Civilinė byla Nr. e3K-3-145-823/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00245-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.15; 3.4.4.12

 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“, pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. D., S. D. ir A. S.

 

Teisėjų kolegija  

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindus, prašymo pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu nagrinėjimo procesinę formą, aiškinimo ir taikymo.

2.       BUAB „Rato ašis“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Skolvalda“ (toliau – ir nemokumo administratorė), prašė pripažinti BUAB ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, nustatant, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingi buvęs bendrovės vadovas ir direktorius A. D. bei jo sutuoktinė S. D.

3.       Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. D. buvo UAB „Rato ašis“ direktoriumi ir akcininku nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. D. ir S. D. BUAB „Rato ašis“ akcijas pardavė suinteresuotam asmeniui A. S. Nors pagal į bylą pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. darbo sutartį A. S. UAB „Rato ašis“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2021 m. balandžio 14 d., tačiau, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, A. S. bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės 2020 m. balanso duomenimis, akcijų perleidimo metu bendrovė jau buvo nemoki, joje nebedirbo jokie darbuotojai, o tai patvirtina, kad bendrovė veiklos jau nevykdė. Naujajam akcininkui perėmus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti. Akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris iki tol buvo bedarbis, todėl neturėjo nei lėšų, nei patirties valdyti bendrovę. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. D. ir S. D., turėdami ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bendrovės bankroto procedūra, fiktyviu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą, todėl yra pagrindas BUAB „Rato ašis“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

4.       Pareiškėjos vertinimu, BUAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje esantis išrašas iš bendrovės kasos knygos patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. S. 2021 m. balandžio 8 d., dar nebūdamas nei bendrovės akcininkas, nei direktorius, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur kaip atsakingam asmeniui. Tuo tarpu iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolės priimto patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nustatyta, kad BUAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. buvo skolinga Belgijos įmonei „NV Unigom“ 20 884,60 Eur ir 5251,80 Eur palūkanas. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai apsaugant vieno kreditoriaus – A. D. – teises.

5.       Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu remiantis ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Nemokumo administratorei nėra perduotas bendrovės turtas ir dokumentai, todėl negalima nustatyti, ar visi bendrovės sandoriai yra teisėti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų, dėl neperduodamo turto negalima patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.

6.       Suinteresuotas asmuo A. D. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jis nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. buvo vienintelis BUAB „Rato ašis“ akcijų savininkas ir direktorius. 2021 m. nusprendė bendrovę parduoti, todėl 2021m. balandžio 13 d. su A. S. pasirašė notarinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną naujam bendrovės akcininkui ir direktoriui A. S. buvo perduotas bendrovės turtas, antspaudai, visa buhalterinės apskaitos dokumentacija ir apskaitos registrai. Nuo akcijų pardavimo A. D. bendrovės veikloje nebedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, informacijos apie vykdomą tolimesnę bendrovės veiklą neturėjo. Visi bendrovės darbuotojai buvo šeimos nariai, kurie neketino toliau dirbti bendrovėje, todėl ir buvo atleisti prieš pat akcijų pardavimo sandorio sudarymą. UAB „Rato ašis“ bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, t. y. praėjus daugiau negu metams nuo tada, kai bendrovė buvo perduota A. S. Suinteresuotas asmuo A. D. negali būti atsakingas už tai, kad naujasis bendrovės vadovas, praėjus daugiau kaip metams nuo bendrovės pardavimo ir valdymo perėmimo, nevykdė nei įstatymų reikalavimų, nei teismo, nei nemokumo administratorės nurodymų perduoti bendrovės dokumentus ir turtą.

7.       Dėl pinigų išmokėjimo iš bendrovės kasos suinteresuotas asmuo A. D. paaiškino, kad naujasis bendrovės akcininkas A. S., siekdamas, kad jo įgyta bendrovė neturėtų įsiskolinimų buvusiam dalyviui, 2021 m. balandžio 8 d. įnešė į bendrovės kasą pinigų sumą, kuri buvo skirta būtent atsiskaityti su buvusiu akcininku. Iš esmės tarp A. D. ir A. S. įvyko reikalavimo perleidimas – į bendrovės kasą buvo įnešta būtent tokia suma, kurią bendrovė buvo skolinga A. D. Taigi, nei pinigų įnešimas į kasą, nei jų išmokėjimas nepadarė įtakos ir nepakeitė bendrovės finansinės padėties ir (ar) galėjimo atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais, juolab kad pinigų A. D. išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ jokių kitų kreditorių neturėjo. 

8.       Suinteresuoto asmens A. D. nuomone, tam, kad byloje būtų išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su UAB „Rato ašis“ nemokumo momentu ir kitomis tyčinio bankroto sąlygomis, tikslinga šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Be to, būtų tikslinga kaip liudytoją byloje apklausti buhalterinę apskaitą iki UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkiusios įmonės atstovą – UAB „Finansistas“ direktorių V. Š.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.       Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškimą patenkino: pripažino BUAB ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, – A. D. ir A. S.; priteisė iš A. D. ir A. S. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo BUAB ,,Rato ašis“ naudai.

