Civilinė byla Nr. 2-1241-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išbraukti uždarąją akcinę bendrovę „Dignalita“ iš kreditorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Timber construction group“ ir iškėlė bendrovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą nutartį. Nemokumo administratore paskirta UAB „Tigesta“; 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administratorė atstatydinta ir paskirta UAB „Admivista“.

2.       Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Dignalita“ 571 312,93 Eur finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Timber construction group“ bankroto byloje, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „Dignalita“ patikslintas 690 296,32 Eur finansinis reikalavimas. 

3.       Nemokumo administratorės UAB „Admivista“ įgaliotas asmuo R. J. prašė išbraukti iš kreditorių sąrašo UAB „Dignalita“. Nurodė, kad bankroto procese paaiškėjo, jog UAB „Dignalita“ už BUAB „Timber construction group“ jai neteisėtai (neatlygintinai) reorganizacijos metu perduotus pastatus gavo 1 000 000 Eur, todėl yra pagrindas spręsti, kad UAB „Dignalita“ yra susigrąžinusi visą 690 296 Eur finansinį reikalavimą ir turėtų būti išbraukta iš BUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašo. Skolų susigrąžinimą iš pajamų už parduotą turtą numatė ir 2017 m. birželio 22 d. tarp BUAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“ sudarytas susitarimas. 

4.       Kreditorė UAB „Dignalita“ atsiliepime nurodė, kad finansinis reikalavimas susidarė BUAB „Timber construction group“ neįvykdžius prievolių. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai sutapatina UAB „Dignalita“ gautas pinigines lėšas iš jai nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sandorio su finansinio reikalavimo bankroto byloje patenkinimu. UAB „Dignalita“ daiktinės teisės į nekilnojamą turtą ir reikalavimo teisės į BUAB „Timber construction group“ skolą yra du atskiri savo vertę turintys objektai, kuriuos valdo ir jais disponuoja juridinis asmuo savo valia. UAB „Dignalita“ finansinis reikalavimas bankroto byloje neįvykdytas, nėra perleistas, reikalavimo kreditorė neatsisako, dydžio nekeičia, todėl lieka galiojantis ir nekeistinas. Nemokumo administratorė, keldama prielaidas dėl kreditorės išbraukimo iš kreditorių sąrašo remiantis vien aplinkybe, kad kreditorė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį turtą ir gavo pinigines lėšas, kurios niekaip nesusiję su bankrutavusios įmonės vykdytinomis prievolėmis, siekia UAB „Dignalita“ teisių suvaržymo bankroto procese.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo UAB „Dignalita“ atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad BUAB „Timber construction group“ bankroto procesas ir įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra buvo pradėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnio 2 dalis).

7.       Teismas nurodė, kad administratorė kaip pagrindą išbraukti UAB „Dignalita“ iš kreditorių sąrašo nurodo kitoje civilinėje byloje (proceso numeris 2-56-3-00964-2018-6, šiuo metu Kauno apygardos teismo Nr. e2-999-555/2021) nutarčių motyvuojamosiose dalyse išdėstytas aplinkybes, jog BUAB „Timber construction group“ buvo įvykdytas reorganizavimas, kurio metu bendrovės turimas turtas buvo atskirtas ir perduotas BUAB „Timber construction group“ valdomai UAB „Dignalita“; BUAB „Timber construction group“ paliekant visas jos turimas prievoles, tai iš esmės nulėmė BUAB „Timber construction group“ nemokumą ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kasacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė nesąžiningus atsakovo veiksmus, vykdant ieškovės reorganizavimą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis). Administratorius teigia, kad UAB „Dignalita“ turtą iš BUAB „Timber construcion group“ gavo neteisėtai, jį pardavė, už parduotą turtą gavo 1 000 000 Eur, todėl gautos sumos pakanka finansiniam reikalavimui bankroto byloje patenkinti.

