Civilinė byla Nr. e2-274-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00631-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6 (s)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Glasma service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria panaikintas 2022 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 5-uoju darbotvarkės klausimu ir grąžintas šis klausimas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Glasma Service“ bankroto byloje.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Glasma service“ buvo iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Vilnius Aleksandravičius; nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.

2.       2022 m. lapkričio 16 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Glasma service“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą pagal pateiktą projektą (priedas Nr. 3). Dėl šio kreditorių suirinkimo sprendimo buvo pateikti kreditorių akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) skundai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjų VSDFV Kauno skyriaus ir AB Šiaulių banko skundus tenkino, nutarė panaikinti 2022 m. lapkričio 16 d. BUAB „Glasma Service“ kreditorių susirinkimo nutarimą 5-uoju darbotvarkės klausimu ir grąžinti šį klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

4.       Teismas, pasisakydamas dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo paduoti, nurodė, kad skundai paduoti praleidus tik dvi dienas, todėl terminą atnaujino.

5.       Sręsdamas dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, teismas nurodė, kad iš esmės sutinka su kreditorių argumentais, kad patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata netinkama, nes sąmata patvirtinta ne visam bankroto procesui, o tik likvidavimo laikotarpiui 12 mėnesių. Bankroto proceso administravimo sąmatoje nenurodamas konkretaus išlaidų dydis ar išlaidų riba visam bankroto procesui, todėl tai nesuderinama su JANĮ nuostatomis ir bankroto proceso tikslais, nes, nesant maksimalios administravimo išlaidų sąmatos sumos, kreditoriai neturės galimybės kontroliuoti bei užtikrinti racionalaus ir ekonomiško lėšų naudojimo bankroto procedūroms.

6.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos išlaidos, t. y. galimos turto perveržimo, perkraustymo ir su tuo susijusios transporto išlaidos, patalpų nuomos išlaidos – pagal faktą iki 15 000 Eur; bankroto proceso metu būtinos kitos išlaidos – iki 12 000 Eur; archyvinių dokumentų sutvarkymas – pagal faktą. Teismas sprendžia, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatoje nurodomos anksčiau minėtos išlaidos, kurių gali visai nekilti, nėra laikoma tinkamu administravimo išlaidų pagrindimu, nes nemokumo administratorius nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytų išlaidų pagrįstumą.

7.       Teismas nurodė, kad kai kurios paslaugos kartojasi, t. y. UAB „Skolų bankas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. sąskaitoje nurodytos kraustymo, pervežimo – krovimo paslaugos, dokumentų vežimas – 3 600 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)); UAB „BFMG“ 2022 m. spalio 27 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodyta įmonės dokumentų transportavimo ir tvarkymo paslauga bei krovikų paslauga – 2 468,76 Eur (su PVM); 2022 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 01/07/22 numatyta, jog vykdytojas UAB „Tytus“ atlygintinai atlieka įmonės transportavimo, turto transportavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad administravimo sąmatoje nurodytos išlaidos, t. y. turto transportavimo išlaidos (turto surinkimas ir pervežimas iš trečiųjų asmenų ir objektų) – 3 600 Eur; įmonės dokumentų transportavimas, tvarkymas – 2468,40 Eur, kartojasi, todėl šios administravimo išlaidos taip pat nėra pagrįstos.

8.       Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad, susipažinus su nemokumo administratoriaus pateiktomis sąskaitomis ir sutartimis, pastebėti neatitikimai, jog nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti vienkartinę 10 400 Eur sumą darbuotojų įsiskolinimų skaičiavimui neturėtų būti tenkinamas, kadangi tam yra skirtas bazinis atlygis bankroto proceso administravimą. Nustatyta, kad atsakovė veiklos nevykdo, įmonėje nuo 2022 m. liepos 26 d. nėra nė vieno darbuotojo, todėl atsakovei neturės būti teikiamos tokios apimties buhalterinės paslaugos, kurios galėtų kainuoti 1 200 Eur / mėn. (plius PVM). Teismas sutiko su kreditorės AB Šiaulių banko argumentais, kad buhalterinių paslaugų atsakovui teikimas negali būti nuolatinio pobūdžio.