10.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas žodinio proceso tvarka šiuo atveju nėra būtinas, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos šalių procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad tinkamas bylos išnagrinėjimas reikalauja išsamaus faktinių aplinkybių įvertinimo, nėra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus.

11.       Spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Rato ašis“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2021 metų. 2020 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė siekė 41 768 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 910 Eur. Taip pat nustatyta, kad UAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. yra skolinga Belgijos įmonei „NV Unigom“ 20 884,60 Eur bei 5251,80 Eur palūkanas. Teismas nusprendė esant labiau tikėtina, kad 26 136,40 Eur skola Belgijos įmonei „NV Unigom“ nebuvo įtraukta į bendrovės 2020 m. balanso duomenis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki.

12.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą duomenų (įrodymų) apie tai, kodėl buvo nuspręsta parduoti bendrovės akcijas. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nedirbo jokie darbuotojai, teismas nusprendė, jog bendrovė veiklos tuo metu nevykdė. Naujajam akcininkui A. S. įsigijus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti, tik pats akcininkas tapo bendrovės direktoriumi. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S., paskirtas bendrovės vadovu, realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo, funkcijas, kad bendrovė vykdė komercinę veiklą. Be to, bendrovės buveinė registruota Kauno mieste, o akcijų pirkėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Suinteresuotam asmeniui A. S. nepavyko faktiškai įteikti teismo siųstų procesinių dokumentų nei UAB „Rato ašis“ bankroto byloje, nei šioje byloje. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymos nustatęs, kad A. S. nuo 2020 m. liepos 20 d. užvesta 19 vykdomųjų bylų, teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad kyla pagrįstų abejonių, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. S. turėjo lėšų UAB „Rato ašis“ akcijoms įgyti ir kartu 2021 m. balandžio 8 d. įnešti į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur, kurie tą pačią dieną buvo išmokėti A. D. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. S. realiai nesiekė įsigyti bendrovės akcijų ir tęsti bendrovės veiklos.

13.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „Rato ašis“ direktorius ir akcininkas A. D. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją bendrovės finansinę padėtį (apie bendrovės turimo turto vertę viršijančias skolas kreditoriams), todėl galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą), mažinant ar likviduojant skolas kreditoriams, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, tikėtina, jog sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį suinteresuotas asmuo A. D. turėjo kitą ketinimą – pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, kad išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams. Fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas A. S., teismo vertinimu, reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą.

14.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei bendrovės akcininkas, nei direktorius, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur – visi bendrovės kasoje buvę pinigai. Nors suinteresuotas asmuo A. D. nurodė, kad šiuo atveju įvyko reikalavimo perleidimas, byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu pagrindu pinigai buvo įnešti ir išmokėti suinteresuotam asmeniui (nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis ar pan.). Be to, nustatyta, kad pinigų įnešimo ir išmokėjimo metu bendrovė buvo nemoki, t. y. jos turto nepakako finansiniams įsipareigojimams patenkinti. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad, bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiais fiziniais asmenimis (bendrovės akcininku ir vadovu), žinant, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų, o tai leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis bendrovės vadovas A. S. nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Teismo vertinimu, pasirašius UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, A. S., kurį A. D. nurodo esant bendrovės akcijų įgijėją ir vadovą, faktiškai neįgijo nuosavybės teisių į parduotas bendrovės akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinosios sąlygos nuosavybės teisėms įgyti. Kartu 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo remiantis A. S. nuo 2021 m. balandžio 13 d. tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios.

16.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. D. 2023 m. liepos 19 d. pateikė į bylą dalį BUAB „Rato ašis“ dokumentų, kurie nemokumo administratorei nebuvo perduoti. Šis faktas, teismo vertinimu, patvirtina, kad A. D. vis dėlto disponuoja bendrovės dokumentais ir (ar) turtu. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad už duomenų apie bendrovę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., o aptartas A. D. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti įvertinti bendrovės veiklą. Teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorė pagrindė ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

17.       Nustatęs, kad bendrovės bankrotas kilo dėl tyčinių A. D. ir A. S. veiksmų (sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, lėšų įnešimas į bendrovės sąskaitą ir jų išmokėjimas suinteresuotam asmeniui A. D.), prieštaraujančių UAB „Rato ašis“ ir jos kreditorių interesams, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šie asmenys laikytini kaltais asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog S. D. dalyvavo valdant bendrovę ar priimant atitinkamus sprendimus (kartu ir dėl bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo), teismas nenustatė pagrindo ją pripažinti kaltu asmeniu, dėl kurio veiksmų BUAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. 

