Civilinė byla Nr. 2-220-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00276-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.7

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „Egmila“ restruktūrizavimo byla,

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Egmila“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Restruktūrizuoju.lt“. 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo planas, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo.

2.       Byloje gautas RUAB „Egmila“ nemokumo administratorės prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies          3 punkto nuostatomis, nutraukti RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo administratorė nurodo, kad pagal patvirtiną RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo planą įmonė iki 2021 m. III ketvirčio pabaigos privalėjo kreditoriams padengti iš viso 20 253,12 Eur finansinių reikalavimų bei laiku mokėti einamąsias įmokas, tačiau šių plano nuostatų nevykdo, tai patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus atliktas patikrinimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutraukė RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

3.1.                      Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė RUAB „Egmila“ netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, t. y. laiku nepadengia kreditoriams įsiskolinimų, padengia ne visą restruktūrizavimo plane numatytą sumą ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Teismas pažymėjo, kad netinkamas restruktūrizavimo plano vykdymas fiksuojamas jau antrą kartą. 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo nagrinėjimas klausimas dėl RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pagal įmonės nemokumo administratorės bei kreditorių I. K. ir J. M. prašymus dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi RUAB „Egmila“ netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą. Tuo metu jau buvo konstatuota, kad RUAB „Egmila“ nuolat pavėluotai atsiskaito su kreditorėmis, tačiau iki priimant 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, atsakovė su kreditorėmis atsiskaitė.

3.2.                      Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad RUAB „Egmila“ nemoka einamųjų įmokų. Į bylą pateiktame VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo akte nurodyta, kad RUAB „Egmila“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. spalio 20 d. buvo 57 292,06 Eur. Einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė už 2020 m. sausio – 2021 m. rugsėjo mėnesius. Atsakovės pateiktais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui einamųjų įmokų skola yra 24 964,12 Eur. Viešais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2021 m. gruodžio 15 d. duomenimis RUAB „Egmila“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui –      54 805,59 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) einamųjų įmokų skola –  47 771,12 Eur. Per 2021 m. VMI sumokėta einamųjų įmokų tik 1 972,88 Eur.

3.3.                      Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendė, kad RUAB „Egmila“ tinkamai nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų (sumokama ne laiku bei ne visa numatyta suma), nemoka einamųjų mokėjimų valstybės biudžetui ir tik iš dalies sumoka VSDF biudžetui, taip yra pažeidžiamos kreditorių teisės ir jų teisėti lūkesčiai bei interesai. Pažeidimas tęsiasi ilgiau nei 4 mėnesius, atsakovės įsipareigojimai vis didėja.

3.4.                      Atsakovė nurodė, kad teismas privalo įvertinti ne tik RUAB „Egmila“ veiksmus, bet ir pačios VSDFV, ne tik kaip kreditoriaus, bet ir kaip valstybės įgaliotos institucijos elgesį su RUAB „Egmila“ net dviejų veiksnių kontekste, t. y. restruktūrizavimo plano vykdymo bei COVID-19 pasaulinės pandemijos kontekste. Teismo vertinimu, pandemija be jokios abejonės neigiamai paveikė daug verslų, įskaitant ir atsakovę, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai ir ribotos galimybės įvykdyti restruktūrizavimo planą ar prievoles valstybei yra nulemti COVID-19 pandemijos.

3.5.                      Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nurodyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai, o būtent byla nutraukiama kai yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas bei juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių, todėl teismas administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo patenkino.

3.6.                      Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal RUAB „Egmila“ 2021 m. I pusmečio balanso duomenimis, turto vertė – 930 608,00 Eur, ilgalaikio turto vertė – 346 420,00 Eur; trumpalaikio turto vertė – 583 496,00 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai –        779 108,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 311 211,00 Eur). Pagal byloje esančius rašytinius duomenis konstatuotina, kad RUAB „Egmila“ turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto vertės. Taip pat nustatyta, kad RUAB „Egmila“ vykdo veiklą. Į bylą pateiktame VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo akte konstatuota, kad pagal RUAB „Egmila“ išrašomų sąskaitų registrą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. – 2021 m. rugsėjo mėn. pirkėjams pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų-faktūrų išrašyta 82 079,34 Eur sumai. Viešais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos    2021 m. gruodžio 15 d. duomenimis nustatyta, kad RUAB „Egmila“ turi 18 darbuotojų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad aktualesnių duomenų apie RUAB „Egmila“ turtinių prievolių vykdymą / nevykdymą į nagrinėjamą bylą nepateikta; įmonės nemokumo administratorė taip pat nepateikė teismui informacijos, susijusios su įmonės nemokumu.