9.       Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia kreditorių teises. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinti ir klausimą grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

10.       Atsakovė BUAB „Glasma service“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį ir nutraukti civilinę bylą pareiškėjams VSDFV Kauno skyriui bei AB Šiaulių bankui praleidus procesinį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną terminą arba skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Paskutinė diena skundams dėl 2022 m. lapkričio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo pateikti buvo 2022 m. lapkričio 30 d., o skundai pateikti tik 2022 m. gruodžio 2 d. Teismas savo iniciatyva atnaujino terminą, tačiau nenurodė nei vienos svarbios termino praleidimo priežasties. Patys pareiškėjai taip pat neteikė prašymų dėl termino atnaujinimo. Bankroto administravimo sąmata 2022 m. gruodžio 1 d. jau buvo įsigaliojusi ir nemokumo administratorius galėjo paskirstyti patirtas administravimo išlaidas, taigi keltinas klausimas dėl procesinio termino tikslo, bankroto proceso operatyvumo ir nemokumo administratoriaus teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo.

10.2.                      Tikslinga ir pagrįsta bankroto administravimo išlaidų sąmatą patvirtini 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi neįmanoma nustatyti, kokia bus bankroto proceso trukmė. Be to, administravimo išlaidų patvirtinimas nereiškia, kad nemokumo administratorius galės nekontroliuojamai naudoti bendrovės lėšas, išlaidos yra aprašytos – apibrėžtos maksimalia suma ar pagal faktą, o administravimo išlaidų kontrolė ir atskaitomybė kreditoriams lieka viso nemokumo proceso metu.

10.3.                      UAB „Skolų bankas“ sąskaitą išrašė už turto pervežimą, o UAB „BFMG“ – už dokumentų transportavimą, su UAB „Tytus“ tik sudaryta sutartis, ji sąskaitų nėra išrašiusi. Taigi suteiktos paslaugos ir išrašytos sąskaitos nesidubliuoja, pirmosios instancijos teismas atsakovės rašytinių paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

10.4.                      Vienkartinė 10 400 Eur suma įtraukta kaip būsimos išlaidos. BUAB „Glasma service“ turėjo 104 darbuotojus, kuriems reikėjo suskaičiuoti ir patvirtinti finansinius reikalavimus. Įkainis už skolos darbuotojui paskaičiavimą vienam darbuotojui yra 100 Eur (plius PVM).

10.5.                      Teismas rėmėsi sena teismų praktika, kuri suformuota esant jau nebegaliojančiam teisiniam reguliavimui, todėl nepagrįstai sprendė dėl išlaidų, numatytų buhalterinės apskaitos paslaugoms. JANĮ aiškiai atskirtos išlaidos už bankroto proceso administravimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos.

11.       Kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.                      Nors atsakovės kreditorių susirinkimas vyko 2022 m. lapkričio 16 d., bankas šiame susirinkime fiziškai nedalyvavo, o balsavo iš anksto raštu. Taigi, ar šis susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu, ar jame buvo kvorumas, kokio turinio sprendimai buvo priimti susirinkime, ir, tuo labiau, ar šie sprendimai pažeidė banko teises, 2022 m. lapkričio 16 d., priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, bankui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Kreditorių susirinkimo protokolas buvo pasirašytas nemokumo administratoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. 14 val. 25 min., susirinkimo turinys tapo žinomas tik 2022 m. lapkričio 18 d., taigi skundo dėl kreditorių susirinkimo terminas negali būti laikomas praleistu.

11.2.                      Nepagrįsti administratorės teiginiai, kad sąmatos tvirtinimas yra priskiriamas išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai ir teismas neturėtų vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonominio pagrįstumo. Įstatymas teismams suteikia pakankamus svertus išlaikant nemokumo administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Nors ginčijamas atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimas buvo priimtas atsakovės kreditorių balsų dauguma, reiktų atsižvelgti į tai, kad atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimas yra pažeidžiantis kreditorių interesus, jis priimtas daugumai kreditorių neįvertinus alternatyvių sprendimo projektų ir dėl jų nebalsuojant.

