Civilinė byla Nr. e2-588-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00283-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2; 3.2.8.5; 3.3.2.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 8 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseka“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Raseka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseka“,

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja arba VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Raseka“ (toliau – ir atsakovė).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Raseka“ bankroto bylą. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti minėtą nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti.

3.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 31 d. gautas UAB „Raseka“ prašymas dėl 2023 m. gegužės 25 d. taikos sutarties (toliau – taikos sutartis), sudarytos tarp VMI, UAB „Raseka“ ir UAB „Addere“ (toliau – ir laiduotoja) (toliau – šalys). Šalys taikos sutartyje prašo apeliacinės instancijos teismo patvirtinti taikos sutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti.

4.       Nagrinėjamu atveju spręstinas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, kuomet priimta teismo nutartis, kuri nėra įsiteisėjusi, iškelti atsakovui bankroto bylą.

5.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ nuostatose reglamentuojama bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisė sudaryti taikos sutartį jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo (JANĮ 80 straipsnis). Todėl byloje dalyvaujantiems asmenims nusprendus sudaryti taikos sutartį iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir (ar) jos įsiteisėjimo, teismas tokios taikos sutarties tvirtinimo klausimą išsprendžia pagal bendrąsias CPK teisės normas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 dalis, 294 straipsnis). Tačiau aptariamu atveju vertintinos ne tik CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taikos sutarties tvirtinimo sąlygos (neprieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui), papildomai vertintina ir įmonės padėtis, bei kiti aspektai, kurie susiję su įmonės padėties pasikeitimu, atsiskaičius su vienu kreditoriumi. Teismų praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai nutartis iškelti įmonei bankroto bylą nėra įsiteisėjusi, pradeda veikti viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Taigi, jeigu tarp įmonės ir pavienio kreditoriaus sudaryta taikos sutartis po neįsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tai savaime nėra pagrindas nutraukti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su įmonės padėties pasikeitimu, atsiskaičius su vienu kreditoriumi, nepaisant to, kad šalys sudarė taikos sutartį ir (ar) atsakovė pateikė duomenis apie dalinį (pilną) atsiskaitymą su ieškove. Priešingas aiškinimas neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių̨ nemokumo procese reikalavimo.

6.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutarties šalys patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y., kad taikos sutartį patvirtintus teisme ir nutarčiai įsiteisėjus, kuria ji buvo patvirtinta, taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis), taip pat, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad taikos sutarties negalėtų būti tvirtinama joje numatytomis sąlygomis. Priešingai, taikos sutarties šalys išsprendė didžiosios dalies UAB „Raseka“ turimų kreditorinių reikalavimų padengimo, t. y. 39 710,83 Eur iš 45 602 Eur, klausimą. Dalis atsakovės įsiskolinimo VMI, vykdant taikos sutartį, jau padengta (19 710,83 Eur iš 39 710,83 Eur), o likusi skolos dalis bus apmokėta taikos sutartyje numatyta tvarka (taikos sutarties 1.1.1 punktas). Taip pat nenustatyta, kad taikos sutartis pažeis kitų UAB „Raseka“ kreditorių interesus. Pagal 2023 m. balandžio 26 d. sutartį su M. S., 3 445,77 Eur skolos padengimas atidėtas iki 2025 m. gruodžio 24 d. Likusi skola kitiems 5 kreditoriams sudaro 1 248,25 Eur suma (72 Eur mažajai bendrijai „Projektorių centras“; 344 Eur UAB „Deguonies sistemos“; 200,86 Eur G. J.; 335,49 Eur UAB „Addere“; 295,90 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai).

8.       Pagal 2023 m. balandžio 20 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „Raseka“ gauna grynojo pelno (praėjusio ataskaitinio laikotarpio metu – 2 909 Eur). Pagal 2022 m. gruodžio 31 d. preliminarų balansą, 2022 m. įmonė turėjo turto už 182 332 Eur: ilgalaikio turto už 161 897 Eur (finansinis turtas, kurį sudaro suteiktos paskolos UAB „Anno 2020“ ir UAB „Ajukas“), trumpalaikio turto – 20 435 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas nutarė, kad minėtas preliminarus balansas nepagrindžia realios turimos turto vertės, tačiau į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Raseka“ skolininkai UAB „Anno 2020“ ir UAB „Ajukas“ ketina grąžinti 161 897 Eur įsiskolinimus UAB „Raseka“ pradedant nuo 2023 m. spalio 1 d., ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. (2023 m. balandžio 26 d. susitarimas dėl paskolų gražinimo su UAB „Anno 2020“ ir UAB „Ajukas“). Minėtas susitarimas patvirtina, kad UAB „Raseka“ turi gautinų piniginių sumų, kurias susigrąžinus, ji galės padengti savo įsiskolinimus likusiems kreditoriams. Be to, UAB „Raseka“ ketina vystyti naują verslą (2023 m. balandžio 26 d. ketinimų protokolas su UAB „Addere“). Todėl taikos sutarties patvirtinimas ir civilinės bylos dėl bankroto UAB „Raseka“ iškėlimo nutraukimas, atitiks UAB „Raseka“ interesus, sudarys sąlygas vystyti verslą ir taip prisidės prie galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

9.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, jų įtaką įmonės finansiniai padėčiai, kitų kreditorių interesams ir nenustatęs CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir byla nutrauktina (CPK 143 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

10.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė visas savo turėtas išlaidas už teisines paslaugas padengs savo lėšomis, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

11.       Patvirtinus taikos sutartį, spręstinas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus bankroto bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis mokamas ir už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022). Jei procesinis dokumentas būtų pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Kadangi atsakovė atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą padavė elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovė turėjo sumokėti 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. iš viso 37,5 Eur (50 Eur – 25 proc.). Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu byla užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Taigi, taikos sutartį patvirtinus po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, atsakovei turėtų būti grąžinta 28,13 Eur (37.5 Eur – 25 proc.) žyminio mokesčio. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, sumokėjo žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja atsakovę į valstybės biudžetą sumokėti 9,37 Eur (37,5 Eur – 28,13 Eur) žyminio mokesčio.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Patvirtinti 2023 m. gegužės 25 d. taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Raseka“ (toliau tekste – atsakovė), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ieškovė) ir UAB „Addere“ (toliau tekste – laiduotoja) šiomis sąlygomis:

1 straipsnis. Taikos sutarties dalykas

1.1. Šalys susitaria užbaigti Lietuvos apeliaciniame teisme pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-588-934/2023 tokiomis sąlygomis:

1.1.1. ieškovė ir atsakovė bei laiduotoja susitaria, kad atsakovė prievolę ieškovei, kuri sudaro 39 710,83 Eur sumą, už kurios tinkamą sumokėjimą (įvykdymą) šia taikos sutartimi laiduoja laiduotoja, įvykdys žemiau nurodyta tvarka ir terminais: a) per 2 (dvi) dienas nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos atsakovė sumoka ieškovei 19 710,83 Eur sumą; b) likusią skolos sumą, kuri sudaro 20 000 Eur sumą, atsakovė sumoka per 12 (mėnesių) laikotarpį, pirmuosius 11 (vienuolika) mėnesių mokant po 1 650 Eur sumą, o paskutinį 12 (dvyliktą) mėnesį sumojant 1 850 Eur sumą, pirmąją įmoką pagal šį grafiką atliekant iki 2023 m. liepos 25 d. ir vėlesnes įmokas atliekant (mokant) iki sekančio einančio mėnesio 25 d.;

1.1.2. ieškovė atsisako savo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, o atsakovė atsisako savo pateikto atskirojo skundo dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovė ir atsakovė prašo civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nutraukti;

1.1.3. atsakovė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas advokatams už teisines paslaugas padengia savo lėšomis;

1.1.4. atsakovė padengia visas teismo išlaidas, kurios yra susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokių būtų.

2 straipsnis. Reikalavimų patenkinimo tvarka

2.1. Šios taikos sutarties 1.1.1 punkto a) ir b) papunkčiuose numatytas pinigines prievoles atsakovė įvykdys pervesdama nurodytas sumas į ieškovės banko sąskaitą, kurios rekvizitai: gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš VMI nurodytų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300; Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 7300; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, banko kodas 40100.

2.2. Laiduotoja įsipareigoja atsakyti (laiduoja) visu savo turtu, jeigu atsakovė, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies dėl piniginių sumų, kurios nurodytos šios taikos sutarties 1.1.1 punkto a) ir b) papunkčiuose ieškovei sumokėjimo.

3. Baigiamosios nuostatos

3.1. Šalys susitaria, kad jei bet kuri iš šalių nevykdys arba netinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal šią taikos sutartį, teismo patvirtinta taikos sutartis galės būti vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje („Vykdymo procesas“) nustatyta tvarka.

3.2. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties turinys ir susijusi informacija yra konfidenciali ir neatskleistina tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Raseka“, juridinio asmens kodas 305522400, valstybės naudai 9,37 Eur žyminio mokesčio.

 

 

Teisėjas                                                                                    Žilvinas Terebeiza