.png)
.png)
Civilinė byla Nr. e2-1167-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01028-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „FINIENS“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
2. Pareiškėja UAB „Globersa“ pateikė teismui pareiškimą dėl BUAB „FINIENS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėja taip pat prašė dėl tyčinio bankroto kalta pripažinti buvusią UAB „Finiens“ direktorę N. R. (toliau – ir suinteresuotas asmuo).
3. Pareiškėja nurodė, kad buvusi UAB „FINIENS“ direktorė N. R., turėdama akcininko sutikimą, nepagrįstai nutraukė UAB „FINIENS“ naudingą nuomos sutartį, taip bendrovei ir jos kreditoriams padarydama 639 509,20 Eur žalos. Be to, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. suinteresuotas asmuo pasisavino UAB „FINIENS“ priklausančią 70 500 Eur sumą, taip bendrovei ir jos kreditoriams padarydama 70 500 Eur žalos. Nurodyta suma turėjo būti skirta kreditorių finansiniams reikalavimams dengti, tačiau suinteresuotas asmuo šias lėšas pasisavino ir naudojo asmeniniams poreikiams. Be to, N. R., žinodama, kad UAB „FINIENS“ finansinė padėtis yra itin sunki (bendrovė jau buvo nemoki, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo), galiojant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 UAB „FINIENS“ atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, per trijų mėnesių laikotarpį paskolino net 30 000 Eur sumą M. J. tik su 1,5 proc. metinėmis palūkanomis. Toks neatsakingas ir vadovaujamai bendrovei absoliučiai nenaudingas suinteresuoto asmens elgesys rodo, kad buvo tyčia siekta UAB „FINIENS“ bankroto. 2017 m. gruodžio mėnesį, kai UAB „FINIENS“ jau buvo nemoki, turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams, už UAB „FINIENS“ akcininkui suteiktas teisines paslaugas iš bendrovės banko sąskaitos advokatams buvo sumokėta iš viso 24 510 Eur. Be to, 2016 metais UAB „FINIENS“ turėjo pareigą grąžinti net 1 831 489,31 Eur skolą kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, tačiau 2017-2018 metais buvusi vadovė N. R. ir bendrovės akcininkas išleido dideles sumas savo poreikiams, suteikinėjo paskolas ir kitaip švaistė UAB „FINIENS“ lėšas, kurios privalėjo būti skiriamos kreditoriams.
4. Pareiškėjos teigimu, UAB „FINIENS“ buvusi vadovė dar 2016 metais (kai AB „Swedbank“ reikalavimų išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui) turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo. Kadangi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė laiku, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 491 861,77 Eur žalos dėl išaugusių palūkanų; UAB „FINIENS“ finansinės atskaitomybės dokumentai, deklaracijos nebuvo teikiami nuo 2010 metų; buvusi bendrovės vadovė N. R. neteisėtai pasisavino UAB „FINIENS“ priklausiusius ir patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvusius bendrovės baldus; dėl UAB „FINIENS“ vadovės aplaidžiai vestos bylos pagal BUAB „Construction ACE“ ieškinį dėl tariamos skolos iš UAB „FINIENS“ priteisimo BUAB „Construction ACE“ įgijo net 1 716 742,57 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „FINIENS“, taip bendrovei ir jos kreditoriams padaryta 1 716 742,57 Eur žalos.
5. Pareiškėjos vertinimu, UAB „FINIENS“ bankrotą nulėmė kryptingi tyčiniai suinteresuoto asmens N. R. veiksmai, kurie, visų pirma, pasireiškė apgaulingu ir aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), antra, didelio masto bendrovės lėšų pasisavinimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas), trečia, naudingų įmonei sandorių nutraukimu bei nenaudingų sandorių sudarymu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ketvirta, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), penkta, nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalis), šešta, aplaidžiu atstovavimu bendrovės interesams teismuose (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamos situacijos atveju neabejotinai yra esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovė privesta prie bankroto sąmoningais veiksmais.
6. Atsakovė BUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, ir suinteresuotas asmuo UAB „Sorita“ atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo BUAB „FINIENS“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
7. Suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iki 2016 m. rugsėjo 12 d. BUAB „FINIENS“ vadovas buvo V. K.. BUAB „FINIENS“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. inventorizacijos akte Nr. 1 buvo nurodyta, kad komisijos nariai neturėjo jokių duomenų apie turtą, kurį valdė bendrovė iki naujo direktoriaus paskyrimo. Buvęs vadovas V. K. neperdavė jokios informacijos apie BUAB „FINIENS“ turtą, nedalyvavo inventorizavimo metu. BUAB „FINIENS“ 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-265-820/2019), prašydama įpareigoti V. K. grąžinti BUAB „FINIENS“ priklausančius dokumentus, antspaudą. Taigi suinteresuotas asmuo negalėjo savo veiksmais tyčia privesti BUAB „FINIENS“ prie bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Globersa“ pareiškimą ir BUAB „FINIENS“ bankrotą pripažino tyčiniu.
9. Teismas pažymėjo, kad BUAB „FINIENS“ bankroto procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ginčo klausimas turi būti sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas.