11.3.                      Nemokumo administratoriaus pateikta atsakovės administravimo išlaidų sąmata, joje nurodytos išlaidos yra grindžiamos preliminariais deklaratyvaus pobūdžio duomenimis. Nemokumo administratorius nėra pateikęs jokių konkrečių skaičiavimų, konkrečiai nurodytų atliekamų darbų, darbų apimčių, dokumentų, kuriais būtų galima pagrįsti išlaidų poreikį, nors kreditoriai, dengdami administravimo išlaidas, turi teisę žinoti, kokiems tikslams bus panaudotos lėšos ir įvertinti šių lėšų panaudojimo pagrįstumą ir būtinumą.

11.4.                      Bankas savo skunde dėl atsakovo kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo išsamiai pagrindė siūlymą nustatyti atsakovės administravimo išlaidų sumą 70 000 Eur (plius PVM); plius teisinės išlaidos, archyvinio dokumentų sutvarkymo išlaidos. Atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, nei savo atskirajame skunde nepateikia argumentų, kad banko siūloma nustatyti suma neleis tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūrų ir pažeis nemokumo administratoriaus bei atsakovo kreditorių interesų pusiausvyrą.

12.       Kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo paduoti ir nėra pagrindo spręsti kitaip.

12.2.                      Pareiga pagrįsti prašomo išlaidų sąmatos dydį, taip pat ir atsiskaityti už patirtas išlaidas tenka administratoriui. Jam tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės apsaugą.

12.3.                      Bankroto administravimo išlaidų sąmata turi būti tvirtinama visam bankroto procesui su visais mokėtinais mokesčiais, t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bankroto proceso administravimo sąmatoje nenurodant konkretaus išlaidų dydžio ar išlaidų ribos visam bankroto procesui, nesuderinama su JANĮ nuostatomis ir bankroto proceso tikslais, kadangi, nesant maksimalios administravimo išlaidų sąmatos sumos, kreditoriai neturės galimybės kontroliuoti ir užtikrinti racionalaus ir ekonomiško lėšų naudojimo bankroto procedūroms.

12.4.                      Kreditorių interesų neatitinka situacija, kai į nurodytas išlaidas įtraukiamos tos išlaidos, kurių gali visai nekilti, pvz., galimos turto perveržimo, perkraustymo ir su tuo susijusios transporto išlaidos, patalpų nuomos išlaidos, kitos išlaidos – vykdymo išlaidos, ekspertizės ir kt., todėl nėra protinga įtraukti išlaidas, kurios kiltų tik tuo atveju, jei atsirastų poreikis.

12.5.                      Kai kurios paslaugos dubliuojasi, t. y. UAB „Skolų bankas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos kraustymo, pervežimo, krovimo paslaugos, dokumentų vežimas – 3 600 Eur (be PVM); UAB „BFMG“ 2022 m. spalio 27 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodyta įmonės dokumentų transportavimo ir tvarkymo paslauga bei krovikų paslauga – 2 468,76 Eur (su PVM); 2022 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 01/07/22 numatyta, jog vykdytojas UAB „Tytus“ atlygintinai atlieka įmonės transportavimo, turto transportavimo paslaugą. Taigi kai kurios administratoriaus patirtos išlaidos nėra pagrįstos.

12.6.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos, pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus pareiga yra parengti kreditorių finansinių reikalavimų teikimą teismui ar paruošti paraiškas Garantiniam fondui ir už šiuos darbus nemokumo administratoriui nustatytas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Taigi nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti vienkartinę 10 400 Eur sumą darbuotojų įsiskolinimų priskaitymų skaičiavimui neturėtų būti tenkinamas. Iš kreditorių susirinkimui pateiktos sąmatos eilučių matyti, kad administratorius administravimo veiksmų, už kuriuos gaus atlyginimą, pats iš esmės neatliks, o kreipsis į buhalterines paslaugas, teisines paslaugas teikiančius asmenis. Tai lems naujas išlaidas, nors administratoriui už JANĮ įtvirtintų pareigų atlikimą nustatytas atlyginimas.