3.7.                      Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad daryti išvadą, jog RUAB „Egmila“ yra nemoki, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad RUAB „Egmila“ taps nemoki per artimiausius tris mėnesius, todėl bankroto byla šia nutartimi RUAB „Egmila“ nekeliama.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

4.       Atskirajame skunde atsakovė RUAB „Egmila“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – nemokumo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teismas tenkindamas administratorės prašymą, neįvertino atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus. Teismas ignoravo aplinkybę, kad valstybė, veikdama per savo fondus, įskaitant VSDFV, neteikia jokios pagalbos restruktūrizuojamoms įmonėms, net jei jų veikla pripažįstama paveikta COVID-19 pandemijos ir ji turi teisę paramą gauti.

4.2.                      Priimdamas ginčijamą nutartį teismas rėmėsi išimtinai tik restruktūrizavimo administratorės pateikta nepilna ir formalia informacija. Administratorė, prieš teikdama teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, negavo jokių atsakovės paaiškinimų ir komentarų. Todėl prašymas buvo pagrįstas tik vieno kreditoriaus argumentais.

4.3.                      Administratorė savo prašymą grindžia tuo, kad atsakovė nemoka einamųjų įmokų VSDFV, tačiau nepateikia duomenų apie RUAB „Egmila“ ekonominę-finansinę padėtį, apie kreditoriams išmokėtas sumas, neparodo įmonės realiai vykdomos tiesioginės veiklos rezultatų, nepateikia restruktūrizuojamos įmonės veiklos perspektyvų analizės ir jos realių galimybių įvykdyti restruktūrizavimo planą. Anot apeliantės, įmonė yra moki, gyvybinga, ji aktyviai vykdo veiklą, generuoja lėšas atsiskaitymui su kreditoriais.

4.4.                      Apeliantės teigimu, ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė nieko dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo, nors šis aspektas restruktūrizavimo bylai yra esminis. Paaiškino, kad atsakovė užsiima sunkių transporto priemonių remontu. Ši veikla turi savo specifiką, kuomet gavusi užsakymą įmonė jį vykdo savo apyvartinėmis lėšomis, o apmokėjimą už paslaugas gauna po įvykdymo. Todėl įmonė privalo turėti pakankamai apyvartinių lėšų, kad galėtų vykdyti užsakymus ateityje. Tačiau to nesupranta restruktūrizavimo administratorė ir VSDFV. Todėl tam, kad būtų su kreditoriais atsiskaityta iš įmonės veiklos gautomis lėšomis, o ne iš priverstinio turto pardavimo, privaloma užtikrinti, jog įmonė turėtų pakankamai apyvartinių lėšų, o tai leis įmonei didinti veiklos pelningumą ir kreditoriams išmokamas sumas.

4.5.                      Administratorė ignoruoja tai, kad nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė kreditoriams yra sumokėjusi 10 748 Eur. Todėl administratorė nepagrįstai klaidina teismą nurodydama, kad su kreditoriais yra visiškai neatsiskaitoma.

4.6.                      Teismas privalėjo įvertinti ne tik RUAB „Egmila“ veiksmus, bet ir pačios VSDFV elgesį su RUAB „Egmila“ dviejų veiksnių kontekste, t. y. restruktūrizavimo plano vykdymo bei COVID-19 pasaulinės pandemijos kontekste. Mano, kad nagrinėjamoje situacijoje yra būtina įvertinti ar VSDFV veiksmai atitiko sąžiningumo ir teisingumo principus, ar kreditorius tinkamai bendradarbiavo su atsakove pandemijos kontekste. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje tik abstrakčiai nurodė, kad pandemija turėjo įtakos atsakovės veiklai, tačiau niekaip nevertino diskriminacinius ir kreditorės veiksmus atsakovės atžvilgiu. Pandemijos metu atsakovė turėdama specialų restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą negavo jokios valstybinės paramos, kaip eilinės Lietuvos Respublikos įmonės, o buvo verčiama be jokių išlygų ir atidėjimo mokėti sumas kreditoriams. Paaiškina, kad atsakovė aktyviai siekė, jog VSDFV atidėtų mokėjimus, tačiau kreditorė jos prašymų netenkindavo nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo.