19.       Pasisakydamas dėl momento, nuo kurio BUAB „Rato ašis“ tapo nemoki, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį momentą susiejo su Gento komercinių bylų teismo sprendimo priėmimu (2020 m. liepos 9 d.) ir nepagrįstai padarė išvadą, jog bendrovės įsiskolinimai kreditoriams 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 74 046,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, apskaičiuodamas 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumą, pirmosios instancijos teismas prie 2020 m. balanse nurodytos bendrovės įsipareigojimų sumos (47 910 Eur) pridėjo Belgijos įmonei „NV Unigom“ priteistą pagrindinę skolą (20 884,60 Eur) ir visas antstolės apskaičiuotas palūkanas (5251,80 Eur), nors bendra mokėtinų palūkanų suma 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo metu negalėjo būti lygi 5251,80 Eur, kuri nurodyta antstolės 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkyme ir kurią, be kita ko, sudaro 10 proc. palūkanos, apskaičiuotos už dvejus metus. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad, sudarant 2020 m. balansą, prie mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų nebuvo įtraukta skola Belgijos įmonei, padarė iš esmės pritardamas nemokumo administratorės argumentui dėl tokios tikimybės buvimo, nors pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar į bendrovės 2020 m. balanse nurodytą įsipareigojimų sumą buvo įtraukta skola (ir kokia skolos dalis) Belgijos įmonei „NV Unigom“.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, byloje nesant duomenų, ar skola (jos dalis) Belgijos įmonei buvo įtraukta į 2020 m. balansą, taip pat byloje nesant duomenų apie bendrovės turto ir įsipareigojimų sudėtį bei jų pokytį per 2020 m., nėra galimybės nustatyti aiškiai apibrėžto bendrovės nemokumo momento. Atsižvelgdamas į tai, kad, bendrovės 2020 m. balanso duomenimis, bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Rato ašis“ nemoki tapo vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d.

21.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia skundžiama nebuvo. Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Patikslintame pareiškime, taip pat papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė nurodė argumentus, susijusius su akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumu, suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime į pareiškimą, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė atsikirtimus į šiuos argumentus.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas akcijų perleidimo sutarties nepripažino negaliojančia (to nėra konstatuota nutarties rezoliucinėje dalyje), nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio sandorio fiktyvų pobūdį, peržengė bylos ribas ir pažeidė teismingumo taisykles. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl sandorio fiktyvumo aplinkybių, vertindamas JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja aplinkybėmis dėl sandorio fiktyvumo grindė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o suinteresuotas asmuo A. D. turėjo galimybę pasisakyti ir, kaip nustatyta, pasisakė dėl jų pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

23.       Pasisakydamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam plėtoti verslo asmeniui reiškia ne ką kita kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens A. D. argumentus, kad jam apie Gento komercinių bylų teismo sprendimą tapo žinoma tik po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai Lietuvoje buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (2021 m. spalio 28 d.). Teismas nurodė, kad iš Gento komercinių bylų teismo sprendimo turinio matyti, jog bendrovė dalyvavo nagrinėjant bylą, teikė procesinius dokumentus, bendrovei atstovavo advokatai. Teismo sprendimo priėmimo metu bendrovės akcininku ir direktoriumi buvo būtent A. D. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje, išskyrus suinteresuoto asmens teiginius, nėra įrodymų, patvirtinančių naujojo bendrovės savininko siekį investuoti į bendrovę, vykdyti veiklą, susijusią su transporto logistika. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S., paskirtas bendrovės vadovu, realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo, funkcijas (vadovavo bendrovės kasdienei komercinei ūkinei veiklai, sudarydavo sandorius su kontrahentais, kt.). Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. D., žinodamas apie prastą bendrovės finansinę padėtį, bendrovės nuosavybę ir valdymą perleido bendrovės veiklos neketinančiam tęsti asmeniui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo ir tokį bankrutuojančios bendrovės akcijų perleidimą vertinti kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto pagrindo požymį.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl  JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo. Teismas nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu į bendrovės kasą buvo įnešti ir tą pačią dieną A. D. išmokėti pinigai, byloje nėra, todėl nėra pagrindo pritarti suinteresuoto asmens pozicijai dėl kreditoriaus pasikeitimo. Byloje nustatyta, kad, bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (Belgijos įmone „NV Unigom“), prieš akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą A. D., kaip tuometinis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą išmokėti į bendrovės kasą A. S. įneštus pinigus sau (bendrovės akcininkui ir buvusiam vadovui A. D.). Tai iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį ir panaikino kitų bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą.