10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2011 metais UAB „FINIENS“ ir AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kuri UAB „FINIENS“ buvo suteiktas 9 000 000 Lt (2 606 580,17 Eur) dydžio kreditas. UAB „FINIENS“ nevykdžius kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, priverstinį 1 831 489,31 Eur skolos išieškojimą perėmė antstolis R. V.. UAB „FINIENS“ skola kreditorei AB „Swedbank“ 2016 metais buvo 1 831 489,31 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje dėl UAB ,,FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo konstatavo, kad pagal 2018 metų Nekilnojamojo turto registro duomenis bendrovė turėjo 5 810 015 Eur vertės nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad jau 2016 metais bendrovė atitiko teisinį nemokumo statusą, t. y. kad pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę faktinės bendrovės turto vertės. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir ĮBĮ nuostatas, teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog 2016 metais UAB „FINIENS“ buvo nemoki.
11. Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkė UAB „Lupra“ iš nuomotojos UAB „FINIENS“ išsinuomojo 1 250 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini), dešimties metų terminui (nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 12 d.). Šia sutartimi UAB „FINIENS“ įsipareigojo ne tik perduoti patalpas nuomininkei, bet ir jas įrengti, t. y. bendrovė buvo įsipareigojusi užbaigti patalpų įrengimą ir perduoti patalpas nuomininkui naudotis pagal perdavimo–priėmimo aktą ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 13 d. Taigi, iš nuomos sutarties sąlygų matyti, kad bendrovė turėjo patirti išlaidų patalpoms įrengti ir nuomininko veiklai pritaikyti. Byloje nėra duomenų, kad toks patalpų įrengimas pagal nuomos sutarties sąlygas būtų atlygintas bendrovei.
12. Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (toliau – ir susitarimas) sąlygas nuomininkė sumokėjo UAB „FINIENS“ 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio (43 802 Eur) kompensaciją. Iš UAB „FINIENS“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad kompensacija buvo panaudota ne bendrovės veiklai, ne įsipareigojimams dengti, o bendrovės vadovės N. R. asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. tą pačią dieną (2017 m. gruodžio 11 d.), kai UAB „Lupra“ pervedė lėšas, atliktas 7 500 Eur pavedimas į asmeninę N. R. banko sąskaitą bei 23 000 Eur grynųjų pinigų išėmimas N. R. vardu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pritarė pareiškėjai, kad, UAB „FINIENS“ jau esant nemokiai, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas ne tik nutraukti nuomos sutartį, bet ir beveik visą kompensaciją, gautą už nuomos sutarties nutraukimą, perduoti bendrovės direktorei. Teismo nuomone, 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimas nutraukti nuomos sutartį buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „FINIENS“ bei jos kreditoriams, nes dėl tokio susitarimo bendrovė negavo 639 509,20 Eur patalpų nuomos pajamų, kurios galėjo būti skirtos UAB „FINIENS“ įsipareigojimams dengti.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas ne vienas priverstinis skolos išieškojimas; iškart po nuomos sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. sausio 30 d., Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FINIENS“; Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo UAB „FINIENS“ turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir t. t.; 2018 m. rugsėjo 10 d. iškelta UAB „FINIENS“ bankroto byla. Nutraukus nuomos sutartį, bendrovė negavo 683 311,20 Eur patalpų nuomos pajamų; atėmus nuomininko sumokėtą kompensaciją, negautų pajamų suma – 639 509,20 Eur. Buvusi bendrovės vadovė turėjo suvokti, kad nuomos sutarties, kuri generavo bendrovei nuolatines ir garantuotas 8 760,40 Eur per mėnesį patalpų nuomos pajamas, nutraukimas, yra ne tik ekonomiškai nepagrįstas, bet ir sukeliantis didelę (mažiausiai – 639 509,20 Eur) žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Teismas įvertino, kad dėl šių aplinkybių yra pagrindas pripažinti, jog nuomos sutarties nutraukimas buvo akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas UAB „FINIENS“.
14. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2018 metais sudarytas paskolos sutartis UAB „FINIENS“ M. J. grynaisiais pinigais buvo paskolinusi 30 000 Eur sumą. Paskolos gavėjas grąžino tik 900 Eur. Dėl likusios negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų UAB „FINIENS“ kreipėsi į teismą, kuris 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių UAB „FINIENS“ naudai iš M. J. priteisė 30 515,02 Eur skolą ir palūkanas. Paskolos gavėjui nevykdant įsiteisėjusio 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių, dėl priverstinio skolos išieškojimo kreiptasi į antstolį. Iš paskolos sutarčių matyti, kad jose nustatytos mažos metinių palūkanų normos (1,5 proc.), paskolos suteiktos fiziniam asmeniui, neturinčiam jokio turto. Be to, paskolos sutarčių sudarymo metu bendrovė UAB „FINIENS“ buvo nemoki, be to, beveik visos paskolos sutartys sudarytos galiojant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-275/2018 bendrovės atžvilgiu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Teismo vertinimu, paskolos sutarčių sudarymas UAB „FINIENS“ buvo ekonomiškai nenaudingas ir akivaizdžiai nuostolingas.