4.7.                      VMI išbraukė restruktūrizuojamas įmones iš paveiktų COVID-19 įmonių sąrašų. Anot apeliantės, toks elgesys yra diskriminacinio pobūdžio ir teismas privalėjo deramai tokį elgesį įvertinti.

4.8.                      Be to, didžiausias atsakovės kreditorius (akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas) nepritaria VSDFV ir administratorės pozicijai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Susitarimo su banku pasiekimas leistų atlaisvinti įmonės lėšas ir išspręsti įmokų mokėjimo vėlavimo klausimus. Atsakovė prašo atsižvelgti ir į tai, kad restruktūrizavimo planas vykdomas dar gana trumpą laikotarpį, jog atsakovė dar tik bando prisiderinti prie pasikeitusių darbo sąlygų, kad administratorė veikia prieš apeliantę ir jos interesus bei galimai yra asmeniškai suinteresuota įmonės veiklos nutraukimu, nekilnojamojo turto priverstiniu pardavimo ir galimai jo įsigijimu.

4.9.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

5.       Atsiliepime į atsakovės RUAB „Egmila“ atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

5.1.                      Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos RUAB „Egmila“ kreditorių kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą 13 851,61 Eur, kuris užtikrintas turto priverstine hipoteka ir įkeitimu. 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo planas, nustatyta restruktūrizavimo proceso trukmė ketveriems metams. Plane numatyta, kad kreditoriams įsiskolinimas mokamos nurodytų RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo metų einamojo ketvirčio paskutinę kalendorinę dieną, t. y. mokėjimai kreditoriams už pirmą metų ketvirtį atliekami iki tų metų kovo 31 d., už antrą ketvirtį iki birželio 30 d. ir t. t. VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinis reikalavimas turi būti sumokėtas per laikotarpį nuo 2020 IV ketv. iki 2024 m. III ketv. Pagal patvirtintą planą apeliantė turėjo mokėti iki 2020 gruodžio 31 d. – 336,84 Eur, iki 2021 m. kovo 31 d. – 1 093,34 Eur, iki 2021 m. birželio 30 d. – 1 107,18 Eur, iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1 116,76 Eur, viso laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. turėjo sumokėti              3 654,12 Eur.

5.2.                      Nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki Šiaulių apygardos teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą RUAB „Egmila“ į VSDFV biudžetą sumokėjo 2020 m. lapkričio     16 d. 158,17 Eur (debeto mokėjimu); 2020 m. gruodžio 30 d. 74 Eur; 2021 m. gruodžio 8 d. 2 619 Eur ir 2021 m. gruodžio 9 d. – 3 008 Eur einamųjų mokėjimų tačiau ne laiku, ir ne visą sumą kuri turėjo būti sumokėta. Per minėtą laikotarpį RUAB „Egmila“ skola VSDFV biudžetui padidėjo iki 58 739,41 Eur, iš jų:  44 887,80 Eur einamosios įmokos,                   13 038,05 Eur teismo patvirtintas kreditorinis įsiskolinimas pagal restruktūrizavimo planą ir delspinigiai – 813,56 Eur.

5.3.                      Byloje nustatytas ilgalaikis socialinio draudimo įmokų nemokėjimo faktas, tokių skolų didėjimas aiškiai parodo, kad restruktūrizuojama įmonė nevykdo restruktūrizavimo plane nustatytų tikslų – per plane nustatytą terminą ir plane nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokios restruktūrizuojamos įmonės gautinų pajamų augimo perspektyvos.

