Civilinė byla Nr. e2-164-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00030-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4;

3.3.1.6; 3.3.2.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakyti tvirtinti pareiškėjo A. C. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje, 

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėjas A. C. prašė patvirtinti 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos (toliau – LVšĮ) Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje.

2.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė:

2.1.                      pripažinti 2023 m. sausio 16 d. A. C. ir LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto sudarytą susitarimą dėl darbo santykių pabaigos, piniginių sumų ir kompensacijų išmokėjimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos;

2.2.                      atsisakyti tvirtinti LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje pareiškėjo A. C. 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą.

3.       2024 m. sausio 4 d. pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo pirmosios eilės pirmo etapo 10 196,20 Eur finansinį reikalavimą.

4.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties.

5.       2024 m. sausio 16 d. pareiškėjas A. C. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ir priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties arba šį atskirąjį skundą laikyti atskiruoju skundu dėl 2024 m. sausio 4 d. nutarties ir, atnaujinus praleistą terminą dėl ligos, atskirąjį skundą priimti bei patvirtinti pirmosios eilės pirmo etapo 10 196,20 Eur finansinį reikalavimą.

6.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė:

6.1.                      netenkinti pareiškėjo A. C. prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties;

6.2.                      atnaujinti A. C. praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties ir 2024 m. sausio 16 d. pateiktą atskirąjį skundą priimti.

7.       Tačiau apeliacinės instancijos teismui perduotas nagrinėti pareiškėjo A. C. 2024 m. sausio 16 d. atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. 2024 m. sausio 4 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, nėra pasirašytas nustatyta tvarka.

 

Nustatytinas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti

 

8.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šio procesinio dokumento trūkumui pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumui pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 316 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

9.       Vienas iš procesinių dokumentų, teikiamų teismui, reikalavimų yra procesinį dokumentą pasirašiusio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

10.       CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. 

11.       Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma su originaliu parašu), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau privalo laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę pateikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi tai padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatyme nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑576-933/2023).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantui atskirąjį skundą pateikus elektroniniu paštu, apeliacinės instancijos teismui nėra procesinės galimybės patikrinti atskirojo skundo pasirašymo autentiškumo, todėl nustatytinas terminas šiam atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnio 1 dalis) arba pateikti popierinį atskirojo skundo variantą su originaliu apelianto parašu.

13.       Atskirojo skundo trūkumą pašalinus, atskirasis skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Išaiškintina, kad, nustatytu terminu nepašalinus nurodyto trūkumo, atskirasis skundas gali būti laikomas nepaduotu.

14.       Nustačius terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, bylos nagrinėjimas atidedamas, paskiriant bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėti 2024 m. kovo 19 d., 9.00 val.

 

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atskiruosius skundus dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų nemokumo bylose

 

15.       CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

16.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). 

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismų praktika dėl CPK 83 straipsnio 2 dalies taikymo, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šioje nutartyje teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus (žr. Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. valstybinio audito ataskaitos „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ 1.3 papunktį; 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII‑2221 ir jo lydimųjų dokumentų aiškinamąjį raštą). Šioje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo esmė nėra paneigiama, kadangi atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas). 

19.       Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pažymi, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (apeliantui, kuris nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams, skundžiant nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), šis procesinio pobūdžio klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nemokumo procesus ilginančius nepagrįstus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Taigi, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas už pirmosios instancijos teismo išspręstus atskirus procesinio pobūdžio klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) proceso efektyvumu ir trukme. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka apeliantas už teikiamą atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas, arba dėl nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą nemokumo byloje ir kt.

20.       Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (procesiniai sprendimai) patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes tai sudedamoji nemokumo proceso dalis, kuri, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinta CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kita ko, pažymėtina, kad CPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apelianto atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepatvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo, kylančio iš darbo teisinių santykių, bankroto byloje neturi būti mokamas pagal CPK 83 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų) ir suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Taigi, tai, kad pareiškėjas šiuo atveju už paduodamą atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, nelaikoma šio skundo trūkumu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 316 straipsnio 3 dalimi, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a : 

 

Nustatyti apeliantui A. C. terminą iki 2024 m. kovo 14 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumą – pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą arba pateikti popierinį atskirojo skundo variantą su originaliu apelianto parašu.

Išaiškinti apeliantui A. C., kad, nustatytu terminu nepašalinus nurodyto trūkumo, atskirasis skundas gali būti laikomas nepaduotu.

Atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka skirti nagrinėti 2024 m. kovo 19 d., 9.00 val.

Išsiųsti apelianto A. C. nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nutarties kopiją vykdymui.

 

 

Teisėjai                                                                   Marius Bajoras

 

                                                                           

                                                                                                 Antanas Rudzinskas

                                                                             

 

                                                                                                 Neringa Švedienė