15. Teismas pažymėjo, kad buvusi UAB „FINIENS“ direktorė N. R. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. iš UAB „FINIENS“ banko sąskaitos išsimokėjo sau šias pinigų sumas: 2017 m. liepos 5 d. grynaisiais – 14 000 Eur; 2017 m. rugpjūčio 30 d. grynaisiais – 8 000 Eur; 2017 m. spalio 30 d. grynaisiais – 18 000 Eur; 2017 m. gruodžio 11 d. pavedimu – 7 500 Eur; 2017 m. gruodžio 11 d. grynaisiais – 23 000 Eur, iš viso – 70 500 Eur. Byloje nėra duomenų apie šių lėšų panaudojimą. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. UAB „FINIENS“ turėjo didelių įsipareigojimų (AB „Swedbank“, kitų kreditorių reikalavimai, kurių priverstinį išieškojimą tuo metu jau vykdė antstoliai). Taigi nurodytų lėšų išmokėjimas vadovei buvo UAB „FINIENS“ ekonomiškai nenaudingas ir akivaizdžiai nuostolingas.
16. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „FINIENS“ nuo 2011 metų nevykdo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų – pasibaigus finansiniams metams parengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir parengtą finansinės atskaitomybės dokumentą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors suinteresuotas asmuo N. R. nurodė, kad iki 2016 m. rugsėjo 12 d. BUAB „FINIENS“ vadovas buvo V. K. ir jis neperdavė jokios informacijos apie bendrovės turtą, teismas pažymėjo, jog N. R. neturi jokio pagrindo UAB „FINIENS“ buhalterinės apskaitos nevedimo pateisinti vien tuo, kad buvęs bendrovės vadovas, jos teigimu, neperdavė jai bendrovės dokumentų dalies. Teismas pabrėžė, kad įmonės vadovas (nesvarbu – buvęs ar naujai paskirtas) privalo tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir teikti privalomas deklaracijas, kitą informaciją valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui ir t. t. Aplinkybę, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, patvirtina ir administratorės byloje pateikta UAB „Konsauditas“ 2018 m. spalio 1 d. konsultacinė išvada Nr. 2018/10/01. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tyčinį blogą UAB „FINIENS“ valdymą, ydingą bendrovės veiklą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Suinteresuotas asmuo N. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarties nutraukimas pažeidė BUAB „FINIENS“ kreditorių ir pareiškėjos interesus. Pareiškėja negali žinoti ir net nebandė aiškintis, kodėl buvo nutraukta nuomos sutartis, kokia tuo metu buvo negyvenamųjų patalpų būklė, ar ta sutartis apskritai galėjo būti tęsiama. Pareiškėja taip pat nesiaiškino, ar nuomotojas turėjo finansinių galimybių vykdyti savo pareigas pagal nuomos sutartį. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl susitarimas nutraukti nuomos sutartį, iškart gaunant 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis BUAB „FINIENS“ interesų. Nuomojamos patalpos buvo prastos techninės būklės ir nebuvo realių galimybių atlikti kokybišką remontą. Patalpas buvo ketinama parduoti ir grąžinti skolas bankams.
17.2. Nuomos sutarties nutraukimas buvo naudingas BUAB „FINIENS“, o ne UAB „Lupra“, nes UAB „Lupra“ galėjo nutraukti sutartį tiek remdamasi nuomos sutarties 11.3.1, tiek 11.3.2 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.498 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais. Tokiu atveju BUAB „FINIENS“ ne tik nebūtų gavusi 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensacijos, bet ir būtų privalėjusi pati sumokėti 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą.
17.3. Nuomos sutarties nutraukimas buvo teisėtas – jis buvo sudarytas abiejų šalių laisva valia, nepažeidžiant įgaliojimų ir teisės aktais nustatytos kompetencijos.
17.4. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-475-372/2022 pagal pareiškėjos netiesioginį ieškinį dėl žalos, grindžiamos nuomos sutarties nutraukimu, atlyginimo. Byla nėra pasibaigusi, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad BUAB „FINIENS“ ir UAB „Lupra“ nuomos sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas.
17.5. Remiantis avanso apyskaita, 2018 m. rugsėjo 10 d., kai BUAB „FINIENS“ buvo iškelta bankroto byla, materialiai atsakingas asmuo N. R. bendrovei buvo skolinga tik 538,24 Eur, o ne 70 500 Eur, kaip teigia pareiškėja.
17.6. N. R. buvo BUAB „FINIENS“ vadovė nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., o iki tol bendrovės vadovas buvo V. K., kuris ir turėjo teikti finansines atskaitomybes VĮ Registrų centrui, tačiau to nedarė. N. R. negalėjo to padaryti, neturėdama bendrovės dokumentų. BUAB „FINIENS“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. inventorizacijos akte Nr. 1 nurodyta, kad komisijos nariai neturėjo jokių duomenų apie turtą, kurį valdė įmonė iki naujo direktoriaus paskyrimo. Buvęs vadovas V. K. neperdavė jokios informacijos apie BUAB „FINIENS“ turtą, nedalyvavo inventorizavimo metu. BUAB „FINIENS“ 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, siekdama, kad V. K. būtų įpareigotas grąžinti bendrovei priklausančius dokumentus, antspaudą (civilinė byla Nr. e2-265-820/2019).
18. Atsakovė BUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių teismas nustatė tai, kad sprendimas paskolinti 30 000 Eur fiziniam asmeniui, kuris neturi turto, už mažas (1,5 proc. dydžio) metines palūkanas, kai bendrovė buvo faktiškai nemoki, jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei inicijuota nemokumo byla, yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas bei sukeliantis žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Apeliantė atskiruoju skundu šios nutarties dalies neskundžia.
18.2. UAB „FINIENS“ jau nuomos sutarties nutraukimo metu susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas ne vienas priverstinis skolos išieškojimas, skolos buvo dengiamos iš bendrovės pagal nuomos sutartį gaunamo nuomos mokesčio. Galiojant nuomos sutarčiai, bendrovė turėjo nuolatines 8 760,40 Eur per mėnesį dydžio nuomos pajamas, todėl tiek buvusi bendrovės direktorė, tiek akcininkas, išdavęs direktorei leidimą sudaryti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tiek nuomininkė neabejotinai žinojo, kad nuomos sutarties nutraukimas yra akivaizdžiai nenaudingas bendrovei ir padarys didelės žalos tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams.
18.3. Nors pagal susitarimo sąlygas nuomininkas sumokėjo bendrovei 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio (43 802 Eur) kompensaciją, ši buvo panaudota ne bendrovės veiklai, ne įsipareigojimams dengti, o tuometės vadovės N. R. asmeniniams poreikiams tenkinti.
18.4. Aplinkybė, kad patalpų techninė būklė buvo prasta ir UAB „Lupra“ galėjo nuomos sutartį nutraukti dėl bendrovės kaltės, yra nurodyta tik atskirajame skunde. Tokio pobūdžio atsikirtimų buvusi bendrovės direktorė nenurodė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šios aplinkybės yra grindžiamos tik su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais – UAB „Lupra“ raštais, kuriuos yra pagrindas atsisakyti priimti.
18.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuomojamos patalpos buvo blogos būklės ir kad jų nuomininkas negalėjo naudoti pagal paskirtį. Tuo atveju, jeigu nuomininkas būtų negalėjęs naudotis patalpomis pagal paskirtį, jis nuomos sutartį būtų nutraukęs nuomos sutarties 11.3 punkte įtvirtintais pagrindais ir nebūtų mokėjęs jokios kompensacijos.
18.6. Iš su atskiruoju skundu pateiktos avanso apyskaitos matyti, kad N. R. išleido 46 192,73 Eur. Tačiau banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad N. R. sau išsimokėjo iš viso 70 500 Eur. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi pateikta avanso apyskaita, N. R. sau yra išsimokėjusi ir bendrovės reikmėms nepanaudojusi 24 307,27 Eur. Be to, yra pagrindo abejoti avanso apyskaitos teisingumu, nes iš jos matyti, kad didžioji pinigų dalis (30 000 Eur) buvo sumokėta M. J. pagal paskolos sutartis. Neaišku, ar tuos pinigus sumokėjo N. R. iš sau išsimokėtų pinigų, ar paimdama grynuosius pinigus iš bendrovės kasos. Šios aplinkybės patikrinti nemokumo administratorė neturi galimybės, nes jai neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai.
18.7. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji negalėjo teikti finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, nes prieš ją bendrovės vadovo pareigas ėjęs asmuo neperdavė jai bendrovės dokumentų, jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
18.8. Aplinkybę, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, patvirtina byloje esanti UAB „Konsauditas“ 2018 m. spalio 1 d. konsultacinė išvada Nr. 2018/10/01.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
19. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – avanso apyskaitą, UAB „Lupra“ 2017 m. spalio 2 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. pretenzijas.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl bylos rezultato ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų (šia savo teise tiek atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, tiek pareiškėja pasinaudojo). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
22. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjos pateiktais papildomais paaiškinimais nėra išplečiamos atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos papildomi paaiškinimai priimami.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
24. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) prašo jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodama tuo, kad bylos aplinkybės yra labai svarbios ir iš esmės turinčios įtakos tiek bankroto procesui, tiek nekaltų fizinių asmenų atsakomybei, todėl yra būtina, jog galėtų ateiti ir duoti paaiškinimus su byla susiję asmenys tam, kad teismas galėtų visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis (ir atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į jį arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė (suinteresuotas asmuo) šiuo atveju nepagrindė savo prašymo dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, tik nurodė, kad tai sudarytų galimybę duoti paaiškinimus tam, jog teismas galėtų visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktų duomenų visuma, nurodo, kad jų pakanka tam, jog būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar UAB „FINIENS“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantės (suinteresuoto asmens) prašymas apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
29. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos UAB „Globersa“ pareiškimas atsakovės BUAB „FINIENS“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinių asmenų tyčinio bankroto institutas.
Dėl pareiškimui pripažinti BUAB „FINIENS“ bankrotą tyčiniu išnagrinėti taikytinų teisės normų
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
31. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens N. R. veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas BUAB „FINIENS“ bankrotą pripažinti tyčiniu, atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą.
Dėl BUAB „FINIENS“ nemokumo momento
32. Pažymėtina tai, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
33. Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „FINIENS“ skola kreditorei AB „Swedbank“ 2016 metais buvo 1 831 489,31 Eur, ji buvo išieškoma priverstine tvarka; Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje dėl bankroto bylos UAB ,,FINIENS“ iškėlimo konstatavo, jog, Nekilnojamojo turto registro 2018 metų duomenimis, bendrovė turėjo 5 810 015 Eur vertės nekilnojamojo turto. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra pakankamai duomenų nuspręsti, jog 2016 metais atsakovė atitiko nemokios įmonės statusą, t. y. kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau nurodytina tai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, nenustatė konkretaus momento, nuo kada atsakovė tapo faktiškai nemoki.
34. Iš civilinėje byloje Nr. B2-2-794/2022 esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei BUAB „FINIENS“ buvo iškelta bankroto byla. Nurodytoje nutartyje teismas nustatė, kad: UAB „FINIENS“ nuo 2011 metų nevykdo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų – pasibaigus finansiniams metams parengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir parengtą finansinės atskaitomybės dokumentą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; teismui pateikti 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. liepos 31 d. balansai nepatvirtinti akcininkų susirinkime, taip pat nėra oficialiai deklaruoti, todėl, nesant galimybės juos objektyviai patikrinti, yra pagrindas abejoti balansuose pateiktos informacijos objektyvumu ir teisingumu; atsakovei nuosavybės teise priklauso 38 nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 5 810 015 Eur; 2018 m. sausio 24 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, BUAB „Construction ACE“ naudai iš atsakovės yra priteista 1 477 299,58 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2016 m. vasario 24 d., 9 434,72 Eur bylinėjimosi išlaidos; UAB „FINIENS“ skola kreditorei AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo 2 258 496,15 Eur (nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis, UAB „FINIENS“ skola kreditorei AB „Swedbank“ 2016 metais buvo 1 831 489,31 Eur, ji buvo išieškoma priverstine tvarka); pagal didžiosios knygos sąskaitos likučių ir apyvartos suvestinių registro duomenis UAB „FINIENS“ pirkėjų skolos – 73 875,14 Eur; atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitytas 2 560 356 Eur vertės trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), ir 2018 m. liepos 31 d. balanse apskaitytas 10 388 264 Eur vertės trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos), išskyrus pirkėjų skolas, kurių suma – 73 875,14 Eur, nepripažintinas įmonės turtu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą, be kita ko, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į apeliantės (atsakovės) turto balansą neįtraukė debitorinių skolų.
35. Iš civilinės bylos Nr. B2-2-794/2022 duomenų taip pat matyti, kad teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma yra 5 418 353,92 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad visi nurodyti kreditorių finansiniai reikalavimai 2017 metų pabaigoje jau buvo pradelsti. Priešingai, kreditorių reikalavimų dalis susiformavo tik nuo 2017 metų, kai kurie kreditorių finansiniai reikalavimai buvo ginčijami tiek iki, tiek ir po bankroto bylos atsakovei iškėlimo (tarp jų – ir BUAB „Construction ACE“ skola).
36. Įvertinęs pirmiau nurodytų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė BUAB „FINIENS“ tapo faktiškai nemoki, t. y. bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę jos turimo turto, 2018 m. sausio 24 d. (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuriuo BUAB „Construction ACE“ naudai iš atsakovės buvo priteista 1 477 299,58 Eur skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos).
Dėl tyčinio bankroto požymių
37. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
38. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Dėl to turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
39. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Globersa“ pareiškimą ir atsakovės BUAB „FINIENS“ bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs, kad buvusios bendrovės vadovės elgesys, kai bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryti bendrovei nuostolingi sandoriai, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžtį ir sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi BUAB „FINIENS“ bankrotas pripažintas tyčiniu nustačius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 dalyse numatytus tyčinio bankroto požymius.
41. Pažymėtina tai, kad apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. R. atskirajame skunde kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aplinkybių, susijusių su susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo sudarymu, 70 500 Eur UAB „FINIENS“ piniginių lėšų sumos išsimokėjimu ir netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tuo tarpu išvadų, susijusių su M. J. suteikta paskola, išvados, kurių pagrindu atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu, apeliantė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde kvestionuojamų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurių pagrindu atsakovės BUAB „FINIENS“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/ 2021, 29 punktas m2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 47 punktas). Kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu konstatavus bent vieną iš ĮBĮ nustatytų tyčinio bankroto požymių, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto požymių. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytu pagrindu, kyla ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse nustatyti padariniai; tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
43. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
44. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019, kt.).
45. Pareiškėja UAB „Globersa“ pareiškimą dėl BUAB „FINIENS“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiomis aplinkybėmis: buvusi UAB „FINIENS“ vadovė N. R., turėdama akcininko sutikimą, nepagrįstai nutraukė UAB „FINIENS“ naudingą nuomos sutartį; dėl to UAB „FINIENS“ negavo 639 509,20 Eur patalpų nuomos pajamų, kurios galėjo būti skiriamos bendrovės įsipareigojimams dengti; buvusi bendrovės vadovė, nutraukdama nuomos sutartį, veikė neteisėtai ir sąmoningai atėmė iš UAB „FINIENS“ galimybę gauti stabilias nuomos pajamas, kurios būtų prisidėjusios prie įmonės finansinio stabilumo išsaugojimo ir galbūt padėjusios išvengti bankroto.
46. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susitarimas, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, buvo ekonomiškai nenaudingas ir akivaizdžiai nuostolingas UAB „FINIENS“ bei jos kreditoriams, nes dėl tokio susitarimo bendrovė negavo 639 509,20 Eur patalpų nuomos pajamų, kurios galėjo būti skirtos kreditorių reikalavimams patenkinti.
47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuomotoja UAB „FINIENS“ nuomininkei UAB „Lupra“ išnuomojo 1 250 kv. m ploto patalpas (duomenys neskelbtini), dešimties metų terminui (nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2024 m. birželio 12 d.) (4 t., b. l. 18-29). Sutarties šalys 2017 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimą dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 275-276). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuomos sutarties nutraukimą inicijavo būtent atsakovė BUAB „FINIENS“. Priešingai, iš nurodyto susitarimo B ir C punktų matyti, kad nuomininkė UAB „Lupra“ išreiškė norą nutraukti patalpų nuomą anksčiau sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 31 d.; nuomotoja UAB „FINIENS“ sutiko nutraukti patalpų nuomą šalių susitarimu pagal šiame susitarime nurodytas sąlygas. Pagal aptariamo susitarimo sąlygas nuomininkė UAB „Lupra“ nuomotojai UAB „FINIENS“ sumokėjo 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio (43 802 Eur) kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (susitarimo 3 punktas).
48. Atsakovės nemokumo administratorė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal su UAB „Lupra“ sudarytą nuomos sutartį atsakovė turėjo patirti gana didelių išlaidų patalpoms įrengti, pritaikant jas nuomininko veiklai ir kad nėra duomenų, jog patalpų įrengimas pagal nuomos sutarties sąlygas buvo atlygintas. Nemokumo administratorės teigimu, atsakovė turėjo imtis priemonių nemažoms investicijoms į patalpų įrengimą ir pritaikymą nuomininko veiklai apsaugoti bei siekti jas susigrąžinti nepagrįsto nuomos sutarties nutraukimo atveju.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kokia buvo patalpų būklė iki nuomos sutarties su UAB „Lupra“ sudarymo; kokie esminiai išnuomotų patalpų pagerinimai buvo atlikti ir ar šie pagerinimai buvo pritaikyti tik nuomininko UAB „Lupra“ veiklai vykdyti; kokios išlaidos patirtos šiems pagerinimams atlikti ir kas šias išlaidas padengė. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą šalys susitarė, kad iki patalpų įrengimo pabaigos nuomininkas turi teisę raštu pateikti pasiūlymus dėl patalpų įrengimo; nuomotojas turi atsižvelgti į nuomininko pateiktus pasiūlymus ir, esant būtinybei, pateikti tokių pasiūlymų įgyvendinimo sąmatą nuomininkui; nuomotojas atlieka nuomininko pasiūlytų pakeitimų darbus tik po to, kai nuomininkas patvirtina sąmatą ir savo sutikimą sumokėti siūlomų pakeitimų ar darbų kainą. Taigi nuomos sutartis numatė ir nuomininko pareigą sumokėti už patalpų įrengimo darbus. Nuomos sutartyje nėra sąlygų, kad patalpų pagerinimo (pritaikymo išskirtinai nuomininko veiklai) išlaidas turi atlyginti nuomininkas, taip pat nėra aptartos ir sąlygos dėl šių išlaidų padengimo nuomos sutarties nutraukimo atveju. Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad nuomos sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, iniciatyvą pareiškus nuomininkei UAB „Lupra“, kuri, jau nurodyta, sumokėjo nuomotojai UAB „FINIENS“ 5 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.
50. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. R. atskirajame skunde teigia, kad nuomojamos patalpos buvo prastos techninės būklės ir nebuvo realių galimybių kokybiškam remontui atlikti.
51. Pažymėtina tai, kad pagal nuomos sutarties 11.3 punktą nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu: nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti; patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamos naudotis ir nuomininkas apie tai raštu įspėjo nuomotoją, o nuomotojas per nuomininko nustatytą protingą terminą, ne trumpesnį nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo nuomininko rašytinio įspėjimo gavimo dienos nesiėmė veiksmų aplinkybėms, kurios trukdo naudotis patalpomis, pašalinti. Nagrinėjamu atveju šalys nuomos sutartį nutraukė bendru sutarimu (nesikreipdamos į teismą dėl sutarties nutraukimo ir dėl bylinėjimosi nepatirdamos papildomų išlaidų). Nei pareiškėja, nei atsakovės nemokumo administratorė byloje neįrodė (neįrodinėjo), kad atsakovei sumokėta kompensacija nepadengė atsakovės nuostolių dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Tai, kad po nuomos sutarties nutraukimo patalpos nebuvo išnuomotos kitam nuomininkui, buvo atsakovės (jos vadovės ir akcininko) sprendimas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad buvo priimtas sprendimas patalpas parduoti ir atsiskaityti su bankais.