8.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodoma civilinė byla neišnagrinėta. Administratorės cituojamas sakinys apie atsakovo neteisėtus veiksmus yra ne apie kreditorę UAB „Dignalita“, o apie pradinį atsakovą byloje A. M.. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-999-555/2021 administratorė 2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo įtraukė į bylą atsakove ir UAB „Dignalita“ ir prašo solidariai iš A. M. ir UAB „Dignalita“ priteisti 819 933,96 Eur žalą, teismo posėdis paskirtas 2021 m. spalio 11 d. Teismui nepateikta duomenų, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį A. M., veikdamas pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu kaip UAB „Dignalita“ administracijos vadovas, perėmė 819 933,96 Eur vertės ilgalaikį turtą iš BUAB „Timber construction group“. Vadinasi, nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu turto perdavimas bendrovei UAB „Dignalita“, kitaip tariant, UAB „Dignalita“ nuosavybės teisės į turtą, kurį ši gavo iš BUAB „Timber construction group“ ir perleido trečiajam asmeniui, nėra nuginčytos. Todėl pardavus turtą gauta pinigų suma yra UAB „Dignalita“ nuosavybė, ir nėra pagrindo daryti įskaitymą finansinio reikalavimo bankroto byloje į pinigų sumą, gautą už parduotą turtą.

9.       Administratorės nurodomas 2017 m. birželio 21 d. susitarimas, sudarytas tarp BUAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“, nepatvirtina aplinkybių, jog yra pagrindas išbraukti UAB „Dignalita“ iš kreditorių sąrašo. Susitarimo 4 punktas numato, kad skolininkė (BUAB „Timber construction group“) įsipareigoja atlyginti kreditorei (UAB „Dignalita“) perimto įsipareigojimo akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankui dydį (skolą) iš pajamų, gautų realizavus skolininkės nekilnojamąjį turtą bei gavus atsiskaitymus iš skolininkės debitorių. Taigi, susitarimas numato, kad BUAB „Timber construction group“ atsiskaitys su UAB „Dignalita“ pardavusi savo turtą, o ne turtą, kuris jau perleistas ir kurio perleidimas nėra panaikintas.

10.       Administratorės įgaliotas asmuo 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose citavo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-109-553/2021 dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Naujai sukurtos UAB „Dignalita“ nuosavybės teisės į perimtą turtą nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebuvo panaikintos, disponavimo teisė nebuvo apribota.

 

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

11.       Apeliantė BUAB „Timber construction group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti, išbraukti iš kreditorių sąrašo UAB „Dignalita“ su 690 296 Eur finansinio reikalavimo suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Yra priimtos dvi prejudicinę galią turinčios nutartys civilinėse bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, kurioje konstatuoti BUAB „Timber construction group“ vadovo ir akcininko neteisėti veiksmai neatlygintinai perleidžiant kreditorei UAB „Dignalita“ turtą – pastatus (kurie parduoti už 1 000 000 Eur) bei kitą turtą. Byla grąžinta nagrinėti iš naujo dalyje dėl žalos dydžio nustatymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-358-88/2021 38 punkte nurodė, kad žalos dydžio klausimas priklauso ir nuo kreditorinių reikalavimų patenkinimo bankroto byloje, todėl šioje byloje teisingai nustatyti ir patvirtinti reikalavimų dydžiai turi reikšmės ir minėtai bylai.

11.2.                      Reorganizavimo sąlygos ir aplinkybė, kad BUAB „Timber construction group“ turtas tiesiogiai atiduotas UAB „Dignalita“ už tai negavus jokio finansinio ekvivalento ir buvo esminė aplinkybė vertinant akcininko ir vadovo veiksmus neteisėtumo aspektu. Todėl nurodytose bylose konstatuoti neteisėti akcininko veiksmai leidžia faktą dėl neteisėtai įgyto turto laikyti prejudiciniu. Buvusio vadovo ir akcininko neteisėti veiksmai kyla iš faktinių aplinkybių neteisėtai perdavus kreditoriui turtą. Kadangi klausimas dėl turto neatlygintino perdavimo neteisėtumo jau yra konstatuotas įsiteisėjusioje kasacinio teismo nutartyje, tai, kad dalyje dėl žalos atlyginimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo, nekeičia nustatyto fakto neteisėtumo.

11.3.                      Aplinkybė, kad nėra nuginčyta kreditoriaus nuosavybės teisė į ginčo pastatus, negali būti kliūtimi bankrutavusios įmonės interesus ginti kitais teisėtais būdais, pripažįstant šios įmonės teisę į lėšas, gautas už neteisėtai įgytą turtą, kaip finansinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje, taip atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį.

11.4.                      Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta aplinkybė, kad BUAB „Timber construction group“ neteko turto, kuris perkeltas į UAB „Dignalita“, tai buvo pagrindas konstatuoti, kad įmonės bankrotas yra tyčinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109-553/2021). Šis konstatuotas faktas byloje vertintinas kaip prejudicinis ir turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Todėl kreditoriui gavus už neteisėtai įgytą turtą 1 000 000 Eur, reikalauti 690 296 Eur finansinio reikalavimo patenkinimo bankroto byloje yra neteisėta.

11.5.                      Nutartyje pažeistas bendrasis teisės principas „iš neteisės teisė nekyla“. Pirmosios instancijos teismas gynė kreditoriaus iš neteisėtai įgyto turto atsiradusią teisę į pinigus, gautus pardavus šį turtą, todėl teismo sprendimas vertintinas kaip atsisakymas ginti bankrutavusios įmonės ir jų kreditorių teises.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

13.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išbraukti kreditorę UAB „Dignalita“ iš BUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Bankroto byla BUAB „Timber construction group“ iškelta ir kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas galiojant ĮBĮ, todėl atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintą išimtį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, spręsdamas klausimą dėl kreditorės išbraukimo iš kreditorių sąrašo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

15.       Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje patvirtino kreditorės UAB „Dignalita“ 571 312,93 Eur reikalavimą (kurį, pagal kreditorės prašyme nurodytas aplinkybes, sudaro 89 351,94 Eur už suteiktas paslaugas pagal sutartis bei 481 960,99 Eur pagal paskolos perėmimo sutartį), 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino patikslintą 690 296,32 Eur reikalavimą, nes UAB „Dignalita“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimis perėmė UAB „Domaska“ 36 087,05 Eur, UAB „Statrus“ 49 265,87 Eur, UAB „Grindesta“ 8 909,79 Eur, UAB „Dorcas“ 24 720,68 Eur reikalavimus į bankrutuojančią bendrovę.

16.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama išbraukti UAB „Dignalita“ iš atsakovės kreditorių sąrašo, nes, anot administratorės, bankroto proceso metu paaiškėjo, kad reorganizacija buvo atlikta neteisėtai ir UAB „Dignalita“ pardavė jai reorganizacijos metu neteisėtai (neatlygintinai) perduotus pastatus. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino administratorės prašymo, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu turto perdavimas UAB „Dignalita“. Nesutikimą su šia nutartimi apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias prejudicinius faktus ir res judicata galią, bei šiuo aspektu suformuotą kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.

17.       Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

19.       Taigi ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtinąja sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Nagrinėjamu atveju kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo poreikį apeliantė sieja su dviejų civilinių bylų (iš) nagrinėjimu ir jose nustatytomis aplinkybėmis: 1) pagal ieškovės BUAB „Timber construction group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Timber construction group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e3K-3-325-823/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-358-881/2021 Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą panaikino iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėjant iš naujo (civilinė byla Nr. e2-999-555/2021) ieškovė 2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo įtraukė į bylą antrą atsakovę – UAB „Dignalita“ ir prašo solidariai iš A. M. ir UAB „Dignalita“ priteisti 819 933,96 Eur žalos atlyginimą.