25.               Pasisakydamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje (pagal joje pareikštus reikalavimus) nebuvo (negalėjo būti) sprendžiamas klausimas dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (šios nutarties 21 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog suinteresuotas asmuo A. S. neįgijo nuosavybės teisių į akcijas, o 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo remiantis A. S. nuo 2021 m. balandžio 13 d. tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios, ir šiuo pagrindu už dokumentų neperdavimą ir (ar) bendrovės finansinių dokumentų neišsaugojimą pripažino atsakingu A. D. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. D. disponuoja bendrovės finansiniais dokumentais. Aplinkybė, kad A. D. pirmosios instancijos teismui kartu su 2023 m. liepos 19 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties priedus, bendrovės nuomotų patalpų, priklausiusių pačiam A. D., nuomos sutartis, bendrovės dokumentų ir turto naujam bendrovės akcininkui priėmimo–perdavimo aktus, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog A. D. disponuoja ir kitais nemokumo administratorei neperduotais bendrovės dokumentais. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima nustatyti ir sąlygos, būtinos tam, kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. sąmoningo dokumentų neperdavimo fakto (slėpimo).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad JANĮ 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismų praktikoje su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinu žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tinkamai išspręsta remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

27.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 15 straipsnio, 42 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 3 dalies nuostatas, JANĮ 31, 42 straipsnių nuostatas, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors buvo pareikštas toks prašymas. Teismai nepagrįstai sutapatino tyčinio bankroto institutą su kitais bankroto proceso klausimais, vadovavosi tuo, kad JANĮ imperatyviai nenustato teismui pareigos tyčinio bankroto klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Šioje byloje buvo nagrinėjami ne techninio pobūdžio bankroto proceso klausimai, o sprendžiama dėl suinteresuotam asmeniui ypač reikšmingas pasekmes sukeliančio tyčinio bankroto konstatavimo. Byloje buvo daugybė ginčijamų faktų ir būtinų išsamiai ištirti aplinkybių, tokių kaip UAB „Rato ašis“ finansinė padėtis akcijų pardavimo momentu, bendrovės nemokumo momentas, sąmoningi ar tyčiniai akcininkų, vadovų veiksmai ir pan. Aplinkybę, kad byloje liko daug neištirtų faktų, patvirtina ir teismų nutarčių motyvai, kurie yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas akivaizdų informacijos trūkumą kompensavo faktinių aplinkybių interpretacijomis ir taip interpretuodamas net išėjo už bylos ribų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ištaisė dalį akivaizdžių teisės taikymo klaidų, susijusių su bylos ribų peržengimu, neteisingų įrodymų vertinimu, tačiau iš esmės dėl paties apeliacinio proceso ypatybių nenustatinėjo bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Tai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų priėmimą.

27.2.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes nepagrįstai juridinio asmens akcijų perleidimą vertino kaip tyčinio bankroto požymį, nors šis sandoris nepablogino bendrovės finansinės būklės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių suinteresuoto asmens tyčinių prieš bendrovę nukreiptų veiksmų iki akcijų perleidimo, tačiau, vadovaudamasis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatė, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, o suinteresuotas asmuo yra dėl to kaltas, nes jis perleido bendrovės akcijas asmeniui, neužtikrinusiam bendrovės veiklos tęstinumo. Pats faktas, kad bendrovė pardavimo momentu galimai buvo nemoki, automatiškai nesuponuoja, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė neteisėtų, prieš bendrovę nukreiptų pasekmių, t. y. dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį.

27.3.                      Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kreditoriaus pasikeitimą vertino kaip atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ir tyčinio bankroto pagrindą, nors toks kreditoriaus pasikeitimas neturėjo jokios įtakos bendrovės mokumui. Teismai vertino, kad, perleidžiant bendrovei turimą kreditoriaus reikalavimą iš buvusio akcininko (suinteresuoto asmens) naujajam akcininkui, tokio veiksmo įforminimas per kasos operaciją, kuria parodomas naujojo akcininko įnešimas pinigų sumos į kasą tam, kad būtų galima padengti skolą buvusiam akcininkui, ir šios sumos išmokėjimas yra tyčinio bankroto požymis – kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimas, nes byloje nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis, susitarimas tarp suinteresuotų asmenų ar pan. Tai formalus ir siauras atlikto sandorio vertinimas, iškeliant sandorio formą prieš turinį, neatsižvelgiant nei į sandorio tikslą, nei į šalių ketinimus, nei į tokio sandorio faktines pasekmes. Su buvusiu akcininku ir vadovu šiuo atveju buvo atsiskaityta ne bendrovės kasoje buvusiomis lėšomis, o buhalteriniais įnašais parodyta, kad naujasis akcininkas įnešė į kasą papildomą sumą, kad atsiskaitytų su buvusiu įmonės akcininku ir perimtų buvusio akcininko kreditoriaus reikalavimą prieš akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. Įvyko kreditoriaus pasikeitimas, kuriam nereikia nei skolininko, nei kitų kreditorių sutikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis).

