Civilinė byla Nr. e2A-1161-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00284-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 3.4.3.9.3; 3.4.3.14; 3.3.1.20

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės jojimo centras“ veiklos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Marijampolės jojimo centras“ iškelta bankroto byla, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nuspręsta taikyti bankrutuojančiai UAB (toliau – BUAB) ,,Marijampolės jojimo centras“ (toliau – ir įmonė, bendrovė) supaprastintą bankroto procesą; 2015 m. spalio 7 d. nutartimi pripažinta BUAB ,,Marijampolės jojimo centras“ bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.

2.       Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi nutraukė supaprastintą bankroto procesą ir nutarė vykdyti BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto procedūras bendrąja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teismine tvarka. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratoriumi paskyrė K. Z..

3.       BUAB „Marijampolės jojimo centras“ nemokumo administratorė K. Z. 2021 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pripažino BUAB „Marijampolės jojimo centras“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

5.       Teismas nurodė, kad tiek bendrovės nemokumo procesas, tiek ir likvidavimo procedūros pradėti galiojant ĮBĮ nuostatoms todėl, nepaisant to, jog prašymas dėl įmonės pabaigos pateiktas teismui jau po Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, klausimas dėl įmonės veiklos pripažinimo pabaigusia ir jos išregistravimo spręstinas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

6.       Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos 2021 m. birželio 1 d. pažyma Nr. (15.3)-AD5-10134 patvirtina, jog UAB „Marijampolės jojimo centras“ už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Administratorės kartu su prašymu pateikta informacija leido teismui konstatuoti, kad bankroto proceso metu BUAB „Marijampolės jojimo centras“ mokumas nebuvo atstatytas, taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, likvidavimo procedūra baigta. Bankroto proceso metu buvo gauta 5 953,98 Eur pajamų, kurios buvo panaudotos bankroto administravimo išlaidoms padengti. Baigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 37 847,23 Eur. Bankroto administratorė pabaigė visas ĮBĮ nustatytas likvidavimo procedūras, duomenų apie balanse apskaitomą turtą nėra, pinigų sąskaitose nėra. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad bylų, kuriose šalimi yra BUAB „Marijampolės jojimo centras“, teismuose nėra

7.       Teismas pažymėjo, kad kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad administratorė atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Kreditorius (apeliantas) V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      2018 m. sausio 26 d. įvykusiame BUAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl apelianto, kuris yra ir BUAB „Marijampolės jojimo centras“ pirmos eilės kreditorius, debitorinio įsiskolinimo pardavimo. Svarstant šį klausimą kreditorių susirinkimui buvo pasiūlyta BUAB „Marijampolės jojimo centras“ priklausančią 29 736,67 Eur dydžio V. Ž. debitorinę skolą pardavinėti varžytynėse: pirmose varžytynėse – kainą sumažinus 50 proc. –14 868,34 Eur; nepardavus pirmose varžytynėse pardavinėti antrose varžytynėse – pardavimo kainą sumažinus iki 30 proc. nuo pradinės pirmųjų varžytynių sumos – 4  460, 50 Eur; nepardavus antrose varžytynėse – pardavinėti 2 savaites laisvu pardavimu, pardavimo kainą sumažinus 50 proc. nuo antrųjų varžytynių sumos – 2 230,25 Eur. Nepardavus skolos, kainą mažinti 50 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, pardavinėti 2 savaites – 1 115,13 Eur. Nepardavus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Šis nutarimas buvo priimtas 97,6 proc. visų susirinkime dalyvaujančių teisme patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų apimtimi, nebuvo panaikintas.

8.2.                      Apeliantas 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į bankroto administratorę, siūlydamas sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, t. y. sumokėti 4 000 Eur, t. y. už nurodytą sumą įsigyti apelianto debitorinį įsiskolinimą; bankroto administratorė nurodė, kad apsvarstys šį pasiūlymą. Apeliantas 2020 m. rugsėjo 3 d. pakartotinai kreipėsi į bankroto administratorę ir pasiūlė baigti bankroto procedūrą taikos sutartimi, patikslindamas, kad pradinė kaina antrajame varžytynių etape buvo 4 400 Eur, o jis siūlė 4 000 Eur, tačiau į šį pasiūlymą bankroto administratorė neatsakė.

8.3.                      Bankroto administratorė, nepaisydama apelianto pasiūlytos 4 000 Eur dydžio sumos už debitorių finansinių reikalavimų įsigijimą ir nepaisydama to, kad debitorių finansinis įsiskolinimas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, 2021 m. gegužės 14 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį su UAB „Teisinė sfera“ perleisdama reikalavimą už 3 100 Eur – už mažesnę sumą nei siūlė apeliantas ir ne už didžiausią pasiūlytą kainą. Tokiu būdu administratorė pažeidė ne tik apelianto interesą savo finansinio reikalavimo dydžio sąskaita sumažinti skolininkės finansinio įsiskolinimo apeliantui dydį, bet ir apelianto interesą, kad reikalavimas nebūtų perleidžiamas asmeniui, pasiūliusiam ne didžiausią kainą už reikalavimo perleidimą.