5.4.                      Apeliantė atskirajame skunde patvirtino, kad įmonė yra moki, gyvybinga, veikianti, ji aktyviai vykdo daug užsakymų vienu metu ir generuoja lėšas savo veiklos didinimui bei planuojamam atsiskaitymui su kreditoriais. Skyrius atlikęs patikrinimą konstatavo įmonės veiklą, tačiau gautos pajamos nebuvo paskirstytos kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą.

5.5.                      Apeliantė 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių su prašymu dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. VSDFV Šiaulių skyrius prašymo netenkino, kadangi pagalba negali būti teikiama įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Restruktūrizuojamos įmonės yra laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Taip pat valstybės pagalba neteikiama jeigu draudėjo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau perduotas antstoliui, draudėjo finansiniai įsipareigojimai didesni už jo turtą, draudėjui iki prašymo dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pateikimo teritoriniam skyriui dienos buvo pradėtas nemokumo procesas (bankroto arba restruktūrizavimo).

5.6.                      Atsižvelgiant į tai, VSDFV Šiaulių skyrius, priimdamas neigiamą sprendimą dėl RUAB „Egmila“ prašymo dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka taikymo, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais, o pagrįstai įgyvendino Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

5.7.                      Darytina išvada, kad RUAB „Egmila“ nevykdo prievolės sumokėti einamuosius mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi galimybės stabilizuoti finansinę būklę ir užtikrinti veiklos tęstinumą. RUAB „Egmila“ nemokumas nėra laikino pobūdžio ir nėra galimybės išsaugoti įmonę kaip veikiantį ūkio subjektą.

6.       Atsiliepime į atsakovės RUAB „Egmila“ atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Restruktūrizuoju.lt“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Kreditoriaus atliktas patikrinimas patvirtina, kad RUAB „Egmila“ visų arba dalies einamųjų įmokų nemoka nuo 2020 m. sausio mėn., susikaupusios einamųjų įmokų skolos, todėl yra teisinis pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą.

6.2.                      Restruktūrizavimo plane yra nurodyta, kad plano įgyvendinimo metu be plane numatytų mokėjimų kreditoriams bendrovė privalomai dengs visas einamąsias įmokas. Tačiau byloje esanti buhalterinė pažyma patvirtina, kad bendrovė kreditorinių reikalavimų laiku nedengia, nustatytų sumų nesumoka. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė netinkamai vykdo teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo byla JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir                7 punktuose nustatyti veiksmai. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius.

10.       RUAB „Egmila“ iškelta restruktūrizavimo byla Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio     27 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 14 d. Teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo planą, sprendė, kad iš restruktūrizavimo plane numatytų atsiskaitymų su kreditoriais ir numatyto veiklos vykdymo, yra reali tikimybė, kad atsakovė atsiskaitys su kreditoriais ir atkurs savo mokumą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad teismo nutartimi tvirtinant atsakovės restruktūrizavimo planą, kurio tvirtinimui nepritarė atsakovės kreditoriai VMI ir VSDFV, RUAB „Egmila“ nemokėjo einamųjų mokėjimų. Visgi, teismas nustatęs, kad tokio pagrindo netvirtinti RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo planą įstatyme nenumatyta, todėl planą patvirtino. Susipažinus su VMI prieštaravimu dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, yra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo dieną (2020 m. gruodžio 9 d.) RUAB „Egmila“ jau buvo skolinga     8 866,94 Eur einamųjų mokesčių.

11.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė RUAB „Egmila“ netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, t. y. laiku nepadengia kreditoriams įsiskolinimų, padengia ne visą restruktūrizavimo plane numatytą sumą ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip                4 mėnesius. Pažymėjo ir tai, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo sprendžiamas jau antrą kartą.

12.       RUAB „Egmila“ kreditorės I. K. ir J. M. pateikė teismui prašymus dėl RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nurodydamos, kad RUAB „Egmila“ nesilaiko kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko. RUAB „Egmila“ pateikė teismui įrodymus, kad pagal restruktūrizavimo planą su kreditorėmis atsiskaitė visiškai, atsiskaityta su kreditorėmis už 2020 m. IV ketvirtį, 2021 m. I ketvirtį, 2021 m. II ketvirtį. Taigi, darytina išvada, kad RUAB „Egmila“ su kreditorėmis atsiskaitė tik tuomet, kai iškilo klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

13.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutraukta jos restruktūrizavimo byla nurodė, kad teismas ignoravo susiklosčiusią specifinę situaciją dėl COVID-19 pandemijos.