28.       Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens A. D. kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistas; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iš esmės paskutinę papildomų įrodymų pateikimo dieną, tokiu būdu tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, o prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui iš viso nebuvo pateiktas. Taigi, kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatitinka tikrovės. Šis faktas dar kartą patvirtina, kad jokių išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, niekada nebuvo. Taigi, pagrindo nuspręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėję rašytinio proceso tvarka, nesiekė atskleisti bylos esmės ar suvaržyti suinteresuoto asmens teisių, nėra.

28.2.                      Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad BUAB „Rato ašis“ buvo nemoki dar iki akcijų perleidimo sandorio sudarymo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Šios aplinkybės suinteresuotas asmuo neginčija, iš esmės ją ignoruoja, tokiu būdu siekdamas sudaryti įspūdį, kad jis perleido mokios ir veiklą vykdančios įmonės akcijas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu BUAB „Rato ašis“ buvo nemoki, o A. S. buvo bedarbis. A. S. nuo 2020 m. liepos 20 d. užvestos 19 vykdomųjų bylų, jose išieškoma bendra suma siekia 7037 Eur, tačiau išieškota tik 95,75 Eur. Be to, kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo, A. S. atžvilgiu vykdomi ikiteisminiai tyrimai dėl PVM grobstymo įmonėse. Aplinkybę, kad bendrovės akcijos buvo parduotos jokio verslo neketinusiam vykdyti asmeniui, patvirtina ir paties A. S. elgesys šios bylos nagrinėjimo metu. Pastarasis asmuo nepateikė nė vieno procesinio dokumento, ignoravo nemokumo administratorės raštus dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo. Galiausiai su juo nepavyko susisiekti (jo rasti) nei nemokumo administratorei, nei teismui. Akivaizdu, kad verslą ketinantis vykdyti ir (ar) vykdęs asmuo, patyręs verslo nesėkmę, neturėtų jokio objektyvaus pagrindo slėptis nuo teismo proceso. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad akcijos buvo perleistos sąmoningai suvokiant apie bendrovės sužlugdymą.

28.3.                      Nuo to momento, kai pinigų suma buvo įnešta į bendrovės kasą, ji tapo bendrovės nuosavybe – turtu, kuriuo laisvai, t. y. nesilaikant teisės aktų reikalavimų, disponuoti nebuvo galima, nepriklausomai nuo to, kas ir kokiu tikslu ją įnešė. Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tik tais atvejais, kai tokiais veiksmais yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų. Šiuo atveju jokių vertingų tikslų bendrovės atžvilgiu tokiu pinigų išsimokėjimu nebuvo siekiama.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

 

29.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

30.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė BUAB „Rato ašis“ bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintais požymiais. Apeliacinės instancijos teismas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio nenustatė. Ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis kasaciniu skundu neskundžiama.

31.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Rato ašis“ buvo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d. (tikslaus nemokumo atsiradimo momento teismas pripažino nesant galimybės nustatyti dėl įrodymų trūkumo). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo ir teismai nenustatė, kad UAB „Rato ašis“ nemokumą sukėlė tyčiniai suinteresuoto asmens A. D. veiksmai (sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas). Dėl to, kad UAB „Rato ašis“ bankrotas buvo tyčinis, bylą nagrinėję teismai nusprendė atsižvelgdami tik į suinteresuoto asmens veiksmus, atliktus bendrovei jau esant nemokiai: UAB „Rato ašis“ akcijų perleidimą A. S. 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (teismų įvertintą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą) bei 27 738,76 Eur sumos, kurią į bendrovės kasą 2021 m. balandžio 8 d. įnešė A. S., išmokėjimą A. D. (teismų įvertintą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą).

32.       Nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kuria jis pripažintas savo veiksmais sukėlusiu tyčinį BUAB „Rato ašis“ bankrotą, suinteresuotas asmuo A. D. kasaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Suinteresuoto asmens vertinimu, teismai dėl UAB „Rato ašis“ tyčinio bankroto nusprendė nenustatę esminių tyčinio bankroto požymių – suinteresuoto asmens, kaip šios bendrovės vadovo ir akcininko, tyčios bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjos įrodinėjamų suinteresuoto asmens veiksmų ir UAB „Rato ašis“ mokumo sumažėjimo. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad, teismams netenkinus jo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, buvo iš esmės apribotos jo procesinės teisės, pažeista teisė į tinkamą teismo procesą ir neatskleista bylos esmė. Šie kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai sudaro šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir dėl jų teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje.

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto pripažinimą tyčiniu, aiškinimo ir taikymo

 

33.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Taigi, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.

34.       JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas). Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

35.       Kadangi tyčinio bankroto samprata įsigaliojus JANĮ iš esmės nepakito, kasacinio teismo praktika, aiškinančia ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto institutą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias JANĮ normas.