8.4.                      BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorė pateikė prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, neinformuodama apie tai apelianto (kreditorinio reikalavimo suma – 433,09 Eur).

8.5.                      Apeliantas 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, ginčydamas minėtą reikalavimų perleidimo sutartį (civilinės bylos Nr. e2-5970-374/2021).

8.6.                      Nurodė, kad nėra aišku, ar bankroto administratorė teismui pateikė visą informaciją, susijusią su sutarties sudarymo aplinkybėmis, ar 3 100 Eur dydžio suma, gauta iš reikalavimų perleidimo sutarties, buvo panaudota tik bankroto administravimo reikmėms ar jos dalis buvo panaudota kreditorių reikalavimų tenkinimui.

8.7.                      Byloje galėjo būti sudaryta taikos sutartis naudingesnėmis sąlygomis nei reikalavimų perleidimo sutartis, nes apeliantas siūlė bankroto administratorei sumokėti didesnę sumą, tačiau bankroto administratorė, piktnaudžiaudama savo įgaliojimais ir suklaidinusi teismą, pateikė prašymą dėl įmonės pabaigos.

8.8.                      Aplinkybė, kad apeliantas ginčija teisme reikalavimų perleidimo sutartį kaip akivaizdžiai pažeidžiančią ne tik jo, bet ir bankrutavusios įmonės interesus, sudaro prielaidą panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       BUAB „Marijampolės jojimo centras“ nemokumo administratorė atsiliepimu į kreditoriaus apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9.1.                      Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu priteisė iš V. Ž. (buvusio bendrovės vadovo) 37 847,23 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. Ž. apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – iš V. Ž. BUAB „Marijampolės jojimo centras“ priteisė 30 939,58 Eur žalos atlyginimą.

9.2.                      Debitoriaus V. Ž. skolos pardavimo pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko. 2021 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtos naujos skolos pardavimo varžytynės; apie šias varžytynes buvo pranešta tiek apeliantui, tiek jo atstovui, tačiau jokios informacijos iš jų administratorė negavo. Varžytynės neįvyko, nes nebuvo nei vieno pirkėjo, tuomet buvo paskelbtas laisvas skolos pardavimas, nustatant kreditorių patvirtintą pradinę pardavimo kainą; didžiausią kainą 3 100 Eur pasiūlė UAB „Teisinė sfera“.

9.3.                      Apeliantas nepateikė jokio skolos pirkimo pasiūlymo, todėl apelianto teiginys, jog siūlė 4 000 Eur yra neteisingas. Apeliantas 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. elektroniniuose laiškuose neteikė pirkimo pasiūlymų, o pateikti taikos sutarties pasirašymo siūlymai neturi nieko bendra su skolos pirkimo–pardavimo procesu. Skolininkas buvo informuotas apie skolos pirkimo pradžią ir galėjo dalyvauti pirkimo procese.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, konstatavęs, kad bankroto procedūros pabaigtos ir nėra aplinkybių, dėl kurių bankroto procesas turėtų būti tęsiamas, pripažino BUAB „Marijampolės jojimo centras“ veiklą pasibaigusia ir nusprendė bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas iš esmės ginčija sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kvestionuodamas bankroto administratorės sudarytą 2021 m. gegužės 14 d. reikalavimų perleidimo sutartį su UAB „Teisinė sfera“ perleidžiant debitorinį reikalavimą už 3 100 Eur – už mažesnę sumą nei siūlė (4 000 Eur) apeliantas ir ne už didžiausią pasiūlytą kainą, kai debitoriaus finansinis įsiskolinimas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nei vėlesniame procese.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

12.       Apeliantas apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 2017 m. spalio 9 d. ir 2018 m. gegužės 25 d. nutartis; kreditorių susirinkimo 2018 m. sausio 26 d. protokolą; susirašinėjimą elektroniniais laiškais; reikalavimo perleidimo sutartį bei administratoriaus veiklos ataskaitą. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: varžytynių skelbimą; susirašinėjimo elektroninius laiškus; skolos skelbimą ir pirkimo pasiūlymą.

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad apelianto ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai į bylą nepriimami, nes apeliacinės instancijos teismas gali remtis tiek visais BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, tiek ir kitose bylose, taip pat ir civilinėje byloje Nr. e2-5970-374/2021 esančiais duomenimis bei dokumentais, kurie teismui yra pasiekiami per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pabaigą, taikymo laiko atžvilgiu

14.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020).

16.       BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byla iškelta ir likvidaciniai veiksmai iš esmės pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šio įstatymo nuostatas ir spręsdamas administratorės 2021 m. liepos 19 d., t. y. jau po JANĮ įsigaliojimo, pateiktą prašymą dėl BUAB „Marijampolės jojimo centras“ pabaigos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos pagrįstumo ir teisėtumo

17.       ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

19.       Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apelianto nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

20.       Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nes, spręsdamas dėl įmonės pabaigos neįvertino, jog debitoriaus finansinis įsiskolinimas buvo parduotas ne už didžiausią pasiūlytą kainą kaip nustatė kreditorių sprendimas 2018 m. sausio 26 d. įvykusiame BUAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkime, taip pažeidžiant ne tik apelianto, bet ir atsakovės interesus.

21.       ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl kreditorių komiteto teisės parduoti bankrutavusios įmonės turtą įgyvendinimo yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos tvirtinimas yra įmonės kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai priskirtas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), tačiau teisės aktuose nėra išsamiai reglamentuoti bankrutavusiai įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijai. Todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai: teisingumas, protingumas, sąžiningumas (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011) bei vadovaujamasi teismų praktikos išaiškinimais. Kreditorių susirinkimas (komitetas), priimdamas nutarimą parduoti įmonės turtą, turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką ir kainą, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kreditorių susirinkimas (komitetas), įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kompetenciją, parduodamo turto kainą paprastai nustato įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017, 33 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas).

22.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama, nes parduodamo įmonės turto kainą turi įgaliojimus tvirtinti kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1298/2013, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1222-798/2018, 24 punktas).

23.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. įvykusiame BUAB „Marijampolės jojimo centras“ kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl V. Ž., kuris yra ir BUAB „Marijampolės jojimo centras“ pirmos eilės kreditorius, debitoriaus finansinio įsiskolinimo pardavimo. Svarstant šį klausimą kreditorių susirinkimui buvo pasiūlyta BUAB „Marijampolės jojimo centras“ priklausančią 29 736,67 Eur dydžio debitoriaus V. Ž. finansinę skolą pardavinėti varžytynėse: pirmose varžytynėse – kainą sumažinus 50 proc. – 14 868,34 Eur; nepardavus pirmose varžytynėse pardavinėti antrose varžytynėse – pardavimo kainą sumažinus iki 30 proc. nuo pradinės pirmųjų varžytynių sumos – 4  460, 50 Eur; nepardavus antrose varžytynėse – pardavinėti 2 savaites laisvu pardavimu, pardavimo kainą sumažinus 50 proc. nuo antrųjų varžytynių sumos – 2 230,25 Eur. Nepardavus skolos, kainą mažinti 50 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos, pardavinėti 2 savaites – 1 115,13 Eur. Nepardavus parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Nutarimas buvo priimtas 97,6 proc. visų susirinkime dalyvaujančių patvirtintų teisme kreditorių finansinių reikalavimų daugumos balsais.

24.       Pirmosios varžytynės Nr. 150145, vykusios nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 6 d., neįvyko, nes neatsirado nei vieno pirkėjo. Antrosios varžytynės Nr. 151779, vykusios nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., neįvyko, varžytynių laimėtojui nesumokėjus turto pirkimo kainos. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi BUAB „Marijampolės jojimo centras“ atstatydino bankroto administratorę UAB „Rožių slėnis“ ir įmonės bankroto administratore paskyrė K. Z..

