Civilinė byla Nr. 2-1167-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00212-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Žemaitijos keliai“ iškelta restruktūrizavimo byla.

2.       Įmonės nemokumo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 580,98 Eur finansinį reikalavimą bei išbraukti viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ iš UAB „Žemaitijos keliai“ kreditorių sąrašo.

3.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymas buvo tenkintas.

4.       Valstybinė mokesčių inspekcija padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties, prašydama panaikinti nutarties dalį dėl jos 580,98 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl viešosios įstaigos „Transporto infrastruktūros tyrimo centro“ likvidavimo“ Nr. 1190 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, įgyvendinanti valstybės, kaip VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, priimtų sprendimą dėl šios įstaigos likvidavimo. VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimo centras“ buvo likviduota remiantis 2020 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 3-744 „Dėl viešosios įstaigos Transporto infrastruktūros tyrimų centro likvidavimo“, tad likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ savininkė yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri įgyvendina likviduojamos viešosios įstaigos teises ir pareigas. Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, jos 580,98 Eur finansinis reikalavimas UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas be teisinio pagrindo.

5.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino: panaikino Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutarties dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 580,98 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

6.       Nemokumo administratorė papildomai nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija nėra teisiškai pagrįsta, kadangi viešosios įstaigos savininko teisių ir pareigų įgyvendinimas nėra tapatus viešosios įstaigos teisių ir pareigų įgyvendinimui, o restruktūrizavimo byloje reikalavimo teisės Valstybinei mokesčių inspekcijai perėjo įstatymo pagrindu. Administratorės vertinimu, kreditorių sąrašas turėtų būti patikslintas iš jo išbraukiant VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“, teisių perėmėja laikant Valstybinę mokesčių inspekciją, arba neįtraukiant jokio kito naujo kreditoriaus.

7.       Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime nurodė, kad ji neįgyvendina jokių pasibaigusio juridinio asmens VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ savininko (vienintelio dalininko) teisių ir pareigų. VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ likvidavimo atveju finansinis turtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai nepereina, o yra pervedamas į valstybės biudžetą per Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas, todėl kreditinio reikalavimo perėmėja šiuo atveju yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

8.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 580,98 Eur finansinį reikalavimą.

9.       Teismas nustatė, kad VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus. Įstaigos steigėjas ir vienintelis dalininkas (savininkas) yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Iš Juridinių asmenų registro VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ išregistruota 2021 m.
rugpjūčio 4 d.

10.       Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VĮĮ) 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.

11.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.6 papunktis numato, kad viešosios įstaigos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei, kaip viešosios įstaigos dalininkei (savininkei), tenkantis finansinis turtas (pinigai) pervedamas atitinkamai į Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetą.

12.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas nusprendė, kad pradinės kreditorės VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ reikalavimo teisė VĮĮ 17 straipsnio 10 dalies pagrindu perėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

13.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija, atsakinga už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis VĮĮ 4 straipsnio 1 dalimi, viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantė neįgyvendino likviduojamos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimo centro“ turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų.

13.2.       Juridinis asmuo laikomas išregistruotu nuo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. rugpjūčio 4 d. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Apeliantė duomenų apie reikalavimo teisių iki likvidavimo perleidimą Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi.

2.       Atsakovė restruktūrizuojama UAB „Žemaitijos keliai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.       Apeliantė nepateikė jokių argumentų, susijusių konkrečiai su skundžiamos nutarties neteisėtumu, nepagrįstumu ar pirmosios instancijos teismo padarytu kokių nors proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimu. Apeliantei išdėsčius bendro pobūdžio nesutikimą / prieštaravimą dėl skundžiamos nutarties bei pakartojus pirmosios instancijos teismui jau teiktą teisinį reguliavimą, tai sudaro pagrindą skundą atmesti.

14.2.       Apeliantei nepateikus jokių argumentų būtent dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, administratorius neturi galimybės tinkamai motyvuoti atsikirtimų į skundą. Administratorius palaiko savo į bylą pateiktą poziciją.

1.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.       Viešųjų įstaigų įstatymas (VĮĮ 17 straipsnio 10 dalis) aiškiai nustato specialųjį reguliavimą viešųjų įstaigų, kurių dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, atveju: turtas, likvidavus viešąją įstaigą, kurios dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, atitenka valstybei arba savivaldybei, t. y. turtas (pinigai) yra pervedamas tiesiai į valstybės biudžetą, naudojantis įmokos kodu 7290 „Kitos įplaukos į valstybės biudžetą“.

15.2.       Pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto ,,Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 7.3 punktą, gautinos sumos (turimos reikalavimo teisės) laikomos finansiniu turtu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ 2.6 papunkčiu, viešosios įstaigos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei, kaip viešosios įstaigos dalininkei (savininkei), tenkantis finansinis turtas (pinigai) pervedamas atitinkamai į Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetą“ (nutarimo 2.6.1 papunktis). Akivaizdu, kad VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ likvidavimo atveju finansinis turtas yra pervedamas į valstybės biudžetą per Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitas, o ne savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, ir tai expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtina galiojantys teisės aktai.

15.3.       Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, viešosios įstaigos, kurios savininkas yra (buvo) valstybė, negautos (gautinos) sumos laikytinos nepriemoka valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, 9.10 papunktį, numatantį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių ir kitų įmokų išieškojimą ir kitus su jų administravimu susijusius veiksmus, ir siekiant viešojo intereso užtikrinimo (valstybės biudžetui priklausančių pajamų surinkimo), Susisiekimo ministerijos nuomone, Valstybinė mokesčių inspekcija yra laikytina tinkama finansinio reikalavimo perėmėja.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas apeliantės finansinis reikalavimas atsakovės UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

 

5.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Žemaitijos keliai“ iškelta restruktūrizavimo byla.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ 580,98 Eur finansinis reikalavimas.

7.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi kreditorė VšĮ „Transporto kompetencijų agentūra“ pakeista VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“.

8.       2021 m. liepos 23 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama išbraukti iš kreditorių sąrašo VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ ir vietoje jos patvirtinti analogiško dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą.

9.       Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartimi VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ išbraukta iš kreditorių sąrašo, o skundžiama nutartimi patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas.

 

Dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje

 

10.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ), priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose nemokumo bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal šiuos ankstesnius įstatymus, t. y. pagal ĮBĮ ar ĮRĮ nuostatas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020, kt.).

11.       Kadangi atsakovės UAB „Žemaitijos keliai“ restruktūrizavimo procedūra pradėta iki JANĮ įsigaliojimo, įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtintas pagal ĮRĮ nustatytas taisykles, apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimui taip pat aktualus ĮRĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas.

12.       Remiantis ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, sprendžia, ar reikalavimai yra pagrįsti. Pripažinęs kreditorių reikalavimus pagrįstais, perduoda juos tvirtinti teismui. Jei restruktūrizavimo administratorius turi pagrindą manyti, kad kreditoriaus reikalavimas visas ar iš dalies yra nepagrįstas, jis apie tokį reikalavimą informuoja teismą, perduodamas teismui spręsti ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą. Restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮRĮ 23 straipsnio 2, 5 dalys).

13.       Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 4 dalį, įmonės restruktūrizavimo metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, nesikeičia. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalis).

14.       Iš minėtų įstatymo nuostatų išplaukia, kad reikalavimo tvirtinimo procesą inicijuoja pats kreditorius, o administratorius tik atlieka pirminį jam pateiktų reikalavimų pagrįstumo vertinimą ir, pripažinęs kreditorių reikalavimus pagrįstais, perduoda juos tvirtinti teismui, o jeigu restruktūrizavimo administratorius turi pagrindą manyti, kad kreditoriaus reikalavimas visas ar iš dalies yra nepagrįstas, jis apie tokį reikalavimą informuoja teismą, perduodamas teismui spręsti ginčijamo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą. Taigi kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese iniciatyvos teisė pirmiausia priklauso pačiam kreditoriui. Į restruktūrizavimo planą, be paties kreditoriaus pareiškimo, įtraukiami tik asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas); taip pat be atskiro kreditoriaus pareiškimo į restruktūrizavimo planą įtraukiami reikalavimai, kuriuos kartu su arešto ir vykdomaisiais dokumentais antstolis perdavė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į restruktūrizavimo planą be kreditoriaus specialaus pareiškimo taip pat turi būti įtraukti kreditorių reikalavimai, kurie patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu kitos institucijos vykdytinu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018, 30 punktas).

15.       Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalimi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka (išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis), taigi galiojant ir dispozityvumo principui.

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

17.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantė buvo įtraukta į atsakovės restruktūrizavimo procesą nesant dėl to pareikštos jos valios – į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti apeliantę į kreditorių sąrašą kreipėsi nemokumo administratorė, gavusi atitinkamą VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pagrindinis šalių dėmesys yra skiriamas tokio apeliantės elgesio (nesutikimo, kad būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas) pagrįstumo vertinimui, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad, skundžiama nutartimi įtraukus apeliantę į atsakovės restruktūrizavimo procesą šiai nesutinkant, buvo paneigta iš dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis, ĮRĮ 7 straipsnio 7 dalis) išplaukianti apeliantės teisė pačiai disponuoti turimais materialiniais teisiniais reikalavimais ir su jais susijusiomis procesinėmis teisėmis, t. y. pirmiausia apsispręsti dėl turimų materialinių teisių, o vėliau, dėl to, ar įgyvendinti reikalavimus skolininkui. Ši nuostata išlieka aktuali ir kreditoriaus reikalavimo perėjimo kitam asmeniui atveju.  

18.       Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės dėl klausimo esmės pareikšta pozicija nėra teisiškai pagrįsta, būtent, ginčo finansinis reikalavimas vertintinas kaip likęs likviduotos VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ turtas, kuris gali pereiti (ir būti atitinkamai įformintas) valstybei, atstovaujamai apeliantės, tik teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju administratorės prašyme nebuvo nurodyta jokių aplinkybių dėl tokio reikalavimo teisės perėjimo apeliantei, apeliantė nurodo, kad tokių duomenų neturi, tai ir dėl šios priežasties tenkinti administratorės prašymo nebuvo pagrindo.

19.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo apsiriboti VšĮ „Transporto infrastruktūros tyrimų centras“ išbraukimu iš atsakovės kreditorių sąrašo, o nemokumo administratorės prašymo patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą netenkinti.

20.       Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nemokumo administratorės prašymas patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 580,98 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų, 98 ct) finansinį reikalavimą.

 

 

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

 

 

                           Gintaras Pečiulis

 

 

Asta Radzevičienė