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

37.       Sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

38.       Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, pareiškėja neįrodinėjo ir teismai nenustatė, jog UAB „Rato ašis“ nemokumas būtų buvęs nulemtas tyčinių suinteresuoto asmens A. D., kaip šios bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko, veiksmų, o dėl tyčinio šios bendrovės bankroto sprendė remdamiesi antruoju kriterijumi – UAB „Rato ašis“ finansinės padėties esminiu pabloginimu, nulemtu sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo (šios nutarties 31 punktas).

39.       Išvadą, kad UAB „Rato ašis“ akcijų perleidimas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, jog suinteresuotas asmuo A. D. šio sandorio sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją bendrovės finansinę padėtį, todėl galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą), tačiau to nepadarė, akcijų perleidimo sandoriu siekė išvengti bendrovės savininko bei vadovo pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, bei galimos teisinės atsakomybės, iškėlus bankroto bylą, tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Toks bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas kitam asmeniui, apeliacinės instancijos teismo įvertintas kaip fiktyvus (skundžiamos nutarties 61 punktas), šio teismo vertinimu reiškė galutinį bendrovės sužlugdymą. Kartu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o pirmosios instancijos teismo išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. S. šio sandorio pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į akcijas, pripažino nepagrįsta (skundžiamos nutarties 83 punktas).

40.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tyčinio bankroto požymiu gali būti pripažinti atvejai, kai yra nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad tyčinį bankrotą sukėlusiais veiksmais pagal įstatymą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką laikytini tyčiniai ir kryptingi asmens veiksmai, kuriais siekiama juridinio asmens nemokumo ar jau nemokaus juridinio asmens turtinės padėties esminio pabloginimo (šios nutarties 37 punktas), kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog atsakomybė už tyčinį bankrotą juridinio asmens akcijas perleidusiam asmeniui negali kilti dėl to, jog juridinio asmens turtinė padėtis buvo vėliau pabloginta naujojo akcijų savininko. Tokia atsakomybė akcijas perleidusiam asmeniui galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad akcijų perleidėjas ir įgijėjas bendrai veikė, siekdami nurodytų tikslų, o tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje teismų nebuvo nustatytos.

42.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad atsakomybė už tyčinį bendrovės bankrotą šios bendrovės akcininkui kyla dėl to, jog, perleisdamas jam priklausančias bendrovės akcijas, jis nepasidomėjo akcijų pirkėjo patikimumu ir gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą). Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrindė, iš ko kildinama tokia bendrovės akcininko pareiga, kita vertus, teismas neanalizavo ir nevertino, ar bendrovės veiklos tęstinumas, bendrovei esant nemokiai, konkrečiu atveju apskritai galėjo būti užtikrintas, nepriklausomai nuo jos akcininkų (ne)pasikeitimo. Pažymėtina, kad, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens dalyviai gali spręsti dėl nemokaus juridinio asmens mokumo atkūrimo (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau neturi pareigos tęsti nemokaus juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos. Taigi, pats neturėdamas pareigos tęsti nemokios bendrovės veiklos, suinteresuotas asmuo negali būti pripažintas atsakingu už tai, jog šios veiklos netęsė naujasis akcijų savininkas.

43.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą požymį atitinkančiu buvo pripažintas fiktyvus akcijų perleidimas, kuriuo buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams, akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017; 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022), t. y. dėl akcijų perleidimo sandorio atitikties tyčinio bankroto požymiams buvo sprendžiama konkrečiose bylose nustačius tyčinio bankroto požymius atitinkantį sandorio tikslą. Sutiktina, kad imituojant juridinio asmens akcijų perleidimą tam tikrais atvejais gali būti siekiama tikslų, kvalifikuotinų pagal tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas (apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą, taip siekiant paslėpti juridinio asmens turimą turtą ar kitaip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį, perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį ir pan.), tačiau, kaip jau minėta, tyčinio bankroto požymiu negali būti laikomas nemokaus juridinio asmens akcijų perleidimas per se (pats savaime). Todėl, pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.

44.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tiesiog pakartojo pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad akcijų perleidimu suinteresuotas asmuo A. D. siekė išvengti bendrovės savininko bei vadovo pareigų vykdymo bei galimos teisinės atsakomybės bendrovei ir jos kreditoriams iškėlus bendrovei bankroto bylą, nenurodydamas, kokios konkrečiai byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia šią teismo išvadą. Byloje nenustačius (ir pareiškėjai net neįrodinėjus) jokių neteisėtų suinteresuoto asmens A. D. veiksmų iki akcijų perleidimo sandorio sudarymo, nėra aišku, kokios atsakomybės, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo, perleisdamas akcijas, siekė išvengti. Pažymėtina, kad draudimas perleisti nemokios bendrovės akcijas įstatyme neįtvirtintas, todėl vien teismo nustatyta aplinkybė, kad akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, pats savaime nelemia suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo ar juolab tyčinio bankroto. Kita vertus, iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų nėra galimybės padaryti vienareikšmę išvadą, ar 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis šio teismo buvo laikoma fiktyviu, ar vis dėlto galiojančiu sandoriu (šios nutarties 39 punktas), todėl teismo išvados dėl šio sandorio tikslų yra prieštaringos.

45.       Byloje nustatytą aplinkybę, kad, UAB „Rato ašis“ jau esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. Belgijos įmone „NV Unigom“, suinteresuotas asmuo A. D., kaip tuometinis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą išsimokėti į bendrovės kasą A. S. įneštas lėšas sau, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį (juridinio asmens atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą ir kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimą (panaikinimą). Nors teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės teisiškai pagrįsta teismų išvadą, kad atsiskaitymas tik su vienu iš bendrovės kreditorių (bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku) bendrovei esant nemokiai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą požymį, atkreiptinas dėmesys, kad teismai nustatyto pažeidimo išsamiau nevertino pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, t. y. ar nurodytas požymis šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra pakankamas spręsti dėl sąmoningo esminio nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo, reiškiančio tyčinį bankrotą, ar vis dėlto turėtų būti įvertintas naudojant kitas teisines priemones (šios nutarties 34 punktas). Be kita ko, suinteresuoto asmens poziciją, jog nurodytomis kasos operacijomis buvo įformintas reikalavimo perleidimas, pripažinę neįrodyta, teismai iš esmės nesiėmė priemonių nustatyti, kokiu pagrindu suinteresuotas asmuo A. S. įnešė nurodytą sumą į bendrovės kasą (byloje nenustatyta, kad šis asmuo buvo bendrovės debitorius, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar A. S. apskritai turėjo lėšų įnešti į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur sumą), nors ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl atsiskaitymo su A. D. įtakos bendrovės mokumui ir suinteresuoto asmens veiksmų visumos atitikties JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tyčinio bankroto apibrėžimui.

46.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad išvadą dėl BUAB „Rato ašis“ tyčinio bankroto apeliacinės instancijos teismas padarė tinkamai nenustatęs visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nepagrindęs, kad pareiškėjos įrodinėtais suinteresuoto asmens A. D. veiksmais buvo tyčia ir kryptingai siekiama nemokios bendrovės turtinės padėties esminio pabloginimo. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (CPK 351 straipsnio 1 dalis), nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

47.       Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų nemokumo procesą (nemokumo bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto, juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu, taip pat kitas su nemokumo procesu susijusias procedūras) reglamentuoja JANĮ.

48.       JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, t. y. išimtis, nustatanti privalomą juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimą, JANĮ neįtvirtinta. 

49.       Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nagrinėdami rašytinio proceso tvarka, nepagrįstai sutapatino tyčinio bankroto institutą su kitais bankroto proceso klausimais, pažeidė jo teisę būti išklausytam, nukrypo nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis pažeidimas, suinteresuoto asmens vertinimu, lėmė tai, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės. Tuo tarpu pareiškėja atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad suinteresuoto asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pavėluotai, o apeliacinės instancijos teismui – apskritai nepateiktas, be to, jokių išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamu atveju nebuvo.

50.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, jog bylą nagrinėję teismai, konstatuodami galimybę juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, žodinis bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas, nebent jį būtinu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 31 punktas). Ši pozicija iš esmės atitinka EŽTT formuojamą praktiką, kad išimtinis aplinkybių, galinčių pateisinti žodinio bylos nagrinėjimo nebuvimą, pobūdis iš esmės priklauso nuo klausimų, kuriuos turi spręsti kompetentingas nacionalinis teismas, pobūdžio (žr., pvz., EŽTT 2005 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Miller prieš Švediją, peticijos Nr. 55853/00, par. 29). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, jog šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 29 punktas).

51.       Atsižvelgiant į JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, kurių buvimas paprastai nustatomas pagal juridinio asmens buhalterinės apskaitos ir kitus finansinius dokumentus, nėra pagrindo spręsti, kad šios kategorijos bylose, kitaip nei nagrinėjant kitus su bankroto procesu susijusius klausimus, rašytinių įrodymų reikšmė yra mažesnė. Taigi, kasacinio skundo argumentas, kad bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu visais atvejais turėtų būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, yra teisiškai nepagrįstas.

52.       Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra būtinas bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu žodinis nagrinėjimas, teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka šiam klausimui teisingai išspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (jei toks yra pareikštas) yra pagrįstas ir ar žodinė proceso forma konkrečiu atveju prisidėtų prie bylos aplinkybių visapusiško atskleidimo. Spręsdamas šį klausimą teismas, be kita ko, turi atsižvelgti ir į tai, kad dėl nemokumo procese sprendžiamų klausimų reikšmės, jų sudėtingumo, poveikio ekonominiams ir socialiniams santykiams teismas turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-313/2023, 42 punktas). Kadangi juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu.

