Civilinė byla Nr. e2-1161-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00189-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2; 3.4.3.2.2.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Debtprofilers SPV1 OU atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos Debtprofilers SPV1 OU pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Graidas“,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja Debtprofilers SPV1 OU kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Graidas“ bankroto bylą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Graidas“.

3.       Teismas, įvertinęs pareiškimą ir jo priedus, nustatė, kad nėra pateikti įrodymai, jog tinkamai yra įvykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti reikalavimai, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų apie pranešimo, kuriame nurodytos juridinio asmens neįvykdytos prievolės ir nustatyta, kad per šiame pranešime nurodytą terminą (ne trumpesnį kaip 15 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos) nesudarius susitarimo dėl pagalbos arba priėmus sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.       Be kita ko, teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog egzistuoja bent viena iš JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos. 

                                                III. Atskirojo skundo argumentai

 

5.       Pareiškėja Debtprofilers SPV1 OU atskiruoju skundu prašo priimti pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Graidas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovei 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo inicijuota likvidavimo procedūra, remiantis Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 6 dalis nustato kreditorių teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.

5.2.                      Atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2009 metų, bendrovė neturi darbuotojų, todėl spręstina, kad atsakovė veiklos nebevykdo ilgą laiką ir yra nemoki. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog registruotas laiškas net nebūtų tinkamai įteiktas. Taip pat pareigos siųsti pranešimą Juridinių asmenų registre nurodytu adresu vykdymas užvilkintų procesą inicijuojant bankroto bylą.

5.3.                      Likvidavus UAB „Graidas“ būtų pažeisti pareiškėjos teisėti interesai atgauti skolą. Be to, JANĮ 9 straipsnis numato, kad pranešimas apie pareigą sumokėti laikomas įteiktu po 7 dienų, nuo pranešimo išsiuntimo, be kita ko, turi būti numatytas ne trumpesnis nei 15 dienų terminas skolai padengti. Taigi CK 2.70 straipsnio 6 dalyje numatytas 1 metų terminas yra sutrumpinamas mažiausiai 22 dienomis, o tai yra nesąžininga pareiškėjos atžvilgiu.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

 

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos objektu yra teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Graidas“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji privalėjo laikytis JANĮ 9 straipsnyje numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Apeliantės teigimu, atsakovei esant likviduojamai Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu, remiantis CK 2.70 straipsnio pagrindu, apeliantei, teikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, neturi būti taikomi JANĮ 9 straipsnio reikalavimai.

9.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu inicijavo atsakovės UAB „Graidas“ likvidavimo procedūrą (CK 2.70 straipsnis). Apeliantė, remdamasi CK 2.70 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė nepateikė įrodymų ar buvo laikytasi JANĮ 9 straipsnyje numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, pareiškimą atsisakė priimti.

10.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. JANĮ normos yra specialiosios teisės normos civilinio kodekso normų atžvilgiu, kadangi civilinis kodeksas nereglamentuoja nemokumo proceso procedūrų.

11.       CK 2.70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad juridinio asmens kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko prievolių įvykdymo ar bankroto bylos iškėlimo per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo. Teismas, priėmęs šioje dalyje numatytą ieškinį, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Registro tvarkytojas, gavęs šį teismo pranešimą, juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka išregistruoja juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statusą. Šiuo atveju, apeliantė pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo pateikė remdamasi minėta CK nuostata, tačiau atsižvelgiant į tai, kad CK nereglamentuoja nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėjo būti laikomasi JANĮ nuostatų, kurios yra specialiosios CK atžvilgiu.

12.       Nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

13.       Be to, pagal teisės doktriną, pagrindinis ikiteisminės tvarkos tikslas – sudaryti galimybes su finansiniais sunkumais susidūrusiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams patiems nuspręsti, kokiomis priemonėmis padėti skolininkui įveikti finansinius sunkumus, susitarti dėl pagalbos (Egidija Tamošiūnienė, Remigijus Jokubauskas ir kt., „Nemokumo proceso inicijavimo veiksmingumo problemos“, Teisė, p. 53, 2020).

14.       Taigi įvertinęs faktinę bylos situaciją ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra pradėta atsakovės UAB „Graidas“ likvidavimo procedūra, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu atveju neturi būti vadovaujamasi JANĮ normomis, reglamentuojančiomis nemokumo proceso inicijavimą. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso bei materialiosios teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju, todėl JANĮ 9 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka turi būti taikoma ir tuo atveju, kai likviduojamo juridinio asmens kreditoriai kreipiasi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 9 straipsnio reglamentavimas nustato galimybę kreditoriui ir skolininkui, prieš pereinant iš likvidavimo stadijos į bankroto procedūrą, susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Todėl šie tikslai yra aktualūs ir tuo atveju, kai nemokumo procesas pradedamas pereinant iš likvidavimo procedūros pagal CK 2.70 straipsnio nuostatas.

15.       Dėl to, kaip išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog apeliantė kartu su pareiškimu turėjo pateikti įrodymus apie tinkamai įvykdytus JANĮ 9 straipsnio 1-3 dalyse nustatytus reikalavimus ar įrodymus, kad egzistuoja bent viena iš JANĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, teisingai aiškino bei taikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                 Asta Radzevičienė