12.7.                      Vadovaujantis suformuota teismų praktika, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su administratoriaus vykdoma ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, ryšių paslaugos, įskaitant interneto, fakso ir telefoninio ryšio paslaugas, kurios paprastai yra fiksuotos bei laikytinos susijusiomis su bankroto administratoriaus vykdoma komercine ūkine veikla, taip pat biuro technikos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų, popieriaus, kompiuterių ir pan.) naudojimo sąnaudos, kuri yra būtina administratoriaus veikloje, kaip ir automobilio draudimas, jo einamasis remontas.

12.8.                      Nepagrįstas ir biuro patalpų poreikis, kadangi administratoriaus darbo vieta yra Šiauliuose, įmonės buveinės vieta Nemenčinėje, o pirmasis kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas Vilniuje, tačiau nenurodyta, kodėl administravimo veiksmų negalima atlikti nuotoliniu būdu ir pan., juo labiau, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko nuotoliu būdu kreditoriams iš anksto balsuojant raštu. Taip pat nemokumo administratorius nenurodė, kokiu tikslu būtina dažnai vykti iš administratoriaus buveinės į įmonės buveinę, kodėl administravimo veiksmų negalima atlikti nuotoliniu būdu.

13.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus skunde dėl kreditorių susirinkimo. Laiko, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, kadangi kreditoriai apie protokolą buvo informuoti tik 2022 m. lapkričio 18 d.

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

 

14.       Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas kreditorių 2022 m. lapkričio 16 d. susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis, kuria sąmata nėra patvirtinama, grąžinant šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, pagal JANĮ nuostatas nėra laikoma nutartimi, kuria išsprendžiamas administravimo išlaidų klausimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis), todėl gali būti skundžiama apeliacine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

16.       CPK yra įtvirtina ribota apeliacija, kurios tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą. Teismų praktikoje išaiškina, kad apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu (nutartimi) motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-617-330/2016).

17.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021). Pirmosios instancijos teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, šiuo pagrindu atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisako.

18.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą atskirajam skundui pateikti, taip pat, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šalių argumentus ir byloje esančią medžiagą, netinkamai taikė ir aiškino JANĮ 75 straipsnio nuostatas. 

 

Dėl apeliantės prašymo nutraukti civilinę bylą, praleidus terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti

 

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskutinė termino diena skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti buvo 2022 m. lapkričio 30 d., o skundai buvo pasirašyti ir pateikti teismui 2022 m. gruodžio 2 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas skundui paduoti praleistas tik dvi dienas, terminą atnaujino. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nenurodė nei vienos svarbios termino praleidimo priežasties, todėl pagrindo atnaujinti nebuvo. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodoma, kad terminas nebuvo praleistas, kadangi kreditoriai fiziškai susirinkime nedalyvavo, apie priimtus sprendimus sužinojo ir pasirašytą kreditorių susirinkimo protokolą gavo tik 2022 m. lapkričio 18 d.

20.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Pažymėtina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procesinis ir teismas ex officio (savo iniciatyva) turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutartis, kuria atnaujintas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti, negali būti apeliacijos objektu, o atskirasis skundas dėl tokios nutarties (dalies) negali būti priimtas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-922-933/2022 14–18 punktus). Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, jis aptartoje dalyje nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

22.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimuose dėstomais argumentais, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo paduoti nebuvo praleistas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas termino pradžios laiką skundui dėl kreditorių susirinkimo apskundimo susiejo su objektyviomis ir subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Taigi teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022 53.1.1, 53.1.2 papunkčius).