25.       Apeliantas 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į bankroto administratorę siūlydamas sudaryti taikos sutartį BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byloje, sumokėti 4 000 Eur, t. y. už nurodytą sumą įsigyti debitoriaus V. Ž. finansinį įsiskolinimą. Bankroto administratorė atsakydama į šį pasiūlymą informavo, kad pasiūlymą apsvarstys. 2020 m. rugsėjo 3 d. apeliantas pakartotinai kreipėsi į bankroto administratorę ir pasiūlė baigti bankroto procedūrą taikos sutartimi, patikslindamas, kad pradinė kaina antrajame varžytynių etape buvo 4 400 Eur, o apeliantas siūlė 4 000 Eur, tačiau į šį pasiūlymą bankroto administratorė neatsakė. Bankroto administratorė 2021 m. balandžio 8 d. apelianto atstovui pranešė, kad pagal UAB „Rožių slėnis“ pateiktą skelbimą 2018 m. kovo 6 d. bei 2018 m. balandžio 11 d. vyko ginčo įsiskolinimo pirmosios ir antrosios pardavimo varžytynės, kurios neįvyko; pakartotinės antrosios varžytynės nebuvo paskelbtos, nes buvo pakeistas BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorius. Atitinkamai vykdant 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2021 m. balandžio 6 d. buvo paskelbtos naujos V. Ž. debitorinio įsiskolinimo varžytynės kaip antrosios pakartotinės. Tačiau dėl skelbimų pateikimo programos specifikos nepavyko (net ir su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų pagalba) paskelbti jas su antrųjų pakartotinių varžytynių tipo nuoroda dėl įmonės administratoriaus duomenų pasikeitimo. Varžytynių pradinė pardavimo kaina nustatyta tokia, kokia nurodyta kreditorių susirinkimo protokole antrosioms varžytynėms; varžytynės pradėtos 2021 m. balandžio 7 d. Apie tai administratorė informavo skolininką, siųsdama jam elektroniniu paštu paskelbtų varžytynių nuorodą: https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=237532&number=206390. Apeliantas ir jo atstovas į administratorės pateiktą informaciją nereagavo; pastarosios varžytynės taip pat neįvyko, nes neatsirado nei vieno pirkėjo. Tuomet skelbimų portale „Skelbiu“ bankroto administratorė paskelbė laisvą skolos pardavimą, nustačiusi kreditorių patvirtintą pradinę pardavimo kainą ir dvi savaites renkant pirkimo pasiūlymus skola buvo parduota didžiausią kainą 3 100 Eur pasiūliusiai UAB „Teisinė sfera“, pasirašyta reikalavimų perleidimo sutartis.

26.       Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorės atsiliepime pateikta pozicija, kad, viena vertus, apeliantas nedalyvavo nei vienose skolos pardavimo varžytynėse ir oficialaus pasiūlymo dėl skolos įsigijimo nepateikė. Kita vertus, apeliantas taipogi nedalyvavo ir laisvame skolos pardavime. Todėl remiantis bylos duomenimis, BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorė pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį su UAB „Teisinė sfera“, kuri pasiūlė didžiausią 3 100 Eur skolos įsigijimo kainą, nepaisant to, kad apeliantas neoficialiai elektroniniame susirašinėjime buvo nurodęs, jog ginčo skolą įsigis už 4 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, elektroniniuose laiškuose teikiama informacija negali būti prilyginta dalyvavimui varžytynėse nustatyta tvarka ar teikiamiems oficialiems pasiūlymams. Todėl apelianto argumentai dėl parduotos skolos už galimai ne pačią didžiausią pasiūlytą kainą atmetami kaip nepagrįsti.

27.       Apeliantas skunde nurodo, kad BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratorė pateikė prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, neinformuodama apie tai apelianto, kuris yra pirmos eilės kreditorius ir turi 433,09 Eur finansinį reikalavimą.

28.       Teisėjų kolegija nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, viena vertus, ĮBĮ nenustato pareigos bankroto administratorei pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis dėl įmonės pabaigos, kai yra atlikti visi bankroto procese numatyti procedūriniai veiksmai, būtini užbaigti bankroto procesą ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas gavęs bankroto administratorės prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, apie paskirtą prašymo nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka paskelbė CPK nustatyta tvarka. Taigi informacija apie teismo posėdį apeliantui buvo žinoma ir pateikta 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo pranešime, pažymint, kad žodinis bylos nagrinėjimas bus rengiamas, jeigu bet kuris kreditorius paprašys žodinio bylos nagrinėjimo (CPK 235 straipsnio 6 dalis).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, jog tam tikroms procedūroms atlikti ĮBĮ yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustačius ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, yra pagrindas konstatuoti, kad bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, jog kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

30.       Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, ginčydamas minėtą reikalavimų perleidimo sutartį (civilinės bylos Nr. e2-5970-374/2021) ir ši byla nėra išnagrinėta. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl įmonės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačius jokių šios nutarties 18 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, daro išvadą, kad bankroto proceso tęsimas nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui. Juo labiau, kad BUAB „Marijampolės jojimo centras“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, o 2015 m. spalio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl, remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi bei CPK 73–74 straipsniais, bendrasis 24 mėnesių likvidavimo terminas suėjo dar 2017 m. spalio 8 d.

32.       Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019). Todėl šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė dėl vykstančio ginčo kitoje civilinėje byloje nėra reikšminga, nes nėra jokių prielaidų, kad egzistuotų tikimybė šiuo atveju patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi.

33.       Nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Todėl vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininkės interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus. Taigi įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui (civilinės bylos pagal kreditoriaus ieškinį nagrinėjimo laikotarpiui), vertintinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

 

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Marijampolės jojimo centras“ pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

35.       Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                  Vilija Mikuckienė

 

                                          Gintaras Pečiulis

 

                                          Asta Radzevičienė