Civilinė byla Nr. e2A-937-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.4.3.11

 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

 bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ISTVESTAS nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „DIVINGAS“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje – E. I., E. S. (E. S.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) ISTVESTAS, bankroto administratore paskyrė UAB „DIVINGAS“, nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi BUAB ISTVESTAS pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas BUAB ISTVESTAS kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Nemokumo administratorė UAB „DIVINGAS“ prašė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktų ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindais. Nurodė, kad įmonės vadovas nevykdė (netinkamai vykdė) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, pirmiausia dėl to, jog neperdavė dokumentacijos ir turto nemokumo administratoriui per Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytą terminą. Be tokių dokumentų negalima nustatyti BUAB ISTVESTAS veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi liko nepateikti duomenys apie grynųjų pinigų likučius bendrovės kasoje bankroto dienai; nepateiktos kasos knygos už 2014-2018 m.; nepateikti banko išrašai už 2014-2018 m.; nesudarytas bendrovės darbuotojų sąrašas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis; neperduoti dokumentai, susiję su darbo santykiais už 2014-2018 m., tokie kaip darbo užmokesčio žiniaraščiai, tabeliai, darbuotojų asmens kortelės, darbo sutartys, įsakymai personalo klausimais ir kt.; nesudarytas bendrovės kreditorių sąrašas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis nurodant pateikiamų įsiskolinimų pagrindus, sudarytas kreditorių apyvartas; neperduoti visi 2014-2018 m. Pirkimo dokumentai ir pirkimo registrai bei Pardavimo dokumentai bei pardavimo registrai; neperduotos visos 2014-2018 m. veiklos sutartys; neperduotas bendrovės debitorių sąrašas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, kuriame turi būti pateikti detalūs duomenys; neperduotas bendrovės ilgalaikio turto sąrašas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis (turi būti – pavadinimas, kiekis, įsigijimo data, įsigijimo vertė ir likutinė vertė); neperduoti ilgalaikio turto žiniaraščiai, ilgalaikio turto nurašymo aktai už 2014-2018 m.; neperduotas bendrovės trumpalaikio turto sąrašas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis (turi būti pavadinimas, kiekis, balansinė vertė); neperduoti trumpalaikio turto nurašymo aktai už 2014-2018 m.; neperduota bendrovės finansinė atskaitomybė bankroto bylos įsiteisėjimo dienai; neperduoti Finansinės atskaitomybės dokumentai / 2014-2017 finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, patvirtintos finansinės ataskaitos; nesudaryta Pelno mokesčio deklaracija (PLN204 forma) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2018 m. balandžio 17 d.); nesudaryta Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (FR0573 forma) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos; nepateikti duomenis apie bendrovės ilgalaikio turto pirkimą per 3 praėjusius metus; nepateikti duomenys apie bendrovės trumpalaikio turto pirkimą per 3 praėjusius metus; nepateikti duomenys apie bendrovės ilgalaikio turto nurašymą per 3 praėjusius metus; nepateikti duomenys apie bendrovės pinigų srautus per 3 praėjusius metus. Dėl to negalima nustatyti BUAB ISTVESTAS veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovo pateikti dokumentai (atsargų sąrašas, kreditorių, debitorių sąrašas ir kt.), buvo „ištraukti“ iš apskaitos programos 2018 m. gegužės 7 d., po bankroto bylos iškėlimo, vadinasi dokumentai ir apskaitos programa buvo paslėpta arba sunaikinta tyčia. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Apskaitos idėjos“, administratorė kreipėsi į UAB „Apskaitos idėjos“ su prašymu suteikti nemokumo administratorei informaciją apie įmonės finansinę veiklą bei pateikti turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus, tame tarpe buhalterinės programos kopiją arba informuoti nemokumo administratorių apie bankrutuojančios įmonės dokumentų buvimo vietą, atsakymas raštu nėra gautas, o telefonu nurodyta, jog jokių buhalterinių dokumentų neturi, apskaitos programos negali perduoti, nes apskaita buvo vedama per BUAB ISTVESTAS serverį. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) duomenimis, BUAB ISTVESTAS priklauso trys Mokesčių mokėtojo kasos aparatai; o valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra duomenimis bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė PEUGEOT (Keleivinis automobilis (Universalas). Turtas iki šiol nėra perduotas, o buvusio įmonės vadovo perduota informacija apie bendrovės atsargas skiriasi nuo buhalteriniuose dokumentuose nurodomos vertės. Kiti įmonės turėti automobiliai, buvo parduodami ne rinkos kaina. Be to, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Pavyzdžiui, SIA ET Invest atliko 5 423,39 Eur mokėjimą BUAB ISTVESTAS naudai. 2017 m. birželio 28 d. BUAB ISTVESTAS išrašė pardavimo PVM sąskaitą faktūrą 50 846,79 Eur sumai, o 2017 m. birželio 30 d. BUAB ISTVESTAS išrašė SIA ET Invest Kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą 40 000 Eur sumai – pirkėjui pritaikė nuolaidą               40 000 Eur sumai nesant tam jokio pagrindo, t. y. šiai sumai atsisakė reikalavimo teisės ir tik      5 423,39 Eur suma iš 10 846,79 Eur buvo sumokėta, likusi suma sumokėta UAB „Autocpital“ naudai. Tai nuostolingas sandoris. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. BUAB ISTVESTAS veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Nors bendrovei buvo vykdomas restruktūrizavimo procesas ir bet kokie atsiskaitymai, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą, buvo apriboti, nepaisant to, BUAB ISTVESTAS vykdė atsiskaitymus su savo kreditoriais, taip pat buvo atliekamas netesybų mokėjimas. Nors dalies pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta, kad atsiskaitoma už prekes, tačiau iš surinktų duomenų nenustatyta, kad po restruktūrizavimo prekės buvo tiekiamos. BUAB ISTVESTAS mokėjo avansines palūkanas UAB „Artifact“, grąžindavo UAB „Artifact“ paskolą, buvusiam vadovui E. I. mokėjo avansinį darbo užmokestį. Operatyvaus patikrinimo pažyma 2016 m. birželio 10 d. Nr. (23.30-08) FR1042-5032 patvirtina, kad įmonė pažeidė nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Valstybinio socialinio fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) pažymoje nurodoma, kad skolos VSDFV sudarė 7 020,58 Eur. Skolos didėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo. Pagal bendrovės 2012?2016 m. II ketv. balansinius rodiklius BUAB ISTVESTAS 2016 m. birželio 30 d. turėjo turto 1 232 760 Eur, o 2018 m. vasario 28 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto tik 453 424 Eur sumai. Įmonės turėta 493 376,03 Eur lėšų suma galėjo būti pasisavinta. Pagal 2016 m. kovo 17 d. Kasos išlaidų orderį UAB „Artifact“ grynais pinigais suteikė BUAB ISTVESTAS naudai 132 001,07 Eur paskolą pagal 2016 m. kovo 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nebuvo perduota kasos knyga, nėra galimybės nustatyti, kaip minėtos lėšos buvo panaudotos. Administratorės manymu yra pagrindas vertinti, kad bendrovė prie bankroto privesta tyčia.

3.       Atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą buvęs vadovas E. I. prašė prašymo dėl tyčinio bankroto netenkinti. Sutiko, kad ne visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti, tačiau nurodė perdavęs esminius ir pačius svarbiausius įmonės apskaitos dokumentus. Turto balanse pusę sudaro nematerialus turtas ir materialus turtas, kuris dar skirstomas į ilgalaikį turtą bei trumpalaikį turtą, visas turto sąrašas buvo pateiktas administratoriui nurodyta kur yra saugomos visos įmonės atsargos. Administratoriui buvo žinomas turtas, jo buvimo vieta, įsipareigojimų dydžiai (kreditorių sąrašas), todėl teigti kad negalima nustatyti nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima. Administratorius teigia, kad nepateikti duomenys apie grynųjų pinigų likučius bendrovės kasoje bankroto dienai, tačiau administratoriui žinoma, kad nutraukus restruktūrizavimo bylą, kurią administravo jis pats, jokių operacijų nebuvo vykdoma, grynųjų pinigų operacijų po restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonėje nebuvo. Atitinkama situacija susiklostė ir su kitais, administratorės teigimu, neperduotais dokumentais. Suinteresuoto asmens teigimu, jis administratorei perdavė pakankamai įmonės dokumentų. Administratorei buvo perduotos       36 dėžės su bylomis, 34 puslapiai dokumentų, 5 aplankalai su bylomis, 2 paketai įvairių dokumentų bei kiti dokumentai. Administratorės žinioje buvo ir Restruktūrizavimo planas su visais dokumentais, todėl teiginys apie dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą visiškai nepagrįstas, buvo bendradarbiaujama su administratore, teikiama visa reikalinga informacija, pateiktas raštas dėl bankroto administratoriaus įsakymo Nr. 1 informacijos papildymo, kuriame paaiškinta, kad visi turimi bendrovės dokumentai administratoriui perduoti. Administratorei taip pat paaiškinta, kad vienas iš kasos aparatų buvo registruotas netinkamai, o kiti du yra beverčiai. Transporto priemonė buvo parduota, tačiau pirkėjas jos neregistravo savo vardu. Nepagrįstas ir teiginys, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, pvz., įmonės SIA ET Invest 40 000 Eur nuolaidos. BUAB ISTVESTAS stengėsi kaip įmanoma daugiau prekių esančių UAB Terminal LT sandėlyje parduoti – su tikslu mažinti sandėliavimo kaštus. 2017 m. balandį buvo rastas pirkėjas Latvijoje kuris pareiškė sutikimą nupirkti ne mažą kiekį nelikvidžių prekių, UAB Terminal LT sandėlio nuomos mokestis tiesiogiai priklausė nuo prekių kiekio. 2017 m. birželio 30 d. po prekių gavimo ir iškrovimo pirkėjo sandėlyje BUAB ISTVESTAS gavo pretenziją dėl prekių fizinės būklės bei pasiūlymą atsiimti prekės atgal, gautos nuotraukos kaip atrodo prekės – pažeistos pakuotės, pažeistos etiketės, balto vyno gamybos metai buvo prieš 4-5 metus, kas blogino jų savybės ir todėl reikėjo parduoti su nuolaida. Derybų metų buvo pasiektas kompromisas, kad SIA ET Invest nupirks prekes su 80 procentų nuolaida, dėl to, siekiant neapsiimti prekių grąžinimo bei mokėjimo už sandėliavimo paslaugas, buvo sutarta padaryti nuolaidą. Atsakovas mažino įmonės finansinę naštą, kadangi visi įmonės automobiliai buvo arba lizingo pagrindu arba veiklos nuomos pagrindu lizinguojamos bankuose (Swedbankas, AB, AB DNB bankas ir AB Šiaulių bankas) ir pardavinėjo tą turtą kuris nebuvo būtinas / reikalingas įmonės veiklai tęsti, ir tokiu būdu dengė finansinius įsipareigojimus kredito įstaigose gerindamas įmonės pinigų srautus. Nors administratorė teigia, kad atsiskaitant su kreditoriais buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, suinteresuoto asmens teigimu, VMI interesai pažeisti nebuvo, kadangi tuo laikotarpiu BUAB ISTVESTAS turėjo atsiskaitinėti su didžiausiu savo tiekėju ir sandėliu UAB Terminal LT.

4.       Atsiliepime suinteresuotas asmuo E. S. prašė tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl tyčinio bankroto. Nurodė, kad buvusio vadovo E. I. argumentai dėl BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo administratorės galimos atsakomybės yra nepagrįsti. BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo byloje restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, tad nekilo pagrindo BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo administratorei prižiūrėti restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų veiklos, susijusios su restruktūrizavimo plano vykdymu. Pritarė pareiškėjos argumentams dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kai buvo mokamos palūkanos ir atlikti kiti atsiskaitymai su kreditoriais nepaisant restruktūrizavimo bylos BUAB ISTVESTAS iškėlimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. nusprendė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčinių atmesti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Bendrovės bankroto byla iškelta 2018 m. rugsėjo 28 d., nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d., t. y. negaliojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra pareiškėjos tyčinio bankroto prašymo pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas, kurios taikytinos ir procesui.

5.2.                      Suinteresuotas asmuo E. I. paaiškino, kad bandant restruktūrizuoti įmonės veiklą ir išlaikyti įmonę gyvybingą vadovas realizuodavo broko sandėlį, tvarkė likučius, buvo atliekami nurašymai, tai patvirtina pateikti sandėlio aktai.

5.3.                      Dėl nemokumo administratorės nurodyto sandorio su Latvijos bendrove SIA ET Invest nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. BUAB ISTVESTAS išrašė šiai bendrovei pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitą faktūrą 50 846,79 Eur sumai. Administratorė nurodė, kad bendrovė nepagrįstai 2017 m. birželio 30 d. bendrovei SIA ET Invest išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 40 000 Eur sumai – pirkėjui pritaikė nuolaidą nesant tam jokio pagrindo, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog šie argumentai daugiau deklaratyvūs. E. I. paaiškinimais ir bendrovės SIA ET Invest 2022 m. kovo 25 d. raštu (atsakymu) nustatyta, kad Latvijos bendrovė pagal gautą komercinį pasiūlymą buvo nusprendusi įsigyti atsargų už minėtą sumą, tačiau kroviniui atvykus į Latviją ir įvertinusi krovinio būklę, nusprendė sandorio atsisakyti dėl prastos atsargų būklės: dėl to, kad produkcija buvo 4-5 m. ir senesnės datos po pagaminimo, nešvarios ir suplyšusios etiketės, didžioji dalis atsargų buvo skirtingų gamintojų buteliai, kurie turėjo būti atskiriami rankomis (beveik visas sunkvežimis), todėl pardavėjas BUAB ISTVESTAS buvo informuotas, jog prekės gautos, bet krovinį iškrauti atsisakoma. Rašte patvirtintas E. I. paaiškinimas, kad jam nuvykus pas pirkėją po derybų buvo susitarta dėl papildomos nuolaidos visoms prekėms, tada krovinys buvo priimtas. Iš UAB Terminal LT pateiktas į Latviją 2017 m. birželio 27 d. išvežtų prekių sąrašas, kur nurodyta 23 106 vienetai, iš jų – 240 vienetų iš broko sandėlio, tačiau šios aplinkybės nepaneigia vadovo nurodytų ir pirkėjo patvirtintų aplinkybių dėl nekondicinės prekių būklės, pagaminimo laikas lentelėje nėra nurodytas. Įvertinęs galimas prekių gabenimo atgal išlaidas, pakrovimo – iškrovimo, rūšiavimo išlaidas, sandėliavimo kainas (pavyzdžiui – sandėliavimo kainos matyti iš UAB Terminal LT bendrovei pateiktų sąskaitų: už 2017 m. gegužės mėn. 1 806 Eur be PVM, už 2017 m. rugpjūčio mėn. 1 718 Eur), vadovas priėmė sprendimą realizuoti šias prekes už mažesnę kainą, o ne grąžinti į sandėlį.

5.4.                      Iš VMI registrams bendrovės pateiktų Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų matyti, kad duomenis (forma FR0671) ir Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) bendrovė VMI teikė už laikotarpius iki 2016 m. spalio mėnesio pabaigos. UAB Terminal LT pateiktais duomenimis – Prekių apyvarta, taip pat patvirtina, kad prekių (alkoholinių gėrimų) užsakymai buvo vykdomi – prekės perkamos (nupirktos) iki 2016 m. lapkričio 21 d. (faktinė data), o 2017 m. prekių apyvarta jau nevyko, taip kaip administratorei ir nurodė E. I. Kaip matyti iš kreditorių pareiškimų bankroto byloje, bendrovės 6 011 Eur skola už prekes UAB „Grandtransa“ susidarė iki 2016 m. kovo mėn., 1 400 Eur skola už transportavimo paslaugas UAB „Solutus Logistics“ susidarė iki 2016 m. balandžio mėn., buvo atliekami daliniai mokėjimai; 14 587 Eur skola UAB „Starload“ už krovinių pervežimo paslaugas iki 2016 m. sausio prekės buvo perkamos iš AB „AS Avallone“, kuriai 343 470 Eur restruktūrizavimo metu patvirtintą skolą bendrovė buvo sumažinusi iki 320 235 Eur (prievolių šiai kreditorei vykdymas buvo užtikrintas sutartinio įkeitimo sandoriu).

5.5.                      Nemokumo administratorė nurodė, kad bendrovės skola VMI nuo 2016 m. balandžio     15 d. buvo 1 070 Eur, 2016 m. balandžio 24 d. – 99 785,18 Eur; VSDFV 2016 m. balandžio 18 d. bendrovės skola 7 020,58 Eur, tačiau bendrovės vadovas atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeisdamas reglamentuojamą atsiskaitymų tvarką. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2108-603/2021 2021 m. birželio 29 d. priimtu sprendimu už akių tenkino administratorės ieškinį ir pripažino niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kuriais buvo atlikti BUAB ISTVESTAS mokėjimo pavedimai atsakovei UAB ,,Artifact“: 1) 2016 m. gegužės 30 d. avansinis palūkanų mokėjimas už 2016 m. gegužės mėn. 545 Eur; 2) 2016 m. birželio 1 d. dalinis paskolos grąžinimas               12 200 Eur; 3) 2016 m. birželio 28 d. avansinis palūkanų mokėjimas už 2016 m. birželio ir liepos mėn. 2 670 Eur; 4) 2016 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimas 15 000 Eur;         5) 2016 m. gruodžio 8 d. klaidingai pervestų lėšų grąžinimas 9 720 Eur; 6) 2017 m. balandžio 18 d. palūkanų mokėjimas 1 500 Eur; 7) 2017 m. gegužės 3 d. palūkanų mokėjimas 2 500 Eur; 8) 2017 m. gegužės 16 d. palūkanų mokėjimas 980 Eur;                        9) 2017 m. gegužės 19 d. palūkanų mokėjimas 880 Eur bei taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Artifact“ ieškovei BUAB ISTVESTAS 45 695 Eur ir procesines palūkanas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teismas pagal pateiktus BUAB ISTVESTAS banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis nustatė, kad BUAB ISTVESTAS atliko nurodytus mokėjimus UAB „Artifact“ naudai – avansinius palūkanų mokėjimus, dalinį paskolos grąžinimą, palūkanų mokėjimus ir konstatavo, jog mokėjimai atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį ir ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį.

5.6.                      Šie pažeidimai nėra paneigti, be to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio   14 d. nutarimu buvo tenkintas pareiškėjos VMI pareiškimas ir už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (neužtikrinus CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo) padarymą teismas skyrė BUAB ISTVESTAS vadovui E. I. 724 Eur baudą (adm. byla Nr. A2.2.-10993-784/2016). Teismas konstatavo, kad patikrinus              2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. gegužės 6 d. piniginių lėšų judėjimą (2016 m. birželio 10 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma) nustatyta, jog E. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, šiais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus. E. I. teismo posėdžio metu pažeidimą pripažino, paaiškino, kad dalinai vykdydamas įsipareigojimus valstybei ir tiekėjams stengėsi, kad įmonės veikla nenutrūktų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, jog stengtasi, kad įmonės veikla nesustotų, vyksta restruktūrizavimo procesas, prisipažinimą pripažino lengvinančia aplinkybe.

5.7.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad nepaisant šių nustatytų pažeidimų, 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido bendrovei iš atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti visus bendrovės ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, bei nurodė, jog didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 50 000 Eur. Bendrovės vadovas E. I. nurodė, kad siekiant atsiskaitinėti su pagrindiniu bendrovės debitoriumi pagal paskolos sutartį, užtikrintą hipoteka, ar apmokant kitas kasdienius bendrovės ūkinės veiklos sąskaitas buvo stengiamasi šių teismo nustatytų ribų neperžengti ir nemokumo administratoriaus nurodyti kaip neteisėti mokėjimai 2016 m. gegužės mėnesį – 2017 m. birželio mėnesį ir buvo atliekami tokiu tikslu – išlaikyti įmonę gyvybingą. Teismo nutartis dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d.

5.8.                      Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, BUAB ISTVESTAS su nemokumo problemomis susidūrė 2016 m. antrame ketvirtyje, nuo 2016 m. gegužės mėnesio įmonė buvo restruktūrizuojama. Įvertinęs bylos duomenis, pateiktus sandorius ir atliktus mokėjimus, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė suinteresuoto asmens E. I., kaip bendrovės vadovo, sąmoningo blogo valdymo, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį ir priežastinio ryšio tarp minėto sąmoningo blogo valdymo ir kilusio nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo.

5.9.                      Teismas nesutiko su nemokumo administratorės argumentais, kad bendrovės vardu už    40 000 Eur mažesnę sumą nuo pradinės sandorio sumos parduotos nekondicinės prekės buvo parduotos ne bendrovės interesais. Taip pat teismas nesutiko su nemokumo administratorės argumentais dėl tyčinio bankroto dėl bendrovės automobilių pardavimo sandorių. Priešingai, teismas nustatė, kad veiklos nuomos pagrindu valdytos transporto priemonės buvo realizuotos automobilių savininkų – lizingo bendrovių, sutartys buvo nutrauktos siekiant atsisakyti papildomų įmonės išlaidų, o apskaitoje esanti (kaip nurodė vadovas – likusi neišregistruota) 20 metų senumo transporto priemonė PEUGEOT abejotinos vertės. Dėl kitų transporto priemonių pardavimo administratorius nurodo tik teorinę jų rinkos vertę. Tai, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi dėl įmonės restruktūrizavimo, atsisakė nereikalingų įmonės veikloje transporto priemonių, rodo suinteresuoto asmens siekį tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, gauti iš ūkinės veiklos pajamų ir išvengti bankroto. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo administratorius, leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo turėjo tikslą atkurti bendrovės mokumą, o ne sąmoningai ir kryptingai privesti bendrovę prie bankroto.

5.10.                      Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo ilgą laiką delsė perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą, nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis. Be to, kaip byloje patvirtina esantys rašytiniai įrodymai, nors ir pavėluotai, tačiau suinteresuotas asmuo E. I. perdavė esminius bendrovės dokumentus bankroto administratoriui, o nuo 2017 m. bendrovė veiklos jau nevykdė. Kaip nustatyta byloje, bendrovės sudaryta su UAB „Apskaitos idėjos“ apskaitos tvarkymo sutartis buvo nutraukta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., ši bendrovė nurodė, jog neturi išsaugojusi BUAB ISTVESTAS buhalterinės apskaitos duomenų bazės, duomenų bazė, kaip ir nurodė vadovas E. I., buvo saugoma atskirame BUAB ISTVESTAS serveryje. UAB „Apskaitos idėjos“ pagal sutartį teikusios apskaitos paslaugas bendrovei darydavo apskaitos duomenų atsargines kopijas, kurios buvo ištrintos bendradarbiavimą nutraukus. E. I. nurodė, kad BUAB ISTVESTAS archyviniai dokumentai pagal 2014 m. balandžio 8 d. sutartį buvo saugomi UAB „Docpartner“, 2018 m. gegužės 29 d. pranešimu nemokumo administratoriui buvo pasiūlyta dokumentus atsiimti. Dar 2016 m. gegužės mėnesį bendrovei esant restruktūrizuojamai vadovas E. I. suderino su restruktūrizavimo administratoriumi, su kuriuo bendrovė buvo pasirašiusi sutartį, E. S. ir dėl duomenų apie kreditorius, debitorius. Pelno nuostolio ataskaitą už 2015 m., darbo užmokesčio paskaičiavimo, balanso, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo, pardavimų pagal taškus, 2016 m. kovo 25 d. vadovas siuntė duomenis E. S. skolos 2016 m. kovo 22 d. pagal klientus ir intervalus, sutiktina, jog nemokumo administratorė dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei didelę dalį įmonės veiklos dokumentų turėjo bei žinojo kur dokumentai ir turtas saugomi ir bankroto bylos eigoje. UAB „Arituva“ į E. I. paklausimą 2022 m. sausio 19 d. el. laišku nurodė, jog BUAB ISTVESTAS įmonės veiklos dokumentai bei serveriai (kompiuteriai), kurie buvo laikomi BUAB ISTVESTAS nuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), buvo neišsaugoti ir buvo utilizuoti (laiku jų neatsiėmus). UAB „Apskaitos idėjos“ 2022 m. sausio 19 d. raštu nurodė, kad neturi išsaugojusi BUAB ISTVESTAS buhalterinės apskaitos duomenų bazės, duomenų bazė buvo saugoma atskirame BUAB ISTVESTAS serveryje. Liudytoja V. D. paliudijo, kad ji dirbo UAB „Apskaitos idėjos“ direktore, yra savininkė, turi aukštąjį finansinį išsilavinimą,  auditoriaus licenciją, ji buvo atsakinga už BUAB ISTVESTAS buhalteriją – ataskaitų suderinimą ir deklaracijų pateikimą VMI nuo įmonės veiklos pražios iki 2017 m. liepos mėn. Nurodė, kad pirkimo – pardavimo sąskaitas už prekes suvesdavo patys BUAB ISTVESTAS darbuotojai, o kartu jie jau suvesdavo duomenis už paslaugas, o už prekes tik patikrindavo ir pateikdavo deklaracijas. Buvusio mėnesio dokumentus grąžindavo bendrovei. Bankus ir kasą susivesdavo BUAB ISTVESTAS apskaitos darbuotojai, Kasos knyga buvo bendrovėje, apskaita įmonėje vyko buhalterine programa Finvalda, liudytoja turėjo prisijungimą prie bendrovės programos, patikrindavo ar teisingai suvestos sumos. Savo kompiuteriuose turėjo BUAB ISTVESTAS failą, kur buvo saugomi kai kurie dokumentai, pvz., ataskaitos yra likusios, socialinio draudimo ataskaitos likusios. Patvirtino, kad 1 proc. nuo apyvartos leidžiami atskaitymai – natūrali netektis nuo visų pajamų, ne tik nuo pardavimo pajamų, visos įmonės netektį turi – tai natūralus procesas, visos įmonės ją turi. Broko sandėlis teoriškai tiesiogiai nėra netektis, tiesiog prekės gali būti realizuojamos mažesne kaina. Apskaitoje trūkstamas prekes – jei tikrinant nustato – arba užpajamuoja trūkstamas, arba nurašo, tai nėra natūrali netektis, nuo to pajamų mokestis nepriklauso. Iš Girtekos būdavo reiškiamos pretenzijos – BUAB ISTVESTAS išrašydavo sąskaitas už trūkumus, o Girteka apmokėdavo, tikrai tai prisimena. Su Girteka buvo didžiausios bendrovės apyvartos. Tuo metu apskaita vykdoma buvo teisingai, pagal įstatymus, įmonė savo iniciatyva darydavo auditus.

5.11.                      Teismas sutiko su nemokumo administratorės argumentu, kad vadovas buvo atsakingas už serveryje esančių buhalterinių duomenų išsaugojimą ir jų perdavimą administratoriui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tačiau nesutiko su argumentu, kad nepateikta bendrovės dokumentų dalis sudaro kritinę masę, dėl kurios negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nėra nustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar iš esmės netinkamai ar kad būtų buvęs konstatuotas mokesčių vengimas.

5.12.                      Tai, kad nemokumo administratorei nebuvo perduotas tam tikras materialusis turtas, nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, t. y. nenustačius valdymo organo siekio pabloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir taip apriboti kreditorių galimybes, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teismas, nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo, neturi pagrindo pripažinti BUAB ISTVESTAS bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies pagrindu.

5.13.                      Taigi, teismo vertinimu, kuris susiformavo išanalizavus bylos įrodymų visetą, bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo nemokumo atsiradimo momento 2016 m. pirmoje pusėje iki bankroto bylos bendrovei 2018 m. balandžio 4 d. iškėlimo, vadovas E. I. stengėsi išlaikyti įmonę gyvybingą, mokėjimus atliko ne vienam kuriam išskirtam kreditoriui, bet ir kreditorei prekių tiekėjams, hipotekos kreditorei, paslaugas bendrovei teikusioms įmonėms. Darytina išvada, kad sprendimas tęsti bendrovės veiklą, nors ir supratus, jog restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, nelaikytinas tyčinio bankroto atsiradimo priežastimi, o patenka į verslo riziką. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įmonės veikla tyčia buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Byloje taip pat nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nors tokį buvus konstatuoti aplinkybių pakanka) yra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar esminiu pablogėjimu. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens E. I. argumentais, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2108-603/2021 negaliojančiais pripažinti ieškovo BUAB ISTVESTAS mokėjimai dėl 45 695 Eur sumos, negalėjo sąlygoti bendrovės bankroto. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumu ar esminiu jos finansinės būklės pablogėjimu.

5.14.                      Byloje taip pat negali būti taikomas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, pagal kurį preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kadangi pagal pateiktus duomenis darbuotojams darbo užmokestis nebuvo išmokėtas už vieną mėnesį.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

6.       Apeliaciniame skunde pareiškėja BUAB ISTVESTAS, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „DIVINGAS“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, pripažinti BUAB ISTVESTAS bankrotą tyčiniu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratorės argumentu, jog nepateikta bendrovės dokumentų dalis sudaro kritinę masę, dėl kurios negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes teismas teigdamas apie bendrovės dokumentų dalį nedetalizavo ir nepasisakė, kokių dokumentų turėtų būti pakankama ir kurie dokumentai iš jų yra pateikti. Bendro pobūdžio frazės nesudaro pagrindo manyti, kad teismas tinkamai išnagrinėjo šį tyčinio bankroto požymius atitinkantį kriterijų, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlęs bankroto bylą nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB ISTVESTAS vadovui E. I. perduoti nemokumo administratorei UAB „DIVINGAS“ bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus bendrovės dokumentus, tačiau 2018 m. birželio 22 d. nemokumo administratorė pati perėmė BUAB ISTVESTAS dalį dokumentų iš UAB „Docpartner“, kuriuos turėjo šį įmonė, tačiau tai buvo pakankamai seni BUAB ISTVESTAS dokumentai, t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m.

6.2.                      Svarbu atkreipti dėmesį, kad finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui buvęs vadovas nėra pateikęs už 2015, 2016 ir 2017 metus, tokie dokumentai nėra pateikti ir nemokumo administratorei. Tačiau iš Restruktūrizavimo plano matyti, kad BUAB ISTVESTAS pardavimo pajamos už 2014 metus sudarė 3 808 085 Eur, pardavimo sąnaudos 2 616 295 Eur, pardavimo pajamos už 2015 metus sudarė 2 840 105 Eur, pardavimo sąnaudos 2 320 544 Eur, pardavimo pajamos 2016 m. birželio 30 d. sudarė 894 342 Eur, pardavimo sąnaudos 833 317 Eur. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB ISTVESTAS dokumentai už 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2018 metus turėjo būti didelės apimties ir negalėjo sudaryti tik keliasdešimtis dokumentų. Jau vien ši aplinkybė sudarė pagrindą teigti, kad buvęs vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas pateikė bendrovės dokumentų dalį, kuri sudaro kritinę masę ir dėl kurios galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Jeigu įmonės vadovas būtų pateikęs dokumentus ir jų masė būtų pakankama nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tai 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismas nebūtų jam                         skyręs 500 Eur baudos. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų, jog prezumpcija buvo E. I. paneigta, o tik apsiribota bendra fraze, kad teismas nesutinka su argumentu, jog nepateikta bendrovės dokumentų dalis sudaro kritinę masę, dėl kurios negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvęs vadovas E. I. nepateikė dokumentų, kurie savo turiniu ir jos apimtimi nemokumo administratorei nesudaro galimybės nustatyti BUAB ISTVESTAS veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6.3.                      E. I. bylos nagrinėjimo metu, tiek 2021 m. lapkričio 22 d., tiek 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad nemokumo administratorės prašomus pateikti duomenis įmonė turėjo, tačiau dokumentai, turtas, baldai, šaldytuvas ir serveris su apskaitos duomenimis buvo išvežti į sandėlį, o prieš 6 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, sandėlio savininkas turtą, dokumentus, serverį utilizavo. Įmonės turto ir serverio su apskaitos duomenimis nusavinimas ir utilizavimas (sunaikinimas) buvo atliktas E. I. nurodymu / sutikimu, nors jis ir galėjo juos išsaugoti. Taigi, jis kaip buvęs įmonės vadovas, ir, žinodamas apie pareigą išsaugoti įmonės dokumentus, taip pat ir apskaitos dokumentus bei perduoti juos nemokumo administratorei, priėmė sprendimą ir leido juos sunaikinti 2017 metais vasarą ar rudenį. Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad byloje pateikti buvusio vadovo dokumentai yra ištraukti iš apskaitos programos jau po bankroto bylos iškėlimo. Kas aiškiai rodo jo parodymų nesuderinamumą. Apskaitos dokumentų neperdavimas yra savarankiškas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dokumentai buvo nebuvo perduoti, o tyčia E. I. nurodymu sunaikinti, nepagrįstai atsisakė pripažinti bankrotą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, turi panaikinti nepagrįstą ir neteisėta teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ir pripažinti bankrotą tyčiniu.

6.4.                      Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tai, jog bankroto administratorei nebuvo perduotas tam tikras materialusis turtas, nenustačius, kad toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, t. y. nenustačius valdymo organo siekio pabloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir taip apriboti kreditorių galimybes, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Nemokumo administratorė visiškai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neįrodyta, kad toks turtas egzistavo.

6.5.                      Pirma, pats buvęs BUAB ISTVESTAS vadovas E. I. pateikė nemokumo administratorei ilgalaikio turto sąrašą (žiniaraštį), tačiau paties turto neperdavė. Antra, pats buvęs vadovas E. I. nurodė, kad dokumentai, turtas, baldai, šaldytuvas ir serveris ir kt. buvo išvežti į sandėlį, o 6 mėn. iki bankroto įsiteisėjimo savininkas turtą, dokumentus, serverį utilizavo. Trečia, dėl buvusio vadovo E. I. kaltės neperduodant nemokumo administratorei dokumentų nemokumo administratorė negali patikrinti ar teisingai ir ar visas įmonės turtas buvo apskaitytas balanse.

6.6.                      Teismas netinkamai vertino ir įmonės turto – atsargų neperdavimo aplinkybes. Buvęs įmonės vadovas E. I. pateikė balansą 2018 m. vasario 28 d., kur buvo nurodyta, jog atsargų vertė yra 138 331 Eur. Pagal pateiktą atsargų (alkoholinių gėrimų) sąrašą, buvo nustatyta, kad atsargų vertė yra 81 971,68 Eur, o kiekis 25 299 vnt. Buvęs bendrovės vadovas E. I. nurodė, kad visos atsargos yra akciziniame sandėlyje UAB Terminal Lt. Iš UAB Terminal Lt pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad prekių kiekis yra 22 167 vnt., t. y virš 3 000 vnt. mažesnis negu nurodė buvęs vadovas esant akciziniame sandėlyje.

6.7.                      Pirmosios instancijos teismas pareiškime nurodytus įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius laikė sudarytais įmonės interesais ir įmonės naudai, tačiau savo išvadas grindė iš esmės suinteresuotos asmens E. I. parodymais ir abejotino patikimumo rašytiniais įrodymais.

6.8.                      Byloje buvo analizuojamas prekių pardavimo sandoris Latvijos bendrovei. Pažymėjo, bylos nagrinėjimo metu po liudytojų apklausos (t. y. G. Č. (vadovas UAB „VIA 3L LT“ (buvęs pavadinimas UAB Terminal LT) buvo kreiptasi į UAB „VIA 3L LT“ ir gauti duomenys iš minėtos įmonės patvirtino, jog Latvijos bendrovei SIA ET Invest iš viso buvo parduota 23 106 vnt. įvairių prekių, o pagal UAB „VIA 3L LT“ pateiktus duomenis tik 240 vnt. prekių buvo iš „broko“ sandėlio, t. y. tik 1 proc. visų 2017 m. birželio 28 d. išvežtų prekių Latvijos bendrovei buvo iš „broko“ sandėlio. Šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui, jie yra pagrįstai UAB „VIA 3L LT“, įmonės teikusios BUAB ISTVESTAS sandėliavimo ir logistikos paslaugas duomenimis, todėl abejoti tokiais rašytiniais įrodymai nebuvo pagrindo.

6.9.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dalyje, kurioje nebuvo konstatuota, kad įmonės atsiskaitymai buvo vykdomi nepažeidžiant eiliškumo (pagal CK 6.9301 straipsnį).

6.10.                      Tai, kad įmonės veikla buvo organizuojama tokiu būdu, patvirtina aplinkybė, jog viena sandorių grupių Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2108-603/2021 buvo pripažinti niekiniais. Be to, byloje buvo pateikta susisteminta informacija, kad nepaisant to, jog buvo iškelta restruktūrizavimo byla, BUAB ISTVESTAS vykdė atsiskaitymus su savo kreditoriais, taip pat buvo atliekamas netesybų mokėjimas tuo pažeidžiant ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nors dalies pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta, jog atsiskaitoma tariamai už prekes, tačiau iš surinktų duomenų nebuvo nustatyta, kad po restruktūrizavimo iš minėtų įmonių buvo tiekiamos kokios nors prekės. Be to, nepaisant, kad buvo iškelta restruktūrizavimo byla, BUAB ISTVESTAS mokėjo avansines palūkanas UAB „Artifact“, grąžindavo UAB „Artifact“ paskolą, buvusiam vadovui E. I. mokėjo avansinį darbo užmokestį. Bendra BUAB ISTVESTAS neteisėtai pažeidžiat imperatyvias įstatymo normas iškėlus restruktūrizavimo byla išmokėta suma sudaro 227 644,01 Eur.

6.11.                      Byloje buvo analizuojama dar viena aplinkybė, kuri pagrįstai leidžia teigti, kad BUAB ISTVESTAS veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Nemokumo administratorė remdamasi VĮ Regitra duomenimis nustatė, kad iškeliant restruktūrizavimo bylą ir nepatvirtinus plano bei neturint teismo leidimo buvo parduodamos transporto priemonės, kas taip pat sudaro pagrindą vertinti, jog buvo pažeista ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyvi norma. Duomenys, patvirtinantys nemokumo administratoriaus poziciją, kad BUAB ISTVESTAS veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos yra susijusios ir su transporto priemonių pardavimų, be kita ko ir susijusiems asmenims.

6.12.                      Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos pateikiamos transporto priemonių kainos yra tik teorinės. Duomenys buvo gauti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ duomenų bazių, kurios teikia informaciją apie vidutines rinkos kainas, nes atlikti individualų vertinimo nebuvo galimybės nesant perduotai transporto priemonei. VšĮ „Emprekis“ duomenis yra patikimi ir teismų praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1273-221/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020). Kadangi suinteresuoti asmenys nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitokią ginčo transporto priemonės tuometinę rinkos vertę, nėra pagrindo nesivadovauti VšĮ „Emprekis“ duomenis. E. I. nurodė, kad transporto priemonės buvo parduotos jo brolio (A. I.) įmonei, o šiuo metu jis pats yra bendrovės UAB „Produktų vystymo sprendimai“ vadovas.

6.13.                      Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo tenkintas pareiškėjos VMI pareiškimas ir už ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismas skyrė BUAB ISTVESTAS vadovui E. I. 724 Eur baudą (adm. byla Nr. A2.2.-10993-784/2016). Šioje byloje mokėjimų vykdymas pažeidžiant eiliškumą yra konstatuotas.

6.14.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vien aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo ilgą laiką delsė perduoti bankroto administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu tuo pagrindu, kad įmonėje buvo netinkamai arba apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Šioje dalyje su teismo sprendimu apeliantė taip pat nesutinka. Minėta, kad buvęs vadovas E. I. neįvykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sąmoningai blogino bendrovės finansinę padėtį, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, galimai jų neišsaugojęs, dėl ko nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Nesant kasos knygos neįmanoma identifikuoti kur buvo panaudoti pinigai, gauti iš UAB „Artifact“ kaip paskola.

7.       Atsiliepime į pareiškėjos BUAB ISTVESTAS, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „DIVINGAS“, apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantės skundo argumentai dėl dokumentų neperdavimo yra nepagrįsti. Tiek perduoti bendrovės pirminiai dokumentai, tiek išvestiniai administratorės turimi dokumentai, tiek kita byloje esanti medžiaga (rašytiniai įrodymai) patvirtina, kad, nepaisant dalies dokumentų trūkumų, administratorė gali objektyviai nustatyti 1) tikrąsias bendrovės nemokumo (bankroto) priežastis ir 2) visas reikšmingas aplinkybes apie bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Bendrovė aktyvią ūkinę komercinę veiklą vykdė iki 2017 m., vėliau, nutraukus restruktūrizavimo bylą, bendrovės veikla faktiškai buvo nevykdoma ir keliama bankroto byla. Taigi, esminiai dokumentai, būtini vertinti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, apima laikotarpį nuo 2009 m. iki 2017 m., o dalį laikotarpio (nuo      2016 m. gegužės 23 d.), už kurį tariamai trūksta dokumentų, bendrovės veiklą prižiūrėjo ir bendrovės vardu turėjo teisę veikti tas pats administratorius, kuris buvo paskirtas administratoriumi ir restruktūrizavimo byloje. Pažymėjo, kad administratorė neginčija fakto, jog yra perėmusi visus dokumentus iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo byloje tuometinis administratorius E. S. parengtą restruktūrizavimo planą įvertino teigiamai, suinteresuotas asmuo suderino su administratoriumi duomenis apie bendrovės kreditorius, debitorius, pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 m., darbo užmokesčio paskaičiavimo, balanso, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo dokumentus, pardavimų pagal taškus sąrašus. Galimas dokumentų trūkumas nedaro įtakos nustatant bendrovės veiklą, jos kapitalo, turto, įsipareigojimų ir jų struktūrą, ir kuris susidarė bendrovei nutraukus veiklą ir bendrovės patalpų nuomotojui UAB „Arituva“ utilizavus nuomotose patalpose laikytą apskaitos serverį bei dalį dokumentų.

7.2.                      Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad bendrovė su mokumo problemomis susidūrė suėjus terminui vykdyti bendrovės kreditorių ir tiekėjų AS Avallone, kreditorinio reikalavimo suma 398 001 Eur, ir OU Kookos Invest, kreditorinio reikalavimo suma 411 000 Eur, ilgalaikius įsipareigojimus. Finansinius sunkumus taip pat nulėmė ir bendrovės partnerių UAB „Fair 1 trade“ bei UAB „Globus distributors“ iškeltos bankroto bylos. UAB „Globus distributors“ nesumokėjo bendrovei teismų sprendimais priteistos                                 331 619,68 Eur sumos, kas sudarė 83 proc. nuo visų bendrovės gautinų sumų. Bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų, kurias galėtų naudoti atsiskaitymui su didžiaisiais kreditoriais (finansuotojais). Bendrovės hipotekos kreditoriui UAB „Artifact“ įkeitimo sandoriu buvo įkeistos visos bendrovės atsargos (apyvartoje esančios prekės), kurių vertė šalių susitarimu buvo 600 000 Eur. Šis turtas hipotekos kreditoriui OU Kookos Invest buvo įkeistas paskesnio (antrinio) sutartinio įkeitimo sandoriu tai pačiai vertei. Kaip matyti, finansinių sunkumų pradžioje bendrovės įsiskolinimas darbuotojams sudarė 1,29 proc., skola VSDFV ir VMI sudarė 10,33 proc. nuo visų bendrovės įsipareigojimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė nei darbuotojams, nei valstybės biudžetui nemokumo kilimo dieną reikšmingų skolų neturėjo, o pagrindiniai įsipareigojimai buvo kilę didžiausiems bendrovės partneriams (finansuotojams). Suinteresuotas asmuo, 2016 m. inicijavęs restruktūrizavimo bylą, siekė šiuos įsipareigojimus restruktūrizuoti (pertvarkyti), optimizuoti bendrovės veiklą, bei tokiu būdu atgaivinti bendrovės mokumą.

7.3.                      Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su nemokumo administratorės teiginiais, kad pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu atsiranda ir dėl to, jog buvęs vadovas neperdavė 2018 m. vasario 28 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyto bendrovės ilgalaikio turto, taip pat dalies trumpalaikio turto – bendrovės atsargų (apyvartoje buvusių prekių – alkoholinių gėrimų butelių).

7.4.                      Iš ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudarė 693 Eur likutinės vertės nematerialus ilgalaikis turtas (programinės licencijos ir pan.), 71,62 Eur likutinės vertės kompiuterinė įranga ir 1 969,10 Eur likutinės vertės baldai. Visas turtas, matyti, buvo įsigytas 2009-2015 m. bei naudotas bendrovės veikloje, todėl akivaizdu, kad 2018 m. jau buvo mažiausiai tris metus nudėvėtas ir jo reali rinkos vertė yra niekinė (tai patvirtina atskirų turto vienetų likutinė vertė, daugiausia sudaranti 0,29 Eur, arba vos viršijanti 100 Eur). Vertingiausią bendrovės ilgalaikį turtą sudarė 545,45 Eur likutinės vertės saugojimo spinta. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šis turtas, bendrovei nutraukus ūkinę veiklą, buvo laikytas sandėlyje, kurio savininkas turtą utilizavo tam, kad būtų atlaisvintos bendrovės nuomotos patalpos. Administratorė iš VĮ Regitra duomenų taip pat nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo metu bendrovei priklausė 1998 m. gamybos (20 metų senumo) automobilis Peugeot 406. Tačiau tai, kad bendrovė nurodyto automobilio neturi ir 2018 m. neturėjo patvirtina vien 2016 m. rengtas bendrovės restruktūrizavimo planas, kuriame šis turtas nėra įvardintas, o administratoriaus planas įvertintas teigiamai.

7.5.                      Dėl galimai neperduotų atsargų suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad bendrovės trumpalaikis turtas (atsargos) yra specifinis tiek dėl jo fizinių savybių – dūžtantis, greitai gendantis ir pan., tiek dėl teisinio režimo – gali (galėjo) būti sandėliuojamas tik specialiame akciziniame sandėlyje. Bendrovė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto (sandėlių) neturėjo, todėl šį turtą (alkoholinių gėrimų butelius) sandėliavo UAB „Girteka“ (vėliau pavadinimas keistas į UAB Terminal LT bei šiuo metu UAB „VIA 3L LT“) sandėliuose 2009 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. AS-09-004 pagrindu. Pagal šios sutarties nuostatas, bendrovės prekes priimdavo, apskaitydavo, inventorizuodavo UAB „Girteka“, su kuria, kaip matyti iš byloje esančio susirašinėjimo (el. laiškų), ne kartą buvo kilę nesutarimai dėl tikrojo turto kiekio, vertės, inventorizavimo aplinkybių, nuostolių kompensavimo ir pan. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad administratorė perėmė visas akciziniame sandėlyje buvusias bendrovės atsargas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne pati bendrovė vykdė prekių apskaitą, o tą darė prekes sandėliavusi UAB „Girteka“. Po bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo nedelsiant informavo administratorę apie tai, kad visos bendrovės turimos atsargos (prekės)        2009 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra saugomos UAB Terminal LT akciziniame sandėlyje. Šios atsargos UAB Terminal LT duomenimis sudarė                              22 167 vienetus, kurių dalis nurodyta broko sandėlyje. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. UAB Terminal LT atliko bendrovės atsargų inventorizaciją, po kurios bendrovė pateikė 9 944 Eur dydžio pretenziją UAB Terminal LT dėl galimo netinkamo prekių sandėliavimo (dūžio, netekimo). Suinteresuotas asmuo neturėjo jokios praktinės galimybės pats iš akcizinio sandėlio perimti ar savarankiškai sandėliuoti 3 132 vnt. prekių.

7.6.                      Dėl sandorio, sudaryto su SIA ET Invest, suinteresuotas asmuo nurodė, kad Latvijos įmonės SIA ET Invest liudijimas patvirtina, jog 2017 m. birželio 30 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymą lėmė SIA ET Invest parduotų prekių būklė – parduotos prekės buvo 4-5 metų senumo, nešvarios, suplėšytomis etiketėmis ir pan. Latvijos įmonė patvirtina, kad, gavusi prekes Latvijoje, apskritai atsisakė jas iškrauti ir tik po asmeninių abipusių derybų su suinteresuotu asmeniu ir sulygtos nuolaidos SIA ET Invest sutiko priimti krovinį. Ši nuolaida įforminta bendrovei išrašant 2017 m. birželio 30 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą. Realizuojant šias prekes buvo siekiama ne tik gauti bendrovei reikalingų apyvartinių lėšų, mažinti nelikvidžių atsargų kiekį, tačiau taip pat išvengti didelių tokių prekių sandėliavimo kaštų.

7.7.                      Administratorė apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes dėl bendrovės turto realizavimo, atliktų mokėjimų ir kt. bendrovės restruktūrizavimo proceso metu, kuriomis rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad visos šios aplinkybės (administratorės nurodyti mokėjimai, transporto priemonių pardavimas) vyko bendrovės restruktūrizavimo proceso metu, t. y. tuo metu, kai bendrovės veikla buvo prižiūrima teismo paskirto profesionalaus konsultanto – restruktūrizavimo administratoriaus E. S., kuris be kita ko gavo atlyginimą už savo teikiamas paslaugas (konsultacijas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi bendrovei nustatė 50 000 Eur / mėn. leistinų mokėjimų limitą, kurio bendrovė neviršijo. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 iki 2017 m. balandžio 19 d. (faktiškai bendrovės restruktūrizavimo metu) bendrovė UAB „Globus distributors“ pardavė prekių bei išrašė sąskaitų už bendrą 726 005,34 Eur sumą, o gavo tik 446 229,95 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimu bendrovei iš UAB ,,Globus Distributors“ priteista 279 775,39 Eur skola bei palūkanos.

7.8.                      Nemokumo administratorė taip pat teigia, kad suinteresuotas asmuo nuostolingai pardavė bendrovės turimas transporto priemones. Dėl automobilių lizingo ar veiklos nuomos sutarčių ir dėl jų nutraukimo pažymėjo, kad net ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovė privalėjo vykdyti tiek lizingo sutarties, tiek veiklos nuomos sąlygas, sudarytas tarp Luminor Bank AS (lizingo bendrovės) bei bendrovės. Tai, kad bendrovė nutraukė lizingo ir veiklos nuomos sutartis bei grąžino turtą lizingo davėjui negali būti vertinama kaip aiškiai nepagrįstas ar nuostolingas bendrovei sandoris. Restruktūrizavimo proceso metu bendrovė sprendė, kad tęsti tokias sutartis bus naudinga, todėl, siekdama mažinti veiklos sąnaudas, tokias sutartis nutraukė. Tolimesnį automobilių realizavimą jau vykdė lizingo bendrovė ir nei suinteresuotas asmuo, nei bendrovė neturėjo ir negalėjo turėti įtakos dėl tokių automobilių realizavimo sąlygų ir kainų.

7.9.                      Nemokumo administratorės teigimu, atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą. Kaip matyti iš administratorės pateiktos lentelės, absoliuti dauguma bendrovės atliktų mokėjimų, kurie formaliai neatitiko CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, buvo atlikti bendrovės prekių tiekėjams, tokiu būdu siekiant užtikrinti bendrovės gyvybingumą: Bodegas Finca la Estacada, S.L. (6 408,90 Eur), CONTARINI Vini e Spumanti S.r.l. (3 480,24 Eur), Champagne Louis De Sacy              (7 950,63 Eur), ORION WINES S.r.l. (12 726,60 Eur), TxB International Fine Wines GmbH (10 710,00 Eur) ir daugybė kt. Kiti mokėjimai – būtini siekiant užtikrinti kasdieną būtiną bendrovės veiklą: ADB „Gjensidige“, UAB „Artifacat“ (minėta, kredito įsipareigojimai), UAB „Sanitex“, Compensa Vienna Insurance Group UADB ir kt.

7.10.                      Nors nemokumo administratorės teigimu bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tyčia tvarkoma aplaidžiai ir siekiama nuslėpti įmonės informaciją, suinteresuotas asmuo su tokia argumentacija nesutinka. Teigia, kad nagrinėjamu atveju dokumentų neperdavimas negali būti traktuojamas kaip sąmoningas, nuoseklus ir kryptingas blogas įmonės valdymas, tiesiogiai lėmęs įmonės nemokumą arba tolesnį nemokios įmonės padėties pabloginimą. Nemokumo administratorė yra šališka ir galimai siekia sukelti interesų konfliktą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK               320 straipsnio 2 dalis).

9.       Pagal ĮBĮ klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra išnagrinėjamas priimant nutartį (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), o ne priimant procesinį dokumentą – sprendimą kaip padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad išnagrinėjus bylą dėl bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, skundams nagrinėti taikomos taisyklės, numatančios atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarką. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. 

Bylai reikšmingos aplinkybės

11.       Byloje nustatyta, kad BUAB ISTVESTAS buvo įsteigta 2009 m. sausio 28 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. vasario 2 d., bendrovės direktoriumi nuo 2009 m. sausio 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo E. I., bendrovės akcininkai buvo E. I. ir AS Avallone, kuriems priklausė po 6 000 vnt. paprastųjų vardinių (50 proc.) akcijų, įstatinį kapitalą sudarė 1 200 000 Lt arba 347 544 Eur. 2017 m. lapkričio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu E. I. buvo paskirtas nuo 2017 m. lapkričio 30 d. atstovauti įmonę neatlygintinai. Bendrovė vykdė licencijuojamą didmeninę ir mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais.

12.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės    23 d. iškėlė BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo bylą, nustatė 6 mėn. terminą parengti ir pateikti teismui tvirtinti BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo planą. 2016 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimas nepatvirtino bendrovės restruktūrizavimo plano, todėl restruktūrizavimo administratorius E. S. teismui pateikė prašymą nutraukti BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino restruktūrizavimo administratoriaus prašymą ir BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo bylą nutraukė, teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 13 d. (civ. byla Nr. B2-2604-562/2017).

13.       BUAB ISTVESTAS kreditorių susirinkimo 2017 m. liepos 28 d. sprendimu buvo nuspręsta bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreditorių sprendimas pripažintas neteisėtu ir BUAB ISTVESTAS bankroto procesas ne teismo tvarka buvo nutrauktas (civilinė byla Nr. 2-5188-794/2017).

14.       2018 m. kovo 7 d. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi UAB „Globus Distributor“, nurodydama, jog bendrovė yra skolinga 213 643,42 Eur ir prašydama iškelti bendrovei bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi BUAB ISTVESTAS buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Divingas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. balandžio 17 d.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą ir BUAB ISTVESTAS buvusiam vadovui E. I. skyrė 500 Eur baudą už      2018 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą, t. y. už viso turto bei visų įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratorei.

16.       BUAB ISTVESTAS įsiskolinimas VSDVF biudžetui susidarė nuo 2016 m. 2 ketvirčio.                     2018 m. kovo 19 d. duomenimis skola Fondo biudžetui sudarė 22 808,38 Eur, iš kurių                      22 656,25 Eur VSD įmokų ir 1 852,13 Eur delspinigių. Paskutinį kartą iš bendrovės sąskaitų dalis ankstesnio laikotarpio skolos – 1 894,92 Eur debeto mokėjimo nurodymais buvo nurašyta 2018 m. kovo 15 d., daugiau lėšų įsiskolinimui padengti gauta nebuvo. VSDFV registro duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nebuvo, 2017 m. birželio 22 d. buvo atleisti paskutiniai įmonės darbuotojai ir naujų darbuotojų nepriimta. Bankroto byloje esančiais BUAB ISTVESTAS darbo užmokesčio žiniaraščių duomenimis bankroto bylos iškėlimo metu buvo susidariusi daugiau kaip 14 000 Eur bendrovės skola darbuotojams už 2016 m. gegužės mėnesį ir už 2017 m. gegužės mėnesį (darbo užmokestis arba kompensacija už nepanaudotas atostogas). 

17.       Pagal VMI apskaitomas prievoles bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės skola valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 115 959 Eur.

18.       VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė registruoto nekilnojamo turto neturėjo, VĮ Regitra duomenimis bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės vardu buvo įregistruota viena transporto priemonė 1998 m. gamybos, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Bendrovės vadovas paaiškino, kad ši priemonė buvo seniai parduota, tik įgijėjo liko neįregistruota. BUAB ISTVESTAS turtas 2017 m. liepos 12 d. balanso duomenimis sudarė 775 419,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 372 164,00 Eur, iš kurių visa suma buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal 2017 m. liepos    12 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynasis nuostolis sudarė – 125 786 Eur.

19.       Luminor Bank AS suteiktoje informacijoje nurodyta, kad su banku BUAB ISTVESTAS  buvo sudariusi 4 finansinio lizingo ir veiklos nuomos sutartis: 1) (duomenys neskelbtini) dėl BMW 32i perdavimo naudotis ir valdyti; 2) (duomenys neskelbtini) dėl dviejų transporto priemonių HYUNDAI NEW i20 perdavimo naudotis ir valdyti; 3) (duomenys neskelbtini) dėl dviejų transporto priemonių Nissan qashqai perdavimo naudotis ir valdyti; 4) (duomenys neskelbtini) dėl BMW 525d xdrive perdavimo naudotis ir valdyti. Transporto priemonių BMW pagal pirmąją sutartį ir pagal ketvirtąją sutartį nuosavybės teisė 2016 m. kovo 29 d. buvo perleista BUAB ISTVESTAS, antroji ir trečioji sutartys 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. kovo 30 d. Susitarimais dėl veiklos nuomos sutarties nutraukimo (Susitarimus į bylą pateikė E. I.) buvo nutrauktos, turtas grąžintas nuomotojui ir turtas jo realizuotas.

20.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2011 m. sausio 2 d. BUAB ISTVESTAS buvo sudariusi paskolos sutartį su paskolos davėju M. P. dėl 300 000 Eur paskolos, 2016 m. kovo 17 d. priede prie paskolos nurodyta, jog paskolos suma su delspinigiais tuo metu sudarė 411 000 Eur, skolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2016 m. kovo 31 d., prievolių vykdymas pagal sutartį buvo užtikrintas sutartiniu skolininko turto (atsargų) įkeitimu. Ši skolininkės prievolė su jos vykdymo užtikrinimu vėliau buvo perleista OU Kookos Invest. Be to, 2015 m. gruodžio 17 d., BUAB ISTVESTAS taip pat buvo sudariusi paskolos sutartį su AB Šiaulių banku – Kredito su portfeline garantija sutartis dėl 170 000 Eur kredito, kuris pagal grąžinimo grafiką turėjo būti grąžintas dalimis iki 2018 m. birželio 15 d. 2016 m. kovo 17 su banku buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinio kreditoriaus AB Šiaulių banko reikalavimo teises į skolininką BUAB ISTVESTAS perėmė naujasis kreditorius UAB „Artifact“. Skolininkės prievolės iš šios sutarties taip pat buvo užtikrintos skolininkės turto įkeitimu – sutartine bendrovės esamų ir būsimų atsargų bei lėšų sąskaitose hipoteka. 2017 m. gegužės 30 d. ir               2017 m. birželio 13 d. dėl skolos buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tarp pradinio kreditoriaus UAB „Artifact“ ir OU Kookos Invest ir naujojo kreditoriaus UAB „Autocapital“, kuria naujasis kreditorius perėmė restruktūrizavimo byloje patvirtintą                           411 000 Eur dydžio ir 221 212,92 Eur dydžio pradinių kreditorių reikalavimo teisę į skolininkę BUAB ISTVESTAS bei palūkanas pagal minėtas sutartis.

21.       Kaip matyti iš bendrovės buvusio vadovo paaiškinimų ir iš LITEKO duomenų, tarp BUAB ISTVESTAS ir UAB „Globus Distributors“ buvo iškilęs ginčas iš sutartinių prievolių vykdymo, pradėtoje Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-841-603/2018 BUAB ISTVESTAS nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. ji atsakovei pardavė prekių bei išrašė sąskaitų už bendrą 726 005,34 Eur sumą, o atsakovė per šį laikotarpį jai sumokėjo tik 446 229,95 Eur, tvirtino, jog atsakovės skola bendrovei sudarė 279 775,39 Eur. Šalys 2016 m. balandžio 25 d. buvo pasirašiusios papildomą susitarimą prie sutarties dėl            96 227 Eur ieškovės PVM mokestinės nepriemokos perdavimo atsakovei ir atsakovės įsiskolinimo sumažinimo perimtos nepriemokos suma, iš šių sutarčių kilo ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės BUAB ISTVESTAS ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ 279 775,39 Eur skolą,                           25 469,01 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-307-464/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti ieškovei BUAB ISTVESTAS iš atsakovės UAB ,,Globus Distributors“ 279 775,39 Eur skolą, 18 811,57 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (298 586,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmesti.

22.       Iš bankroto bylos taip pat matyti, kad UAB „Globus distributors“ pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Cesijos sutartį įgijo reikalavimo teisę į BUAB ISTVESTAS iš bendrovės „Proshyan Brandy Factory“, kuri buvo viena iš didžiausių bendrovės tiekėjų, ir pareiškė reikalavimą bankroto byloje 255 133 Eur sumai.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto požymio

23.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

24.       Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

25.       Apeliaciniame skunde administratorė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su sandoriu, sudarytu su SIA ET Invest. Tačiau nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas nustatytas aplinkybes įvertino. Administratorė nurodė, kad bendrovė nepagrįstai 2017 m. birželio 30 d. bendrovei SIA ET Invest išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 40 000 Eur sumai, t. y. pirkėjui pritaikė nuolaidą nesant tam jokio pagrindo. Iš broko sandėlio prekės sudarė ne daugiau nei 1 procentą patiektų prekių pirkėjui SIA ET Invest, todėl tokio dydžio nuolaida negalėjo būti suteikta.

26.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 28 d. BUAB ISTVESTAS išrašė šiai bendrovei pardavimo PVM sąskaitą faktūrą 50 846,79 Eur sumai. Iš bendrovės SIA ET Invest 2022 m. kovo 25 d. rašto (atsakymo) nustatė, kad Latvijos bendrovė pagal gautą komercinį pasiūlymą buvo nusprendusi įsigyti atsargų už minėtą sumą, tačiau kroviniui atvykus į Latviją ir įvertinusi krovinio būklę, nusprendė sandorio atsisakyti dėl prastos atsargų būklės: dėl to, kad produkcija buvo 4-5 m. ir senesnės datos po pagaminimo, nešvarios ir suplyšusios etiketės, didžioji dalis atsargų buvo skirtingų gamintojų buteliai, kurie turėjo būti atskiriami rankomis (beveik visas sunkvežimis), todėl pardavėjas BUAB ISTVESTAS buvo informuotas, jog prekės gautos, bet krovinį iškrauti atsisakoma. Rašte patvirtintas E. I. paaiškinimas, kad jam nuvykus pas pirkėją, po derybų, buvo susitarta dėl papildomos nuolaidos visoms prekėms, tada krovinys buvo priimtas. Iš UAB Terminal LT pateiktas į Latviją 2017 m. birželio 27 d. išvežtų prekių sąrašas, kur nurodyta 23 106 vienetai, iš jų – 240 vienetų iš broko sandėlio. Įvertinęs galimas prekių gabenimo atgal išlaidas, pakrovimo – iškrovimo, rūšiavimo išlaidas, sandėliavimo kainas (pavyzdžiui, sandėliavimo kainos matyti iš UAB Terminal LT bendrovei pateiktų sąskaitų: už 2017 m. gegužės mėn.               1 806 Eur be PVM, už 2017 m. rugpjūčio mėn. 1 718 Eur), vadovas padarė sprendimą realizuoti šias prekes už mažesnę kainą, o ne grąžinti į sandėlį.

27.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog patiektos prekės buvo ne iš broko sandėlio, neeliminuoja galimybės, kad bendrame sandėlyje gali pasitaikyti nekondicinės būklės prekių. Sutiktina, kad pagal UAB „VIA 3L LT“ (sandėlio, buvęs pavadinimas UAB Terminal LT) pateiktus duomenis 240 vnt. prekių buvo iš „broko“ sandėlio, t. y. tik 1 proc. visų 2017 m. birželio 28 d. išvežtų prekių Latvijos bendrovei buvo iš „broko“ sandėlio. Tačiau šie duomenys negali paneigti aplinkybės, kad butelių etiketės galėjo būti nusilupusios, o vyno (ar kitokio alkoholinio gėrimo) kokybė suprastėjusi, atsižvelgiant į jo pagaminimo datą. Byloje pateiktas įrodymų visetas leidžia spręsti, kad buvusio vadovo argumentai dėl nurodyto sandorio yra logiški ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad bendrovės vardu už 40 000 Eur mažesnę sumą nuo pradinės sandorio sumos parduotos nekondicinės prekės buvo parduotos bendrovės interesais. Sprendimas dėl nuolaidos suteikimo ir prekių realizavimo vadovo buvo priimtas įvertinus visas svarbias aplinkybes, kaip minėta, prekių gabenimo, pakrovimo, iškrovimo, rūšiavimo ir sandėliavimo išlaidas. Nagrinėjamo ginčo atveju administratorė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teikdama įrodymus, nepaneigė šių nustatytų faktinių aplinkybių, nepateikė paskaičiavimo, kuriame galėtų būti pažymėta, jog grąžinti prekes į sandėlį butų buvę ekonomiškai naudingiau, nei jas realizuoti, net ir su didele nuolaida.

28.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas ar sandoris buvo (ne)naudingas bendrovei rėmėsi išimtinai E. I. žodiniais paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Kaip minėta, suinteresuoto asmens paaiškinimus patvirtino SIA ET Invest 2022 m. kovo 25 d. raštas (atsakymas) ir apeliantė neginčija fakto, kad toks raštas į bylą buvo pateiktas. Vadinasi, apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi.

29.       Apeliantės teigimu, toks raštas turėjo būti vertinamas kritiškai, nes aplinkybės susijusios su įsigytų prekių (alkoholinių gėrimų) realizavimo kainomis ir / ar terminais galėtų būti įrodinėjamos SIA ET Invest buhalterinės apskaitos duomenimis, o ne laisvos formos ir kelių sakinių tekstu. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad šioje byloje nėra keliami jokie reikalavimai SIA ET Invest. Šis asmuo į bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo traukiamas trečiuoju asmeniu, teigiamas ar neigiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukels SIA ET Invest pasekmių ir neturės įtakos jos teisėms ir pareigomis. Atitinkamai vertintina, kad SIA ET Invest neturėjo pareigos teikti į šią bylą savo buhalterinės apskaitos dokumentų, o apeliantė nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo nesiremti SIA ET Invest 2022 m. kovo 25 d. raštu (atsakymu) kaip įrodymu, pagrindžiančiu suinteresuoto asmens paaiškinimus.

30.       Galiausiai apeliantė nurodė, kad nemokumo administratorei pavyko išsiaiškinti, jog Latvijos bendrovei pardavus įmonės turtą 40 000 Eur pigiau, iš gautinos sumos tik dalis, t. y.                                 5 423,39 Eur suma (iš 10 846,79 Eur sumos) buvo sumokėta BUAB ISTVESTAS, o likusi suma buvo sumokėta UAB „Autocapital“ naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės visiškai neanalizavo skundžiamame sprendime.

31.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nemokumo administratorė yra teisi teigdama, jog Latvijos bendrovei pardavus įmonės turtą 40 000 Eur pigiau, iš gautinos sumos tik dalis, t. y.                               5 423,39 Eur suma (iš 10 846,79 Eur sumos) buvo sumokėta BUAB ISTVESTAS, o likusi suma buvo sumokėta UAB „Autocapital“ naudai. Tai patvirtina į bylą pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai. Suinteresuoto asmens paaiškinimu, dalį lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą, jis skyrė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dengimui, tai turėtų būti vertinama kaip suinteresuoto asmens veikimas bendrovės ir jos kreditorių interesams geriausiu būdu. Bankroto byloje esantys duomenys ir nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, patvirtina buvusio vadovo argumentus dėl to, kad UAB „Autocapital“ yra vienas iš stambiausių bankrutavusios bendrovės kreditorių, kuris 2017 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, reikalavimus į BUAB ISTVESTAS iš pradinio kreditoriaus OU Kookos invest ir UAB „Artifact“. 

32.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, SIA ET Invest pusę už prekes mokėtinos sumos pervedė UAB „Autocapital“ kaip BUAB ISTVESTAS kreditorei. Šį įsitikinimą suformuoja tai, kad pavedimai yra atlikti po to kai UAB „Autocapital“ perėmė dviejų didžiausių bendrovės kreditorių reikalavimus BUAB ISTVESTAS; SIA ET Invest pervedė lygiai pusę sumos, kuri turėjo būti sumokėta už prekes BUAB ISTVESTAS; SIA ET Invest, pervesdama UAB „Autocapital“ nurodytą sumą mokėjimo paskirtyje nurodė „agreement“ (susitarimas). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas trišalis susitarimas, sudarytas 2017 m. liepos 25 d. tarp SIA ET Invest, UAB „Autocapital“ ir BUAB ISTVESTAS, kuriame yra nurodoma, jog SIA ET Invest 5 423,39 Eur sumą, kurią ji turi mokėti BUAB ISTVESTAS pagal 2017 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą, perves UAB „Autocapital“. Nors nemokumo administratorė pareiškė abejones dėl šio susitarimo, kadangi jame nėra SIA ET Invest vadovo (ar kito įgalioto asmens) parašo, vien pats faktas, jog SIA ET Invest „agreeement“ (susitarimą) įvykdė pervesdama nurodytą pinigų sumą UAB „Autocapital“ už BUAB ISTVESTAS, patvirtina, kad SIA ET Invest susitarimui pritarė.

33.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, net jei ir būtų konstatuota, jog buvęs vadovas nepagrįstai suteikė nuolaidą Latvijos įmonei, o patiektos prekės buvo iš tiesų tinkamos naudoti, tačiau, akcentuotina, jog šioje civilinėje byloje neįrodyta, kad, jei nebūtų buvę šių sąmoningų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki ar dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nenustatytas priežastinis ryšys tarp galimai sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio          2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019 ir kt.).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymio

34.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

35.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

36.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

37.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės skola VMI nuo 2016 m. balandžio 15 d. buvo                 1 070 Eur, 2016 m. balandžio 24 d. – 99 785,18 Eur; VSDFV 2016 m. balandžio 18 d. bendrovės skola 7 020,58 Eur. Nemokumo administratorės teigimu, bendrovei esant skolingai valstybės biudžetui, buvęs bendrovės vadovas sąmoningai atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeisdamas reglamentuojamą atsiskaitymų tvarką.

38.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2108-603/2021 2021 m. birželio 29 d. priimtu sprendimu už akių tenkino nemokumo administratorės ieškinį ir pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kuriais buvo atlikti BUAB ISTVESTAS mokėjimo pavedimai atsakovei UAB ,,Artifact“: 1) 2016 m. gegužės 30 d. avansinis palūkanų mokėjimas už 2016 m. gegužės mėn. 545 Eur; 2) 2016 m. birželio 1 d. dalinis paskolos grąžinimas 12 200 Eur; 3) 2016 m. birželio 28 d. avansinis palūkanų mokėjimas už 2016 m. birželio ir liepos mėn. 2 670 Eur; 4) 2016 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimas 15 000 Eur; 5) 2016 m. gruodžio 8 d. klaidingai pervestų lėšų grąžinimas 9 720 Eur; 6) 2017 m. balandžio            18 d. palūkanų mokėjimas 1 500 Eur; 7) 2017 m. gegužės 3 d. palūkanų mokėjimas 2 500 Eur; 8) 2017 m. gegužės 16 d. palūkanų mokėjimas 980 Eur; 9) 2017 m. gegužės 19 d. palūkanų mokėjimas 880 Eur bei taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Artifact“ ieškovės BUAB ISTVESTAS naudai 45 695 Eur piniginę sumą ir procesines palūkanas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teismas pagal pateiktas BUAB ISTVESTAS banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis nustatė, kad BUAB ISTVESTAS atliko nurodytus mokėjimus UAB „Artifact“ naudai – avansinius palūkanų mokėjimus, dalinį paskolos grąžinimą, palūkanų mokėjimus ir konstatavo, jog mokėjimai atlikti pažeidžiant CK 1.80 straipsnį ir ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį.

39.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu buvo tenkintas pareiškėjos VMI pareiškimas ir už ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (neužtikrinus                 CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo) padarymą teismas skyrė BUAB ISTVESTAS vadovui E. I. 724 Eur baudą (Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinė byla Nr. A2.2.-10993-784/2016). Teismas konstatavo, kad patikrinus 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. gegužės 6 d. piniginių lėšų judėjimą (2016 m. birželio 10 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma) nustatyta, jog E. I. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, šiais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus. Visgi, E. I. teismo posėdžio metu pažeidimą pripažino, paaiškino, kad dalinai vykdydamas įsipareigojimus valstybei ir tiekėjams stengėsi, jog įmonės veikla iš viso nenutrūktų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, kad stengtasi, jog įmonės veikla nesustotų, vyksta restruktūrizavimo procesas, prisipažinimą pripažino lengvinančia aplinkybe.

40.       Taigi, nemokumo administratorė teisingai teigia, kad E. I. pažeidimai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir nėra paneigti. Visgi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikotarpiu nuo nemokumo atsiradimo momento 2016 m. pirmoje pusėje iki bankroto bylos bendrovei 2018 m. balandžio 4 d. iškėlimo vadovas E. I.  stengėsi išlaikyti įmonę gyvybingą, mokėjimus atliko ne vienam kuriam išskirtam kreditoriui, bet ir prekių tiekėjams, hipotekos kreditorei, paslaugas bendrovei teikusioms įmonėms.

41.       Šias aplinkybes patvirtina pačios nemokumo administratorės pateiktos lentelės, kuriose matoma, kad pavedimai buvo atliekami bendrovės prekių tiekėjams, pavyzdžiui, Bodegas Finca la Estacada, S.L. (6 408,90 Eur), CONTARINI Vini e Spumanti S.r.l. (3 480,24 Eur), Champagne Louis De Sacy (7 950,63 Eur), ORION WINES S.r.l. (12 726,60 Eur), TxB International Fine Wines GmbH (10 710,00 Eur) ir kt. Šie ir kiti atliekami mokėjimai patvirtina suinteresuoto asmens poziciją, kad yra labiau tikėtina, jog mokėjimai buvo atliekami siekiant įsigyti prekes, apmokėti būtinąsias paslaugas, t. y. išsaugoti bendrovės veiklą, o ne sąmoningai pažeisti kitų kreditorių (pvz., VMI, VSDFV) interesus, siekiant, kad jie neturėtų į ką nukreipti savo išieškojimą. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai pirmenybę atsiskaitant suteikė kitiems kreditoriams.

42.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir bankroto byloje esantys duomenys patvirtina suinteresuoto asmens argumentus, kad bendrovė su mokumo problemomis susidūrė suėjus terminui vykdyti kreditorių AS Avallone, kreditorinio reikalavimo suma 398 001 Eur, ir OU Kookos Invest, kreditorinio reikalavimo suma 411 000 Eur, ilgalaikius įsipareigojimus. Finansinius sunkumus nulėmė ir bendrovės partnerių UAB „Fair 1 trade“ bei UAB „Globus distributors“ iškeltos bankroto bylos. UAB „Globus distributors“ nesumokėjo bendrovei teismų sprendimais priteistos net 331 619,68 Eur sumos, tai sudarė ženklią dalį bendrovės gautinų sumų (buvo viena didžiausių debitorių), iš ko sekė, jog bendrovė galimai susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Taigi, lyginant su bendrovės apyvarta ir kreditoriniais įsipareigojimai, skolos valstybės biudžetui nebuvo tokio ženklaus dydžio, kad galėtų sąlygoti / sukelti įmonės nemokumą.

43.       Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įmonės veikla tyčia buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Darytina išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nors tokį buvus konstatuoti aplinkybių pakanka) yra priežastiniame ryšyje su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar esminiu pablogėjimu.

44.       Taip pat byloje nėra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo atsiskaitymas vykdė tokiu mastu, kad buvo sumažinta esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais (pvz., VMI, VSDFV ir kt.). Galiausiai, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad suinteresuotas asmuo ir šioje byloje pripažino, jog atsiskaitymus vykdė pažeisdamas VMI interesus, tačiau tą darė siekdamas, jog įmonės veikla nenutrūktų / nesustotų.

45.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog suinteresuotas asmuo atsiskaitymus vykdė siekdamas tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla, todėl nagrinėjamoje byloje tokie suinteresuoto asmens veiksmai negali būti pripažįstami siekiu privesti įmonę prie bankroto tyčia.

46.       Be kita ko, apeliantė skunde pažymėjo, kad nepaisant to, jog buvo iškelta restruktūrizavimo byla, BUAB ISTVESTAS vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, taip pat buvo atliekamas netesybų mokėjimas tuo pažeidžiant ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nors dalies pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta, kad atsiskaitoma tariamai už prekes, tačiau iš surinktų duomenų nebuvo nustatyta, jog po restruktūrizavimo iš minėtų įmonių buvo tiekiamos kokios nors prekės. Be to, BUAB ISTVESTAS mokėjo avansines palūkanas UAB „Artifact“, grąžindavo UAB „Artifact“ paskolą buvusiam vadovui E. I., mokėjo avansinį darbo užmokestį. Bendra BUAB ISTVESTAS neteisėtai pažeidžiat imperatyvias įstatymo normas iškėlus restruktūrizavimo bylą išmokėta suma sudaro 227 644,01 Eur.

47.       Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos: 1) draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais; 2) sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus; 3) sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Antstolis ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka; 4) restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas (ĮRĮ 8 straipsnis).

48.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 23 d. iškėlė BUAB ISTVESTAS restruktūrizavimo bylą, nustatė 6 mėn. terminą parengti ir pateikti teismui tvirtinti BUAB ISTVESTAS  restruktūrizavimo planą. Teismas tenkino vadovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi leido bendrovei iš atsiskaitomųjų sąskaitų mokėti visus bendrovės ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, bei nurodė, kad didžiausia bendra lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 50 000 Eur. Restruktūrizavimo byloje teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus bendrai 1 406 949,18 Eur sumai (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-4343-562/2016).

49.       Pirmiausia, nagrinėjamoje byloje jau yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo atsiskaitymus vykdė, siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą. Antra, mokėjimai atlikti UAB „Artifact“ jau yra pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2108-603/2021 2021 m. birželio 29 d. priimtame sprendime už akių, kuriuo iš atsakovės UAB ,,Artifact“ ieškovės BUAB ISTVESTAS naudai priteista 45 695 Eur suma ir procesinės palūkanas. Taigi, šioje dalyje BUAB ISTVESTAS interesai buvo apginti tinkamai. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad tuometinis restruktūrizavimo administratorius (kuris šiuo metu byloje veikia kaip nemokumo administratorius) pritarė restruktūrizavimo planui. Nei vienas iš lentelėje nurodytų mokėjimų neviršija Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-4343-562/2016 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje leistos naudoti sumos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į nemokumo administratorės argumentų nenuoseklumą. Nors skunde nemokumo administratorė teigia, kad dalies ginčo pavedimų mokėjimo paskirtyse buvo nurodyta, jog atsiskaitoma tariamai už prekes, tačiau iš surinktų duomenų nebuvo nustatyta, kad po restruktūrizavimo buvo tiekiamos kokios nors prekės. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad didžiąją dalį lėšų restruktūrizavimo proceso metu bendrovė skyrė įprastai ūkinei veiklai – mokant už prekes didžiausiam prekių tiekėjui LLC Proshyan Brandy Factory. Gautos prekės buvo parduotos didžiausiam bendrovės prekių pirkėjui UAB „Globus distributors“, kuri už iš bendrovės nupirktas prekes neatsiskaitė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti.

50.       Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-307-464/2019 konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. vasario 3 d. ieškovė BUAB ISTVESTAS apeliantei UAB „Globus distributors“ išrašė 23 PVM sąskaitas faktūras už pagal sutartį pateiktas prekes. Apeliantė UAB „Globus distributors“ neginčija tokio fakto, kad aptartose sąskaitose nurodytas prekes ji gavo (įgijo nuosavybėn). Vadinasi, nemokumo administratorė, teigdama, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo BUAB ISTVESTAS veiklos nevykdė, nėra teisi. Dar daugiau, pažymėtina, kad nurodytoje byloje BUAB ISTVESTAS interesus atstovavo nemokumo administratorė UAB „DIVINGAS“. Taigi, šiuo atveju nemokumo administratorei aukščiau nurodytos bylos aplinkybės turėjo būti gerai žinomos.

51.       Apeliantė teigia, kad šioje byloje buvo analizuojama dar viena aplinkybė, kuri pagrįstai leidžia teigti, jog BUAB ISTVESTAS veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Nemokumo administratorė, remdamasi VĮ Regitra duomenimis, nustatė, kad iškeliant restruktūrizavimo bylą ir nepatvirtinus plano bei neturint teismo leidimo buvo parduodamos transporto priemonės, tai taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad buvo pažeista ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalies       1 punkto imperatyvi norma. Be kita ko, transporto priemonės buvo parduotos susijusiems asmenims.

52.       Nagrinėjamu aspektu yra svarbu atkreipti dėmesį, kad Luminor Bank AS suteiktoje informacijoje nurodyta, jog su banku BUAB ISTVESTAS buvo sudariusi 4 finansinio lizingo ir veiklos nuomos sutartis: 1) (duomenys neskelbtini) dėl BMW 32i perdavimo naudotis ir valdyti;        2) (duomenys neskelbtini) dėl dviejų transporto priemonių HYUNDAI NEW i20 perdavimo naudotis ir valdyti; 3) (duomenys neskelbtini) dėl dviejų transporto priemonių Nissan qashqai perdavimo naudotis ir valdyti; 4) (duomenys neskelbtini) dėl BMW 525d xdrive perdavimo naudotis ir valdyti. Transporto priemonių BMW pagal pirmąją sutartį ir pagal ketvirtąją sutartį nuosavybės teisė 2016 m. kovo 29 d. buvo perleista BUAB ISTVESTAS, antroji ir trečioji sutartys 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. kovo 30 d. Susitarimais dėl veiklos nuomos sutarties nutraukimo (susitarimus į bylą pateikė E. I.) buvo nutrauktos, turtas grąžintas nuomotojui ir realizuotas.

53.       Taigi, šiuo atveju suinteresuoto asmens sprendimas nutraukti nuomos susitarimus gali būti laikomas veikiau siekiu sumažinti įmonės sąnaudas ir atsisakyti nereikalingų išlaidų, todėl iš esmės negali būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas ar nenaudingas sandoris, ypač laikotarpiu, kai bendrovė jau susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Tai, kad AB DNB bankas pats realizavo transporto priemones, patvirtina banko pateikti įrodymai. Vertintina, kad suinteresuotas asmuo negalėjo daryti įtakos tam, jog bankas parduoda automobilius ir už kokią kainą.

54.       Dėl likusių dviejų automobilių (BMW), kurių nuosavybės teises bankas perleido BUAB ISTVESTAS, nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose nieko nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau aplinkybių, susijusių BMW transporto priemonėmis neanalizuoja.

55.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dėl kitų transporto priemonių pardavimo administratorė nurodė tik teorinę jų rinkos vertę. Apeliantė su teismo argumentais nesutiko ir nurodė, kad duomenis apie transporto priemonių kainas pateikė iš VŠĮ „Emprekis“, kurios duomenys yra patikimi ir teismų praktikoje laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti.

56.       Teisėjų kolegija su šiais argumentai sutinka tik iš dalies. Sutiktina, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys teismų praktikoje gali būti laikomi leistinais įrodymais transporto priemonių rinkos vertei nustatyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtuose išrašuose nurodyta tik bendra vidutinė rinkos vertė, kuri nėra individualizuota, o nustatyta atsižvelgiant tik į transporto priemonės modelį, jos pagaminimo metus, kuro rūšį, variklio darbinį tūrį. Teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka išdavai, kad suinteresuotas asmuo transporto priemones pardavė ženkliai mažesne kaina, nei buvo jų rinkos vertė. Transporto priemonių vertė jos pardavimo momentu turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į turimus defektus (pvz., gedimus, kėbulo defektus, susidėvėjimo laipsnį) ir kitas individualias savybes. Kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra įmanoma transporto priemonių individualizuoti ir nustatyti jų turimus defektus ir savybes, nėra pagrindo teiginiui, kad transporto priemonių realizavimas, nors ir pažeidžiant ĮRĮ, iš esmės pažeidė įmonės kreditorių interesus.

57.       Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad tyčinio bankroto požymis, nurodytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, šioje byloje nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo administratorės pareiškimo tenkinimui šioje dalyje.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkto požymių

58.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu egzistuoja požymis, dėl kurio kilo bankrotas – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

59.       Nemokumo administratorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje įmonės valdymo organo veiksmai netinkamai vykdant įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas pasireiškė tuo, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriuose nurodyta, kad teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentu, jog vadovas buvo atsakingas už serveryje esančių buhalterinių duomenų išsaugojimą ir jų perdavimą administratorei, šios pareigos neįvykdė, tačiau nesutiko su argumentu, kad nepateikta bendrovės dokumentų dalis sudaro kritinę masę, dėl kurios negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

60.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, nustatyti įmonės debitoriai, turto masė ir kiti rodikliai. Byloje nėra nustatyta, kad neišsaugojus ir neperdavus dalies buhalterinės apskaitos dokumentų (ko neneigia ir suinteresuotas asmuo), buvo padaryta žala kreditoriams, o būtent įmonės dokumentų neperdavimu buvo siekiama nuslėpti turto iššvaistymą. Dėl įstatymo nuostatas pažeidžiančių atsiskaitymų teisėjų kolegija jau pasisakė šioje nutartyje, todėl nekartoja, kadangi nustatyta, jog jais siekta tęsti įmonės veiklą.

62.       Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

63.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

64.       Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas faktas, kad suinteresuotas asmuo nemokumo administratorei neperdavė visų buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą ir BUAB ISTVESTAS buvusiam vadovui E. I. skyrė 500 Eur baudą už 2018 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą, t. y. viso turto bei visų įmonės dokumentų neperdavimą bankroto administratorei.

65.       Pažymėtina, kad nemokumo administratorės įsitikinimu, yra visiškai nepagrįsta E. I. pozicija, kad 2018 m. vasario 28 d. BUAB ISTVESTAS balansas, kreditorių, debitorių sąrašas, turto sąrašas ir restruktūrizavimo plano projektas yra pakankami nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Apeliantės teigimu, visi išvardintieji dokumentai yra išvestiniai dokumentai, kuriuose nurodomų duomenų pagrįstumą suinteresuota šalis (nesutinkantis su reikalavimu ar kt.) turi teisę ir pagrindą (numatytą tame tarpe ir teismų praktikoje) reikalauti pagrįsti pirminiais dokumentais (aktais, sąskaitomis ir kt.).

66.       Minėta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, bankrotas pripažintas tyčiniu negali būti. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką yra akivaizdu, kad nesant pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, nemokumo priežastis galima nustatyti remiantis netiesioginiais įrodymais šioje nagrinėjamoje byloje. Kitaip sakant, šioje byloje nėra nustatyta, kad nėra įmanoma nustatyti nemokumo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorei priežastys dėl finansinių sunkumų galėjo būti žinomos jau restruktūrizavimo stadijoje, kurioje tuometinis restruktūrizavimo administratorius pritarė suinteresuoto asmens parengtam restruktūrizavimo planui. Manytina, kad nesusipažinęs su buhalterinės apskaitos dokumentais, administratorius restruktūrizavimo planui pritarti negalėjo. Todėl apeliantės argumentai apie tai, kad nagrinėjamoje byloje yra visiškai neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, kreditorių ir debitorių, labiau formalūs.

67.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai konstatavo, kad į bylą pateiktame restruktūrizavimo plane buvo nurodyta, jog bendrovės trumpalaikį turtą sudarė atsargos 457 195 Eur, išankstiniai apmokėjimai už prekes ir paslaugas 445 956 Eur, nebaigtos vykdyti sutartys (draudimo įmokos) 2 382 Eur, kitas trumpalaikis turtas – bendrovės kontrahentų įsipareigojimai 30 051 Eur. Atsargas sudarė bendrovės prekybos apyvartoje ir sandėlyje esančios prekės – alkoholiniai gėrimai, perkainuotas ir sumažintas negaliojančių arba dėl kitų priežasčių sumažėjusio likvidumo prekių atsargų sandėlis. Gautinos sumos sudarė     639 297 Eur, iš kurių 51,16 proc. buvo debitoriniai įsiskolinimai. Bendrovės turimų pinigų ir jų ekvivalentų buvo 25 044 Eur. Finansinių sunkumų priežastys buvo bendrovės kreditoriaus ir tiekėjo AS Avallone (kreditorinio reikalavimo suma 398 001 Eur ir kreditoriaus OU Kookos Invest (kreditorinio reikalavimo suma 411 000 Eur) reikalavimas dėl prievolių įvykdymo, kadangi baigėsi sutartiniai įsiskolinimų grąžinimo terminai, o bendrovė neturėjo galimybių nedelsiant kreditorinius įsipareigojimus padengti, o derybos buvo nesėkmingos, kreditoriai pareiškė pretenziją nedelsiant padengti kreditorinius reikalavimus, priešingu atveju kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, priverstinio išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendrovės komercinės – ūkinės veiklos vykdymas tokiu atveju būtų praktiškai sustabdytas.

68.       Pabrėžtina, kad pati nemokumo administratorė viso proceso metu teigė, jog po restruktūrizavimo bylos nutraukimo įmonė veiklos nevykdė. Todėl iš esmės teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo ilgą laiką delsė perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą, nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin detaliai išanalizavo byloje aplinkybes dėl buhalterinės apskaitos vedimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų ir duomenų bazės neišsaugojimo, apklausė liudytojais asmenis, kurie buvo atsakingi už buhalterinės apskaitos vedimą BUAB ISTVESTAS (teismo sprendimo 44 punktas). Susipažinusi su minėtomis aplinkybėmis bei buhalterinę apskaitą vedusių liudytojų parodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar iš esmės netinkamai ar kad būtų buvęs konstatuotas mokesčių vengimas. Nemokumo administratorės argumentai dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra grįstos prielaidomis. Administratorė nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimo administratorei priežastys gali būti įvairios, įskaitant buvusio vadovo aplaidumą arba asmenines priežastis ir kt. Neturint visiškai jokių įrodymų apie kokius nors neteisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tokius veiksmus atliko. Priešingas konstatavimas būtų nesuderinamas su teisingumo principu (CK 1.5 straipsnis).

70.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime taip pat konstatavo, kad tai, jog bankroto administratorei nebuvo perduotas tam tikras materialusis turtas, nenustačius, kad toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Apeliantė su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutiko. Nurodė, kad visų pirma, pats buvęs BUAB ISTVESTAS vadovas E. I. pateikė nemokumo administratorei ilgalaikio turto sąrašą (žiniaraštį), tačiau paties turto neperdavė. Antra, buvęs vadovas E. I. nurodė, kad dokumentai, turtas, baldai, šaldytuvas ir serveris ir kt. buvo išvežti į sandėlį, o 6 mėn. iki bankroto įsiteisėjimo savininkas turtą, dokumentus, serverį utilizavo.

71.       Pagal nemokumo administratorei pateiktą ilgalaikio turto sąrašą (žiniaraštį) matyti, kad bendrovės ilgalaikį turtą sudarė 693 Eur likutinės vertės nematerialus ilgalaikis turtas (programinė įranga, licencijos ir kt.), 71,62 Eur likutinės vertės kompiuterinė įranga ir                        1 969,10 Eur likutinės vertės baldai. Kaip teisingai atsiliepime nurodė suinteresuotas asmuo visas ilgalaikis turtas buvo mažiausiai 3, daugiausia – 6 metų senumo. Visgi, suinteresuotam asmeniui patvirtinus, kad dokumentai, turtas, baldai, šaldytuvas ir serveris ir kt. buvo išvežti į sandėlį, o 6 mėn. iki bankroto utilizuoti, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra įmanoma patikrinti ar žiniaraštyje nurodytos turto vertės atitiko realias turto vertes. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo metu bendrovei priklausanti 1998 m. gamybos (20 metų senumo) transporto priemonė „Peugeot 406“ yra abejotinos vertės (net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog ji realiai egzistuoja). Tačiau tai, kad bendrovė nurodyto automobilio galimai neturi patvirtina 2016 m. rengtas bendrovės restruktūrizavimo planas, kuriame šis turtas nėra įvardintas, o minėta ne kartą, administratorius planą buvo įvertinęs teigimai. Atsižvelgiant į nurodytą, abejotina, ar nurodytas automobilis yra tokios vertės, kad kreditoriai galėtų į jį nukreipti išieškojimą ir gauti ženklų savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą.

72.       Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir įmonės turto – atsargų neperdavimo aplinkybes. Buvęs įmonės vadovas E. I. nurodė, kad visos atsargos yra akciziniame sandėlyje UAB Terminal LT. Iš UAB Terminal LT pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad prekių kiekis yra 22 167 vnt., t. y virš 3 000 vnt. mažesnis negu nurodė buvęs vadovas esant akciziniame sandėlyje.

73.       Teisėjų kolegija, atsakydama į šį nemokumo administratorės argumentą, pirmiausia pažymi, kad įvertinęs veiklos specifiką ir santykius tarp BUAB ISTVESTAS ir sandėlio (tuometinis pavadinimas UAB Terminal LT) (skundžiamo sprendimo 30 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčai dėl sandėlyje esančių likučių tarp šalių kildavo reguliariai. Tą patvirtina byloje pateikti susirašinėjimai su UAB Terminal LT, BUAB ISTVESTAS teikiamos pretenzijos sandėliui.

74.       Sutiktina su nemokumo administratorės teigimu, kad 2018 m. vasario 28 d. balanse nurodyta atsargų vertė yra 138 331 Eur. Pagal detalizuotą likučių sąrašą tai pačiai dienai, nurodyta, kad atsargų vertė yra 81 971,68 Eur, o kiekis 25 299 vnt. Taigi, trūkstamų prekių piniginė vertė pagal suinteresuoto asmens sudarytus apskaitos dokumentus sudaro 56 359,32 Eur. Iš UAB Terminal LT gauti duomenys (2018 m. rugsėjo 18 d.) patvirtina, kad prekių kiekis yra mažesnis nei nurodė suinteresuotas asmuo, t. y. 22 167 vnt. Taigi, trūkstamų prekių kiekis vienetais sudaro 3 132 vnt. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs skaičiavimus nustatė, kad vidutinė vienos prekės savikaina sudaro 3,24 Eur (81 971,68 Eur : 25 299 vnt.), o trūkstamų prekių kiekiui esant 3 132 vnt., apytikrė skirtumo suma sudaro 10 147,68 Eur ir tai neviršija                             vieno procento nuo natūralios apyvartos netekties.

75.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo skaičiavimais nesutiko, pateikė jos sudarytą lentelę, kurioje patikrino prekių likučius pagal UAB Terminal LT pateiktus duomenis. Pagal jos pateiktą lentelę trūkstamų prekių kiekis vienetais sudaro 3 272 vnt., pinigine verte –                             25 520,46 Eur.

76.       Kaip matyti pagal pateiktus pirmosios instancijos teismo, nemokumo administratorės, suinteresuoto asmens ir sandėlio UAB Terminal LT gautus duomenys, nei vienas skaičiavimas neatitinka balanse ir UAB Terminal LT nurodytų sumų ir trūkstamų prekių verčių. Teisėjų kolegija pritaria nemokumo administratorės argumentui, kad pirmosios instancijos teismo skaičiavimas nustatant vienos prekės vidutinę savikainą buvo netikslingas. Kadangi byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir pateiktų byloje lentelių visuma iš esmės patvirtina ta aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju yra trūksta 3 272 vnt. (arba 3 132 vnt.) alkoholinių gėrimų būtelių. Teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuoti vidutinę vienos prekės savikainą nėra tikslinga, kadangi, pavyzdžiui, tarp trauktinės „Batkova Pekuchaja s medom“, kurios vieneto kaina yra 1,03 Eur ir tarp konjako Camus Cuvee 5.150, kurio vieneto kaina yra 2 289,39 Eur, yra pernelyg didelis kainos skirtumas. Minėta, suinteresuotas asmuo pagal balansą nurodė, kad atsargų kiekis 25 299 vnt. Suinteresuotas asmuo iš esmės neginčijo fakto, kad trūkstamų prekių kiekis vienetais sudaro 3 132 vnt. Tai atitinkamai sudaro 12,38 procentus (3 132 vnt. /                      25 299 vnt. x 100 proc.) atsargų netekties ir negali būti pripažįstame natūralios apyvartos netektimi.

77.       Į bylą yra pateikti įrodymai, kurie labiau patvirtina nei paneigia suinteresuoto asmens argumentus dėl nuolatinio ginčo su akcizų sandėliu dėl prekių likučių arba nuostolių už prarastas prekes kompensavimo. Pvz., byloje pateiktas 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimas, kuriuo UAB Terminal LT sutiko kompensuoti 26 889,08 Lt nuostolių sumą; 2015 m. sausio                        13 d. pranešimu UAB Terminal LT sutiko kompensuoti 588,99 Eur nuostolių sumą; 2015 m. balandžio mėnesio el. laišku UAB Terminal LT pasiūlė siūloma kompensuoti 40 proc. vertės brokuotų prekių; 2015 m. kovo 23 d. el. laišku iš sandėlio buvo pranešta apie įvykusi itin didelį dūžį, sudužo 1 677 vienetai butelių; 2015 m. gegužės mėnesį sandėlis rado prekių trūkumą                      4 180,94 Eur sumai; 2015 m. spalio 7 d. bendrovės darbuotojo D. Š. laiškas Girtekai apie tai, jog bendrovė nesutinka su inventorizacijos aprašo rezultatais, o spalio 14 d. el. laiške nurodoma, jog prekės skirtos utilizavimui ir prekes reikia nurašyti. UAB Terminal LT raštu informavo bendrovę, kad 2016 m. vasario 20 /21 d. bus atliekam inventorizacija ir kiti laiškai bei raštai. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. bendrovė pareiškė pretenziją UAB Terminal LT dėl nuostolių 9 944 Eur sumai, kadangi dėl netekties (broko, dūžių) buvo nurašyta didelis dalis bendrovės turto. Visgi, šioje pretenzijoje nėra detalizuota nei kiek vienetų butelių buvo sudaužyta, nenurodyta kokie konkrečiai alkoholiniai gėrimai dužo, kokia buvo vieneto kaina ir pan. Pretenzijoje yra nurodoma vien tik bendro pobūdžio informacija dėl nuostolių 9 944 Eur sumai. Be to, byloje nėra duomenų, kad sandėlis su pretenzija sutiko ir ryžosi kompensuoti prašomus praradimus.

78.       Apibendrindama į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prekių trūkumas galėjo susidaryti dėl objektyvių priežasčių. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo galėjo iš sandėlio išvežti 3 132 vnt. alkoholinių gėrimų butelių. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad toks įvykis neabejotinai turėtų būti fiksuojamas sandėlio UAB Terminal LT dokumentuose. Tačiau tokie duomenys iš UAB Terminal LT gauti nebuvo. Kadangi akcizais apmokestinamos prekės gali būti išgabentos ir laikomos tik akcizų sandėliuose, suinteresuoto asmens galimybės jas išgabenti iš sandėlio UAB Terminal LT būtų apsunkintas.

79.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant nustatyto atsargų trūkumo, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog šie ar kiti nustatyti suinteresuoto asmens veiksmai buvo sistemingai nukreipti į tai, jog BUAB ISTVESTAS būtų privesta prie bankroto. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atskirų atliktų suinteresuoto asmens veiksmų ir BUAB ISTVESTAS nemokumo, arba jis yra pernelyg nutolęs. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, bankrotas negali būti pripažįstamas tyčiniu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus bylos duomenis, pateiktus sandorius ir atliktus mokėjimus, šioje byloje suinteresuoto asmens E. I., kaip bendrovės vadovo, sąmoningas blogas valdymas nenustatytas, t. y. kryptingas jo siekis privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį.

80.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nemokumo administratorės prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto požymio

81.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

82.       Pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jau nurodyta, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio             2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

83.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atmesti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, skunde nurodė, kad teismas iš byloje esančių duomenų negalėjo daryti išvados, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra tyčinio bankroto požymių. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir rėmėsi įrodymais selektyviai ir tik naudingais suinteresuotam asmeniui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo.

84.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo               2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

85.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. O vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokio procesinio sprendimo nepagrįstumo.

86.       Apeliantės pozicija dėl tyčinio bankroto požymių ar jų visumos egzistavimo iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, formuluojamomis subjektyviai vertinant įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesų duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. 

87.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika šią sąlygą sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditorių įsipareigojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

88.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo nustatinėjama ir nemokumo administratorė neįrodinėjo jokių duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo pažeidė savo pareigą laiku inicijuoti bankrotą, t. y. ne laiku kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

89.       Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje negali būti taikomas ĮBĮ  20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, pagal kurį preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kadangi pagal pateiktus duomenis darbuotojams darbo užmokestis nebuvo išmokėtas už vieną mėnesį. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nemokumo administratorė nepaneigė.

90.       Teisėjų kolegija sprandžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra konstatuotas nei įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimas nei atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo sąmoningas ir kryptingas vykdymas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip                           3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, atitinkamai vertintina, jog šiuo atveju                 ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta prezumpcija negali būti taikoma.

Dėl argumentų dėl nemokumo administratorės šališkumo ir galimo interesų konflikto

91.       Suinteresuotas asmuo E. I. atsiliepime į BUAB ISTVESTAS apeliacinį skundą nurodė, kad nemokumo administratorė yra šališka suinteresuoto asmens atžvilgiu ir kreipdamasi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu siekia sukelti interesų konfliktą.

92.       Pirma, pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatė, kad teikdama pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė siekė sukelti interesų konfliktą. Antra, net jei šioje bylos stadijoje ir būtų pagrindas pripažinti, kad administratorė yra šališka ir galimai siekia interesų konflikto, apeliacinės instancijos teismui nėra suteikta teisė spręsti dėl nemokumo administratorės atstatydinimo savo nuožiūra, kadangi šį klausimą turi spręsti teismas, nagrinėjantis bankroto bylą. Trečia, suinteresuoto asmens argumentai dėl administratorės šališkumo negali nei patvirtinti, nei paneigti jo paties atliktų (ne)teisėtų veiksmų valdant įmonę ir sprendžiant ar egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, vadinasi su nagrinėjamu klausimų nesusiję, todėl nevertinami.

Dėl bylos procesinės baigties

93.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, galutinę išvadą dėl tyčinio bankroto požymių neegzistavimo priėjo ne įvertinęs atskirus šalių argumentus, o savo vidinį įsitikinimą grindė byloje esančių įrodymų ir argumentų visetu. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

 

 

 

Teisėjai                        Asta Radzevičienė

 

 

                Antanas Rudzinskas

 

 

Agnė Tikniūtė