23.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad balsavimas vyko raštu, fiziškai kreditoriai susirinkime nedalyvavo, o pats 2022 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolas pasirašytas elektroniniu parašu 2022 m. lapkričio 17 d. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo protokolą išsiuntė kreditoriams elektroniniu paštu 2022 m. lapkričio 18 d. (kreditorės skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo (DOK-43434) priedas, t. 14, b. l. 15). 

24.       Pritartina atsiliepimuose dėstomiems argumentams, kad 2022 m. lapkričio 18 d. yra būtent ta diena, nuo kurios turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis), taigi 14 dienų terminas suėjo gruodžio 2 d., o ne lapkričio 30 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad tiek AB „Šiaulių bankas“, tiek VSDFV Kauno skyrius skundus dėl kreditorių susirinkimo pateikė 2022 m. gruodžio 2 d., t. y. nepraleidus skundo pateikimo termino.

Dėl bankroto proceso išlaidų sampratos ir teisinės prigimties

25.       Bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos, kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (JANĮ 73 straipsnio 1 dalis). Paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis). Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis).

26.       Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs JANĮ pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas pakito, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022 15 punktą).

27.       Bankroto proceso administravimo išlaidų sampratos nenustato nei ĮBĮ, nei JANĮ. Kasacinio teismo praktikoje administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus. Be to, vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016.).

28.       Doktrinoje nurodoma, kad išlaidos laikomos administravimo išlaidomis, jeigu atitinka tokius požymius: i) pirma, jos atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Tai yra fakto klausimas, siejamas su nutarties dėl įmonės bankroto bylos įsiteisėjimu; ii) antra, jos yra būtinos, tiesiogiai susijusios su bankroto proceso procedūromis. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris priklauso nuo konkrečių išlaidų pobūdžio ir jų ryšio su bankroto procesu. Bet kuriuo atveju administravimo išlaidų pagrįstumą (būtinumą ir dydį) privalo pagrįsti nemokumo administratorius. Jeigu nemokumo administratorius patiria nepagrįstų išlaidų, jų atlyginimo našta tenka pačiam administratoriui. Šie administravimo išlaidų požymiai atitinka nuoseklią iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką ir, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, teismų formuojamos praktikos tęstinumą, tokie praktikoje suformuoti kriterijai turėtų būti taikomi ir remiantis JANĮ (Tamošiūnienė, E. et al. (2020). Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 116, 24–35).

29.       Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratorei teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 54 punktas; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2019, 26 punktas; ir kt.). Kreditorių susirinkimas dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo turi nuspręsti motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, kokios yra objektyvios išlaidų atsiradimo priežastys, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

30.       Bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Todėl bankroto administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020). Praktikoje išskiriami du skirtingi būdai, kuriais gali pasinaudoti nemokumo administratorius, siekiantis patvirtinti sąmatą viršijančių administravimo išlaidų atlyginimą: gauti išankstinį kreditorių susirinkimo pritarimą sąmatą viršijančioms išlaidoms sąmatos keitimo forma arba, jei tokios išlaidos realiai buvo patirtos prieš tai nepakeitus administravimo išlaidų sąmatos, teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Vadinasi, kreditorių susirinkimas gali iš anksto numatyti poreikį didinti sąmatą arba pasilikti teisę kiekvienu atveju spręsti, ar ją padidinti.

31.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, nei kokia bus visa bankroto proceso trukmė, nei kokios tiksliai administravimo išlaidos bus patirtos. Tačiau doktrinoje pabrėžiama, kad vienas iš esminių nemokumo teisės tikslų – juridinio asmens turto vertės (angl. net company value) didinimas, kuris įgyvendinamas patiriant kuo mažiau administravimo išlaidų nemokumo procese (Tamošiūnienė, E. et al. (2020). Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 116, 24–35). Todėl administravimo išlaidų numatymas visam bankroto procesui yra reikšmingas visų pirma kreditoriams, planuojantiems gauti tam tikrą bankrutuojančios įmonės turto dalį. Kreditorių reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi bankroto procese yra esminis bankroto proceso tikslas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis), nepriklausomai nuo to, kiek laiko truks bankroto procesas. Taigi numatant išlaidas visam bankroto procesui nemokumo administratorius taip pat skatinimas bankroto procedūras vykdyti veiksmingai ir efektyviai.