53.       Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2023 m. spalio 25 d. ir byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė iki 2023 m. spalio 15 d. (imtinai) pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius UAB „Rato ašis“ nemokumo momentą, bei dokumentus, pagrindžiančius bendrovės finansinę padėtį 2021 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Suinteresuotas asmuo A. D. 2023 m. spalio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje kaip liudytoją apklausti buhalterinę apskaitą iki UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkiusios įmonės atstovą – UAB „Finansistas“ direktorių. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pateikti papildomų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvusią bendrovės finansinę padėtį, suinteresuotas asmuo negali, nes 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktu visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti A. S. Prašyme taip pat nurodyta, kad UAB „Rato ašis“ buhalterinę apskaitą 2020 m. rugpjūčio 19 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties pagrindu Nr. SB20-10 tvarkė UAB „Finansistas“. Ši apskaitos įmonė parengė UAB „Rato ašis“ ir visus dokumentus akcijų pirkimo–pardavimo sandoriui. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „Rato ašis“ finansiniai dokumentai nėra perduoti pareiškėjos nemokumo administratorei, o su suinteresuotu asmeniu A. S. nepavyko susisiekti nei nemokumo administratorei, nei bylą nagrinėjančiam teismui.

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens A. D. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas reaguojant į teismo įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus, likus pakankamai laiko iki teismo posėdžio dienos, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad šis prašymas buvo pateiktas pavėluotai ir siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad tokios prašymo atmetimo priežasties savo procesiniame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tik tai, kad bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra (pirmosios instancijos teismo nutarties 24 punktas). Iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 86 punktas). Vis dėlto, kaip matyti iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio, byloje esančių rašytinių įrodymų teismams nepakako nuspręsti dėl BUAB „Rato ašis“ nemokumo momento (dėl šio momento bylą nagrinėję teismai nusprendė skirtingai), taip pat nustatyti, kokiu pagrindu A. S. 2021 m. balandžio 8 d. įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur sumą (apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokių duomenų byloje nėra), trūko duomenų apie akcijų perleidimo sandorio sudarymo aplinkybes (akcijų pardavimo priežastis, pirkėjo paiešką ir kt.) (apeliacinės instancijos teismo nutarties 60 punktas), kurias teismui galėjo paaiškinti suinteresuotas asmuo. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tyčinio UAB „Rato ašis“ bankroto padarytos tinkamai nenustačius visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (šios nutarties 47 punktas). Be kita ko, kaip pagrįstai pažymima kasaciniame skunde, tai galėjo lemti ir bylos nagrinėjimas rašytinio proceso forma, teismui neturint galimybės tiesiogiai užduoti byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus ar apklausti liudytojus, jei teismas tai pripažintų esant būtina.

55.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens A. D., kuris, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nedisponuoja bendrovės finansiniais dokumentais (apeliacinės instancijos teismo nutarties 80 punktas), galimybė įrodinėti savo poziciją remiantis rašytiniais įrodymais šioje byloje yra apsunkinta. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl žodinio bylos nagrinėjimo poreikio, ypač atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra sprendžiama dėl suinteresuoto asmens atsakomybės už tyčinį bankrotą. Teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstu suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentą, kad, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nesudarius suinteresuotam asmeniui galimybės savo poziciją įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (teikti žodinius paaiškinimus, kviesti liudytojus), jo procesinės teisės buvo nepagrįstai apribotos.

56.       Atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas argumentas, kad suinteresuotas asmuo A. D. neteikė prašymo apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Viena vertus, teisė nuspręsti dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagal CPK 322 straipsnį suteikta apeliacinės instancijos teismui, kuris byloje dalyvaujančių asmenų prašymų šiuo klausimu nėra saistomas. Rašytinių įrodymų stoka ir tyčinio bankroto konstatavimui reikšmingų aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismo liko neištirtos, pobūdis suponuoja išvadą, kad minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti šiuo atveju buvo būtina surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Kita vertus, suinteresuotas asmuo A. D. savo atskirąjį skundą grindė, be kita ko, tuo, jog jam nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam žodiniame teismo procese, todėl nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo būtų atsisakęs šio savo prašymo ar jo nebepalaikęs.

57.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, jog juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas paprastai sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, spręsdami dėl žodinio proceso poreikio konkrečioje byloje, esant pareikštam tokiam suinteresuoto asmens prašymui, nepagrįstai jį atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis nustatytas proceso teisės normų pažeidimas gali būti ištaisytas bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra pagrindo (CPK 360 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

58.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

 

 

        Virgilijus Grabinskas

 

 

        Agnė Tikniūtė