21.       Apeliantė teisi, kad bylose dėl žalos atlyginimo bankrutavusiai įmonei priteisimo konstatuotas atsakovo A. M. veiksmų neteisėtumas – kasacinis teismas konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė nesąžiningus atsakovo veiksmus, vykdant ieškovės (BUAB „Timber construction group“) reorganizavimą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygą. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktu ieškovės turtas buvo perduotas naujai įsteigtai UAB „Dignalita“; jog įvykdytas reorganizavimas, kurio metu UAB „Timber construction group“ turimas turtas buvo atskirtas ir perduotas atsakovo valdomai UAB „Dignalita“, UAB „Timber construction group“ paliekant visas jos turimas prievoles, iš esmės nulėmė UAB „Timber construction group“ nemokumą ir jos negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartyje pakartojo teismų nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, reorganizuodamas UAB „Timber construction group“, atliko nesąžiningus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme ir pažymėjo, jog atsakovas, būdamas vienintelis UAB „Timber construction group“ akcininkas ir vadovas, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir to, kaip vykdomas reorganizavimas paveiks UAB „Timber construction group“ gebėjimą vykdyti prievoles, be to, atsakovui esant ir bendrovės vadovu, ir vieninteliu akcininku, reorganizavimas iš esmės buvo įvykdytas jo vienvaldiškai.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi pripažino BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (civilinė byla Nr. 2-109-553/2021). Teismas rėmėsi kasacinio teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad įvykdytas reorganizavimas iš esmės nulėmė BUAB „Timber construction group“ nemokumą ir jos negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

24.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be kita ko, turi res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. neturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

25.       CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

26.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021).

27.       Apeliacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tyčinis bankrotas sukelia teisines pasekmes ne vienam konkrečiam kreditoriui, o iš esmės visiems bankroto proceso dalyviams: nemokumo administratorius turi pareigą tikrinti sandorius už ilgesnį laikotarpį (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis), duomenys perduodami ikiteisminio tyrimo institucijoms (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), tokia nutartis iš esmės įgyja prejudicinę galią vėliau nagrinėjant civilines bylas dėl žalos atlyginimo iš už bendrovės bankrotą susijusių asmenų (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-450/2021). Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savaime neįrodo asmenų, susijusių su bendrovės privedimu prie bankroto tyčia, civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

28.       Šiame kontekste nurodytina, kad minėtose civilinėse bylose konstatuotas būtent A. M. veiksmų neteisėtumas, tačiau viena vertus skiriasi nurodytų bylų (žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu) ir nagrinėjamo klausimo (dėl kreditorės reikalavimo tikslinimo (išbraukimo iš kreditorių sąrašo)) dalykas ir įrodinėtinos aplinkybės, todėl vien konstatuotas buvusio vadovo ir akcininko A. M. veiksmų, atliekant BUAB „Timber construction group“ reorganizavimą, neteisėtumas, nelemia bankroto byloje patvirtinto kreditorės UAB „Dignalita“ reikalavimo nepagrįstumo, juolab, jog, kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte, patvirtintas kreditorės reikalavimas kilęs iš keleto skirtingų sutarčių, kurių nei viena nėra nuginčyta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra nepateikta duomenų, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį A. M., veikdamas pagal įmonės reorganizavimo sąlygas atskyrimo būdu jau kaip UAB „Dignalita“ administracijos vadovas, perėmė 819 933,96 Eur vertės ilgalaikį turtą iš BUAB „Timber construction group“. Kita vertus, kaip sandorio negaliojimo pasekmė tokiu atveju taikytina restitucija – šį (tokios vertės) turtą grąžinant bankrutavusiai bendrovei. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, iš naujo nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, atsakove jau yra įtraukta ir UAB „Dignalita“ bei prašoma 819 933,96 Eur dydžio žalą priteisti solidariai iš A. M. ir UAB „Dignalita“. Taigi atsakovė savo pažeistas teises gina (gali ginti) skirtingais būdais.

29.       Esant nurodytoms aplinkybėms dėl skirtingo apeliantės nurodytų civilinių bylų dalyko (žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu), patvirtinto kreditorės UAB „Dignalita“ finansinio reikalavimo pagrindo, konstatuotas BUAB „Timber construction group“ reorganizavimo veiksmų neteisėtumas, priešingai nei teigia apeliantė, savaime nelemia kreditorės reikalavimo nepagrįstumo ir nereiškia apeliantės nurodomo teisės principo ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                        Vilija Mikuckienė

 

                                                        Gintaras Pečiulis

 

Asta Radzevičienė