Civilinė byla Nr. e2-941-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00145-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11

 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo    2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pripažinti neteisėtais ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės Pilviškių hidroelektrinė 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, 

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Pilviškių hidroelektrinė ne teismo tvarka.

2.       Pareiškėjas E. G. pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriame prašė pripažinti UAB Pilviškių hidroelektrinė 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti, panaikinti visus kitus UAB Pilviškių hidroelektrinė kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti nuo 2021 m. kovo 8 d. bei nutraukti pradėtą UAB Pilviškių hidroelektrinė bankroto procesą ne teismo tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino, pripažino neteisėtais ir panaikino UAB Pilviškių hidroelektrinė 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Eksmokumas“, nustatė 30 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti ir 15 dienų terminą perduoti administratoriui UAB Pilviškių hidroelektrinė turtą ir dokumentus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais: 

3.1.                      Iš byloje esančios medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014, E. G. buvo grąžinta 100 proc. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinė akcijų.

3.2.                      Iš UAB Pilviškių hidroelektrinė 2021 m. sausio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo matyti, kad akcininkai E. G., kuriam, kaip nurodoma protokole, priklauso 50 proc. akcijų, ir D. G., kuriai priklauso 50 proc. akcijų, nutarė paskirstyti įmonės pelną, gautą iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmokant akcininkams po 2 971 Eur. Akcininkė D. G. 2021 m. vasario 1 d. pateikė UAB Pilviškių hidroelektrinė direktoriui prašymą, kad ji savo teisę gauti 2 971 Eur įmonės pelno dalį perleidžia E. G. Tokiu būdu E. G. įgijo teisę gauti iš UAB Pilviškių hidroelektrinė 5 942 Eur įmonės pelno dalį. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, akcininkai turi turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Teismo posėdyje 2021 m. birželio 7 d. duodamas paaiškinimus E. G. nurodė, kad 5 942 Eur nebuvo dividendai, tai buvo jam priklausantis atlyginimas, todėl tai nebuvo turtinė teisė. Pirmosios instancijos teismas tokius E. G.  aiškinimus atmetė, nes teisė gauti tiek dividendus, tiek ir darbo užmokestį yra jo turtinė teisė. Teismas padarė išvadą, kad E. G. 2021 m. sausio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu įgijo turtinę teisę reikalauti iš bendrovės dividendų ir tokiu būdu sukūrė kreditorinį reikalavimą į UAB Pilviškių hidroelektrinė.

3.3.                      E. G. kreditorinis reikalavimas buvo pagrindas jam 2021 m. vasario 10 d. kreiptis į UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su pavedimu atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytus veiksmus inicijuoti UAB Pilviškių hidroelektrinė nemokumo procesą. E. G., kaip vienintelis kreditorius, dalyvavo 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime ir balsavo už tai, kad būtų pradėta nemokumo procedūra ne teismo tvarka.

3.4.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad E. G. veiksmai, kuriais jis pareikalavo iš įmonės išmokėti jam 5 942 Eur dividendų, pats būdamas direktoriumi tų dividendų sau neišmokėjo, kreipėsi dėl nemokumo bylos inicijavimo ir 2021 m. kovo 8 d. susirinkime balsavo pradėti įmonės nemokumą ne teismo tvarka, yra neteisėtas disponavimas priklausančia turtine teise, pažeidžiant 2012 m. balandžio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-8353 nustatytą draudimą E. G. disponuoti turtinėmis teisėmis. Pagal bendrąjį principą, iš neteisės teisė negali atsirasti (lot. ex injuria jus non oritur), todėl 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimai pradėti UAB Pilviškių hidroelektrinė nemokumo procedūrą ne teismo tvarka, administratoriumi paskirti UAB „Eksmokumas“, nustatyti terminus pareikšti finansiniams reikalavimams ir perduoti bendrovės turtą bei dokumentus administratoriui, pripažintini negaliojančiais.

3.5.                      Papildomai teismas pažymėjo, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Šioje byloje pateikti įmonės finansinės atskaitomybės duomenys tokios būsenos nepatvirtina, kaip nurodė pareiškėjas, už         2020 metus bendrovės turtas sudarė 166 457 Eur, iš jo ilgalaikis materialusis turtas          155 375 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 5 988 Eur, panašios turimo turto ir mokėtinų sumų proporcijos buvo ir 2019, 2018 metais. Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) mokestinė nepriemoka 2021 m. kovo 23 d. sudarė 1 587,06 Eur, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDFV) įsiskolinimas 34,37 Eur. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, įmonei priklauso vertingas nekilnojamasis turtas (pastatas – hidroelektrinė, kiti inžineriniai statiniai). Akivaizdu, kad UAB Pilviškių hidroelektrinė neatitinka nei vienos iš dviejų sąlygų pradėti nemokumo procesą: įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės ir nėra kito pobūdžio negalėjimo vykdyti turtinių prievolių. E. G. teiginiai, kad turbinos yra sugedusios, reikalauja remonto, atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjas pateikė elektriko (inžinieriaus) J. Č. rašytinę išvadą, kad viena turbina yra išardyta, o kita yra išoriškai tvarkinga ir galėtų veikti. Suinteresuotas asmuo E. G. šios išvados teisingumo nepaneigė, priešingų įrodymų, kad turbinos negali veikti, nepateikė. E. G., teismo posėdžio metu pripažino, kad elektrinės vertė yra apie 200 000 Eur, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nesiūlo savo kreditoriui E. G. perimti elektrinę, teigė, kad E. G. nesutinka perimti elektrinės, nes jis esą nori, jog įsiskolinimo suma kiekvieną dieną didėtų ir procesas būtų vilkinamas. Tokius E. G. teiginius teismas atmetė kaip nelogiškus.

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad E. G. sprendimu pradėtas UAB Pilviškių hidroelektrinė nemokumo procesas ne teismo tvarka yra skirtas ne įstatyme nustatytų tikslų pasiekimui (spręsti nemokios įmonės problemas, sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą), bet siekiant vienintelį vertingą įmonės nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims nemokumo procese, sumažinti areštuotų UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų vertę, tokiu būdu apsunkinti, ar padaryti neįmanomą, E. G. priteistos skolos išieškojimą.

3.7.                      Pripažinus negaliojančiais 2021 m. kovo 8 d. UAB Pilviškių hidroelektrinė kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nemokumo proceso, įmonės nemokumo procesas nevykdomas.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliantas suinteresuotas asmuo E. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d.  nutarties, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į kilusį ginčą, padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantas neteisėtai disponavo jam priklausančia turtine teise. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi ne vien tik turtines teises, tačiau ir neturtines – teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir kt. Turtinių teisių areštas savaime nereiškia, kad kreditoriui yra apribotos jos turimos neturtinės teisės. Todėl, anot apelianto, jis turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog bendrovė jau ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ieškovui, o visi vykdymo terminai jau yra suėję. Tą anot apelianto, patvirtina jo paties, VMI ir VSDFV Kauno skyriaus kreditoriniai reikalavimai. Apelianto teigimu, jis kaip bendrovės akcininkas, niekaip negali atkurti bendrovės mokumo, todėl privalėjo vykdyti JANĮ įtvirtintas pareigas inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą. Šiuo metu UAB Pilviškių hidroelektrinė finansinių išteklių neturi, jokios veiklos nevykdo, įmonės akcininkai neturi finansinių galimybių finansuoti įmonės veiklos, todėl atkurti įmonės veiklą ir ją stabilizuoti nėra jokių galimybių.

4.3.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir vadovavosi vien tik pareiškėjo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens paaiškinimus, kad hidroelektrinės turbinos yra sugedusios, tačiau vadovaudamasis pareiškėjo paaiškinimais neišsiaiškino, kokia yra inžinieriaus elektriko, kuris rengė išvadą dėl turbinų, patirtis su hidroelektrinių įranga. Be to, specialisto išvada yra parengta remiantis vien tik išorine apžiūra. Apelianto teigimu, tik jis vienas gali objektyviai įvertinti hidroelektrinės stovį ir žino turbinų būklę. Apelianto tvirtinimu, abi turbinos yra sugedusios, tačiau viena jų yra neišmontuota, kadangi abiejų išmontuotų turbinų nėra techninių galimybių laikyti.

4.4.                      Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis išimtinai pareiškėjo pateiktais įrodymais, nors apelianto įrodymai į bylą pateikti tinkamai ir laiku. Ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad E. G. piktybiškai vengia vykdyti kreditorinius įsipareigojimus E. G.

5.       Pareiškėjas E. G. pateikė atsiliepimą į apelianto E. G. atskirąjį skundą, kuriame prašo – E. G. atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos byloje faktinės aplinkybės charakterizuoja E. G. neigiamai, kaip siekiantį visais būdais užkirsti kelią E. G. atgauti priteistą sumą iš skolininkui priklausančio turto.

5.2.                      Nors E. G. atskirajame skunde teigia, kad draudimas disponuoti turtinėmis teisėmis neapima draudimo balsuoti kreditorių susirinkime, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus turtiniam reikalavimui į trečiąjį asmenį (nagrinėjamu atveju į UAB Pilviškių hidroelektrinė) E. G. antstolio patvarkymu buvo įpareigotas nedelsiant apie atsiradusią reikalavimo teisę pranešti antstoliui. Sužinojęs apie konkrečią skolininko turimą reikalavimo teisę, antstolis būtų sprendęs dėl konkretaus turto (t. y. 5 942 Eur reikalavimo teisės į UAB Pilviškių hidroelektrinė) arešto, apribojimų apimties bei saugotojo paskyrimo. Kaip matyti, tik iš nemokumo administratoriaus sužinojęs apie skolininko E. G. turimą reikalavimo teisę, antstolis 2021 m. kovo 24 d. sudarė Turto arešto aktą ir areštavo E. G. priklausančią reikalavimo teisę į 5 942 Eur UAB Pilviškių hidroelektrinė, taip pat visas su šia teise susijusias esamas ir būsimas papildomas teises. Areštuotą reikalavimo teisę antstolis perdavė saugoti ir administruoti paskirtam administratoriui išieškotojui E. G.  Nesąžiningai nepranešęs apie atsiradusią reikalavimo teisę, skolininkas siekė išvengti minimų antstolio apribojimų, taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš neteisės teisė negali atsirasti, bei kad tai reiškia neteisėtą disponavimą turtinėmis teisėmis, yra pagrįsta.

5.3.                      Atkreipė dėmesį, kad iš 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos Nr. 12, matyti, jog gautas E. G. avansas iš įmonės sudaro 6 346,51 Eur. Bankroto bylos iškėlimo dienai (2021 m. kovo 8 d.) avanso apyskaita patvirtina, kad negrąžintas E. G. avansas UAB Pilviškių hidroelektrinė sudaro 6 065 Eur, be to, tai patvirtina ir bendrasis žurnalas 2021 m. vasario mėn. Taigi bankroto bylos iškėlimo dieną E. G. žinodamas, kad jis skolingas bendrovei didesnę sumą nei jo reikalavimo teisė (5 942 Eur), vietoj įskaitymo taikymo kelia bendrovei bankroto bylą ne teismo tvarka, kas dar kartą tik patvirtina jo nesąžiningus, neteisėtus tikslus ir veiksmus ir siekį per neteisminį bankroto procesą perleisti įmonei priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą (pastatą (hidroelektrinę) bei užtvanką – slenkstį, ko neiškėlęs įmonei bankroto bylos padaryti negalėjo, nes galiojo laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nekilnojamojo turto perleidimo draudimas.

5.4.                      Teigdamas, kad atsakovė yra nemoki, apeliantas remiasi vieninteliu teiginiu, jog atsakovė laiku nevykdo turtinės prievolės E. G., kurią kaip aukščiau nurodyta E. G. pats ir susikūrė. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB Pilviškių hidroelektrinė neatitinka nei vienos iš dviejų sąlygų pradėti nemokumo procesą: įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės ir nėra kito pobūdžio negalėjimo vykdyti turtinių prievolių.

5.5.                      Nors E. G. paaiškinimuose teigia, kad 2020 m. gegužės mėn. sugedo pirmoji turbina, o nuo 2021 m. sausio 20 d. – antroji, tačiau kaip matyti iš ESO pateiktos lentelės, pagamintos elektros energijos kiekio, jeigu turbina 2020 m. gegužės mėn. būtų sugedusi, tai pagamintos elektros energijos kiekis nuo 2020 m. gegužės mėn. turėjo pasikeisti iš esmės, tačiau to lentelė neatspindi, tuo labiau, kad iš lentelės matyti, jog balandžio mėnesį mažiau pagaminta elektros nei gegužę, kas rodo, kad bendrovės vadovo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pagaliau kaip matyti iš administratoriaus pateiktų dokumentų, 2020 m. kovo 17 d. UAB ,,Žaltytis“ atliko turbinos remontą už 2 420 Eur. Atskirajame skunde nurodyti apelianto teiginiai dėl turbinų taip pat turėtų būti atmesti kaip deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. E. G. pareiškėjo pateiktos elektriko išvados teisingumo nepaneigė, priešingų įrodymų, kad turbinos negali veikti nepateikė.

5.6.                      Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų – į administratorių dėl finansinių reikalavimų patvirtinimų kreipėsi E. G. (reikalavimo suma – 5 942 Eur, nuo 2021 m. vasario 29 d.), VMI (reikalavimo suma – 1 587,06 Eur, susidaręs nuo 2021 m. vasario      15 d.) bei VSDFV Kauno skyrius (reikalavimo dydis – 34,37 Eur). Išanalizavus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, taip pat įmonės administratoriaus pateiktus buhalterinius dokumentus negalima teigti, kad tai rimti finansiniai sunkumai, jog jie tęstiniai, pastovūs bei pakartotiniai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais bendrovei nuspręsta kelti bankroto bylą ne teismo tvarka, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

8.       E. G. su trečiuoju asmeniu E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė, jog E. G. už 1 600 000 Lt sumą E. G. parduos hidroelektrinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos priklausiniais ir hidroelektrinės įranga, esančius (duomenys neskelbtini), bei perleis nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), leidimą hidroelektrinėje gaminti elektros energiją (pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją.

9.       Iki pagrindinės sutarties sudarymo (2010 m. gruodžio 31 d.) E. G. su E. G. 2008 m. lapkričio 17 d. sudaryta preliminaria sutartimi įsipareigojo: 1) panaikinti viso paminėto (parduotino) turto įkeitimą; 2) gauti žemės savininko sutikimą, kad jis tokiomis pat sąlygomis, kokias turi E. G., sudarys žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nuomininko teisių perkėlimą E. G.; 3) reorganizuoti E. G. įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais; 4) perdaryti visus E. G. įmonės turimus leidimus hidroelektrinei gaminti elektros energiją pertvarkytos uždarosios akcinės bendrovės vardu; 5) parduoti E. G. šios įmonės 100 proc. akcijų; 6) gauti visus reikiamus valdžios institucijų ir kitus leidimus, sprendimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus, reikalingus sudaryti pagrindinę sutartį.

10.       Vykdydamas preliminarią sutartį, Pareiškėjas E. G. sumokėjo 627 920 Lt avansą, iš kurio 600 000 Lt dalį (po 300 000 Lt) ieškovas 2008 m. lapkričio 17 d. ir 2009 m. sausio 15 d. pervedė į asmeninę atsakovo E. G. sąskaitą. E. G. 2010 m. sausio 25 d. reorganizavo E. G. individualią įmonę į UAB Pilviškių hidroelektrinė ir suformavo iš įmonės turto 10 000 Lt įstatinį kapitalą, kurį padalino į 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, tačiau įmonės akcijų E. G. nepardavė, o pinigų negrąžino. Todėl Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-965-259/2011 ieškovui E. G. iš atsakovo E. G. priteisė 627 920 Lt skolą pagal preliminariąją sutartį, delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (viso – 729 881,65 Lt (211 388, 34 Eur). Šis sprendimas įsiteisėjęs, tačiau iki šiol neįvykdytas.

11.       Toje pačioje byloje Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo E. G. turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, bendrai 859 235 Lt (248 851,66 Eur) sumai uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leista areštuotu turtu naudotis, taip pat areštuotos atsakovui E. G. priklausančias visos UAB Pilviškių hidroelektrinė akcijos (100 procentų akcijų), uždraudžiant atsakovui areštuotomis akcijomis disponuoti (perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti), taip pat uždraudžiant atsakovui, kaip vieninteliam UAB Pilviškių hidroelektrinė akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB Pilviškių hidroelektrinė kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas.

12.       E. G., siekdamas pabloginti ieškovo galimybes atgauti priteistą skolą, būdamas vieninteliu UAB Pilviškių hidroelektrinė akcininku, 2011 m. balandžio 4 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 474 600 Lt, dėl ko išleido 4 646 vnt. naujų akcijų jas apmokant naujais piniginiais įnašais (464 600 Lt suma). 2011 m. lapkričio 7 d. E. G. 2 346 paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinė akcijų perleido D. G., o 2011 m. lapkričio 9 d. 2 300 minimos bendrovės parastąsias vardines akcijas perleido M. S.

13.       Pareiškėjas E. G. 2012 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. ir D. G., M. S. dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

14.       Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-482/2014 ieškinį tenkino. Kaip matyti iš nurodyto sprendimo, teismas nustatė, jog atsakovas E. G. praktiškai neturi jokio kito turto išskyrus UAB Pilviškių hidroelektrinė 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų, nes likęs turtas yra mažavertis.

15.       Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą papildė dalyje dėl restitucijos taikymo ir nuginčytais sandoriais perleistas akcijas grąžino E. G.  Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015 Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

17.       Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-150-498/2016 E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį ir jam skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. pripažintas kaltu už tai, kad galiojant visų (100 proc.) UAB Pilviškių hidroelektrinės akcijų areštui jis padidino šios bendrovės akcinį kapitalą ir papildomai išleistas 4 646 vienetų akcijų, neteisėtai perleido D. G. bei M. S.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2019 buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas, kuriuo patenkintas E. G. netiesioginis ieškinys pripažinti atsakovui E. G. asmeninės nuosavybės teisę į 4 696 vnt. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinė akcijų ir priteisti jas atsakovo asmeninėn nuosavybėn.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-785-516/2020 buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriuo E. G. ieškinys patenkintas ir pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2004 m. gruodžio 20 d. 150 000 Lt sumai, 2005 m. lapkričio 2 d. 200 000 Lt sumai, 2007 m. sausio 11 d. 100 000 Lt sumai ir 2008 m. kovo 4 d. 130 000 Lt sumai skolos lapai, pasirašyti E. G. Šioje byloje teismas padarė išvadą, kad ginčo paskolos rašteliuose nurodytos pinigų sumos atsakovui E. G. iš tiesų nebuvo perduotos, ir kad paskolos rašteliai yra tariami sandoriai. Kitaip tariant, ginčo paskolos sandorių sudarymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp atsakovų E. G. ir M. S., o sudaryti tokių santykių regimybę ir teisines sąlygas nukreipti išieškojimą į E. G. turtą, taip mažinant jo turto masę tam, kad būtų apsunkinta arba išvengta teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimas ieškovui E. G.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

20.       Apeliantas E. G. kartu su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties patiekė prašymą prie bylos prijungi šiuos įrodymus – antstolio 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą Nr. S-16-135-15471 dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, 2016 m. spalio 13 d. pavedimą už akcijas, antstolio 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą Nr. S-20-135-10913 dėl sumokėtų lėšų grąžinimo, antstolio 2020 m. rugsėjo 22 d. pavedimą (piniginių lėšų grąžinimą), 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Anot apelianto, pateikiami įrodymai patvirtina atskirajame skunde bei kitose procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus.

21.       Pareiškėjas E. G. su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė prijungti kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis, vadovaudamasis tuo, kad E. G. nenurodė aplinkybių kaip su byla yra susiję jo teikiami dokumentai, be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos šių dokumentų nepatvirtintos kopijos.

22.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu bei pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais apelianto įrodymus atsisakyta priimti teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad teismas pagrįstai atsisakė pateikiamus įrodymus priimti. Apeliantas atskirajame skunde nepagrindė to, kad pirmosios instancijos teismas jo pateikiamus įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti. Vien pats faktas, kad apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nenustačius sukčiavimo ar dokumentų klastojimo požymių, nedaro pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties šioje civilinėje byloje nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apelianto pateikiami įrodymai taip pat nei paneigia, nei pagrindžia šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ne teismo tvarka būtinumo aplinkybių. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24.       Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojo naujas įstatyminis reglamentavimas – JANĮ, kurio 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant tokiai sąlygų visumai: teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (1 punktas), į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (2 punktas), nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka (3 punktas). JANĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesant šių sąlygų visumos, bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Nors naujasis reglamentavimas, lyginant su anksčiau galiojusiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, pasikeitė tuo, kad atsirado dar viena sąlyga, būtina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui (nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka) bei nustatyta galimybė nesilaikyti pirmiau nurodytų sąlygų visumos, esant kreditoriaus sutikimui su bankroto proceso ne teismo vykdymu, tikslas, kurio siekiama tokia bankroto procedūra, nepasikeitė – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo.

25.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas iškelti UAB Pilviškių hidroelektrinė bankrotą ne teismo tvarka, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į kilusį ginčą, padarė nepagrįstas išvadas, jog apeliantas neteisėtai disponavo jam priklausančia turtine teise. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai turi ne vien tik turtines teises, tačiau ir neturtines – teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir kt. Turtinių teisių areštas savaime nereiškia, kad kreditoriui yra apribotos jos turimos neturtinės teisės. Todėl, anot apelianto, jis turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime. Su šiais apelianto argumentais galima sutikti iš dalies.

26.       Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-985-273/2014, kurioje E. G.  buvo grąžinta 100 proc. paprastųjų vardinių UAB Pilviškių hidroelektrinė akcijų. Pirmosios instancijos teismas iš UAB Pilviškių hidroelektrinė 2021 m. sausio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo turinio nustatė, kad akcininkai E. G. ir D. G. nutarė paskirstyti įmonės pelną, gautą iki 2020 m. gruodžio 31 d. išmokant akcininkams po 2 971 Eur. Akcininkė D. G. 2021 m. vasario 1 d. savo teisę gauti 2 971 Eur įmonės pelno dalį perleido sutuoktiniui E. G.. Tokiu būdu E. G. įgijo teisę gauti iš UAB Pilviškių hidroelektrinė 5 942 Eur įmonės pelno dalį. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčas nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad teisė gauti tiek dividendus, tiek ir darbo užmokestį yra turtinė teisė, todėl apeliantas 2021 m. sausio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu įgijo turtinę teisę reikalauti iš bendrovės dividendų ir tokiu būdu sukūrė kreditorinį reikalavimą į UAB Pilviškių hidroelektrinė. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad turinių teisių areštas savaime nereiškia, kad kreditoriui yra apribotos ir jo turimos neturtinės teisės, tokios kaip balsavimas kreditorių susirinkime ar galimybė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.

27.       Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog apelianto kreditorinis reikalavimas bendrovei atsirado dėl jo paties veiksmų, t. y. jo, kaip bendrovės akcininko sprendimu buvo nutarta išmokėti dividendus. Apeliantas pats būdamas bendrovės direktoriumi tų dividendų sau neišmokėjo ir tuo pagrindu kreipėsi dėl nemokumo bylos inicijavimo bei 2021 m. kovo 8 d. susirinkime balsavo pradėti įmonės nemokumą ne teismo tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad apeliantas netinkamai disponavo jam priklausančia turtine teise.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo E. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jog apie apelianto turimą reikalavimo teisę UAB Pilviškių hidroelektrinė antstoliui pranešė nemokumo administratorė, o ne pats apeliantas. Tuo pagrindu antstolis 2021 m. kovo 24 d. areštavo E. G. priklausančią 5 942 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB Pilviškių hidroelektrinė, taip pat visas su šia teise susijusias esamas ir būsimas papildomas teises, uždraudė E. G. valdyti, naudotis ir disponuoti reikalavimo teise bei perdavė saugoti ir administruoti paskirtam administratoriui išieškotojui E. G. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog apeliantas nesąžiningai nepranešęs antstoliui apie atsiradusią reikalavimo teisę, tikėtina siekė išvengti nurodytos turtinės teisės apribojimų.

29.       Taip pat apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad teismas nustatydamas, jog bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto, visiškai neatsižvelgė į tai, kad bendrovė jau ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų ieškovui, o visi vykdymo terminai jau yra suėję. Tą anot apelianto, tą patvirtina jo paties, VMI ir VSDFV Kauno skyriaus kreditoriniai reikalavimai. Todėl apelianto teigimu, jis kaip bendrovės akcininkas, niekaip negali atkurti bendrovės mokumo, o įmonės akcininkai neturi finansinių galimybių finansuoti įmonės veiklos. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti.

30.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.). 

31.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nustatė, kad už 2020 metus bendrovės turtas sudarė 166 457 Eur, iš jo ilgalaikis materialusis turtas 155 375 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai            5 988 Eur, panašios turimo turto ir mokėtinų sumų proporcijos buvo ir 2019, 2018 metais. VMI mokestinė nepriemoka 2021 m. kovo 23 d. sudarė 1 587,06 Eur, VSDFV įsiskolinimas 34,37 Eur, apelianto kreditorinis reikalavimas – 5 942 Eur. Susipažinus su atskirojo skundo argumentais akivaizdu, kad apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.

32.       Net jei ir būtų pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl to, kad bendrovė neišmokėjo jam priklausančių lėšų ir terminai išmokėjimui yra pasibaigę, įvertinus bendrovės finansinėje  atskaitomybėje nurodomus duomenis, nėra pagrindo vertinti, jog įsiskolinimas apeliantui (arba kitiems kreditoriams) yra tiek ženklus, kad bendrovei būtų reikalinga kelti bankroto bylą. Vien tik ilgalaikio turto vertė daugiau nei 27 kartus viršija įsiskolinimą apeliantui. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad UAB Pilviškių hidroelektrinė neatitinka nei vienos iš dviejų sąlygų pradėti nemokumo procesą. Vien tas faktas, kad bendrovės akcininkai priėmė sprendimą paskirstyti bendrovės pelną, patvirtina priešingas aplinkybes dėl bendrovės mokumo nei bando įrodinėti atskirajame skunde apeliantas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti byloje priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.

33.       Pažymėtina ir tai, kad pagrindinis bankroto vykdymo ne teismo tvarka tikslas yra užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir atitikimo teisės aktams, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio, jų vertinimo ir / arba atitikimo teisės aktams, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis tiek visa bylos medžiaga, tiek tokio pobūdžio bylose formuojama teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto sprendimas pradėti UAB Pilviškių hidroelektrinė nemokumo procesą ne teismo tvarka yra skirtas ne įstatyme nustatytų tikslų pasiekimui, bet siekiant vienintelį vertingą įmonės nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims nemokumo procese ir taip galimai, sumažinti areštuotų įmonės akcijų vertę, ir galimai išvengti priverstinio skolos E. G. išieškojimo.

34.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir vadovavosi vien tik pareiškėjo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuoto asmens paaiškinimus, kad hidroelektrinės turbinos yra sugedusios, tačiau vadovaudamasis pareiškėjo paaiškinimais neišsiaiškino, kokia yra inžinieriaus elektriko, kuris rengė konsultacinę išvadą dėl turbinų, patirtis su hidroelektrinių įranga. Be to, specialisto išvada yra parengta remiantis vien tik išorine apžiūra. Apelianto teigimu, tik jis vienas gali objektyviai įvertinti hidroelektrinės stovį ir žino turbinų būklę. Su tokiais apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti.

35.       Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai) lemia, kad pareiga įrodyti procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes tenka tokius argumentus teikiančiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, siekianti įrodyti priešingos šalies argumentų nepagrįstumą, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų priešingos šalies argumentus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde dėstomais argumentais nepaneigė pareiškėjo pateiktos į bylą specialisto konsultacinės išvados. Apeliantas, nesutikdamas su pareiškėjo pateikta specialisto išvada ir žinodamas, kad ji neatitinka realios faktinės situacijos, turėjo teisę kreiptis į kompetentingą specialistą, prašydamas surašyti išvadą ir pateikti ją byloje kaip paneigiančią pareiškėjo pateiktą specialisto išvadą. Tačiau apeliantas to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis deklaratyviais ir leistinais rašytiniais įrodymais nepatvirtintais apelianto argumentais dėl hidroelektrinės turbinų gedimų.

36.       Galiausiai į bylą nemokumo administratorės pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad 2020 m. kovo 17 d. UAB ,,Žaltytis“ atliko turbinos remontą, kuris kainavo 2 420 Eur. Kas tik dar labiau paneigia apelianto dėstomus atskirojo skundo argumentus.

37.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo apelianto E. G. atskirojo skundo tenkinimui ir nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis šioje civilinėje byloje yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38.       Atsiliepime į apelianto skundą, pareiškėjas E. G. prašė priteisti iš apelianto E. G. patirtas 665 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, pareiškėjo E. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto E. G. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. E. G. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl iš apelianto pareiškėjo priteistina 602,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 602,36 Eur (šešis šimtus du eurus ir trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėjas                                                             Antanas Rudzinskas