14.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos naujojo koronavirusio (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas tik toms restruktūrizavimo byloms, kuriose juridiniai asmenys su finansiniais sunkumais susidūrė ir (ar) jie tapo nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. karantino įvedimo. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei restruktūrizavimo byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi patenkinus direktoriaus A. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Minėtoje teismo nutartyje yra nurodyta, kad bendrovė jau nuo 2019 metų susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pandemija be jokios abejonės neigiamai paveikė daug verslų, įskaitant ir atsakovę, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai ir ribotos galimybės įvykdyti restruktūrizavimo planą ar prievoles valstybei yra nulemti COVID-19 pandemijos.

15.       Byloje pateiktame restruktūrizavimo plane nustatyta, kad vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio        3 dalimi „Iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus“. Todėl viso bendrovės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, be plane nustatytų mokėjimų kreditoriams už ankstesnius laikotarpius, RUAB „Egmila“ privalomai dengs visas einamąsias įmokas (VMI prie LR FM, SODRA ir kt.).

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį priėmė vadovaudamasis neobjektyviais duomenimis ir neįvertinęs visų, klausimui aktualių, byloje esančių, duomenų. Pirmiausia, dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo kreipėsi nemokumo administratorė, gavusi VSDFV Panevėžio skyriaus patikrinimo aktą, kuriame yra nurodyta, kad RUAB „Egmila“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2021 m. spalio 20 d. buvo 57 292,06 Eur iš jų: einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus – 43 440,45 Eur; valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą – 13 038,05 Eur ir delspinigių – 813,56 Eur. Einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė už 2020 m. sausio – 2021 m. rugsėjo mėnesius. Pažymėtina, kad pačios atsakovės į bylą pateiktos 2021 m. gruodžio 10 d. Buhalterinės pažymos Nr. 202112/01, 202112/02, 202112/03 patvirtina, kad restruktūrizavimo plane numatyti tikslai nėra pasiekiami, kadangi atsakovė daliai kreditorių, tame tarpe VSDFV ir VMI, dengia kreditorinius įsipareigojimus ne laiku ir ne sutartomis sumomis. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad RUAB „Egmila“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 54 805,59 Eur. VMI einamųjų įmokų skola – 47 771,12 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, kad per 2021 metus kreditorei VMI sumokėta einamųjų įmokų tik 1 972,88 Eur.

17.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes vertintina, kad apeliantės skundas yra prieštaringas. Nors ji ir nurodo, kad bendrovė yra itin pelninga, gyvybinga ir gauna dideles pajamas (kaip ji nurodė už 2021 m. birželio – rugsėjo mėn. ji gavo 105 000 Eur pajamų), tačiau lieka neaišku, kodėl apeliantė nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų laiku. 

18.       Nors apeliantė skunde nurodo, kad jos veiklai vykdyti yra reikalingos ženklios apyvartinės lėšos, šių jos argumentų nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas. Toks apyvartinių lėšų poreikis nėra aptartas ir restruktūrizavimo plane. Priešingai, pagal SWOT analizę nustatyta, kad apyvartinių lėšų stoka yra nurodoma kaip atsakovės silpnybė. Taigi, lieka neaišku, kodėl apyvartinių lėšų poreikio apeliantė neįvertino ir nenurodė, siekdama atkurti savo mokumą, nors skunde jau nurodo, kad toks apyvartinių lėšų poreikis yra didelis. Todėl vertintina, kad apeliantė negali pateisinti restruktūrizavimo plano nevykdymo apyvartinių lėšų būtinumu / poreikiu.

19.       Apeliantė skunde pažymėjo, kad ji kreditoriams sumokėjo 10 748 Eur vykdydama restruktūrizavimo planą, tačiau nemokumo administratorė savo pareiškime apie tai nutyli ir klaidina teismą, sudarydama įspūdį, kad atsakovė mokėjimų neatlieka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ji kreditoriams sumokėjo 10 748 Eur vykdydama restruktūrizavimo planą.

20.       Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).

21.       Nurodyta teismų praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Ir nors apeliantė nesutinka, kad aukščiau nurodyta teismų praktika taikytina šioje byloje, tai niekaip nepaneigia teismo ginčijamoje nutartyje padarytos išvados, kad RUAB „Egmila“ tinkamai nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų mokėjimų (sumokama ne laiku bei ne visa numatyta suma), nemoka einamųjų mokėjimų valstybės biudžetui ir tik iš dalies sumoka VSDF biudžetui, taip yra pažeidžiamos kreditorių teisės ir jų teisėti lūkesčiai bei interesai. Taigi, vien pats faktas, kad apeliantė sumokėjo kreditoriams 10 748 Eur nepaneigia jos prievolės tinkamai mokėti  einamuosius mokėjimus ir nesudaro pagrindo prielaidai, jog restruktūrizavimo planas vykdomas tinkamai, kadangi, kaip nurodyta, restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų.

22.       Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik RUAB „Egmila“ veiksmus, vykdant restruktūrizavimo planą, bet ir pačios VSDFV elgesį su RUAB „Egmila“ dviejų veiksnių kontekste, t. y. restruktūrizavimo plano vykdymo bei COVID-19 pasaulinės pandemijos kontekste. Mano, kad nagrinėjamoje situacijoje yra būtina įvertinti ar VSDFV veiksmai atitiko sąžiningumo ir teisingumo principus, ar kreditorius tinkamai bendradarbiavo su atsakove pandemijos kontekste. Pandemijos metu atsakovė turėdama specialų restruktūrizuojamos įmonės statusą negavo jokios valstybinės paramos, o buvo verčiama be jokių išlygų ir atidėjimo mokėti sumas kreditoriams. Paaiškina, kad atsakovė aktyviai siekė, jog VSDFV atidėtų mokėjimus, tačiau kreditorė jos prašymų netenkindavo nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo.

23.       Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinamas VSDFV elgesys ir nėra vertinami VSDFV veiksmai restruktūrizavimo plano vykdymo ar nevykdymo kontekste. Restruktūrizavimo planas numato atitinkamas teises ir pareigas atsakovei RUAB „Egmila“, o ne jos kreditoriams. Todėl abejotina, ar teismas, spręsdamas dėl atsakovės RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo plano nevykdymo pagrįstumo, privalėjo įvertinti ir atsakovės kreditorių elgesį ir veiksmus. Antra, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo          41 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo galima skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis. Ši teisė apeliantei buvo išaiškinta sprendime dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimas dėl įmonių įsiskolinimo atidėjimo buvo skųstas aukščiau nurodyta tvarka.

24.       Atsiliepime į apeliantės skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius nurodė, kad apeliantė 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių su prašymu dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. VSDFV Šiaulių skyrius prašymo netenkino, vadovavosi sanavimo ir restruktūrizavimo valstybės pagalbos gairių (2014/C249/01), 8 punktu, bei 2020 m. kovo 19 d. Komisijos Komunikato – „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID – 19 protrūkį, sistema“ (2020/C 91 I/01) 22 punkto c papunkčiu, kuris nustato, kad pagalba negali būti teikiama įmonėms, kurios       2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis. Bylos medžiaga patvirtina ir šioje nutartyje jau yra konstatuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė jau buvo laikoma sunkumų patiriančia įmone. Taip pat į VSDFV Šiaulių skyrius rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-618 „dėl VSDFV pagalbos teikimo įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid – 19 protrūkio taisyklių patvirtinimo“ taisyklių II skyriaus „Valstybės pagalbos teikimo draudėjams tvarka“ 6 straipsnis numato kam Valstybės pagalba neteikiama: 6.1. jeigu draudėjo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau perduotas antstoliui; 6.2. jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai didesni už jo turtą; 6.3. jeigu draudėjui iki prašymo dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pateikimo teritoriniam skyriui dienos buvo pradėtas nemokumo procesas (bankroto arba restruktūrizavimo).