52. Nors pareiškėja pareiškime nurodė, kad dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį UAB „FINIENS“ negavo 639 509,20 Eur nuomos pajamų, kurios galėjo būti skiriamos kreditorių įsipareigojimams dengti (šią sumą pareiškėja apskaičiavo iki nuomos termino pabaigos – 2024 m. birželio 12 d.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovei BUAB „FINIENS“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.), taigi nėra pagrindo daryti prielaidą, kad, nesudarius susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutartis būtų vykdoma iki pat jos termino pabaigos. Be to, bylos duomenys, kad nuomos sutarties nutraukimą šalių susitarimu inicijavo nuomininkė UAB „Lupra“, taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar, šalims nesudarius susitarimo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, ši sutartis būtų galiojusi iki jos termino pabaigos, nes nuomininkė galėjo kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo sutarties 11.3 punkte numatytais pagrindais.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes byloje esančių duomenų visumos kontekste, neturi pakankamo pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuomotojos UAB „FINIENS“ sutikimas sudaryti nuomininkės UAB „Lupra“ inicijuotą susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą buvo sąmoningas tuometės bendrovės vadovės elgesys, siekiant esmingai pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir privesti bendrovę prie bankroto (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų suinteresuoto asmens N. R. veiksmų, sudarant nurodytą sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
54. Pažymėtina tai, kad tuo atveju, jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB „Globersa“ yra pateikusi netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-475-372/2022, kuriame prašo solidariai iš atsakovų UAB „Lupra“, N. R., Obshchestvo s ogranichennoi otvetstvennostiu „KARTBLANSH“ solidariai priteisti BUAB „FINIENS“ naudai 639 509,20 Eur žalos atlyginimą, grindžiamą būtent 2017 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo sudarymu. Nurodyta civilinė byla dar neišnagrinėta. Taigi suinteresuoto asmens N. R. veiksmai, sudarant susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, bus įvertinti, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės instituto taikymo.
56. Pareiškėja UAB „Globersa“ pareiškimą dėl BUAB „FINIENS“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat grindė tuo, kad buvusi UAB „FINIENS“ direktorė N. R. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. iš UAB „FINIENS“ banko sąskaitos išsimokėjo sau 70 500 Eur sumą. Pareiškėjos teigimu, nurodytos bendrovės lėšos buvo pasisavintos be jokio pagrindo – nesant sutarčių, sąskaitų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų tokių lėšų išėmimą (pervedimą) tuometės bendrovės vadovės (suinteresuoto asmens) naudai.
57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: UAB „FINIENS“ 2017 metais jau turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams (skolą AB „Swedbank“, įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių priverstinį vykdymą jau vykdė antstoliai); piniginės lėšos buvo nuimamos sistemingai, nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu UAB „FINIENS“ banko sąskaitoje esančios lėšos buvo išgryninamos (šių aplinkybių nenurodė ir N. R.); byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą imti iš bendrovės sąskaitos tokias pinigų sumas; nėra duomenų, kad paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytų pinigų sumų paėmimas buvo akivaizdžiai nuostolingas UAB „FINIENS“.
58. Apeliantė, kvestionuodama tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, atskirajame skunde teigia, kad, remiantis avanso apyskaitos duomenimis, 2018 m. rugsėjo 10 d. (kai UAB „FINIENS“ buvo iškelta bankroto byla), ji, kai materialiai atsakingas asmuo, bendrovei buvo skolinga tik 538,24 Eur, o ne 70 500 Eur.
59. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad su atskiruoju skundu pateikta avanso apyskaita nepasirašyta atsakingo asmens, neaišku, kas ją sudarė, nurodyta sudarymo data – 2022 m. spalio 31 d. (pasirašymo data – 2022 m. spalio 17 d.). Antra, ši avanso apyskaita nebuvo pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovės nemokumo administratorė procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad avanso apyskaitoje nurodyti duomenys jai nėra perduoti (žinomi), administratorė neturi jokių duomenų apie 2017 metais N. R. išmokėtų 70 500 Eur panaudojimą bendrovės reikmėms. Trečia, apeliantė neginčija aplinkybės, kad įvardyta pinigų suma jai buvo išmokėta. Be aptartos avanso apyskaitos, apeliantė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog 70 500 Eur buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, avanso apyskaitoje nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių. Ketvirta, iš su atskiruoju skundu pateiktos avanso apyskaitos matyti, kad N. R. galbūt išleido (panaudojo) bendrovės reikmėms 46 192,73 Eur sumą, tačiau byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog apeliantė sau išsimokėjo iš viso 70 500 Eur. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu avanso apyskaitoje esantys duomenys būtų vertinami kaip pagrįsti, apeliantė sau yra išsimokėjusi 24 307,27 Eur sumą, kurios panaudojimas bendrovės reikmėms visiškai nepagrįstas. Penkta, didžioji dalis mokėjimų, nurodytų avanso apyskaitoje, atlikti po Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo areštuotas visas UAB „FINIENS“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, turtinės teisės, priėmimo.
60. Jau nurodyta, kad 2017 metais, kai N. R. išgrynino ir išsimokėjo sau bendrovės lėšas, UAB „FINIENS“ turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams (pvz., AB „Swedbank“, kurios reikalavimas buvo išieškomas priverstine tvarka). Be to, paskutiniai lėšų išsimokėjimai, kurių bendra suma – 30 500 Eur, įvykdyti 2017 m. gruodžio 11 d., t. y. prieš pat UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (pareiškimas pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytų piniginių sumų išsigryninimai buvo akivaizdžiai nuostolingi UAB „FINIENS“, o suinteresuoto asmens N. R. veiksmai, išgryninant bendrovės lėšas ir nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertintini kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį bei privesti ją prie bankroto, taip išvengiant įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
61. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
62. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
63. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, – ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
64. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, nurodė, kad UAB „FINIENS“ nuo 2011 metų nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų ir, pasibaigus finansiniams metams, nerengė finansinės atskaitomybės dokumentų bei neteikė jų Juridinių asmenų registro tvarkytojui; bendrovės vadovė nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų, ir tai yra pakankamas pagrindas netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti; be to, aplinkybę, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros, patvirtina ir administratorės byloje pateikta UAB „Konsauditas“ 2018 m. spalio 1 d. konsultacinė išvada Nr. 2018/10/01.
65. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. R. atskirajame skunde nekvestionuoja netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto, tačiau nurodo, kad UAB „FINIENS“ vadove ji tapo 2016 m. rugsėjo 19 d., o iki tol vadovu buvo V. K., kuris ir turėjo teikti finansines atskaitomybes VĮ Registrų centrui, tačiau to nedarė. Anot apeliantės, ji negalėjo to padaryti, neturėdama bendrovės dokumentų; bendrovės 2017 m. rugpjūčio 16 d. inventorizacijos akte Nr. 1 nurodyta, kad komisijos nariai neturėjo jokių duomenų apie turtą, kurį valdė bendrovė iki naujo direktoriaus paskyrimo; buvęs vadovas V. K. jokios informacijos apie bendrovės turtą neperdavė, nedalyvavo inventorizavimo metu; bendrovė 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, siekdama, kad V. K. būtų įpareigotas grąžinti bendrovės dokumentus, antspaudą (civilinė byla Nr. e2-265-820/2019).
66. Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugsėjo 28 d. rašto matyti, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis, vieneto vadovas organizuoja vieneto apskaitą (nepriklausomai nuo to, ar tai – naujas įmonės vadovas, ar seniai einantis šias pareigas), parenka apskaitą tvarkantį asmenį pagal įstatymo reikalavimus, užtikrina, jog, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, įmonės finansinės apskaitos dokumentai būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, taip pat užtikrina finansinės informacijos ir informacijos apie nustatytas vidaus kontrolės priemones teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti (t. y. VMI, Sodra, VĮ Registrų centras ir kt.). Taigi įmonės vadovas (nesvarbu, ar tai – buvęs, ar naujai paskirtas) privalo tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir teikti privalomas deklaracijas, kitą informaciją VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui.
67. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1757-553/2018, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį iškelti atsakovei UAB „FINIENS“ bankroto bylą, pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis apeliantė motyvuoja savo pareigos pateikti teismui aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nevykdymą, nagrinėjamu atveju nepateisina tokio neveikimo; akivaizdu, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. tapusi UAB „FINIENS“ vadove N. R. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 10 d., ypač įvertinant aplinkybę, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d. ir bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėtas net du kartus, turėjo ir pakankamai laiko, ir tiesioginę pareigą maksimaliomis pastangomis išsiaiškinti bei surinkti kiek galima daugiau informacijos apie UAB „FINIENS“ turimą turtą ir įsipareigojimus; nustatyta aplinkybė, kad tik praėjus beveik metams nuo paskyrimo į pareigas UAB „FINIENS“ vadovė pradėjo organizuoti inventorizavimą, vienareikšmiškai patvirtina netinkamą pareigų vykdymą ir vengimą išsiaiškinti tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad naujoji UAB „FINIENS“ vadovė, kaip ir buvęs šios įmonės vadovas, nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui.
68. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės BUAB „FINIENS“ ieškinys atsakovams UAB „Apskaitos analizė“, J. L., I. V. ir UAB „Tavo garantas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (dėl perduotų UAB „FINIENS“ dokumentų grąžinimo) (civilinė byla Nr. e2-748-820/2019) ir ieškovės BUAB „FINIENS“ ieškinys atsakovui V. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti UAB „FINIENS“ dokumentus ir antspaudą) (civilinė byla Nr. e2-265-820/2019) buvo atmesti (teismo sprendimai įsiteisėję). Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad nurodyti asmenys neturi perduotinų UAB „FINIENS“ dokumentų.
69. Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).
70. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė aplinkybės, kad ji dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti bei surinkti kiek galima daugiau informacijos apie UAB „FINIENS“ turimą turtą ir įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nėra perdavusi nemokumo administratorei bendrovės dokumentų (apeliantė šios aplinkybės neneigia). Taigi vadovavimo bendrovei metu apeliantė N. R. pažeidė ne vieną įstatyme jai nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, bendrovės dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad neperduoti ir dokumentai, kurie turėjo būti bendrovei vykdant veiklą jau apeliantės vadovavimo laikotarpiu), todėl ji negali būti laikoma apdairia, rūpestinga bei sąžininga bendrovės vadove. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „FINIENS“ bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Be to, byloje pateikta UAB „Konsauditas“ 2018 m. spalio 1 d. konsultacinė išvada Nr. 2018/10/01 patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remdamasis aptartais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
71. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas ir, nors iš dalies netinkamais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
72. Apeliantės (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo netenkinus, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos jai neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė