Civilinė byla Nr. e2-675-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00465-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIA MARIS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės akcinės bendrovės SEB  banko patikslintas finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIA MARIS“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VIA MARIS“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Ad legem“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 22 d.

2.       Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas 2022 m. sausio 20 d. nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti 135 318,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „VIA MARIS“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2006 m. birželio 13 d. su UAB „VIA MARIS“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 035060612470-65, kurios prievolių įvykdymui užtikrinti įkeistas įmonės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat trečiojo asmens turtas. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų, kreditorė kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras 2014 m. vasario 4 d. išdavė kreditorei vykdomuosius įrašus Nr. DJ-949, Nr. DJ-951, Nr. DJ-953 ir Nr. DJ-955 dėl 475 138,10 Eur skolos, 290,20 Eur už vykdomojo įrašo išdavimą, 103,90 Eur už notaro patikras ir kitas notaro išlaidas, taip pat 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki vykdomųjų įrašų visiško įvykdymo. Pateikus vykdomuosius įrašus vykdyti, antstolis realizavo skolininkės turtą pagal vykdomąjį įrašą Nr. DJ-955. Vėliau vykdomieji įrašai, susitarus su skolininke, buvo atsiimti, skola kreditorei buvo dengiama tiesiogiai. Pagrindinė skola buvo padengta visiškai, liko nepadengtos procesinės palūkanos ir vykdomųjų įrašų Nr. DJ-949 ir Nr. DJ-951 išdavimo išlaidos. Bendra procesinių palūkanų skola – 134 686,39 Eur, skola už vykdomųjų įrašų išdavimą – 580,40 Eur ir skola už notaro patikras – 51,90 Eur.

3.       Nemokumo administratorė 2022 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl BUAB „VIA MARIS“ kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad sutinka su kreditorės AB SEB banko 53 228,65 Eur (52 596,35 Eur + 632,30 Eur) dydžio finansiniu reikalavimu: 52 596,35 Eur – procesinių palūkanų suma nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. birželio 17 d., 580,40 Eur – išlaidos už vykdomųjų įrašų išdavimą, 51,90 Eur – išlaidos už notaro patikras. Dėl likusios kreditorės finansinio reikalavimo dalies (82 090,04 Eur) pateikė prieštaravimus, prašydama jo netvirtinti, remdamasi tuo, kad praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 10 punkte reikalavimams dėl palūkanų nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

4.       Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorės AB SEB bankas 53 228,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „VIA MARIS“ bankroto byloje.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB SEB bankas patikslintą 135 318,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „VIA MARIS“ bankroto byloje; priteisė iš BUAB „VIA MARIS“ administravimo išlaidų kreditorės AB SEB bankas naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras 2014 m. vasario 4 d. išdavė kreditorės naudai vykdomuosius įrašus Nr. DJ-949, Nr. DJ-951, Nr. DJ-953 ir Nr. DJ-955 dėl skolos ir palūkanų iki visiško skolos padengimo išieškojimas. Teismo vertinimu, kreditorė, kreipdamasi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, aiškiai išreiškė savo valią ginti pažeistas teises dėl skolos ir palūkanų (iki visiško skolos padengimo) išieškojimo iš skolininkės. Kreipdamasi į notarą, kreditorė savo pažeistų teisių gynyba pasinaudojo nepraleidusi ieškinio senaties terminų, t. y. 2014 m. vasario 4 d. išduoti vykdomieji raštai, kurių pagrindu numatytas skolos ir palūkanų iki visiško skolos padengimo išieškojimas.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad, išdavus vykdomuosius įrašus, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkės turtą, o laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 17 d. skolininkė, tiesiogiai pervesdama pinigines lėšas, vykdė savo įsipareigojimus kreditorei (bankui), 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į banką su prašymu sumažinti procesines palūkanas. Teismo vertinimu, skolininkės atlikti veiksmai, kuriais buvo vykdomos prievolės pagal su kreditore sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 035060612470 65, skolos dėl procesinių palūkanų pripažinimas, sudaro pagrindą spręsti, kad skolininkė iki pat bankroto bylos iškėlimo pripažino prievolę grąžinti procesines palūkanas, o skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, ieškinio senaties terminą nutraukia.

8.       Teismas pažymėjo, kad, skolininkei vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorė antstolių kontorai išreiškė valią dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo. Vykdomosios bylos sustabdytos antstolės B. T. 2016 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-16011259. Įvertinęs skolininkės veiksmus, kuriais ji vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teismas sprendė, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti bankroto byloje nėra praleistas, nes, skolininkei iš dalies įvykdant sprendimą (2021 m. birželio 17 d. atliktas paskutinis skolos dengimas), senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra nutraukiamas.

9.       Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, kad kreditorė AB SEB bankas, iškėlus bankroto bylą, nėra praleidusi termino vykdomiesiems įrašams pakartotinai pateikti, todėl prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „VIA MARIS“ bankroto byloje tenkinamas.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Atskirajame skunde atsakovė BUAB „VIA MARIS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti tvirtinti AB SEB bankas finansinį reikalavimą dėl 82 090,04 Eur sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomųjų? raštu? grąžinimas kreditorės iniciatyva ir tai, kad kreditorė nesikreipė dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, iš naujo neteikė vykdomųjų raštų išieškojimui vykdyti, turi būti vertinama kaip atsisakymas ginti savo pažeistas teises (nepriklausomai nuo to, kad 2014 m. vasario 4 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas) ir kreditorės neveikimas. Dėl to nuo vykdomosios sustabdymo (2016 m. gegužės 2 d.), vykdomųjų? dokumentu? grąžinimo (2018 m. balandžio 30 d.), kol buvo visiškai padengtas kreditas (2021 m. birželio 17 d.), procesinės palūkanos itin išaugo.

10.2.                      Iš kreditorės pateiktos pažymos matyti, kad procesinės palūkanos, skaičiuotos daugiau nei septynerius metus, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. Nuo vykdomosios bylos sustabdymo iki visiško kredito padengimo procesinės palūkanos išaugo 61 334,14 Eur suma; laikotarpiu nuo vykdomųjų? raštu? grąžinimo iki paskutinio mokėjimo procesinės palūkanos išaugo 22 332,25 Eur suma. 

10.3.                      Procesiniu? palūkanų? išaugimą paskatino kreditorės pasyvus elgesys (2016 m. gegužės 2 d. vykdomosios bylos sustabdymas, 2018 m. balandžio 30 d. vykdomųjų? raštu? grąžinimas kreditorės iniciatyva). Skolininkė tik 2021 m. birželio 17 d. padengė kreditą, o kreditorė nesiėmė iniciatyvos vykdomajai bylai atnaujinti, pakartotinai nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdymo veiksmų, be to, pagal kredito sutartį yra laiduotojas, įkaito davėjas.

10.4.                      Vien tai, kad skolininkė prašė sumažinti procesines palūkanas, nereiškia, jog skolininkė sutiko su jų? dydžiu. Skolininkė tokiu prašymu tik pripažino kreditorės teisę į procesines palūkanas (šioje byloje skolininkė neginčija kreditorės teisės į procesines palūkanas). Nurodyti skolininkės veiksmai negali būti laikomi kaip nutraukiantys ieškinio senaties skaičiavimą, nes byloje nėra įrodymu?, kad skolininkė iki bankroto bylos iškėlimo būtu? pareiškusi, jog pripažįsta kreditorės laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. apskaičiuotu? procesiniu? palūkanų? dydį – 134 686,39 Eur sumą.

10.5.                      Kreditorės elgesys CK 4.1941 straipsnio 4 dalies, 1.5 straipsnio prasme vertintinas kaip neteisėtas skolininkės atžvilgiu, nes kreditorė nesilaikė principo užbaigti išieškojimą kuo ekonomiškesniu būdu (nesiėmė priemonių? sustabdytai vykdomajai bylai atnaujinti, vykdomiesiems įrašams išieškojimui teikti, kai pagal kredito sutartį yra laiduotojas, įkaito davėjas). Skolininkei delsiant dengti kreditą, kreditorė vengė nukreipti išieškojimą į laiduotoją (fizinį asmenį), dėl to nuo vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomųjų? dokumentu? grąžinimo iki visiško kredito padengimo procesinės palūkanos gerokai  išaugo.

11.       Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės administravimo lėšų. Nurodo šiuos argumentus:

11.1.                      Visi teiginiai dėl kreditorės pasyvaus elgesio atmestini, nes šalių susitarimas dėl skolos dengimo, kuris buvo šalių vykdomas, negali būti pagrindas pripažinti, kad kreditorė pažeidė apeliantės teises ir interesus.

11.2.                      Kreditorė savo pažeistų teisių gynyba pasinaudojo nepraleidusi ieškinio senaties terminų, t. y. 2014 m. vasario 4 d. išduoti vykdomieji raštai dėl skolos ir palūkanų iki visiško skolos padengimo išieškojimo. Gaudama vykdomuosius raštus, kreditorė aiškiai išreiškė savo valią ginti pažeistas teises dėl skolos ir palūkanų (iki visiško skolos padengimo) priteisimo iš apeliantės. Nėra jokio teisinio pagrindo reikšti prašymą taikyti ieškinio senatį palūkanoms, kai jos skaičiuojamos vykdomųjų raštų pagrindu.

11.3.                      Apeliantė, nuo 2014 metų geranoriškai dengdama skolą, išreiškė aiškią savo valią dėl prievolės vykdymo būdo ir tvarkos, su kuria sutiko ir kreditorė. Prašoma patvirtinti finansinio reikalavimo suma yra gerokai mažesnė už tą, kuri būtų apskaičiuota                                                                                     /sumokėta apeliantės, jeigu mokėjimais visų pirma būtų dengiamos susikaupusios palūkanos, o tik po to – skolos dalis. Siekiant nedidinti apeliantei skolos naštos, buvo sutikta su jos prašymu iš atliekamų mokėjimų pirmiausia padengti skolos dalį, o ją padengus spręsti palūkanų dengimą, dėl to apeliantė 2020 metais pateikė kreditorei prašymą dėl palūkanų sumažinimo.

11.4.                      Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. skolos išieškojimo procesas buvo vykdomas antstolių kontoros užvestose vykdomosiose bylose. Taigi bet kokie senaties terminai buvo nutraukti. Visą laikotarpį, esant užvestoms vykdomosioms byloms, netaikytinos CK 1.125 straipsnio nuostatos, nes kreditorius įgyvendina savo pažeistų teisių gynybą vykdymo procese.

11.5.                      Iškėlus apeliantės bankroto bylą, kreditorė nebuvo praleidusi ir termino vykdomiesiems raštams pakartotinai pateikti, nes iki pat 2021 m. birželio 17 d. (kai atliktas paskutinis skolos dengimas) senaties terminas vykdomiesiems raštams pateikti buvo nutraukiamas, atliekant mokėjimus skolai dengti (skolininkė iš dalies įvykdo sprendimą (vykdomąjį raštą)).

11.6.                      Apeliantė vykdė mokėjimus skolai padengti, kreipėsi į banką 2020 m. vasario 17 d. su prašymu sumažinti procesines palūkanas, taip pripažindama savo prievolę dėl palūkanų, kuri jai buvo žinoma nuo pat vykdomųjų raštų gavimo. Vykdomieji įrašai niekada nebuvo ginčyti, apeliantė pripažino savo pareigą mokėti palūkanas, tai suprato ir pateiktu prašymu tai patvirtino. Nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kreditorė būtų atsisakiusi palūkanų apeliantės atžvilgiu ar apeliantė išreiškusi nesutikimą dėl jų skaičiavimo.

11.7.                      Jeigu būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, tai jis praleistas tik dėl banko ir apeliantės/įkaito davėjo/laiduotojo susitarimo, todėl senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kurioms tiesiogiai įtakos turėjo apeliantės veiksmai, o ne banko neveikimas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad bankas neveikė, nes toks konstatavimas paneigtų bet kokias galimybes šalims tartis dėl prievolių vykdymo išdėstymo vykdymo procese.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB bankas patikslintas 135 318,69 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „VIA MARIS“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

15.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1-2 dalys).

16.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

17.       Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi patvirtino kreditorės AB SEB bankas patikslintą 135 318,69 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „VIA MARIS“ bankroto byloje.

18.       Apeliantė (atsakovė) BUAB „VIA MARIS“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta finansinio reikalavimo dalimi dėl 82 090,04 Eur sumos, atskirąjį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – kad kreditorės apskaičiuotoms procesinėms palūkanoms turėtų būti taikomas penkerių metu? ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Apeliantės vertinimu, vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomųjų? raštu? grąžinimas kreditorės iniciatyva ir tai, kad kreditorė nesikreipė dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, iš naujo neteikė vykdomųjų raštų išieškojimui, kai pagal kredito sutartį yra laiduotojas, įkaito davėjas, turi būti laikoma kaip atsisakymas ginti savo pažeistas teises ir kreditorės neveikimas, dėl kurio itin išaugo procesinės palūkanos.

19.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

20.       Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą tik teismas turi teisę taikyti ieškinio senatį. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21.       Pagal CK 1.125 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties terminus, 10 dalį reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal nurodytą nuostatą sutrumpintas penkerių metų senaties terminas taikomas ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, o ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų (ar vykdomuosiuose įrašuose numatytų) palūkanų išieškojimui atlikti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974-516/2020). 

22.       Nagrinėjamu atveju teisinis reglamentavimas kreditorei AB SEB bankas suteikė teisę išieškoti iš skolininkės BUAB „VIA MARIS“ pinigines prievoles ne teismo tvarka, t. y. kreditorė AB SEB bankas, skolininkei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, o ne su ieškiniu dėl palūkanų priteisimo teismo tvarka. Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras 2014 m. vasario 4 d. išdavė kreditorei vykdomuosius įrašus Nr. DJ-949, Nr. DJ-951, Nr. DJ-953 ir Nr. DJ-955 dėl skolos ir procesinių palūkanų iki visiško skolos padengimo išieškojimo. Šie vykdomieji įrašai buvo perduoti antstolei B. T. vykdyti priverstinai. Skolos išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus buvo nukreiptas į įkeistą turtą. Realizavus vieną iš įkeistų objektų, kreditorė pateikė prašymą antstolei dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymo. Antstolės 2016 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-16011259 vykdomosios bylos buvo sustabdytos. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. kreditorei buvo sumokėta 268 962,97 Eur skolos. 2018 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-18-5-11239 antstolė patenkino kreditorės prašymą grąžinti vykdomuosius raštus. Vėliau įsipareigojimai buvo dengiami iš realizuojamo turto pagal kredito sutarties šalių suderintą tvarką, pagal kurią pirmiausia dengiama skola, o šią visiškai padengus – susikaupusios palūkanos. 2021 m. birželio 17 d. atliktas paskutinis mokėjimas, kuriuo visiškai padengta pagrindinė skola. Likusi nesumokėta suma – 135 318,69 Eur, kurią sudaro 134 686,39 Eur procesinės palūkanos ir 632,30 Eur vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidos. Skolininkė (atsakovė) neginčija vykdomuosiuose įrašuose nurodyto procesinių palūkanų dydžio (6 proc.). Vykdomieji įrašai, kaip vykdomieji dokumentai, taip pat nėra nuginčyti.

23.       Pažymėtina tai, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendžiant notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino klausimą, įstatymai, reglamentuojantys vekselių teisinius santykius ir notaro vykdomųjų įrašų išdavimą, nukreipia į CPK nuostatas, todėl turi būti taikomas bendrasis CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkerių metų vykdomojo dokumento (šiuo atveju – notaro vykdomojo įrašo) pateikimo vykdyti terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-186/2015).

24.       CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą (1 dalis). Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (2 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (3 dalis).

25.       Nagrinėjamu atveju kreditorė AB SEB bankas vykdomuosius įrašus antstolei B. T. pateikė vykdyti nepraleidusi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino. Kreditorei vykdomieji raštai buvo grąžinti 2018 m. balandžio 30 d., o paskutinis skolininkės mokėjimas atliktas 2021 m. birželio 17 d. Taigi kreditorė nėra praleidusi ir termino pakartotinai pateikti vykdomuosius dokumentus antstoliui vykdyti priverstinai (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu vykdymo veiksmams (išieškojimui vykdymo procese) atlikti CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai nėra taikomi. Procesinės palūkanos pagal vykdomuosius įrašus išieškomos (skaičiuojamos) iki visiško vykdomųjų įrašų įvykdymo. Taigi išieškomų (apskaičiuotų) procesinių palūkanų suma priklauso išimtinai nuo pačios skolininkės aktyvių veiksmų, t. y. pagrindinės skolos grąžinimo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo argumentu, kad išieškomoms (prašomoms patvirtinti kaip finansinį reikalavimą) procesinėms palūkanoms turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

26.       Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad kreditorius išieškojimą privalo vykdyti kuo ekonomiškiau (CK 4.1941 straipsnio 4 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymas bei vykdomųjų dokumentų grąžinimas kreditorei jos prašymu šiuo atveju nepaneigia ekonomiškumo principo, vykdant išieškojimą iš skolininkės (atsakovės). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kredito sutarties šalys (kreditorė ir atsakovė) susitarė, jog skola bus dengiama pagal šalių suderintą tvarką iš realizuojamo turto; visų pirma bus dengiama pagrindinė skola, o ją visiškai padengus – susikaupusios palūkanos. Toks šalių susitarimas, pakeičiantis įstatyme (CK 6.54 straipsnyje) nustatytą įmokų, gautų iš skolininko vykdant prievolę, paskirstymo tvarką, atitiko pirmiausia atsakovės (skolininkės) interesus. Šalims susitarus, kad atsakovės mokamos įmokos visų pirma bus skiriamos pagrindinei skolai, o ne palūkanoms dengti, po kiekvienos atsakovės sumokėtos įmokos mažėjo pagrindinė skolos suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad, siekdama nedidinti atsakovei skolos naštos, sutiko su jos prašymu iš atliekamų mokėjimų dengti visų pirma skolos dalį, o šią padengus – spręsti dėl palūkanų dengimo; ši aplinkybė lėmė, kad prašoma patvirtinti finansinio reikalavimo suma yra mažesnė, nei būtų apskaičiuota ir atsakovės sumokėta tuo atveju, jeigu iš mokėjimų pirmiausia būtų dengiamos susikaupusios palūkanos, o tik po to – pagrindinės skolos dalis. Be to, vykdymo veiksmų sustabdymas ir vykdomųjų raštų grąžinimas kreditorei sumažino vykdymo išlaidų naštą skolininkei (atsakovei). Atsižvelgiant į tai, apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo argumentai dėl pasyvaus kreditorės elgesio (neveikimo), išieškojimo neekonomiškumo atmetami kaip nepagrįsti. Priešingas kreditorės elgesio vertinimas paneigtų šalių galimybes tartis dėl prievolių vykdymo išdėstymo vykdymo procese.

27.       Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad procesinių palūkanų ženklų išaugimą nulėmė ir tai, jog kreditorė vengė nukreipti išieškojimą į laiduotoją (fizinį asmenį). Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.  

28.       Nurodytina tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog kreditorius turi teisę, o ne pareigą pasinaudoti prievolės užtikrinimo priemonėmis, taip pat teisę spręsti, kada, kokiomis jų pasinaudoti, o jų nepanaudojimas neigiamus padarinius sukelia kreditoriui – jis sumažina savo galimybes pasiekti, kad skolininko prievolė būtų įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018).

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį, laiduotojo prievolės ypatumus, yra nurodęs, kad CK normos laidavimą ir hipoteką, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesupriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Laiduotojo prievolė, laiduojant kreditoriui už skolininką, yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010).

30.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo BUAB „VIA MARIS“ bankroto byloje patvirtinimo, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a  :

 

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                        Danguolė Martinavičienė

 

 

Asta Radzevičienė

 

 

Laima Ribokaitė