32.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata paprastai turėtų būti tvirtinama visam bankroto procesui, o ne konkrečiam terminui. Visgi neatmestina, kad praktikoje gali susiklostyti išskirtinės aplinkybės, pagrindžinačios būtinybę tvirtinti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą konkrečiam terminui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl įmonės kaip turtinio vieneto pardavimo). Tačiau šiuo konkrečiu atveju nemokumo administratorius nenurodė jokių argumentų ir specifinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtinti 12 mėnesių laikotarpiui.

33.       Atsižvelgiant į patiriamų išlaidų pobūdį, tam tikras išlaidas gali būti sudėtinga išreikšti konkrečia suma, pavyzdžiui, teisinio atstovavimo išlaidas, komunalinius mokesčius, taip pat gali būti neįmanoma tiksliai nustatyti, koks, pavyzdžiui, bus kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Todėl pagrįsta teigti, kad tam tikrais atvejais netikslinga nustatyti konkrečią sumą už paslaugas, kurios bus teikiamos viso bankroto proceso metu, o tik įkainį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1257-407/2021 62 punktą).

 

Dėl ginčo esmės

 

34.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktoje patvirtinti sąmatoje yra daug neaiškumų – nesutampa įkainiai sutartyse ir sąskaitose, išrašytos sąskaitos už paslaugas dubliuojasi, be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustačius bazinį atlygį už bankroto administravimo išlaidas, nemokumo administratorius buvo įpareigotas paruošti paraiškas Garantiniam fondui, todėl vienkartinė 10 400 Eur suma negali būti tvirtinama. Teismas atkreipė dėmesį, kad sandorių tikrinimas yra būtent nemokumo administratoriaus pareiga, už tai jam mokamas atlygis, todėl išlaidos negali būti perkeliamos kitiems subjektams. Teismas sutiko su kreditorių argumentais, kad bendrovė ūkinės veiklos nevykdo, neturi nei vieno darbuotojo, todėl buhalterinės apskaitos paslaugos už 1 200 Eur per mėnesį yra per didelės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas grąžino kreditoriams iš naujo spręsti dėl bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsiliepime į skundus dėstomų nemokumo administratoriaus argumentų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

35.       Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad iš nemokumo administratoriaus pateiktų dokumentų yra aišku, kokios transportavimo išlaidos buvo patirtos. Iš viso už transportavimo paslaugas yra išrašytos trys sąskaitos bendrai 8 972,40 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos pagal šias sąskaitas nėra detalizuotos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekte, pateiktame kreditoriams kartu su susirinkimo medžiaga. Nustatyta, kad UAB „Skolų bankas“ 2022 m. rugsėjo 12 d. išrašė 3 600 Eur dydžio sąskaitą atsakovei už kraustymo, pervežimo, krovimo paslaugas, dokumentų vežimą (t. 14, b. l. 47), tačiau nėra detalizuota, kas buvo kraunama, iš kur ir į kur vežama. Nėra jokių užsakymo lapų, priėmimo, perdavimo aktų, įkainių ir pan., taigi netgi nėra aišku, ar paslaugos tikrai buvo suteiktos bankrutuojančiai įmonei. Iš UAB „BFMG“ 2022 m. spalio 27 d. išrašytos 2 468,76 Eur dydžio sąskaitos (t. 14, b. l. 58) matyti, kad UAB „BFMG“ taip pat teikė įmonės dokumentų transportavimo ir tvarkymo paslaugą. Pritartina kreditorių argumentams, kad nėra duomenų, iš kur paimtas 0,90 Eur / km įkainis (palyginimui – UAB „Tytus“ transporto paslaugas įsipareigojo teikti už 0,50 Eur / km, t. 14, b. l. 61; todėl nėra aišku, kodėl nemokumo administratorius pirko brangesnes paslaugas, jeigu galėjo rinktis pigesnes), kas sudaro sąskaitoje nurodytus 1 267 km, ar gali būti laikomos pagrįstomis 900 Eur dydžio išlaidos krovikams už atliekamą nekvalifikuotą darbą. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, UAB „Tytus“ 2022 m. spalio 28 d. taip pat išrašė 2 240 Eur (plius PVM) dydžio sąskaitą už kuro ir transporto paslaugas (t. 14, b. l. 55).

