Civilinė byla Nr. eB2-1719-153/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00114-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1.; 3.4.4.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų UAB „CONLEX“, UAB „Transrifus“, UAB „Dahlgera“, UAB „Dengsta“, UAB „PAKOM“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“, tretieji asmenys: UAB „Lemora“, AB DNB bankas ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ direktoriaus A. Ž. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“,

n u s t a t ė:

2017 m. sausio 25 d. teisme gautas ieškovės UAB „CONLEX“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Niskama“ dėl nemokumo. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016/11/18-1 UAB „Eurasta“ visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Niskama“ perleido UAB „CONLEX“, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „CONLEX“ tapo naujuoju atsakovės UAB „Niskama“ kreditoriumi. Atsakovė į raginimą atsiskaityti nereagavo, skola sudaro iš viso 27 442,81 Eur. Ieškovės nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

2017 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Transrifus“ įtraukta į bylą bendraieškiu. Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 32 263,63 Eur įsiskolinimą pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutarties Nr. SUT-00068-09-08-17 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigius.

2017 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Dahlgera“ įtraukta į bylą bendraieškiu. Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 5 787,15 Eur įsiskolinimą pagal 2012 m. spalio 15 d. sutarties Nr. 2D12-26 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigius.

2017 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Dengsta“ įtraukta į bylą bendraieškove. Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 18 108,52 Eur įsiskolinimą, ką patvirtina UAB „Dengsta“ ir UAB „Niskama“ 2017 m. vasario 20 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas.

Ieškovė UAB „PAKOM“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Niskama“, kurį teismas 2016 m. vasario 7 d. rezoliucija priėmė (civilinės bylos Nr. B2-1874-153/2017). Ieškovė nurodo, kad yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 32 501,55 Eur įsiskolinimą pagal 2017 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą ir delspinigius. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinės bylos pagal UAB „PAKOM“ (civilinės bylos Nr. B2-1874-153/2017) ir UAB „CONLEX“, UAB „Transrifus“, UAB „Dahlgera“, UAB „Dengsta“ (civilinės bylos Nr. eB2-1719-153/2017) pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Niskama“ sujungtos ir nagrinėtos kaip civilinė byla Nr. eB2-1719-153/2017.

2017 m. kovo 17 d. teisėjos rezoliucija UAB „Lemora“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 29 275,26 Eur įsiskolinimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki, veikia nuostolingai ir jai keltina bankroto byla.

2017 m. kovo 17 d. teisėjos rezoliucija AB DNB bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. gegužės 5 d. faktoringo sutartimi Nr. 133933225-K3 UAB „Mimeta“ visus piniginius reikalavimus, susijusius su prekių pardavimu, į atsakovę UAB „Niskama“ perleido AB DNB bankas, t. y. nuo 2016 m. gegužės 5 d. AB DNB bankas tapo naujuoju atsakovės UAB „Niskama“ kreditoriumi. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, neapmokėjo už įsigytas prekes ir liko skolinga ieškovui 48 332,21 Eur. Ieškovo nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Atsakovės UAB „Niskama“ vadovas A. Ž. 2017 m. vasario 20 d. pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir prašė atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2002-07-03. Šiuo metu turi 15 darbuotojų. Nuo pat įsteigimo dienos užsiima aktyvia ūkine – komercine veikla, t. y. bendrųjų statybos darbų atlikimu, projektavimo darbais bei rekonstravimo darbų atlikimu. Nors bendrovės 2015 metai buvo finansiškai sėkmingi, tačiau 2016 metais patyrė finansinių nuostolių. Šių nuostolių atsiradimui įtakos turėjo nesavalaikis atsiskaitymas už bendrovės atliktus darbus ir parduotas prekes. Taip pat dėl rinkos pokyčių sumažėję vykdomų projektų bei išaugusių administravimo sąnaudų kiekis. Tinkamas ir savalaikis neapmokėjimas už darbus lėmė tai, kad dėl negaunamų pajamų vėlavo atsiskaitymai su atsakovo kreditoriais, sutriko įmonės veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė vėluoja atsiskaityti su kai kuriais tiekėjais, turi įsiskolinimų darbuotojams. Nors ir yra patiriami laikini sunkumai, tačiau vykdomos atsakovės sutartys, planuojami projektai bei turimo turto masė ir struktūra užtikrins nors ir nesavalaikį atsiskaitymą su kreditoriais. Dėl šios priežasties atsakovės akcininkai priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.

2017 m. vasario 15 d. teisme gautas UAB „Niskama“ direktoriaus A. Ž. ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Niskama“ ir jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-1806-153/2017. Ieškovas prašo: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Niskama“; 2) paskirti UAB „Niskama“ restruktūrizavimo administratoriumi A. G.; 3) nustatyti 3 000 Eur be PVM UAB „Niskama“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti šešių mėnesių UAB „Niskama“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą; 5) nustatyti, kad iš UAB „Niskama“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, banko kodas 70440, gali būti mokamos einamosios įmokos.

Ieškinyje nurodo, kad įmonė įregistruota 2002 m. liepos 3 d. Įmonėje dirba 15 darbuotojų. Įmonė užsiima aktyvia ūkine – komercine veikla, t. y. bendrųjų statybos darbų atlikimu, projektavimo darbais, rekonstravimo darbų atlikimu. 2016 metais bendrovė patyrė finansinių nuostolių. Šių nuostolių atsiradimui įtakos turėjo nesavalaikis atsiskaitymas už bendrovės atliktus darbus ir parduotas prekes, dėl rinkos pokyčių sumažėję vykdomų projektų bei išaugusių administravimo sąnaudų kiekis. Dėl negaunamų pajamų vėlavo atsiskaitymai su atsakovo kreditoriais, sutriko įmonės veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nėra nutraukusi veiklos. Įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, turi įsiskolinimų darbuotojams. Pagrindinės atsakovės patiriamų finansinių sunkumų priežastys: nesavalaikis bendrovės užsakovų atsiskaitymas su bendrove ir dėl to nevykdomi atsakovės prisiimti įsipareigojimai jos kreditoriams; sumažėjo bendrovės užsakovų skaičius; apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; dėl negaunamų pajamų bendrovėje pradėjo vėluoti atsiskaitymai su kreditoriais, iš dalies sutriko įmonės įprasta ūkinė - komercinė veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodo, kad restruktūrizavimo metu įmonė gautų pajamų iš einamosios veiklos (statybos rangos darbai, aliuminio balkonų gamyba, kt.), investicinių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimo, ilgalaikio įmonės veikloje nereikalingo turto pardavimo, iš trumpalaikio turto (debitorinių įsipareigojimų, realizuotų atsargų). Restruktūrizavimo atveju UAB „Niskama“ yra pajėgi patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus iki 2020 metų (įskaitant ir ilgalaikius atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai sueina pasibaigus numatytam restruktūrizavimo procesui), pradėdama grąžinti skolas kreditoriams jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. 2017 metais. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą ir išsaugojus vykdomą veiklą bei pasiekus pagrindinių įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų tikslų, įmonė turėtų galimybę ne tik pilnai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe ir ilgalaikius įsipareigojimus), bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto.

2017 m. kovo 21 d. teisme gauti ieškovės UAB „PAKOM“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nesutinkama su restruktūrizavimo bylos iškėlimu UAB „Niskama“. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovės įmonės skolų suma 2016 m. gruodžio 31 d. beveik tris kartus (2,78 karto) didesnė už įmonės turto balansinę vertę. Tai sudaro pagrindą daryti išvadai, kad atsakovė yra akivaizdžiai nemoki ir nemokumas didėja. Atsakovės turtas sumažėjo ir toliau mažėja, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo ir toliau auga. Atsakovės veikla nuostolinga, darbuotojų skaičius sumažėjo ir toliau mažėja. Įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) tiekimo, nei turto įsigijimo, kreditų ar paskolų ėmimo, nei esminių investicijų. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės (vykdoma einamoji veikla, uždirbamos pajamos) iš esmės yra esamos bendrovės veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios jos veiklos nuostolingumo, todėl tai nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Bendrovė iš esmės siekia pasilikti prie to paties verslo modelio, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, kuri galimai ir sąlygojo įmonės finansinius sunkumus. Atsakovė planuoja tęsti veiklą pagal sudarytas sutartis, pagal kurias darbai nėra pabaigti, darbų įvykdymo terminai yra pasibaigę, arba pasibaigs artimiausiu metu, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų (įrodymų), ar šių sutarčių terminas buvo pratęstas, ar darbai pagal jas iš tikrųjų yra toliau vykdomi, ar buvo sudarytos naujos sutartys su užsakovais dėl tų pačių objektų. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę gauti nurodytas pajamas, t. y. nėra aiškios atsakovės vykdomų sutarčių bendros piniginės vertės gavimo perspektyvos. Atsakovė iš esmės planuojamų pagal sutartis gauti pajamų skaičiavimo nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumo.

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi šios dvi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną – civilinė byla Nr. eB2-1806-153/2017 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-1719-153/2017, šiai paliekant bylos Nr. eB2-1719-153/2017.

Atsakovei UAB „Niskama“ keltina bankroto byla, restruktūrizavimo bylą atsisakytina iškelti.

Dėl bylos dalies nutraukimo, ieškovo pašalinimo iš bylos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Bylos nagrinėjimo metu vienas iš bendraieškių – UAB „CONLEX“, atsisakė savo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei ir nurodė, kad jai žinomos atsisakymo pasekmės.

Teismo vertinimu, minėto bendraieškio atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl bendraieškio UAB „CONLEX“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Niskama“ nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, t. y. ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).

Spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų.

Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą šiuo pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalį įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

Iš atsakovės byloje pateikto UAB „Niskama“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turto iš viso apskaitė už 418 641 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 166 381 Eur ir trumpalaikis turtas 252 260 Eur. 2016 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 166 992 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 112 500 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 54 492 Eur. 2016 metais įmonė patyrė 1 174 644 Eur nuostolių. Pagal byloje pateikto paskutinio atsakovės balanso sudaryto 2017 m. vasario 10 d. duomenis, įmonės turimo turto vertė siekia 370 695 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas 159 535 Eur, kuris atitinka atsakovės UAB „Niskama“ vadovo pateikto ilgalaikio turto sąrašo likutinę vertę, ir trumpalaikis turtas 211 160 Eur. 2017 m. vasario 10 d. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 161 473 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 113 481 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 47 992 Eur. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2017 m. vasario 10 d. sudarė 1 104 824,56 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, lyginant su įmonės balanse apskaitomo turto verte, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne tik viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet taip pat beveik tris kartus viršija įmonės turto balansinę vertę (1 104 824,56 Eur/ 370 695 Eur = 2,98). Iš pateikto atsakovės debitorių sąrašo matyti, kad beveik visą minėtame balanse nurodytą atsakovės trumpalaikį turtą (211 160 Eur) sudaro debitoriniai įsipareigojimai (208 165,07 Eur).

Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

Atsakovė nurodo, kad šiuo metu išieškoti debitorinius įsiskolinimus yra visos realios galimybės. Kaip matyti iš debitorių sąrašo UAB „Vaikystės sodas“ debitorinis įsiskolinimas sudaro 23 893,47 Eur, tačiau šios įmonės mokėjimo terminai dar nėra suėję. Debitorių UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ (155,37 Eur) ir UAB „Oringas“ (41,30 Eur) debitoriniai įsiskolinimai yra nedideli, mokėjimo terminai praleisti nežymiai. Atsakovė teigia, kad 21-osios būtų savininkų bendrijos (26 000 Eur) skola susidarė dėl bendrijos įšaldytų lėšų ir jos atsakovei bus sumokėtos, kai atsakovė bendrijai pateiks reikiamus draudimo raštus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (10 982,23 Eur grąžintinas PVM ir 8 750 Eur avansinis pelno mokestis), T. O. (18 000 Eur), UAB „FLEET Union“ (6,96 Eur), UAB „Iris“, (46,46 Eur), UAB „Kauno statybos trestas“ (120 500 Eur) debitorinės skolos, anot atsakovės UAB „Niskama“, susidariusios dėl sumokėtų avansų už šių asmenų suteikiamas paslaugas ar parduodamas prekes. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti išvardintų skolų atgavimo realumu.

Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad yra pasirašyta eilė rangos sutarčių garantuojančių bendrovei statybos rangos darbus, tačiau įmonės vadovas nepateikė įrodymų apie faktiškai (realiai) šiuo metu UAB „Niskama“ atliekamus darbus (ar įrodymus apie ketinimus juos atlikti), apie pajamų gavimą už tokius darbus. Įmonė nepateikė duomenų, kokios planuojamos sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kokie konkrečiai darbai pagal šias sutartis yra atliekami, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus, kokios tolesnės įmonės veiklos perspektyvos, kai baigsis šiuo metu esančių sutarčių galiojimas. Atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad įsiskolinimai darbuotojams bei kitiems kreditoriams yra dengiami bent iš dalies, pagal atsakovės finansines galimybes.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, UAB „Niskama“ yra dalyvaujantis byloje asmuo trijose civilinėse bylose (įskaitant nagrinėjamą bylą). Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovės įmonėje apdraustųjų asmenų – 7, skola VSDFV biudžetui 2017 m. kovo 27 d. duomenimis siekia 7 097,56 Eur. Viešai skelbiamais VMI duomenimis įmonė VMI neturi mokestinės nepriemokos. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovei priklauso du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė yra 10 277 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis UAB „Niskama“ vardu yra įregistruotos 5 transporto priemonės. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra registruoti penki turto arešto aktai. Vadinasi, atsakovės turto realizavimas yra apribotas. Jeigu turtas yra apsunkintas turto areštu, ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2013).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, vertinant ne įrašytą balanse, o realią atsakovo turimo turto vertę, spręstina, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai (1 104 824,56 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto realaus turto vertės (367 699,98 Eur (159 534,91 Eur + 208 165,07 Eur)). Net laikant, kad atsakovei priklausančio ilgalaikio turto vertė, kaip nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse, yra didesnė, t. y. 184 419 Eur, pradelsti įsipareigojimai vis tiek viršija pusę į jos balansą įrašyto realaus turto vertės. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog atsakovė atsiskaito (bent iš dalies) su savo kreditoriais. Remdamasis nurodytu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas teigti, kad atsakovė yra nemoki, todėl jau vien šiuo pagrindu jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. Priešingas įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų galimybę įmonei piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis, ir, nesant realios galimybės išsaugoti įmonės veiklą, imituoti restruktūrizavimo procesą tam, kad savo kreditorių sąskaita kuo ilgesnį laiką galėtų naudotis ĮRĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis lengvatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės kreditoriai nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei, priešingai, pateikė ne vieną pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, o restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012).

Apibendrinant teismas sprendžia, kad šiai dienai UAB „Niskama“ atitinka nemokios įmonės būklę ir įmonė neturi objektyvių (realių) galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, todėl restruktūrizavimo bylą UAB „Niskama“ atsisakytina iškelti.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Kaip nustatyta ir konstatuota šioje nutartyje, atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto faktinės (realios) vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei faktiškai priklausantį turtą, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

Be to, teismas iš atsakovės vadovo pateikto 2017 m. vasario 10 d. balanso nustatė, kad įmonė turi 13 095 Eur su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo UAB „Niskama“ pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-796-330/2016 ir kt.).

Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

Teismas sprendžia, kad UAB „Niskama“ bankroto byla keltina, esant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, t. y. esant įmonės nemokumui, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės bei įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį.

Administruoti atsakovės UAB „Niskama“ bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Niskama“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a:

Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“ pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ direktoriaus A. Ž..

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Mokumo valdymo sprendimai“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA113).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.

Nustatyti 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjams, atsakovei, tretiesiems asmenimis, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Galina Blaževič