25.       Susipažinus su nurodytu teisiniu reglamentavimu, VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo, atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo teigti, jog VSDFV viršijo savo įgaliojimus, veikė priešingai nei numato teisinis reglamentavimas, todėl tokiu savo elgesiu diskriminavo atsakovę pandemijos kontekste. Supaprastintomis sąlygomis skolų mokėjimą gali atidėti tik COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurie nuo karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pasibaigimo dienos, buvo įtraukti į VMI viešai skelbiamus draudėjų sąrašus, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, taip pat tie, kurių prašymus taikyti mokestinės pagalbos priemones dėl COVID-19 yra patvirtinusi VMI. Apeliantei buvo išaiškinta, kad VMI restruktūrizuojamas įmones išbraukė iš paveiktųjų COVID-19 sąrašų ar į juos tokių įmonių neįtraukė, todėl šių įmonių įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui taikomos bendrosios taisyklės, galiojusios iki paskelbto karantino. Galiausiai, kreditorė atlikusi atsakovės patikrinimą nustatė, kad įmonė vykdo veiklą, tačiau iš vykdomos veiklos gautos pajamos nebuvo paskirstytos kreditoriams pagal restruktūrizavimo planą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad valstybinės institucijos atsakovę diskriminavo nesuteikusios valstybinės pagalbos pandemijos laikotarpiu, kadangi kreditoriai VMI ir VSDFV veikė taip, kaip numato ir iš jų reikalauja galiojantys teisės aktai.

26.       Apeliantė savo skunde taip pat pažymėjo, kad didžiausias atsakovės kreditorius AB Šiaulių bankas nepritaria, jog atsakovės restruktūrizavimo byla būtų nutraukta, o apeliantė deda maksimalias pastangas, siekdama paskolą refinansuoti.

27.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra pateikta AB Šiaulių banko pozicija sutikti ar nepritarti restruktūrizavimo bylos (ne)nutraukimui. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje (sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo pirmąjį kartą) yra nurodyta, kad kreditorius AB Šiaulių bankas administratorę informavo, jog RUAB „Egmila“ nevykdo restruktūrizavimo plano. Nagrinėjant klausimą dėl bylos nutraukimo antrąjį kartą, AB Šiaulių bankas atsiliepimo į pareiškimą dėl bylos nutraukimo taip pat nepateikė. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu dėl AB Šiaulių banko suinteresuotumo, kad RUAB „Egmila“ restruktūrizavimo byla nebūtų nutraukta. Nors apeliantė ir teigia, kad sutarimo su banku sudarymas ir lėšų atlaisvinimas leistų pasiekti restruktūrizavimo plano tikslus, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje toks susitarimas nėra pateiktas, o banko pozicija šiuo klausimu teismui nėra žinoma.

28.       Apeliantė taip pat pažymėjo, kad netenkinus nemokumo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo kreipsis į teismą su prašymą atstatydinti nemokumo administratorę, kadangi ji veikia priešingai įmonės interesams. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su restruktūrizavimo bylos medžiaga, nustatė, kad pati nemokumo administratorė jau kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl jos atstatydinimo, tačiau prašymas buvo atmestas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi. Nemokumo administratorė savo atsistatydinimo pagrindą grindė tuo, kad RUAB „Egmila“ už restruktūrizavimo administravimo paslaugas nemoka pagal 2019 m. gruodžio 14 d. atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 2019-12-14 d./00l. Taigi, ši aplinkybė taip pat pagrindžia, kad galimai RUAB „Egmila“ nepasieks restruktūrizavimo tikslų. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės skundo argumentus apie nemokumo administratorės tiesioginį suinteresuotumą įmonės nekilnojamojo turto priverstiniu pardavimu ir / arba jo įsigijimu.

29.       Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytų argumentų bei to, jog atsakovė netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą, todėl restruktūrizavimo tikslai pasiekti nebus. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai restruktūrizavimo bylą nutraukė.

 

30.       Kiti apeliantės skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

        

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. 

 

 

 

Teisėjas                                              Antanas Rudzinskas