36.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius yra nurodęs, jog kelionė iki Nemenčinės, kurioje yra bendrovės buveinė, ir Kauno, kur yra finansų padalinys, vidutiniškai jam kainuoja apie 64 Eur. Pažymi, kad kuro ir transporto išlaidos sudaro vidutiniškai 600 Eur, tai reiškia, kad į šiuos objektus administratorius planuoja vykti ne mažiau kaip 9 kartus. Pritartina kreditorių argumentams, kad tokioms išlaidoms trūksta pagrindimo – ar reikalinga viso bankroto proceso metu devynis kartus per mėnesį važiuoti į Kauną ir Nemenčinę, kai yra užtikrinama turto apsauga, o visi bendrovės dokumentai yra pervežti iš bankrutuojančios įmonės. Be to, administratorius nurodo, kad į transporto išlaidas reikia įtraukti transporto amortizacijos, draudimo ir kitas būtinas išlaidas. Tačiau transporto paslaugas teikia UAB „Tytus“ (t. 14, b. l. 61), taigi šios išlaidos turėtų būti įtrauktos į teikiamos paslaugos įkainį. Kita vertus, nėra aišku, kam reikalinga pirkti transporto (pavėžėjimo) paslaugas.

37.       Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, faktas, kad sąskaitos išrašytos skirtingų juridinių asmenų ir skirtingu metu, skirtingomis sumomis, dar neįrodo, kad paslaugos buvo ne tapačios, realiai suteiktos ir kad įkainiai atitinka protingumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nemokumo administratorius turėtų pagrįsti pateiktų transporto paslaugų sutarčių reikalingumą ir patirtų išlaidų realumą.

38.       Nemokumo administratoriaus teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti vienkartinę 10 400 Eur sumą darbuotojų įsiskolinimų skaičiavimui, taip pat nepagrįstai sprendė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų būtinumo.

39.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2013), o kvalifikuotos buhalterinės ir teisinės pagalbos suteikimas, t. y. administratoriaus pareigos patikrinti įmonės buhalterinę apskaitą ir iki bankroto bylos sudarytų sandorių teisėtumą perkėlimas savo srities specialistams, kreditorių teisių ir interesų nepažeidžia (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-370/2016). Tačiau šios išlaidos taip pat turi būti protingos ir pagrįstos.

40.       Tiek buhalterinės apskaitos tvarkymas, tiek numatyta vienkartinė išmoka darbuotojų įsiskolinimų skaičiavimui turėtų būti suprantamos kaip buhalterinių paslaugų teikimas. Taigi kreditoriai, iš naujo vertindami šių išlaidų pagrįstumą, turėtų iš esmės spręsti dėl bendro įkainio už buhalterinės apskaitos paslaugas ir jų turinio (apimties). Kita vertus, kreditoriai, nesutinkantys su administratoriaus siūlomais buhalterinės apskaitos įkainiais, turėtų įrodyti, kad buhalterinės apskaitos paslaugas tokiomis aplinkybėmis kiti subjektai sutiktų teikti už mažesnį įkainį.

41.       Nemokumo administratoriaus teigimu, pašto, ryšių, organizacinės išlaidos yra priskirtinos bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su atsakovės nemokumo proceso administravimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp UAB „Tytus“ ir BUAB „Glasma service“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl kanceliarinių prekių, ryšių paslaugų, skelbimų išlaidų, kopijavimo išlaidų, skanavimo įrangos nuomos, kompiuterinės įrangos aprūpinimo paslaugų suteikimo (t. 14, b. l. 59–61). Numatyti šie įkainiai: laiškų siuntimo paslauga, technikos nuomos, patalpų ir ryšių suteikimo paslauga (nuo 500 Eur iki 1500 Eur), vokavimas (1 vnt. – 1 Eur), dokumentų kopijavimas ir skanavimas, transporto paslauga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesui visos šios paslaugos yra būtinos, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai turėtų įvertinti, ar šios išlaidos yra protingos, ar tam tikros planuojamos patirti išlaidos, pavyzdžiui, vokavimo paslauga ir planuojamos skelbimų išlaidos, yra pagrįstos. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Vilnius Aleksandravičius šiuo metu vykdo tris bankroto procedūras (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl, priešingai nei nurodoma nemokumo administratoriaus procesiniuose ir kituose dokumentuose, einamieji darbai – susitikimas su klientais, kreditoriais, debitoriais, dokumentų kopijavimas, organizacinės technikos naudojimas vyksta ne tik administruojamos BUAB „Glasma service“ interesais. Byloje nėra duomenų, kad konkrečios paslaugos yra teikiamos tik BUAB „Glasma service“ procedūroms vykdyti.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad iš esmės gali būti tvirtinamos ir galimos kilti išlaidos, pavyzdžiui, turto perkraustymo išlaidos, jeigu susidarytų administratoriaus aptariama situacija ir patalpos būtų parduotos anksčiau nei jose esantis kilnojamasis turtas. Viena vertus, primintina, kad nemokumo administratoriui tenka pareiga bankroto administravimo išlaidas naudoti ekonomiškai, siekiant geriausio rezultato, todėl nemokumo administratorius procesą turi organizuoti tokiu būdu, kad administravimo kaštai būtų kuo mažesni. Antra vertus, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Taigi vien administravimo išlaidų sąmatos eilutės patvirtinimas nereiškia, kad administratorius įgyja besąlyginę teisę į tokių išlaidų panaudojimą. Tačiau nemokumo administratorius šiuo konkrečiu atveju turėtų nurodyti, kokia galėtų būti patalpų nuomos kaina, turto pervežimo kaina ir pan. Vien tik abstrakčios sumos numatymas galimoms, neapibrėžtoms išlaidoms neatitinka bankroto proceso principų ir kreditorių interesų.

43.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kreditoriai buvo iškėlę ir daugiau pagrįstų abejonių dėl sąmatos teisingumo ir pagrįstumo. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „BFMG“ išrašė 14 520 Eur dydžio sąskaitą už turto inventorizavimą (14 t., b. l. 46), tačiau abejonių kelia tai, ar už šias paslaugas numatytas darbuotojo valandinis įkainis – 100 Eur / val. – gali būti laikomas pagrįstu (t. 14, b. l. 67). Taip pat, nepaisant to, kad bendrovė turėjo daug kilnojamojo turto ir daiktų, abejotina, ar turto inventorizavimui galėjo būti sugaištos 145 valandos (14 520 Eur : 100 Eur / val.), t. y. net 18 darbo dienų. Be to, kreditoriai savo procesiniuose dokumentuose teisingai pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo numatytas 80 Eur valandinis įkainis (t. 14, b. l. 53), tačiau kreditorių buvo prašoma patvirtinti 100 Eur valandinį įkainį. Kreditoriai taip pat turėtų įvertinti, ar toks prašomas patvirtinti įkainis nėra per didelis.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratoriui (jo vadovui) yra keliami aukštesni išsilavinimo, patirties reikalavimai, kurie numatyti įstatyme (JANĮ 118–119 straipsniai). Nors nemokumo administratoriui garantuojama teisė tiek sudaryti sutartis dėl teisinių paslaugų, tiek dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau tai neeliminuoja nemokumo administratoriaus pareigos aktyviai dalyvauti administruojamos įmonės bankroto procese, o administravimo išlaidas naudoti efektyviai, protingai ir sąžiningai. Administratorius turi laikytis jam nustatytų profesinės veiklos standartų ir vengti bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų didėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

45.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria atnaujintas terminas skundams dėl kreditorių susirinkimo pateikti.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis