Civilinė byla Nr. e2-997-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, trečiųjų asmenų Šveicarijos įmonės „United Engineering & Consulting Capital AG“, Bulgarijos įmonės
„Betelgeuse EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Bulgarijos įmonė „Betelgeuse EOOD“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea in“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Namų administravimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Tomena“, mažoji bendrija „Stilingas gimtadienis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Gėlių pieva“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, kredito unija
„Mėmelio taupomoji kasa“, Kanados įmonė „Rakhin Consulting Enginering“, Šveicarijos įmonė „United Engineering & Consulting Capital AG“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, uždaroji akcinės bendrovė „Samagis“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 9 996 297,56 Eur, iš šios sumos 9 839 177,56 Eur mokėjimo terminas suėjęs. Bendra iš atsakovės antstolių išieškoma suma yra 59 314 151,97 Eur. Pagal 2019 m. balansą, atsakovės visų įsipareigojimų suma siekia 75 892 741,54 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso 116 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendra vertė – 37 341 653 Eur, dalis turto įkeista hipoteka. Atsakovei priklauso viena transporto priemonė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, bendrovėje dirba vienas asmuo. Visas bendrovės turtas neviršija 45 670 200,28 Eur, o įsipareigojimai yra ne mažesni nei 75 892 741,54 Eur. Bendrovė negali laiku vykdyti savo įsipareigojimų ir patiriami sunkumai nėra trumpalaikiai. Bendrovė laiku nepajėgia įvykdyti ne tik didžiausių įsipareigojimų, bet nesumoka ir nedidelių 1 000–5 000 Eur sumų. Taigi, bendrovė yra nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių ieškovei ir kitiems kreditoriams, o jos įsipareigojimai viršija turto vertę.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužes 21 d. nutartimi tenkino ieškovės VMI pareiškimą ir iškėlė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą.

3.       Teismas iš 2019 m. atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ balanso nustatė, kad atsakovė 2019 m. turėjo 64 995 740 Eur vertės ilgalaikį nekilnojamąjį turtą (pastatai ir statiniai – 47 730 055 Eur, žemė – 5 265 685 Eur, ilgalaikės investicijos – 12 000 000 Eur), 26 198 138 Eur vertės trumpalaikį turtą (žaliavos, medžiagos, komplektavimo detalės – 694 628 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 25 447 480 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 56 030 Eur). Atsakovė
2019 m. turėjo 49 878 241 Eur nuosavą kapitalą. Pagal atsakovės 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė gavo 1 177 Eur pelną. Bendrovės finansinė būklė, palyginus
2019 m. ir 2018 m. duomenis, pablogėjo – sumažėjo atsakovės turto vertė ir grynasis pelnas
(2018 m. atsakovė turėjo 93 345 674 Eur vertės turtą ir gavo 1 574 Eur grynąjį pelną).

4.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylą pateikė 2021 m. kovo 31 d. balansą, pagal kurį bendrovė turi 98 481 751 Eur vertės ilgalaikį turtą, 17 745 507 Eur vertės trumpalaikį turtą, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimų – 71 558 132 Eur. Pagal 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė 2020 m. gavo 7 608 Eur, 2021 m. – 44 521 Eur pelną. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 m. buvo 41 315 637 Eur, 2020 m. balanso duomenimis – 72 248 231 Eur, t. y. atsakovės įsipareigojimai per metus padidėjo daugiau negu 30 000 000 Eur. Be to, balanse nurodyta, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 604 346 Eur, bet iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė skolinga ieškovei daugiau negu 10 000 000 Eur. Egzistuoja apie 6 500 000 Eur neatitiktis, todėl abejotina, ar atsakovės pateiktame 2021 m. kovo 31 d. balanse nurodyti duomenys yra teisingi.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė verslo planą, kuriuo siekia įrodyti, jog geba vykdyti įsipareigojimus, grąžinti skolas ir yra moki, tačiau nenurodė, kodėl, turėdama nekilnojamojo turto, kurio dalis įkeista, nevykdo įsipareigojimų ieškovei ir kitiems kreditoriams. Taigi, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pardavus turtą iš varžytynių bus sumokėta skola kreditorei UAB „EDS Invest“ yra hipotetinė. Neaišku, ar įvyks varžytynės, ar atsiras pirkėjas ir didžiausią turto kainą pasiūlęs asmuo įvykdys savo įsipareigojimus. Atsakovės kreditoriai
UAB „NT paslaugos“, UAB „Primestus“, UAB „Kardos“ yra dalyvavę atsakovės nekilnojamojo turto varžytynėse, pasiūlydavo didžiausią kainą, bet jos nesumokėdavo. Dėl to varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Todėl atsakovės turto pardavimo praktika rodo, kad atsakovės galimybės grąžinti skolas kreditoriams yra mažos.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės verslo plane nurodytos išlaidos neatitinka jos pateiktų to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje, taip pat jos paaiškinimuose nurodytų duomenų. Verslo plane nurodyta, kad atsakovės mėnesio išlaidos – 281 677,30 Eur. Atsakovės 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad pirmus tris 2021 m. mėnesius bendrovė patyrė 1 656 242 Eur bendrąsias ir administracines sąnaudas. Taigi, vieno mėnesio sąnaudos yra 552 080,66 Eur. Atsakovė paaiškinimuose nurodė, kad per vieną mėnesį gauna 454 672,02 Eur pajamas, patiria 281 677,30 Eur sąnaudas, t. y. atsakovė gauna 172 994,72 Eur pelną. Tačiau verslo plane nurodytas 172 994,72 Eur mėnesio pelnas nepagrįstas jokiais duomenimis – pelno (nuostolių) ataskaitoje nėra duomenų, kad atsakovė gavo tokį pelną.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta nekilnojamojo turto vertė nelaikytina objektyvia, kadangi ji turto vertę grindžia antstolio Andriaus Bublio patvarkymais nustatyta turto verte, kurie buvo panaikinti teismo. Atsakovės pateiktos pažymos dėl Rusijoje registruotų įmonių akcijų vertės skirtos apskaičiuoti valstybinę rinkliavą teikiant ieškinį. Šio pažymos nelaikomos akcijų vertę patvirtinančiu įrodymu. Dėl to atsakovė nepateikė įrodymų, kokia yra tikroji jos turimų užsienio įmonių akcijų vertė.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės verslo plane akcentuojama, jog atsakovė, įvykdžiusi įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio galės skirti kreditoriams 421 113,53 Eur sumą kas mėnesį arba 5 053 362,36 Eur per metus. Atsakovė akcentuoja savo įsipareigojimus hipotekos kreditoriui, jam suteikia pirmumo teisę, bet neatsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovė, teigdama, kad kas mėnesį sumoka bankui 218 818,81 Eur paskolos grąžinimo įmokas, nepateikė duomenų apie įsipareigojimų vykdymą ieškovei, kitiems kreditoriams, kurių skolas išieško antstoliai.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pradelsti, neginčijami įsipareigojimai yra 48 118 006,60 Eur, ginčijami arba nepradelsti įsipareigojimai – 23 440 126,10 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, kuriais abejoti teismas nenustatė pagrindo, atsakovės turto vertė yra 91 193 878 Eur (64 995 740 + 26 198 138 = 91 193 878). Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kad būtų sudariusi su kreditoriais susitarimą dėl pagalbos ar kitą sutartį, kuria kreditoriai būtų suteikę lėšų sumokėti skolą ieškovei, kaip pirmesnės eilės kreditorei. Aplinkybė, kad atsakovė pardavinėja jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, nepagrindžia gautų lėšų panaudojimo kreditorių skoloms grąžinti. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovė, teigdama jog gauna didesnį negu 100 000 Eur pelną kiekvieną mėnesį, nuo 2016 m. negali įvykdyti mažesnių negu 1 000 Eur įsipareigojimų. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka trečiųjų asmenų duomenų bazėje esančių duomenų apie jos turtinę būklę.

10.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė turi turto už 91 193 878 Eur, o jos įsipareigojimai viršija 75 000 000 Eur, ji negali įvykdyti prievolių. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

11.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovė pateikė teismui antstolio vykdomosiose bylose teismo ekspertės surašytus aktus dėl atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo, kuriais viso nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 86 590 008 Eur. Antstolio paskirtų ekspertizių metu surašyti teismo ekspertės aktai yra didesnės įrodomosios galios įrodymai. Taigi, į bylą buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad vien tik atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 86 590 008 Eur. Tai reiškia, kad vien tik dalies atsakovės nekilnojamojo turto pakanka padengti visų kreditorių reikalavimus.

11.2.       Atsakovė teismui pateikė net 115 nekilnojamojo turto vienetų individualaus turto vertinimo dokumentus. Antstolio patvarkymai buvo panaikinti tik dėl 3 iš 115 nekilnojamojo turto vienetų. Todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo atsisakė vertinti į bylą pateiktus likusius nekilnojamojo turto vienetų individualaus turto vertinimo dokumentus. Antstolio 2 patvarkymai dėl atsakovo 3 nekilnojamojo turto objektų buvo panaikinti tik dėl formalių teisinių reikalavimų, o ne dėl to, kad teismo ekspertė neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vienetų rinkos vertę. Nei vienas atsakovės į bylą pateiktas ekspertizės aktas nėra paneigtas ar nuginčytos, todėl visi atsakovės į byla pateikti teismo ekspertės surašyti aktai galioja.

11.3.       Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami tik panaudojus bei pritaikius specialias žinias. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, norėdamas bankroto byloje paneigti teismo ekspertizės aktus dėl atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertės, turėjo teisme apklausti specialistus, teikusius atitinkamas išvadas, išsiaiškinti jų išvadų teisingumą, neteisingumą, tas išvadas atitinkamai aptarti arba skirti teisme turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuria būtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl turto vertės. Pirmosios instancijos teismas neveikė aktyviai, kaip iš jo reikalauja bankroto procese vyraujantis viešasis interesas, jokių įrodymais pagrįstų motyvų dėl nesutikimo su teismo ekspertizės aktais pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė.

11.4.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad turi užsienio bendrovių akcijų, kurių bendra rinkos vertė yra 12 244 855,10 Eur. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos pažymos dėl Rusijoje registruotų įmonių akcijų vertės skirtos apskaičiuoti valstybinę rinkliavą teikiant ieškinį. Teismas, turėdamas informaciją apie atsakovės turimas kitų įmonių akcijas, pažymą apie akcijų vertę ir manydamas, kad tokios pažymos nepakanka akcijų rinkos vertei nustatyti, privalėjo pareikalauti iš atsakovės pateikti papildomus įrodymus apie turimų akcijų rinkos vertę arba skirti byloje akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismui šių veiksmų neatlikus, nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės nemokumas, kaip pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą, nustatytas tinkamai. Be to, su šiuo atskiruoju skundu atsakovė pateikė nepriklausomų turto vertintojų pažymas, kurios pagrindžia, kad atsakovės turimų užsienio bendrovių akcijų bendra rinkos vertė yra 12 244 855,10 Eur.

11.5.       Atsakovė pateikė į bylą debitorių sąrašą, pagal kurį debitorių skolos sudaro 17 745 492,33 Eur. Tačiau teismas apie atsakovės debitorines skolas, kaip jos turtą, nepasisakė ir jų net nevertino spręsdamas dėl nemokumo.

11.6.       Teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad atsakovė su didžiąja dalimi kreditorių yra sudariusi susitarimus dėl skolų mokėjimo atidėjimo, išdėstymo, t. y. sudariusi susitarimus su didžiausiais kreditoriais Betelgeuse EOOD, UAB „Primestus“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Istpro“, Rakhin Consulting Enginering, Engineering & Consulting Capital AG. Į bylą yra pateikti ir įrodymai, kad ieškovės apskaičiuotą tiek baudos, tiek delspinigių sumą atsakovė ginčija administracine tvarka. Taigi, į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė yra susitarusi atidėti, išdėstyti bei nėra pradelsusi net 71 492 358,3 Eur finansinių reikalavimų sumos. Į bylą yra pateikti duomenys, kad atsakovės tiek pradelsti, tiek nepradelsti finansiniai reikalavimai bendrai sudaro 71 558 182,75 Eur sumą. Vadinasi, byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad pradelsti atsakovės finansiniai reikalavimai sudaro tik 65 824,4 Eur.

11.7.       Teismas neteisingai prie ieškovės finansinio reikalavimo sumos papildomai pridėjo 4 697 382,75 Eur baudos bei delspinigių sumą. Atsakovė tiek baudos, tiek delspinigių sumą ginčija administracine tvarka. Ginčas nėra išspręstas, todėl sprendžiant įmonės mokumo klausimą nėra vertinami ginčijami reikalavimai. Atsakovė šiai dienai nėra pradelsusi ir pagrindinio 5 203 237,31 Eur reikalavimo ieškovei, nes antstolė, kuri vykdo išieškojimą iš atsakovės, 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu leido atsakovei dengti įsipareigojimus ieškovei dalimis. Ieškovė 5 203 237,31 Eur reikalavimą kildina iš VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes UAB
„Baldų meistras“ dėl šio sprendimo yra pateikęs skundą Mokestinių ginčų komisijai. Be to, atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą ieškovei dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitos atlikimo, kuriuo atsakovės kontrahentų sumokėtas pardavimo PVM yra sudengtas su atsakovės nepriemoka ieškovei. Taigi, atsakovės įsipareigojimas ieškovei yra įskaitytas ir atsakovė apskritai nėra skolinga ieškovei. Todėl teismas privalėjo ieškovės, kuri neturi pradelsto reikalavimo į atsakovę – neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą ir pradėtą civilinę bylą nutraukti.

11.8.       Atsakovės faktinės mėnesio išlaidos ir pelno nuostolio ataskaitoje nurodytos sąnaudos nėra tapačios. Atsakovės sąnaudos tik nedidele dalimi apima atsakovės mėnesio faktines išlaidas. Į bylą yra pateiktas išrašytų sąskaitų registras – suvestinė, pagal kurį vieno mėnesio nuomojamų objektų nuomos pajamos sudaro 454 672,02 Eur. Todėl atsakovės vieno mėnesio veiklos pelnas turi būti skaičiuojama iš mėnesio faktinių pajamų atimant mėnesio faktines išlaidas. Faktinis mėnesio pelnas negali būti skaičiuojamas iš faktinių pajamų atimant pelno nuostolio ataskaitoje nurodytas sąnaudas, nes sąnaudos apima platesnį ratą duomenų. Taigi, verslo plane atsakovė pagrįstai ir teisingai nurodė, kad jos veikla nėra nuostolinga, atsakovė 2021 m. per vieną kalendorinį mėnesį gavo
172 994,72 Eur pelną. Teismas, net nesivadovaudamas verslo apskaitos standartais, neatsižvelgė, kad faktinės atsakovės išlaidos yra tik dalis pelno nuostolio ataskaitoje nurodomų sąnaudų.

11.9.       Teismas nepagrįstai atsakovės nemokumą nustatinėjo pagal 2018–2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius. Bendrovės nemokumas turėjo būti vertinamas pagal aktualių (naujausių) atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis. Teismas taip pat nenagrinėjo atsakovės pateiktų duomenų, kad pastoviai per antstolius yra vykdomos atsakovės turto pardavimo varžytynės, o jose gautos dalyvių įmokos yra skiriamos atsakovės kreditorių reikalavimų dengimui. Vien tik per 2021 m. gegužės mėnesį iš atsakovės turto pardavimo per varžytynes antstoliai surinko ir kreditoriams paskirstys 106 712 Eur įmokų.

11.10.       Atsakovė Luminor Bank AS Lietuvos skyriui yra perleidusi ir įkeitusi nuomos pajamas, kitas gautinas lėšas, kaip paskolos grąžinimo užtikrinimą, dėl to iš šių pajamų, priešingai nei nurodė teismas, yra teisėtai dengiamos 218 818,81 Eur paskolos gražinimo įmokos bei 29 300 Eur palūkanos bankui. Atsakovei 2022 m. lapkričio 31 d. baigus mokėti bankui paskolą, bankui mokamos paskolos įmokos galės būti skirtos kitų kreditorių reikalavimams dengti. Atsakovei įvykdžius prievoles bankui, nuo hipotekos suvaržymų bus atlaisvintas  didesnės nei 60 000 000 Eur vertės atsakovės nekilnojamasis turtas.

11.11.       Atsakovė 2021–2022 m. ketina padidinti mėnesines pajamas papildomai dar iki 80 000 Eur nuomos pajamų, išnuomodama šiuo metu nenuomojamas patalpas, pratęsdama galiojančias nuomos sutartis ir padidindama patalpų nuomos mokesčius. Dėl šiuo metu nenaudojamų patalpų atsakovė veda derybas su Rusijos prekybos tinklais „Meri“, „Kapeika“. Derybos vedamos ir su prekybos tinklais „IKI“, „Maxima“, „Lidl“ dėl naujų ilgalaikių nuomos sutarčių sudarymo bei nuomos įkainių didinimo. Todėl mėnesinis atsakovės pelnas ir suma skirtina reikalavimų dengimui išaugs net iki 501 113,53 Eur, o tai reiškia, kad vien iš savo pajamų per vienerius metus atsakovė bus pajėgi padengti 6 013 362,36 Eur skolas.

12.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.       Panevėžio miesto savivaldybė yra atsakovės kreditorė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 20 d. sprendimu iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybei priteista 34 962,84 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Antstolis dalį skolos (2 019,91 Eur) išieškojo iš atsakovės ir pervedė savivaldybei. Už 2020 m. atsakovė nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir yra skolinga savivaldybei 6 898,77 Eur. Taigi, visa atsakovės skola savivaldybei yra 40 160,90 Eur.

13.       Ieškovė VMI atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio Andriaus Bublio nustatytų nekilnojamojo turto verčių nevertino, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais antstolio veiksmai, nustatant įkeisto nekilnojamojo turto vertę, pripažinti neteisėtais.

13.2.       Bendrovė nepateikė į bylą realią užsienio įmonių akcijų vertę pagrindžiančių įrodymų ir negali reikalauti, kad teismas tokius įrodymus rinktų. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos negali būti laikomos įmonių akcijų vertę įrodančiu dokumentu, kadangi jose nepateikiamas joks realus akcijų vertės pagrindimas ir pažymose aiškiai nurodyta, kad jos skirtos tik finansinės atskaitomybės pateikimo tikslais, o ne įrodant tikrąją šių akcijų vertę teisme.

13.3.       Teismas bendrovės debitorines skolas įvertino nustatinėdamas bendrą turto vertę, ir atskirai tai aprašinėti nebuvo pagrindo, kadangi debitorių skolos sudaro sąlyginai mažą turto dalį. UAB „Finiens“, kurios skola bendrovei yra nurodyta 11 910 077 Eur, yra bankrutuojanti ir bendrovės finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas bankroto byloje, taigi debitorių sąraše nepagrįstai nurodoma UAB „Finiens“ skola.

13.4.       Skolos, dėl kurių atidėjimo susitarė bendrovė, ir toliau yra išieškomos antstolių, todėl galima pagrįstai teigti, kad bendrovės į bylą pateikti susitarimai nėra vykdomi ir yra skirti tik siekiant suklaidinti teismą.

13.5.       Antstolės Daivos Prunskienės patvarkymas leisti VMI skolą mokėti dalimis 2021 m. birželio 4 d. skundu yra apskųstas, kadangi antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Nepaisant to, kad patvarkymas atsiliepimo rengimo dieną nėra panaikintas, VMI skola vis teik yra laikoma pradelsta, kadangi tik VMI turi teisę atidėti ar išdėstyti skolos mokėjimą ir nėra to padariusi.

13.6.       Ginčas vyksta tik dėl VMI sprendimo neatleisti bendrovės nuo mokesčių mokėjimo, tačiau ginčo dėl baudos ir delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo nevyksta ir negali vykti, kadangi toks ginčas yra pasibaigęs įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Bendrovės skola VMI sudaro 10 273 453,34 Eur, iš kurių 10 116 333,34 Eur pradelsta. Be to, bendrovės įsipareigojimai VMI tik didėja, kadangi bendrovė nėra sumokėjusi deklaruoto PVM už 2021 m.
kovo (81 310,25 Eur) ir balandžio (99 205 Eur) mėnesius, tačiau skunde šią aplinkybę nutyli.

13.7.       Bendrovė į bylą pateikė 2021 m. kovo 31 d. balansą, kuris ir buvo vertinamas pirmosios instancijos teismo. Šio balanso sudarymo metu antstolės Daivos Prunskienės 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymas nebuvo priimtas, kaip nebuvo ir pateikta bendrovės prašymų dėl skolų įskaitymo. Turi būti įvertinta tai, kad ir antstolių išieškomos sumos viršijo balanse nurodomą 3 604 346 Eur sumą. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė pirmosios instancijos teismui pateikė tikrovės neatitinkantį balansą, todėl teismas pagrįstai abejojo šio balanso duomenimis.

14.       Trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.       Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas ignoravo bendrovės nekilnojamojo turto vertę pagrindžiančius įrodymus ir jų nevertino. Atsakovė nekilnojamojo turto vertę grindė įrodymų visuma – balanso duomenimis, antstolio patvarkymais, konsultacine išvada, tačiau nutartyje pasisakyta tik dėl vienos rūšies įrodymo – antstolio patvarkymų.

14.2.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl atsakovės turimų debitorinių reikalavimų, kurie gali būti nukreipti kreditorių reikalavimams padengti. Atsakovė pateikė į bylą debitorių sąrašą, kuriame nurodomų debitorinių skolų bendrovės naudai suma yra 17 745 492,33 Eur. Minėta suma gali būti dengiami ieškovės reikalavimai visa apimtimi.

14.3.       Skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad atsakovė su didžiąja dalimi kreditorių yra sudariusi susitarimus dėl skolų sumokėjimo atidėjimo, išdėstymo. Teismas minėtus rašytinius susitarimus apskritai ignoravo, nors jie kartu yra laikomi susitarimais dėl pagalbos bendrovei suteikimo.

14.4.       Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad VMI skola negali būti naudojama nustatant bendrovės nemokumą dėl to, kad antstolė Daiva Prunskienė atidėjo skolos mokėjimą ir leido skolą mokėti dalimis, o kita skolos dalis yra ginčijama administracine tvarka. Net ir tuo atveju, jeigu VMI antstolės patvarkymą išdėstyti skolos mokėjimą būtų apskundusi remdamasi tuo, kad neva tik VMI gali nuspręsti dėl skolos išdėstymo, tai neturėtų reikšmės, kadangi bendrovė buvo pateikusi ieškovei prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis ginčas dėl VMI 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti terminą dokumentams pateikti.

14.5.       Mokestinių ginčų komisijoje vyksta teisminis ginčas dėl priskaičiuotų delspinigių ir baudos (4 697 382,75 Eur), t. y. dėl VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atsisakyta mažinti paskirtą baudą. Minėtas ginčas šią dieną nėra išnagrinėtas ir nėra priimtas galutinis sprendimas. Taigi, bendrovei gali būti sumažinti mokesčiai arba bendrovė gali būti apskritai atleista nuo minėtos sumos sumokėjimo.

14.6.       Teismas ignoravo bendrovės pateiktą verslo planą, duomenis apie šiuo metu pardavinėjamą turtą, potencialių pirkėjų susidomėjimą juo, kurie patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir yra ekonomiškai gyvybinga. Bendrovė taip pat vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą ir gauna iš to pajamas, kurių augimas taip pat numatomas ir pagrįstas tuo, kad bendrovė šią dieną veda derybas su potencialiais nuomininkais neišnuomotoms patalpoms nuomoti ir buvo nurodžiusi potencialius nuomininkus.

14.7.       Tuo atveju, jeigu mokiai bendrovei būtų keliama bankroto byla, būtų pažeidžiamos ne tik imperatyvios nuostatos, draudžiančios iš rinkos eliminuoti ekonomiškai pajėgius verslo subjektus, bet ir grubiai pažeidžiamos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Šiuo atveju kreditorių, kurie prieštarauja bankroto bylos bendrovei iškėlimui, reikalavimų suma yra 51 897 639,77 Eur, tuo tarpu absoliučiai visų reikalavimų suma bendrovei sudaro 71 558 132 Eur. Tai rodo, kad bendrovės kreditoriai tiki jos veikla.

15.       Trečiasis asmuo Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.       Atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės bei atsakovės turimų dukterinių bendrovių akcijų rinkos vertės ir dėl to priėjo prie neteisingų išvadų, kad bendrovė yra nemoki. Atskirajame skunde taip pat teisingai akcentuota, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl bendrovės turimų debitorinių reikalavimų ir dėl to teismo išvada, kad bendrovė nemoki, apskritai nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

15.2.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kad atsakovė su didžiąja dalimi kreditorių yra sudariusi susitarimus dėl skolų sumokėjimo atidėjimo, išdėstymo, ir dėl to teismo išvada, kad bendrovė nemoki, apskritai nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atskirajame skunde nurodyta, kad bendrovė yra sudariusi susitarimus dėl mokėjimų atidėjimo su šešiais kreditoriais. Visi susitarimai buvo pateikti pirmos instancijos teismui, tačiau teismas juos ignoravo ir visiškai jų nevertino. Šiais susitarimais iš esmės keičiama bendrovės įsipareigojimų struktūra – 47 080 025,40 Eur dydžio piniginės prievolės nebegali būti laikomos pradelstomis.

15.3.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bendrovės įsipareigojimas ieškovei yra įskaitytas ir byloje yra duomenų, kad bendrovė apskritai nebėra skolinga ieškovei. Bendrovė 2021 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą VMI dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitos atlikimo, kurio pagrindu įskaitoma bendrovės mokestinė nepriemoka. Užskaitoma suma – 6 517 901,48 Eur, tuo tarpu mokestinė nepriemoka – 5 203 237,31 Eur. Taigi po atlikto užskaitymo liko 1 314 664,17 Eur suma bendrovės naudai, kuri galės būti panaudota kitiems bendrovės įsipareigojimams VMI padengti. Užskaičius bendrovės 5 203 237,31 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, turi būti nutraukiami antstolės Daivos Prunskienės, vykdančios VMI naudai išieškojimą iš bendrovės, veiksmai. Priešingu atveju, nenutraukiant priverstinio išieškojimo veiksmų, padengta mokestinė nepriemoka būtų išieškoma dar kartą, t. y. būtų vykdomas dvigubas tos pačios mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės turto.

15.4.       Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo bendrovės verslo plane išdėstytų argumentų, nevertino su verslo planu pateiktų priedų. Teismas, atsisakydamas detaliai nagrinėti bendrovės pateiktą verslo planą, tik nurodė, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl turėdama nekilnojamojo turto, kurio dalis įkeista, nevykdo įsipareigojimų ieškovei ir kitiems kreditoriams. Tokie teismo teiginiai tik patvirtina atskirojo skundo argumentus, kad teismas visiškai nevertino verslo plano turinio ir galimai apskritai su juo nebuvo susipažinęs. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veiklos plane buvo nurodytos konkrečios priežastys, nulėmusios laikinus finansinius sunkumus.

15.5.       Atsakovė pateikė teismui verslo planą, skelbimų portalų išrašus, suinteresuotų asmenų užklausas dėl turto pardavimo sąlygų, terminų, kurie patvirtina bendrovės ekonominį gyvybingumą, tačiau pirmos instancijos teismas minėtų duomenų visiškai nevertino. Atsakovė pateikė duomenis apie patalpintus parduodamų nekilnojamojo turto objektų skelbimus internetiniuose portaluose, iš kurių matyti, kad bendrovė šiuo metu parduoda 24 nekilnojamojo turto objektus iš turimų 116 objektų, bendra pardavimo kaina – 143 724 150 Eur. Tam, kad visi bendrovės įsipareigojimai (71 308 132,70 Eur) būtų padengti, nėra reikalingas visų pardavinėjamų objektų pardavimas, kadangi pardavus 24 nekilnojamojo turto objektus bendrovė gautų 143 724 150 Eur. Tačiau teismas minėtus duomenis ignoravo, nors jie yra vieni iš esminių duomenų vertinant bendrovės gyvybingumą.

16.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas bendrovės mokumo būseną 2021 m. vertino ne pagal aktualių 2020–2021 m., o pagal 2018–2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius. Taigi teismas rėmėsi duomenimis, kurie akivaizdžiai neatspindi šiuo metu esančios realios bendrovės finansinės būklės.

16.2.       Teismo nurodytą daugiau negu 10 000 000 Eur skolą ieškovei sudaro 4 697 382,75 Eur apskaičiuota baudos bei delspinigių suma, dėl kurios yra nagrinėjamas ginčas Mokestinių ginčų komisijoje, ir 5 203 237,31 Eur mokestinė nepriemoka, kuri nėra pradelsta. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, kodėl neturėtų būti vadovaujamasi bendrovės 2021 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentais, dėl to šie dokumentai laikomi teisingais ir į juos privaloma atsižvelgti vertinant bendrovės mokumą.

16.3.       Bendrovė pateikė 2021 m. gegužės 18 d. konsultacinę išvadą, parengtą nepriklausomo buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto, patvirtinančią, kad bendrovė yra moki, jos veikla pelninga. Tačiau pirmos instancijos teismas minėtos konsultacinės išvados, parengtos kompetentingo specialisto, apskritai nevertino. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad bendrovės turtas sudaro 116 227 258 Eur, o nuosavas kapitalas – 44 669 126 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 71 558 132 Eur. Todėl bendrovė yra moki, kadangi jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 61,57 proc. viso turto vertės.

16.4.       Teismas ignoravo bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis, iš kurių matyti, kad vien per trijų mėnesių laikotarpį 2021 m. bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sumažėjo nuo 72 248 231 Eur iki 71 558 132 Eur, t. y. net 690 099 Eur. Tai reiškia, kad bendrovė nuosekliai mažina skolų naštą savo kreditoriams. Teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, neatsižvelgė į balanse nurodytus duomenis bei ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius realią turto rinkos vertę.

16.5.       Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas, vadovaujantis 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, yra 14 141 161 Eur. Tik tuo atveju, jeigu bendrovės apyvartinis kapitalas būtų nedidelis ar neigiamas, būtų konstatuojama, kad bendrovė susiduria su lėšų trūkumu veiklai finansuoti. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad bendrovės apyvartinis kapitalas yra teigiamas bei pakankamai didelis, o tai rodo, kad bendrovė apyvartinius poreikius dengia trumpalaikėmis lėšomis, todėl gali vykdyti savo prievoles kreditoriams.

16.6.       Bendrovė pateikė teismui verslo planą, kuriame nurodyta, kad bendrovės veikla nėra nuostolinga, bendrovė 2021 m. per vieną kalendorinį mėnesį gauna 454 672,02 Eur pajamų, patiria 281 677,30 Eur sąnaudų, t. y. atsakovė gauna 172 994,72 Eur pelno. Verslo plane nurodyti duomenys yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai sutapatino bendrovės faktines mėnesio išlaidas su 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytomis sąnaudomis.

16.7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju pats teismas skundžiamoje nutartyje yra konstatavęs, kad bendrovė turi daugiau turto nei jos visi įsipareigojimai. Taigi, šis straipsnis bendrovei sudarant nuomos pajamų perleidimo Luminor Bank AS Lietuvos skyriui sandorį netaikomas. Net ir tuo atveju, jeigu minėtas CK straipsnis ir būtų taikomas, šiuo atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti bendrovės kaip verslo subjekto protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos bendrovei bei atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, kadangi atsakovei įvykdžius prievoles Luminor bank AS Lietuvos skyriui, nuo hipotekos suvaržymų atsilaisvins daugiau nei 60 000 000 Eur vertės nekilnojamasis turtas, į kurį savo reikalavimų patenkinimą galės nukreipti visi kreditoriai.

16.8.       Teismas, skaičiuodamas pradelstus įsipareigojimus, dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių ignoravo faktą, jog dauguma kreditorių, kuriems piniginių prievolių vykdymo terminai yra pasibaigę, yra sudarę ir teismui pateikę susitarimus atidėti skolų grąžinimo terminą 2–4 metų laikotarpiui. Šiais susitarimais iš esmės keičiama bendrovės įsipareigojimų struktūra – 47 080 025,40 Eur prievolės nebegali būti laikomos pradelstomis. Susitarimai su kreditoriais atidėti prievolių įvykdymo terminą patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 1 037 981,20 Eur, dėl to akivaizdu, kad bendrovė, turinti net 116 227 258 Eur vertės turto, kurio didžioji dalis yra 116 nekilnojamojo turto objektų, yra moki.

16.9.       Teismas ignoravo atsakovės argumentus, kad VMI nėra ir negali būti laikoma subjektu, turinčiu teisę inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. VMI reikalavimas bendrovės atžvilgiu nėra pradelstas, todėl VMI negali būti laikoma tinkamu subjektu paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši civilinė byla turėjo būti nutraukta.

17.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu prašo trečiojo asmens Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą.

18.       Ieškovė VMI atsiliepimu prašo trečiojo asmens Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino ne tik bendrovės 2018–2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, bet ir bendrovės į bylą pateiktą 2021 m. kovo 31 d. balansą. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2019 m. bendrovės finansinė būklė, palyginus 2018–2019 m. duomenis, pablogėjo. Teismas pagrįstai kritiškai vertino bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis, kadangi bendrovės balanse neteisingai nurodomos per vienerius metus mokėtinos sumos, nes vien VMI turi būti sumokama daugiau nei 10 000 000 Eur.

18.2.       Atskirajame skunde 2021 m. kovo 31 d. bendrovės balanso duomenų teisingumas nepagrįstai įrodinėjamas jau po šio balanso sudarymo įvykusiomis aplinkybėmis. Turi būti įvertinta, kad ir antstolių išieškomos sumos viršijo balanse nurodomą 3 604 346 Eur sumą.

18.3.       VMI sistemos duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, siekia 10 517 302,58 Eur. Vien per 2021 m. birželio mėn. bendrovės skola valstybės biudžetui padidėjo 187 869 Eur, iš kurių 78 534 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 1 099 Eur pelno mokestis, kurie turėjo būti sumokėti iki 2021 m. birželio 15 d., bei
108 236 Eur pridėtinės vertės mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2021 m.
birželio 25 d., neįskaitant nuolat augančios delspinigių sumos. Per 2021 m. birželio mėnesį įplaukų VMI skolos dengimui iš bendrovės nėra gauta. Tai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad bendrovė yra moki ir gali vykdyti savo prievoles kreditoriams.

18.4.       Antstolės Daivos Prunskienės patvarkymas yra apskųstas, kadangi antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nederino savo veiksmų su išieškotoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-21968-937/2021 yra paskirtas 2021 m. liepos 7 d. posėdis. Nepaisant to, kad antstolės Daivos Prunskienės patvarkymas atsiliepimo rengimo dieną dar nėra panaikintas, VMI skola vis tiek yra laikoma pradelsta, kadangi tik VMI turi teisę atidėti ar išdėstyti skolos mokėjimą ir nėra to padariusi.

18.5.       Su šiuo atsiliepimu yra teikiamas bendrovės pateiktos finansinės atskaitomybės išrašas iš Juridinių asmenų registro, kuriame yra pažymėta, kad teikiant finansinę atskaitomybę už 2020 m. privaloma auditoriaus išvada nepateikta. Nesant šios išvados negalima pagrįstai teigti, kad bendrovės teikiami finansinės atskaitomybės duomenys yra teisingi. To taip pat nepagrindžia skunde minima 2021 m. gegužės 18 d. konsultacinė išvada, kuri nėra eksperto išvada.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Primestus“ atsiliepimu prašo trečiojo asmens Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.       Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad skaičiuojant atsakovės įsipareigojimų dydį teismas nepagrįstai įtraukė ir tuos įsipareigojimus kreditoriams, dėl kurių yra sudaryti susitarimai skolų grąžinimo terminus atidėti, o tai reiškia, kad įsipareigojimai nėra pradelsti ir pagal teismų išaiškinimus negali būti įtraukiami nustatant įsipareigojimų dydį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – susitarimai su kreditoriais atidėti prievolių? įvykdymo terminą?, patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai buvo tik 1 037 981,20 Eur.

19.2.       Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas neteisingai nustatė atsakovės turto vertę, neatsižvelgė į 2021 m. kovo 31 d. balanse nurodytus duomenis, nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių realia? įmonės turto rinkos verte?, o tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės nemokumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanse turtas buvo įtrauktas pagal eksperto nustatytą turto rinkos vertę, tačiau teismui be pagrindo suabejojus balanso duomenimis, nutartyje padaryta nepagrįsta išvada apie atsakovės nemokumą.

19.3.       VMI, pagal kurios pareiškimą buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, yra netinkamas subjektas inicijuoti bankroto bylą, nes jai atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Idea in“ atsiliepimu prašo trečiojo asmens Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.       Bankroto byloje pateikti įrodymai apie atsakovės turto balansą, jo vertę, pradelstų įsipareigojimų dydį vienareikšmiškai rodo, kad atsakovė yra mokus juridinis asmuo, gali ir turi likti rinkoje. UAB „Idea In“ vertinimu, nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą iš esmės lėmė neteisingas atsakovės turto, įsipareigojimų dydžio ir jų santykio nustatymas, o tai iš esmės turėjo įtakos nepagrįstai išvadai apie bendrovės nemokumą.

20.2.       Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino įrodymus apie atsakovės turto masę, jo vertę, įsipareigojimų dydį. Kadangi atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra esminis kriterijus vertinant įmonės mokumą, galėjimą vykdyti įsipareigojimus, vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikrosios atsakovo turto rinkos vertės, neatskleidė bylos esmės.

21.       Trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD atsiliepimu prašo trečiojo asmens Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.       Kaip paaiškinta atskirajame skunde, nutarties priėmimo dieną bendrovės įsipareigojimų struktūra buvo pakitusi dėl su bendrovės kreditoriais sudarytų susitarimų atidėti įsipareigojimų vykdymą 2–4 metų laikotarpiui. Minėtais susitarimais iš esmės pakeista bendrovės įsipareigojimų struktūra – 47 080 025,40 Eur dydžio piniginės prievolės nebegali būti laikomos pradelstos. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai – susitarimai su bendrovės kreditoriais atidėti prievolių įvykdymo terminą – patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 1 037 981,20 Eur, tačiau minėtus duomenis teismas ignoravo.

21.2.       Teismas ne tik minėtus duomenis ignoravo, bet apskritai nenustatė bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio, dėl to nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta. Teismas visiškai nevertino bendrovės finansinių rodiklių bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina bendrovės mokumą bei ekonominį gyvybingumą.

21.3.       Iš atsakovės pateiktų duomenų apie bendrovės kreditorius matyti, kad įsiskolinimų darbuotojams nėra. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė įsiskolinimų VSDFV neturi, turi vieną darbuotoją. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir toliau ją vykdo, moka darbo užmokestį, VMI yra pateikti prašymai dėl mokestinės pagalbos priemonių dėl COVID-19 nukentėjusioms įmonėms taikymo, bei nesant mokėjimo įsiskolinimams VSDF biudžetui, darytina išvada, kad atsakovė yra gyvybinga. Analogiškos išvados daromos ir aktualioje teismų praktikoje.

21.4.       Atsakovės pateikti duomenys apie debitorines skolas turėjo būti vertinami net ir tuo atveju, jeigu būtų keliamos prielaidos dėl galimybių išieškoti debitorines skolas. Tokias aplinkybes, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, turėtų įrodyti VMI. Šalys privalo pagrįsti ir įrodyti savo procesinę poziciją. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus (jei šie įeina į jos turto sudėtį), o ieškovė, nurodanti, kad debitoriniai įsiskolinimai neturi būti įskaičiuojami į atsakovės turto masę vertinant mokumą – kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių galimybės šiuos įsiskolinimus realiai išsiieškoti yra apribotos, menkos arba toks išieškojimas neįmanomas.

22.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       VMI reikalavimas nėra pradelstas, o atsakovė yra inicijavusi ne vieną procesą, prašydama 5 203 237,31 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstyti. Bendrovės prašymai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nėra išnagrinėti ir dėl jų nėra priimtas galutinis sprendimas, o tai tik patvirtina faktą, kad mokėjimas nėra pradelstas. Bendrovės prievolė sumokėti mokestinę nepriemoką VMI apskritai laikoma įvykdyta, kadangi bendrovė 2021 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą VMI dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitos atlikimo, kuriuo atsakovo kontrahentų sumokėtas pardavimo PVM (6 517 901,48 Eur) yra sudengtas su bendrovės nepriemoka VMI (5 203 237,31 Eur).

22.2.       Bendrovės finansiniai rodikliai tik gerėja, o rinka nekilnojamojo turto sektoriuje pagaliau leidžia bendrovei išnaudoti savo potencialą ir itin pelningai vykdyti veiklą. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad pastaruoju metu yra ženkliai padidėjusi tiek nekilnojamojo turto nuomos, tiek pirkimo paklausa, o tai atitinkamai lemia ir kainų ženklų didėjimą. Bendrovės, kurios pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir prekyba juo, veikla šiuo metu yra pelninga, bendrovės gaunamas pelnas vien dėl rinkos pokyčių ženkliai didėja, dėl to atitinkamai ir įsipareigojimai kreditoriams mažinami.

22.3.       Atsakovės veiklos plane buvo pažymėta, kad 2021 m. gegužės 10 d. jau yra įvykusios varžytynės ir varžytynėse parduotas UAB „EDS Invest“ naudai įkeistas turtas. Taigi, skola UAB „EDS Invest“ nutarties priėmimo dieną buvo sumokėta ir gauta papildomai 1 930 806 Eur suma, kuri skirstoma kitiems kreditoriams. Tačiau teismas minėtą aplinkybes dėl nesuprantamų priežasčių ignoravo ir padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, kad skolos grąžinimas UAB „EDS Invest“ yra hipotetinis.

22.4.       Bendrovė savo turto rinkos vertę grindžia naujausiais turimais duomenimis, kurie yra laikomi aukštesnės galios įrodymais – teismo ekspertės 2021 m. atliktais bendrovės nekilnojamojo turto vertinimais, kurie patvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 86 590 008 Eur. Be to, VMI naudai vykdanti išieškojimą antstolė bendrovės turtą įvertino ta pačia rinkos verte, kurią nustatė teismo ekspertė. Taigi, šiuo atveju bendrovės nekilnojamojo turto rinkos vertė turi būti nustatyta remiantis bendrovės pateiktais ekspertizės aktais, kurių teisingumą patvirtino ir antstolė Daiva Prunskienė.

22.5.       Atsakovė su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius bendrovės turimų užsienio įmonių akcijų vertę – ekspertizės aktus. Nors ekspertizės aktuose nurodyta, kad ekspertizė parengta kreipiantis į teismą su ieškiniu, tikslu apskaičiuoti mokėtinas rinkliavas, tačiau tose pačiose pažymose nurodyta, jog akcijų vertė apskaičiuota remiantis atliktais Maskvos regiono rinkos tyrimais, iš įvairių šaltinių gautais duomenimis bei atsižvelgiant į metodinių dokumentų reikalavimus. Pažymose akcentuota, kad nustatyta yra akcijų tikroji vertė, dėl to net ir rengiant ekspertizę kitu tikslu, nustatyta akcijų vertė nesikeistų, kadangi bet kokiu atveju akcijų vertė būtų nustatoma atliekant Maskvos regiono rinkos tyrimus.

22.6.       Bendrovė yra moki ir nepažeidžia CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuris taikomas asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, bendrovė yra pateikusi duomenis apie įsipareigojimų vykdymą ieškovei, kurie iki nutarties priėmimo, laikomi įvykdytais. Bendrovė yra pateikusi ir susitarimus, sudarytus su kreditoriais, kuriais sutarta bendrovės prievolės įvykdymo terminą atidėti.

22.7.       Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės bei kitų kreditorių sudarytus ir į bylą pateiktus susitarimus įsipareigojimų mokėjimo terminus atidėti. Pats trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD, kuris yra didžiausias bendrovės kreditorius, turintis net 22 201 458,00 Eur reikalavimą, su bendrove susitarė atidėti mokėjimų terminą iki 2023 m. kovo 31 d. Taigi, vien iš teismo nurodytų pradelstų įsipareigojimų, į kuriuos buvo įtrauktas ir trečiojo asmens reikalavimas, atėmus šį reikalavimą, pradelsti bendrovės įsipareigojimai priimant nutartį sudarė kur kas mažesnę sumą – 25 916 548,60 Eur. Susitarimus dėl prievolės įvykdymo termino atidėjimo su bendrove sudarė ne tik trečiasis asmuo, bet ir kiti kreditoriai. Todėl bendrovės pradelsti įsipareigojimai (1 037 981,20 Eur) sudaro tik 0,89 proc. viso turto, o tai rodo akivaizdų atsakovės pajėgumą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

23.       Ieškovė VMI atsiliepimu prašo trečiojo asmens Bulgarijos įmonės Betelgeuse EOOD atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1.       Atskirajame skunde 2021 m. kovo 31 d. bendrovės balanso duomenų teisingumas nepagrįstai įrodinėjamas remiantis nepriklausomo buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto išvada. Minima išvada pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta.

23.2.       Skolos, dėl kurių atidėjimo susitarė bendrovė, ir toliau yra išieškomos antstolių, todėl galima pagrįstai teigti, kad bendrovės į bylą pateikti susitarimai nėra vykdomi ir yra skirti tik siekiant suklaidinti teismą. Šio atsiliepimo rengimo dieną (2021 m. liepos 26 d.) minėtos skolos taip pat yra priverstinai išieškomos antstolių.

23.3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. 2YT-21968-937/2021 antstolės Daivos Prunskienės patvarkymas yra panaikintas. Minėtoje nutartyje teismas, pasisakydamas dėl antstolės motyvo atidėti skolos mokėjimą dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, pažymėjo, kad sunki skolininkės finansinė padėtis nėra pagrindas jai sudaryti kokias nors išskirtines sąlygas vykdymo procese, tuo labiau kad nepateikti duomenys, jog skolininkė geranoriškai ar jau vykdymo procese dengė bent kokią žymesnę skolos dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad su prašymu dėl skolos atidėjimo ir išdėstymo antstolei nepateikti duomenys ir įrodymai, kad skolininkė apskritai turės galimybę tokį savo pačios pasiūlytą grafiką vykdyti. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad bendrovės skola VMI yra pradelsta. Tai taip pat patvirtina skundžiamos nutarties išvadą, kad bendrovė yra nemoki, nes negali vykdyti savo prievolių.

23.4.       Atskirajame skunde remiamasi Rato kredito unijos raštu, kuriame nurodoma, kad kredito unija gali finansuoti bendrovę 5 200 000 Eur sumai atsakovei įkeičiant nekilnojamą turtą tikslu padengti atsakovės PVM prievolę ieškovei. Teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, nes ateityje galbūt gautinos bendrovės paskolos ar panašios šiuo metu neegzistuojančios aplinkybės negali būti pagrindas vertinti esamą bendrovės finansinę padėtį ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną. Be to, kredito unija tik nurodė, kad mato galimybę suteikti sindikuotą paskolą, taigi pati viena kredito unija, be kitų kredito įstaigų, tokio dydžio paskolos nesuteiktų.

23.5.       Atskirojo skundo teiginys, kad bendrovės mokestinė nepriemoka yra sumokėta atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, neatitinka tikrovės. Bendrovė neturėjo ir neturi jokių reikalavimų VMI, kurie gali ar galėjo būti įskaityti mokestinės nepriemokos dengimui. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai VMI sudaro 10 517 302,58 Eur.

23.6.       Skunde teigiama, kad bendrovė nebėra skolinga UAB „EDS Invest“, kadangi po 2021 m. gegužės 10 d. įvykusių varžytynių bendrovės turtas buvo parduotas už didesnę sumą nei skola. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, visos 2021 m. gegužės 10 d. vykusios varžytynės pripažintos neįvykusiomis pirkėjams nesumokėjus visos turto kainos. Taigi, skunde klaidinamas teismas, teigiant, kad skola UAB „EDS Invest“ yra sumokėta.

24.       Trečiasis asmuo Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG atsiliepimu prašo trečiojo asmens Bulgarijos įmonės Betelgeuse EOOD atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bendrovės įsipareigojimas ieškovei yra įskaitytas ir byloje yra duomenų, kad bendrovė apskritai nebėra skolinga ieškovei. 2021 m. gegužės 17 d. bendrovė pateikė prašymą VMI dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitos atlikimo, kurio pagrindu įskaitoma bendrovės mokestinė nepriemoka. Užskaitoma suma – 6 517 901,48 Eur, tuo tarpu mokestinė nepriemoka – 5 203 237,31 Eur.

24.2.       Net ir tuo atveju, jeigu mokestinė nepriemoka dėl kažkokių priežasčių nebūtų užskaityta, antstolė Daiva Prunskienė 2021 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo bendrovei yra atidėtas 5 203 237,31 Eur reikalavimo dengimas ir leista bendrovei dengti įsipareigojimus VMI dalimis. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi antstolės patvarkymą panaikino, minėta nutartis yra neįsiteisėjusi, kadangi bendrovė minėtą nutartį apskundė.

24.3.       Byloje pateikti įrodymai, kad bendrovė turi užsienio bendrovių akcijų, kurių bendra rinkos vertė yra 12 244 855,10 Eur, o tai atitinka bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanse nurodytus duomenis apie ilgalaikes investicijas. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje minėtais duomenimis ne tik nesivadovavo, bet akcijų vertės apskritai nenustatė. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė nepriklausomų turto vertintojų pažymas, kurios patvirtina, kad bendrovės turimų užsienio bendrovių akcijų bendra rinkos vertė yra 12 244 855,10 Eur.

24.4.       Byloje pateiktas bendrovės debitorių sąrašas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl debitorinių skolų bendrovės naudai, kurių suma yra 17 745 492,33 Eur. Debitorinių skolų vertė turi būti vertinama teisme sprendžiant, ar įmonė yra moki, gali vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, nes debitorinės skolos yra bendrovės turtas, kuris naudojamas skoloms padengti.

24.5.       Sudarius susitarimus jokios sumos iš bendrovės kreditorių, su kuriais sudaryti susitarimai, naudai neišieškotos, o antstoliai yra informuoti apie sudarytus susitarimus. Tuo atveju, jeigu susitarimų dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo būtų nesilaikoma ir antstoliai išieškotų šiems kreditoriams skolas priverstine tvarka, bendrovė turėtų teisę ginti savo pažeistas teises ir ja pasinaudotų.

24.6.       Tuo atveju, jeigu mokiai bendrovei būtų keliama bankroto byla, būtų pažeidžiamos ne tik imperatyvios nuostatos, draudžiančios iš rinkos eliminuoti ekonomiškai pajėgius verslo subjektus, bet ir grubiai pažeidžiamos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę. Ši aplinkybė reiškia, kad bankroto bylą gali būti keliama tik tokiam ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kai į bylą pateikti įrodymai rodo, kad juridinis asmuo nėra akivaizdžiai nemokus, gali iš savo turto pardavimo, vykdomos veiklos pajamų dengti kreditorių reikalavimus, tokiam juridiniam asmeniui negali būti keliama bankroto byla.

25.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Samagis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės pradelstų ir nepradelstų kreditorių reikalavimų. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė yra susitarusi atidėti, išdėstyti bei nėra pradelsusi net 71 492 358,3 Eur finansinių reikalavimų sumos. Vadinasi, byloje yra įrodymų, kurie liudija, kad pradelsti atsakovei pareikšti reikalavimai sudaro tik 65 824,40 Eur (71 558 182,75 Eur bendra reikalavimų suma - 71 492 358,3 Eur nepradelstų, ginčijamų reikalavimų suma = 65 824,4 Eur).

25.2.       Pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų įrodymų, kurie liudija, kad atsakovės pradelsti kreditoriniai reikalavimai sudaro tik 65 824,4 Eur, neatsižvelgus, jog atsakovė vien nekilnojamojo turto turi už 86 590 008 Eur, akcijų už 12 244 855,10 Eur, debitorinių reikalavimų už 17 745 492,33 Eur, nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja bendrovės nemokumas kaip pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

25.3.       Pateikti į bylą įrodymai rodo, kad atsakovė nėra nemoki, gali iš savo turto, kurio bendra rinkos vertė yra 116 580 355 Eur, pardavimo, vykdomos veiklos pajamų dengti pradelstus 65 824,4 Eur kreditorių reikalavimus, o likusius atidėtus, išdėstytus kreditorinius reikalavimus apmokėti per susitarimuose nustatytus terminus.

25.4.       Teismas apskritai be jokių pagrįstų argumentų atmetė teismo ekspertizės aktais nustatytas atsakovės turto rinkos vertes. Kadangi atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra esminis kriterijus vertinant įmonės mokumą, galėjimą vykdyti įsipareigojimus, vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikrosios turto rinkos vertės, neatskleidė bylos esmės ir negalėjo padaryti išvadų, ar atsakovė yra moki ar nemoki.

25.5.       Atsakovė yra pateikusi į bylą Rato kredito unijos raštą, kuriame aiškiai nurodoma, kad kredito unija gali finansuoti atsakovę 5 200 000 Eur sumai, įkeičiant nekilnojamą turtą, tikslu padengti PVM prievolę ieškovei. Minėtas įrodymas pagrindžia, kad atsakovė galėtų prievolę ieškovei įvykdyti iš per keletą mėnesių kredito unijos skolintomis lėšomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, kurios yra esminės bankroto bylos iškėlimui, net nevertino. Atsakovei padengus ieškovės skolą, pats bankroto procesas prarandą bet kokią prasmę, nes tik viena ieškovė iš visų atsakovės kreditorių ir siekia iškelti atsakovei bankroto bylą.

25.6.       Kilus klausimų dėl atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas neapklausė bendrovės vadovo, buhalterio, išvadą pateikusio specialisto, nepaskyrė byloje finansinės atskaitomybės dokumentų audito. Pirmosios instancijos teismas pritarė ir rėmėsi vien tik ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais. Skundžiamos nutarties motyvai iš esmės atkartoja ieškovės pareiškime, paaiškinimuose išdėstytus ieškovės argumentus, pamąstymus. Į atsakovės pateiktus atsiliepimus, paaiškinimus, verslo planą, aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus, kitus dokumentus pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio. Taigi, bankroto byla atsakovei iškelta vienpusiškai įvertinus vien tik ieškovės pateiktus argumentus.

26.       Trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD atsiliepimu prašo trečiojo asmens
UAB „Samagis“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.       Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, kurie užpildyti vadovaujantis atitinkamais verslo apskaitos standartais. Bendrovė dar 2021 m. sausio–vasario mėnesiais buvo pateikusi prašymus VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Pažymėtina tai, kad dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo iki šiol vyksta teisminiai bei neteisminiai procesai. Bendrovė iki 2021 m.
kovo 31 d. balanso sudarymo dienos taip pat gavo VMI sprendimą, kuriuo atsisakyta atleisti mokesčių mokėtoją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo ir atsisakyta mažinti paskirtą baudą. Nepraleidžiant nustatyto termino šis sprendimas buvo apskųstas. Taigi, ieškovės VMI 9 900 620,06 Eur reikalavimas visiškai pagrįstai nenurodytas bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanse prie per vienerius metus mokėtinų sumų ir balanse nurodyti duomenys laikomi teisingais.

26.2.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad 2021 m. gegužės 18 d. konsultacinė išvada, parengta nepriklausimo buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto, kurios teismas visiškai nevertino, patvirtina, kad bendrovė buhalterinę apskaitą tvarko tinkamai, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020–2021 m. sudaryti tinkamai, pagal verslo apskaitos standartus, ir bendrovė yra moki.

26.3.       Sutiktina su atskiruoju skundu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo teismų praktikos dėl pradelstų įsiskolinimų bendros masės skaičiavimo ir neteisingai apskaičiavo bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurie turi esminės reikšmės vertinant bendrovės mokumą.

26.4.       Nors atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad nutarties priėmimo dieną bendrovės įsipareigojimų struktūra buvo pakitusi dėl su bendrovės kreditoriais sudarytų susitarimų atidėti įsipareigojimų vykdymą, tačiau skunde netinkamai apskaičiuoti pradelsti bendrovės įsipareigojimai. Minėtais susitarimais iš esmės pakeista bendrovės įsipareigojimų struktūra – 47 080 025,40 Eur dydžio piniginės prievolės nebegali būti laikomos pradelstos, todėl jos iš bendrovės atsiliepime į pareiškimą nurodytų pradelstų įsipareigojimų skilties perkeliami į nepradelstų įsipareigojimų skiltį. Taigi, nutarties priėmimo dieną bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė tik 1 037 981,20 Eur, tačiau minėtus duomenis dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teismas ignoravo.

26.5.       Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei nepagrįstai sutapatino atsakovės pateiktame verslo plane nurodytas atsakovės mėnesio išlaidas bei atsakovės 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas bendrąsias ir administracines sąnaudas. Bendrovė 2021 m. per vieną kalendorinį mėnesį gauna 454 672,02 Eur pajamų, patiria 281 677,30 Eur sąnaudų, t. y. atsakovė gauna 172 994,72 Eur pelno, kuris gali būti naudojamas bendrovės kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Bendrovės 2021 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina tai, kad bendrovė vien per 3 kalendorinius mėnesius, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d., sumažino skolų naštą 690 099 Eur suma ir mažins ją toliau.

26.6.       Atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodyta, kad, atsakovei padengus VMI skolą, pats bankroto procesas praranda bet kokią prasmę, nes tik viena ieškovė iš visų bendrovės kreditorių ir siekia iškelti bendrovei bankroto bylą. Rato kredito unijai finansavus bendrovę ir padengus VMI skolą, bankroto byla bendrovei nebūtų keliama. Bendrovės į bylą pateiktas Rato kredito unijos raštas, be kita ko, patvirtina, kad bendrovė yra moki, kadangi jokia kredito įstaiga nesutiktų finansuoti nemokios įmonės.

27.       Trečiasis asmuo Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG atsiliepimu prašo trečiojo asmens UAB „Samagis“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.       Ne visos antstolių išieškomos sumos yra laikomos pradelstos ir neginčytinos, o tik neginčytinos ir pradelstos arba nors ir nepradelstos, bet per vienerius metus mokėtinos sumos bendrovės balanse apskaitomos trumpalaikių įsipareigojimų skiltyje. Kaip matyti iš bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanso, prie trumpalaikių bendrovės įsipareigojimų yra priskirti tik neginčijami bendrovės įsipareigojimai, kurie laikomi pradelsti arba mokėtini per vienerių metų laikotarpį. Tuo tarpu didžiosios dalies antstolių išieškomų sumų, kurios neginčijamos, mokėjimo terminai yra atidėti žodiniu bendrovės susitarimu su bendrovės kreditoriais, kurių reikalavimų suma sudaro iš viso 51 897 639,77 Eur, dar iki bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanso sudarymo, ką patvirtina vėliau (2021 m. gegužės 17 d.) sudaryti rašytiniai susitarimai su kreditoriais. Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad vertinant bendrovės mokumą turi būti vertinami tik pradelsti bendrovės kreditoriniai reikalavimai.

27.2.       Atskirajame skunde netinkamai apskaičiuoti bendrovės pradelsti įsipareigojimai, kadangi galimai įsivėlusi techninė klaida. Atskirajame skunde bendrovės pradelsti įsipareigojimai apskaičiuoti iš visos įsipareigojimų sumos atimant ne tik ginčijamus ir (arba) nepradelstus bendrovės įsipareigojimus, bet ir jau įvykdytus įsipareigojimus. Tačiau įvykdytais įsipareigojimais turi būti mažinami bendrovės įsipareigojimai apskritai, ir tik tada iš jų galėtų būti atimami ginčijami ir (arba) nepradelsti įsipareigojimai.

27.3.       Bendrovės pradelsti įsipareigojimai, įvertinus sudarytus susitarimus su kreditoriais atidėti įsipareigojimų vykdymo terminą mažiausiai 2 metams, kas iš esmės keičia bendrovės įsipareigojimų struktūrą, naudojant atskirajame skunde pateiktą pradelstų įsipareigojimų apskaičiavimo būdą, sudaro 1 037 981,20 Eur (71 558 132,70 Eur visi įsipareigojimai - 100 000 Eur padengtas įsipareigojimas KU Mėmelio taupomoji kasa - 150 000 Eur padengtas reikalavimas AB SEB bankui = 71 308 132,70 Eur neįvykdyti bendrovės įsipareigojimai). Iš neįvykdytų 71 308 132,70 Eur bendrovės įsipareigojimų atėmus 70 270 151,50 Eur ginčijamus ir (arba) nepradelstus įsipareigojimus gaunami 1 037 981,20 Eur pradelsti bendrovės įsipareigojimai.

27.4.       Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, kitus įrodymus, kad atsakovė nuosavybės teise turi net 116 nekilnojamo turto vienetų visoje Lietuvoje, kuris visas yra naudojamas atsakovės pagrindinėje veikloje – nekilnojamojo turto nuomoje, pardavimuose. Taigi, bendrovės didžiąją dalį turto sudaro nekilnojamojo turto objektai, todėl tikrosios jų vertės nustatymas yra esminis dalykas vertinant bendrovės mokumą ir privalo būti atliktas tinkamai. Tačiau teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, neatsižvelgė į bendrovės 2021 m. kovo 31 d. balanse nurodytus duomenis bei ignoravo byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius realią bendrovės turto rinkos vertę bendrovės nemokumo vertinimo momentu.

28.       Ieškovė VMI atsiliepimu prašo trečiojo asmens UAB „Samagis“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į trečiojo asmens Bulgarijos įmonės Betelgeuse EOOD atskirąjį skundą.

29.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo trečiųjų asmenų UAB „Samagis“ ir Bulgarijos įmonės Betelgeuse EOOD atskiruosius skundus nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą.

30.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Kardos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir trečiojo asmens UAB „Samagis“ atskirasis skundas.

31.       Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo trečiojo asmens UAB „Kardos“ atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą.

32.       Ieškovė VMI atsiliepimu prašo trečiojo asmens UAB „Kardos“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į trečiojo asmens Bulgarijos įmonės Betelgeuse EOOD atskirąjį skundą.

33.       Trečiasis asmuo Bulgarijos įmonė Betelgeuse EOOD atsiliepimu prašo trečiojo asmens
UAB „Kardos“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Samagis“ atskirąjį skundą.

34.       Trečiasis asmuo Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG atsiliepimu prašo trečiojo asmens UAB „Kardos“ atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tie patys argumentai kaip ir atsiliepime į UAB „Samagis“ atskirąjį skundą.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

35.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

36.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir atidėti bylos nagrinėjimą

 

38.       Apeliantės atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, taip pat atskirai teismui pateiktuose dokumentuose suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

39.       CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi teisė nuspręsti, ar žodinis nagrinėjimas iš tiesų reikalingas, tenka teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesą surengti.

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai, todėl žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje dalyvaujantys asmenys išsamiai išdėstė savo poziciją apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o dėl CPK numatytų įvairių procesinių ribojimų (teikti naujus įrodymus, keisti (papildyti) atskiruosius skundus ir atsiliepimus į juos) (CPK 314, 323 straipsniai, 338 straipsnis) žodinių paaiškinimų davimas būtų ne tik netikslingas, bet ir užvilkintų bylos nagrinėjimą, kas būtų nesuderinama su pagrindiniu juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo stadijos tikslu – operatyviu ir efektyviu juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių ji negali būti iškelta, įvertinimu. Dėl šios priežasties byloje dalyvaujančių asmenų prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinami.

41.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkina atsakovės prašymo (ir jį palaikančių kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymų) atidėti bylos nagrinėjimą ir, kaip teigia atsakovė, sudaryti sąlygas atsakovei bei pareiškėjai taikiai išspręsti mokestinės prievolės padengimo klausimus, nekeliant bendrovei bankroto bylos bei užbaigti atsakovės derybas su kitais kreditoriais dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pradėta dar 2021 m. balandžio 9 d., tad atsakovė turėjo pakankamai laiko inicijuoti taikos derybas su pareiškėja, taip pat išspręsti kitus atsiskaitymo su kreditoriais klausimus, todėl objektyvių priežasčių, pateisinančių bylos nagrinėjimo atidėjimą, be kita ko, pareiškėjai informavus teismą, kad su atsakovės prašymu nesutinka, nėra.

42.       Trečiojo asmens Bulgarijos įmonės „Betelgeuse EOOD“ prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (dokumento Nr. DOK-3820), taip pat trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymą (dokumento Nr. DOK-3986) bei atsakovės prašymą (dokumento Nr. DOK-3998) atsisakoma priimti, nes jie paduoti pavėluotai, t. y. teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pagrindo atnaujinti šios bylos nagrinėjimą teismas nenustatė.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

 

43.       Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą (ar jį atidėti), kol bus priimti galutiniai ir neskundžiami sprendimai atsakovės nurodytose administracinėse bylose. Atsakovės teigimu, bent vienai iš jos paminėtų bylų pasibaigus bendrovės naudai, jos įsiskolinimas pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gali išnykti, sumažėti arba jo sumokėjimas gali būti išdėstytas.

44.       Kaip pažymima teismų praktikoje, nei nemokumo procedūras reglamentuojančių įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo skolininkui. Priešingas vertinimas apsunkintų nemokumo bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti nemokumo bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas, atsikertant į kreditoriaus pareikštą ieškinį dėl nemokumo bylos iškėlimo, užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir atitinkamai bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1549-381/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).

45.       Taigi, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais, atsakovės prašyme nurodyti argumentai, dėl kurių šios civilinės bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas ar atidėtas, nesudaro objektyvaus pagrindo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas netenkinamas.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

46.       Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti, t. y. antstolės D. Prunskienės 2021 m. gegužės 26 d. turto arešto akto, 2021 m. gegužės 27 d. pranešimo ir turto arešto akto kopijas; 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymo kopiją; pažymų dėl užsienio bendrovių akcijų rinkos vertės su vertimu į lietuvių kalbą kopijas; antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės pažymos bei dokumento dėl atsakovės turtui taikytos hipotekos panaikinimo kopiją; atsakovės paaiškinimo dėl 2021 m. kovo 31 d. Pelno nuostolio ataskaitos 6 punkto kopiją; prašymo antstolei D. Prunskienei kopiją. 

47.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

48.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

49.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai (išskyrus atsakovės paaiškinimą dėl 2021 m. kovo 31 d. Pelno nuostolio ataskaitos 6 punkto) gali būti svarbūs sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą, o pareiškėja pasisakė šių įrodymų priėmimo klausimu, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu dėl atsakovės paaiškinimo dėl 2021 m. kovo 31 d. Pelno nuostolio ataskaitos 6 punkto / jo detalizacijos priėmimo atskirai nesprendžiama, nes atitinkami argumentai yra pakartojami atsakovės atskirajame skunde.

50.       CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į tai, dėl pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su atsiliepimais į atsakovės bei trečiojo asmens United Engineering & Consulting Capital AG atskiruosius skundus pateiktų išrašo iš Juridinių asmenų registro bei skundo dėl antstolės D. Prunskienės veiksmų kaip naujų įrodymų priėmimo atskirai nesprendžiama. Pareiškėjos pateiktą 2021 m. liepos 1 d. išrašą iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie gautas įplaukas atsisakoma priimti, siekiant neužvilkinti šios bylos nagrinėjimo, dėl atitinkamų pareiškėjos nurodomų aplinkybių sprendžiant pagal byloje jau esančią medžiagą.

 

Dėl trečiojo asmens United Engineering & Consulting Capital AG prašymo atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą

 

51.       Pareiškėja atsiliepime į trečiojo asmens United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su šio asmens prašymu atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, nes, pareiškėjos manymu, trečiojo asmens nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

52.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad trečiojo asmens United Engineering & Consulting Capital AG atskirojo skundo priėmimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo teisėjo 2021 m. birželio 21 d. rezoliucija, prieš tai nustačius apeliantei terminą pašalinti trūkumus, susijusius su praleistu atskirojo skundo padavimo terminu.

53.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teisme, ir, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra jos nurodomo savarankiško atskirojo skundo atmetimo pagrindas.

 

Dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo

 

54.       Tiek atsakovė, tiek kai kurie kiti byloje dalyvaujantys asmenys pateiktuose procesiniuose dokumentuose kvestionuoja pareiškėjos teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą. Anot jų, teismas netinkamai taikė bei aiškino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 4, 9 straipsnių nuostatas ir dėl to be jokio teisinio pagrindo priėmė pareiškimą, jį iš esmės nagrinėjo bei iškėlė atsakovei bankroto bylą.

55.       Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų argumentai nepaneigia pareiškėjos atitikimo šiems įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ir potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei skolininkei bankroto bylą, tik jų reikalavimai tokiu atveju neįskaitomi į įmonės įsipareigojimų sudėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2020; 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

56.       Taigi nors byloje dalyvaujantys asmenys teigia, kad atsakovė nėra pradelsusi padengti pareiškėjai 5 203 237,31 Eur reikalavimo, nes antstolė D. Prunskienė 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu leido atsakovei dengti įsipareigojimus pareiškėjai dalimis, tačiau tiek iš pareiškėjos atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktos informacijos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja apskundė minėtą antstolės patvarkymą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. 2YT-21968-937/2021 buvo panaikintas. Nors pastaroji nutartis, apskundus ją apeliacine tvarka, šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau dėl to nėra pagrindo teigti, kad bankroto bylos inicijavimo atsakovei metu pareiškėja neatitiko JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Tiek nurodytu atveju, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims teigiant apie atsakovės atliktą PVM užskaitą atsakovė tik siekia įsipareigojimų atsakovei vykdymo išdėstymo ir (ar) padengimo, tačiau patikimai nepagrindžia tokias aplinkybes atsiradus ar juo labiau buvus pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

57.       Atsakovės argumentas, kad 5 203 237,31 Eur reikalavimo suma negali būti pagrindas pareiškėjai teikti prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dėl UAB „Baldų meistras“ inicijuoto administracinio ginčo, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas. Pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad dėl nurodytos atsakovės skolos yra pradėtas priverstinis išieškojimas pareiškėjos naudai, o tai pakankamai pagrindžia pareiškėją turint galiojančią bei vykdytiną reikalavimo teisę. Nustačius tai, nėra poreikio nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai pasisakyti dėl atsakovės ginčijamos kitos skolos pareiškėjai dalies – 4 697 382,75 Eur baudos bei delspinigių. Dėl to bus pasisakyta vėliau.

58.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad dėl kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo sprendžia pareiškimą gavęs bendrosios kompetencijos apygardos teismas pagal JANĮ nuostatas, todėl trečiojo asmens United Engineering & Consulting Capital AG nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjos pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ginčijamas administraciniame teisme, nėra teisiškai reikšminga.

59.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jį išnagrinėjo. Priešingai nei bando argumentuoti kai kurios apeliantės, skundžiamoje nutartyje nėra jokios aiškios ir nedviprasmiškos išvados, kuri patvirtintų pirmosios instancijos teismą pripažinus, jog pareiškėjos reikalavimai bendrovei nėra pradelsti.

 

Dėl įmonės nemokumo

 

60.       Apeliančių vertinimu, bankroto byla atsakovei iškelta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui nepagrindus išvados dėl įmonės nemokumo tinkamu bei išsamiu į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu.

61.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.

62.       Nagrinėjamu atveju teismas atsakovę pripažino nemokia ne dėl atsakovės turtą viršijančių įsipareigojimų, o dėl to, kad įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių (skundžiamos nutarties 26 punktas). Atsižvelgiant į tai, byloje dalyvaujančių asmenų argumentai dėl atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio atsakovės (ne)mokumo būklės konstatavimui savarankiškos teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, įmonės nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti bent vieną iš dviejų JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 32 punktas).

63.       Kita vertus, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, sistemiškai, minėto nemokumo būsenos konstatavimo pagrindo (juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių) kontekste  įvertina ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentus dėl įmonės finansinių duomenų.

64.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turtinės padėties, nepagrįstai vadovavosi bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniu už 2018 ir 2019 metus, kurie neatspindi aktualios bendrovės finansinės būklės, ir visiškai nevertino bendrovės finansinės ataskaitos dokumentų už 2020 ir 2021 metus. Skundžiamos nutarties turinys (skundžiamos nutarties 17–19, 21 punktai) patvirtina, kad teismas vertino atsakovės pateikto 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis, tačiau suabejojo jų teisingumu, nustatęs per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų neatitikimą.

65.       Apeliančių teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada (dėl balanso duomenų (ne)teisingumo) padaryta netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus bei nesivadovaujant verslo apskaitos standartais, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paskutinio atsakovės pateikto balanso data yra 2021 m. kovo 31 d., o atsakovė, atskirajame skunde įrodinėdama sudaryto balanso atitikimą jos nurodomiems verslo apskaitos standartams, remiasi 2021 m. gegužės 17 d. (dėl užskaitos atlikimo) ir 2021 m. gegužės 27 d. (antstolės D. Prunskienės priimtas patvarkymas), t. y. jau vėlesniais, įvykiais. Nors kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, papildomai argumentuodami, stengiasi pateisinti atsakovę, vis dėlto teisiškai reikšmingas yra būtent atsakovės, kaip balanso sudarytojos, savo veiksmų pagrindimas, o šis iš tiesų kelia abejonių atsakovės pateikto balanso objektyvumu.

66.       Būtent dėl šios priežasties, t. y. kad balanso duomenys gali neatspindėti realios įmonės turtinės padėties, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013; kt.). Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

67.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas remtis atsakovės pateiktais nekilnojamojo turto vertę pagrindžiančiais dokumentais (ekspertizės aktais) nėra visiškai tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose buvo panaikinti antstolio A. Bublio patvarkymai, tačiau ne patys ekspertizės aktai, todėl jais iš principo galėjo būti įrodinėjama atsakovės nekilnojamojo turto vertė, tačiau, priešingai nei teigia apeliantės, nesuteikiant jiems didesnės įrodomosios galios (kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, net teismo paskirtos ekspertizės išvada neturi išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 82 punktą). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas minėtais ekspertizės aktais nesivadovavo, neturėjo esminės reikšmės teisingam nagrinėjamos bylos rezultatui.

68.       Skundžiamoje nutartyje teismas vertino, kad atsakovės turto vertė yra 91 193 878 Eur (skundžiamos nutarties 25–26 punktai). Atskirajame skunde atsakovė įrodinėja, kad jos turto vertė yra 116 580 355 Eur: 86 590 008 Eur vertės nekilnojamasis turtas, 12 244 855,10 Eur vertės Rusijoje registruotų bendrovių akcijos ir 17 745 492,33 Eur debitorinės skolos.

69.       Dėl minėtų užsienio bendrovių akcijų pirmosios instancijos teismas, sutikęs su pareiškėja, kad pateiktos pažymos dėl akcijų vertės skirtos apskaičiuoti valstybinę rinkliavą teikiant ieškinį, sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kokia yra tikroji jos turimų užsienio įmonių akcijų vertė. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui kitas pažymas, kuriomis įrodinėja tą pačią (12 244 855,10 Eur) akcijų vertę. Nors, remiantis pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, šių naujų pažymų atmetimas nėra galimas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir jos nėra pakankamos pagrindžiant šio atsakovės turimo turto realumą (tikrąją vertę). Pirma, atsakovės pateiktose pažymose, kurios itin lakoniškos, nurodyta, kad jos parengtos remiantis, be kita ko, iš užsakovės (taigi atsakovės) gautais duomenimis (žiniomis), nenurodant kokiais, ir išduotos finansinės atskaitomybės pateikimo tikslais. Taigi dėl jų neišsamumo šios pažymos negali būti įvertintos patikimumo aspektu. Antra, byloje nėra duomenų, koks galėtų būti šių akcijų likvidumas tenkinant atsakovės kreditorių reikalavimus. Atsakovė pati turėdama ne tik didelių, bet, kaip nustatyta byloje, ir mažų įsipareigojimų kreditoriams, kurių nepadengia nuo 2016 metų (skundžiamos nutarties 25 punktas), nesiima veiksmų realizuoti šias akcijas ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais, kartu neargumentuoja, kad šių akcijų tolesnis turėjimas neštų atsakovei didelės finansinės naudos. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nurodyto atsakovės turto – trijų užsienio bendrovės akcijų – nelaiko turtu, kuriuo galėtų būti padengtos įmonės turtinės prievolės.

70.       Kalbant apie debitorių skolas, teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Kaip matyti iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo, jame nurodytas didžiausias atsakovės skolininkas (11 910 077 Eur skola) yra UAB „Finiens“, kuri, kaip pagrįstai pažymi pareiškėja, yra ne tik likviduojama dėl bankroto, bet ir jos bankroto byloje atsisakyta patvirtinti atsakovės finansinį reikalavimą. Taip pat ir kitų atsakovės debitorių skolų atgavimas kelia abejonių, pavyzdžiui, UAB „GJ Baldai“ (1 953 000 Eur skola) taip pat yra bankrutuojanti, UAB „Mediashop“ (88 950,91 Eur skola) likviduojama dėl bankroto, UAB „Kongreta“ (24 984,38 Eur skola) išregistruota iš Juridinių asmenų registro,
UAB „Litechnika“ (23 057,33 Eur skola) – bankrutavusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vien išvardytų debitorių skolos sudaro 14 mln. Eur iš atsakovės nurodomos bendros 17 745 492,33 Eur sumos. Be to, teigdama, kad debitorinių skolų vertė turi būti vertinama teisme sprendžiant, ar įmonė yra moki, gali vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, nes debitorinės skolos yra bendrovės turtas, kuris naudojamas atsakovo skoloms padengti, atsakovė taip ir nepateikė įrodymų, kad būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama atgauti jai priklausančius įsiskolinimus. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atsakovės mokumo, nėra pagrindo remtis atsakovės nurodoma debitorių skola, juo labiau didžiąja jos dalimi.

71.       Vien pirmiau nurodyti motyvai patvirtina, kad atsakovės balanso duomenys neturėtų būti suabsoliutinami, tad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikta konsultacinė išvada, parengta to paties balanso pagrindu, neturi byloje esminės teisinės reikšmės, atitinkamai pirmosios instancijos teismas, atskirai dėl jos nepasisakydamas, esminio proceso teisės normų pažeidimo nepadarė (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta išvada yra pateikta dėl atsakovės mokumo pagal JANĮ (vadovaujantis JANĮ nuostatomis daroma išvada, kad įmonė pagal pateiktus dokumentus yra moki), tačiau įmonės nemokumas JANĮ prasme yra teisinė kategorija, dėl kurios kompetentingas spręsti išimtinai teismas, tad ir dėl šios priežasties teismas neprivalėjo šios išvados vertinti. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, bet kokia konsultacinė išvada neprilygsta audito išvadai, kuri turėjo būti, bet nebuvo pateikta viešam registrui kartu su atsakovės finansine atskaitomybe už 2020 metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

72.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovės turto vertė yra 91 193 878 Eur, o tai yra netgi daugiau nei atsakovės nurodoma 86 590 008 Eur nekilnojamojo turto vertė. Taigi galutinė pirmosios instancijos teismo išvada dėl viso atsakovės turimo turto vertės yra atsakovei netgi palankesnė, nei galėtų būti įvertinus atskirųjų skundų argumentus. Iš skundžiamos nutarties motyvų (skundžiamos nutarties 16 punktas, 25–26 punktai) matyti, kad pirmosios instancijos teismas į bendrą atsakovės turto masę faktiškai įtraukė tiek nekilnojamąjį turtą, tiek ilgalaikes investicijas, tiek trumpalaikį turtą, įskaitant per vienerius metus gautinas sumas, kurios yra netgi didesnės (25 447 480 Eur), nei atsakovės nurodoma debitorių skola – 17 745 492,33 Eur.

73.       Skundžiamos nutarties 25 punkte pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pradelsti, neginčijami įsipareigojimai yra 48 118 006,60 Eur dydžio, ginčijami arba nepradelsti įsipareigojimai – 23 440 126,10 Eur dydžio, o tai (dėl bendro įsipareigojimų dydžio) atitinka atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis – 71 558 132 Eur mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai.

74.       Kitame skundžiamos nutarties punkte (26 punktas) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendra visų atsakovės įsipareigojimų suma didesnė negu 75 mln. Eur.

75.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio, įskaitant atsakovės skolą pareiškėjai. Atsakovė tvirtina, kad jos pradelstų įsipareigojimų suma yra 65 824,40 Eur, kai kurios kitos apeliantės – kad 1 037 981,20 Eur.

76.       Nors iš tiesų teismų praktikoje, taikant ir JANĮ, vertinami pradelsti įmonės įsipareigojimai
(žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e2-1400-450/2020, 28 punktą), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės būsenos atitikimo JANĮ 2 straipsnio 7 daliai, rėmėsi ne juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykiu, o kita alternatyvia nemokumo kriterijaus sąlyga – bendrovės negalėjimu laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl, pirma, tikslus pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymas nagrinėjamu atveju neturi savarankiškos teisinės reikšmės, antra, yra aktuali ankstesnė teismų praktika, pagal kurią įmonė galėtų būti pripažinta nemokia nustačius, jog ji eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020, 47 punktas).

77.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, kad byloje buvo neteisingai nustatyta atsakovės skola pareiškėjai.

78.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų papildomų pareiškėjos paaiškinimų, kuriuos patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, šalių mokestinis ginčas (be kita ko, dėl 1 862 257,00 Eur baudos ir iš viso 3 431 505,31 Eur delspinigių apskaičiavimo) buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi procesą šioje byloje atsisakyta atnaujinti. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės mokumo, turėjo pakankamą pagrindą remtis apeliančių nurodoma 4 697 382,75 Eur baudos bei delspinigių suma.

79.       Antra, dėl apeliančių nurodomo 5 203 237,31 Eur pareiškėjos reikalavimo pirmiau šioje nutartyje jau pasisakyta (dalyje dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo), kad atsakovė tik siekia šios sumos mokėjimo išdėstymo ir (ar) įskaitymo, be kita ko, inicijuodama dėl to naujus teisminius ginčus, tačiau taip ir nepaneigia, kad ši suma yra pradelsta.

80.       Trečia, kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atsiliepime į atskiruosius skundus pateiktos informacijos, atsakovės skola pareiškėjai ir toliau nuosekliai auga: pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo nurodyta, kad atsakovės mokestinė nepriemoka yra 9 996 297,56 Eur, pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose, parengtuose pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gegužės 19 d. duomenis, nurodyta 10 015 390,57 Eur atsakovės mokestinė nepriemoka, o atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodoma, kad, 2021 m. liepos 26 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka siekia 10 517 302,58 Eur. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde apsiribojo tik ankstesnių skolų ginčijimu, tačiau einamųjų mokesčių mokėjimo neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti mokestines prievoles.

81.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie 10 mln. Eur viršijančią atsakovės skolą pareiškėjai yra pakankamai pagrįsta.

82.       Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2016 metų negali įvykdyti mažesnio negu 1 000 Eur įsipareigojimo (skundžiamos nutarties 25 punktas). Iš byloje esančio Antstolių informacinės sistemos išrašo matyti, kad iš atsakovės išieškoma ir daugiau 1 000 Eur nesiekiančių skolų, bet taip pat ir dideli įsiskolinimai. Taip pat atsakovės kreditorė Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimuose į atskiruosius skundus pakartojo informaciją, kad atsakovė nesumokėjo už 2020 metus 6 898,77 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio (įskaitant delspinigius) ir kartu su anksčiau priteista skola už 2014–2019 metus yra skolinga šiai kreditorei iš viso 40 160,90 Eur.

83.       Taigi nors atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad išieškojimas iš
UAB „Emilė“ išieškotojos KU „Memėlio taupomoji kasa“ naudai, kuriame atsakovė buvo įkaito davėja, pasibaigė ir hipoteka buvo išregistruota, taip pat pirmosios instancijos teisme pateikė susitarimus dėl 51 897 639,77 Eur skolų grąžinimo termino atidėjimo, nurodo tinkamai vykdanti įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, nutraukusi lizingo sutartį su
AB SEB banku (su pastarosios sutarties nutraukimu ir jo aplinkybėmis susijusių įrodymų atsakovė nepateikė, (CPK 178 straipsnis)), tačiau tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad su kitais kreditoriais atsakovė neatsiskaito ir šis neatsiskaitymas yra sisteminio pobūdžio.

84.       Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad dalies kreditorių reikalavimai yra užtikrinti hipoteka ir pardavus įkeistus nekilnojamojo turto objektus ne tik bus padengti šių kreditorių reikalavimai, bet ir bus gauta laisvų piniginių lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais, yra deklaratyvaus pobūdžio.

85.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs panašaus pobūdžio argumentus, padarė išvadą, kad atsakovės turto pardavimo iš varžytynių praktika patvirtina, jog atsakovės galimybės grąžinti skolas kreditoriams mažos (skundžiamos nutarties 20 punktas). Apeliantės argumentas, kad net ir neįvykusiose varžytynėse gaunama tam tikra suma varžytynių dalyvių įmokų, kurios skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti, minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia, nes apeliantės nurodyta situacija neprilygsta kreditorių reikalavimų tenkinimui iš paties įkeisto turto.

86.       Remiantis atsakovės 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis, atsakovė iš esmės neturi jokių piniginių lėšų (15 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų), nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė gali siekti ir 86 590 008 Eur (pažymėtina, kad vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto vertė ir kaina, už kurią turtas bus realizuotas, nebūtinai sutaps), tačiau absoliučiai didžioji šio turto dalis (pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis ir įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą informaciją apie hipotekos išregistravimą, 94 objektai iš 116) yra apsunkinta hipoteka, užtikrinant kreditorių reikalavimų patenkinimą. Atsižvelgdamas taip pat į tai, kad antstolių vykdomi išieškojimai nėra rezultatyvūs (atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus tik apie vieno išieškojimo pabaigą, kuriame, be kita ko, nedalyvavo kaip pagrindinė skolininkė), atsakovė daug metų nevykdo net santykinai nedidelių įsipareigojimų kreditoriams, įrodymų, kad tinkamai vykdytų visų einamųjų mokesčių mokėjimus, apeliantė nepateikė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi apyvartinių lėšų ar likvidaus turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais, o tai pagrindžia atsakovę neturint galimybių laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. esant nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

87.       Atsakovės galimybių laiku vykdyti turtines prievoles kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės byloje pateiktą 2021 m. balandžio 26 d. Bendrovės kreditorių, kurių kreditiniai reikalavimai yra pradelsti, neginčijami ir skaičiuotini į bendrą atsakovo įsipareigojimų masę sprendžiant dėl atsakovo mokumo, sąrašą, kuriame nurodyta, kad tokių atsakovės (pradelstų) įsipareigojimų iš viso yra 48 118 006,60 Eur (be kita ko, į šią sumą dar nėra įtraukta skola pareiškėjai, kuri taip pat vertintina kaip pradelsta). Taigi iš pradžių atsakovė buvo pateikusi teismui duomenis apie kur kas didesnius pradelstus įsipareigojimus ir tik vėliau pateikė jau minėtus susitarimus su 6 kreditoriais dėl 51 897 639,77 Eur skolų grąžinimo terminų atidėjimo, sudarytus likus trims dienoms iki pirmosios instancijos teisme paskirto teismo posėdžio. Atsižvelgdamas į tai, kad du iš nurodytų šešių kreditorių (Rakhin Consulting Engineringyra, Engineering & Consulting Capital AG) yra atsakovės akcininkai, taigi, tiesiogiai susiję su atsakove, trijų iš jų – Betelgeuse EOOD, UAB „Primestus“ bei UAB „NT paslaugos“ – naudai yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovės, o duomenų apie išieškojimo nutraukimą kartu su susitarimais nebuvo pateikta, nurodomi susitarimai sudaryti pagal iš esmės tą patį šabloną, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti susitarimai stokoja tiek objektyvumo, tiek patikimumo (CPK 185 straipsnis), todėl vertina juos kaip formalų, o ne realų atsakovės finansinių problemų sprendimą. Kita vertus, netgi šių susitarimų sudarymas esamomis aplinkybėmis tik patvirtina išvadą, jog atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. atsakovė yra nemoki.

88.       Nors byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama atsakovės finansinių rodiklių analizei, įrodinėjama atsakovę veikiant pelningai ir turint galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nuo bankroto bylos inicijavimo atsakovei momento pastaroji taip ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovė būtų bent iš dalies padengusi pačios pripažįstamą skolos pareiškėjai dalį (5 203 237,31 Eur). Priešingai, atsakovė tik siekia šios sumos išdėstymo, įskaitymo ir pan. (argumentai dėl kreipimosi į Rato kredito uniją). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent realūs skolos grąžinimo veiksmai, o ne vien deklaruojami siekiai / ketinimai geriausiai atspindi įmonės mokumą.

89.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas turėjo (detaliai) išnagrinėti atsakovės verslo (veiklos) plane išdėstytus argumentus bei įvertinti visus su verslo planu pateiktus priedus. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatytas egzistuojantis įmonės nemokumas, taip pat byloje nebuvo prašoma iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, kurią keliant, be kita ko, aktualus įmonės gyvybingumo vertinimas, todėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos nagrinėjamu atveju nustatytos tinkamai.

90.       Atsakovės atskirajame skunde (atitinkami argumentai nurodomi ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose) nemažai dėmesio skiriama pirmosios instancijos teismo argumentams, susijusiems su atsakovės patiriamomis išlaidomis / sąnaudomis ir tuo pačiu gaunamu pelnu. Argumentuojama, kad teismas nepagrįstai sutapatino įmonės išlaidas su įmonės sąnaudomis, teigiant, kad pastarosios yra platesnė kategorija. Kadangi, kaip minėta, byloje nėra sprendžiamas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimas, atitinkamai įmonės gyvybingumas, t. y. juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), atskirai nėra nustatoma, apeliacinės instancijos teismas plačiau nurodytu klausimu nepasisako, tik pažymi, kad pagal 3-ąjį verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“ ir jo 23 punktą, pelno (nuostolių) ataskaitos pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą gaunamas iš bendrojo pelno (nuostolių) atėmus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas, finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimą, palūkanų ir kitas panašias sąnaudas ir pridėjus kitos veiklos rezultatus, investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas, kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų, kitas palūkanų ir panašias pajamas. Taigi nustatant įmonės pelną yra aktuali būtent sąnaudų, o ne išlaidų kategorija.

91.       Apeliantės teisingai nurodo, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis, nei siekis likviduoti tokią įmonę, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra faktiškai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė susiduria su ilgalaikėmis finansinėmis problemomis, kurių nėra pajėgi efektyviai išspręsti, todėl pavėluotas įmonės pašalinimas iš rinkos neužtikrins kuo efektyvesnės kreditorių, taip pat skolininkės teisių ir interesų apsaugos, nes nebus užkirstas kelias tolesniam atsakovės skolų didėjimui. Pažymėtina, kad nė vienas iš atsakovės vardijamų kreditorių, kuriems, anot atsakovės ir kitų apeliančių, bus padaryta žalos iškėlus atsakovei bankroto bylą, t. y. Luminor bank AS Lietuva, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Swedbank“, neišreiškė byloje tokios pat nuomonės.

92.       Dėl išdėstytų priežasčių atmetami kaip iš esmės deklaratyvūs atsakovės argumentai, kad, nekeliant atsakovei bankroto bylos, tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnės naudos, nes įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, o kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą nei likvidavimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi tik vieną darbuotoją, taip pat didelių įsiskolinimų valstybei bei savivaldybei, atsakovė nepateikė įrodymų, kad mokėtų valstybei ir visus einamuosius mokesčius, neaktualūs ir kiti atsakovės argumentai, kad, nekeliant atsakovei bankroto bylos, bus išsaugotos darbo vietos, o valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu.

93.       Kartu išaiškintina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

94.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

95.       Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi apeliantei UAB „Samagis“ atidėtas 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimas, iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo. Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, atidėta žyminio mokesčio suma priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, mokėtiną už atskirąjį skundą.

Trečiojo asmens Bulgarijos įmonės „Betelgeuse EOOD“ prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (dokumento Nr. DOK-3820), trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus prašymą (dokumento Nr. DOK-3986) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą (dokumento Nr. DOK-3998) atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

 

 

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė