Civilinė byla Nr. e2-921-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01152-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ direktoriaus V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria nutraukta uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ restruktūrizavimo byla ir jai iškelta bankroto byla,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „StatVilsta“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo (restruktūrizavimo) administratore paskirta UAB  „Restruktūrizuoju.lt“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 30 d. Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintas, o 2021 m. sausio 27 d. ir 2021 m. vasario 23 d. nutartimis patikslintas RUAB „StatVilsta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Teisme 2021 m. gegužės 3 d. gautas nemokumo administratorės prašymas nutraukti RUAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nustatytu terminu (iki 2021 m. balandžio 30 d.) nepateikus restruktūrizavimo plano. Nemokumo administratorė nurodė, kad per nustatytą terminą įmonė nerado kompromiso su kreditoriais dėl skolų grąžinimo grafiko, todėl nemokumo administratorei nebuvo pateiktas įmonės restruktūrizavimo planas.

3.       Nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuose nurodė, kad dėl įmonės nemokumo bus galima spręsti tik tuomet, kai įmonės vadovas pateiks finansinės atskaitomybės dokumentus. Nemokumo administratorė palaikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

4.       Atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. pateikė atsiliepimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė nutraukti RUAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo bylą, tačiau atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atsiliepime nurodė, jog RUAB „StatVilsta“ gali vykdyti turtines prievoles, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Didžiausią įmonės turtą sudaro gautinos sumos, kurias atgavusi, bendrovė turėtų galimybę padengti didelę dalį finansinių įsipareigojimų. Be to, įmonė vykdo veiklą, todėl sieks grąžinti skolas iš veiklos gaunamomis pajamomis.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nutraukė RUAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą.

6.       Teismas nustatė, kad per nustatytą terminą nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, todėl yra savarankiškas pagrindas nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą.

7.       Teismas, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti su įmonės nemokumu susijusias bylos aplinkybes, 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė RUAB „StatVilsta“ ir nemokumo administratorei terminą iki 2021 m. gegužės 18 d. raštu išdėstyti poziciją ir argumentus bei pateikti įrodymus dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

8.       Teismas nurodė, kad iš 2020 m. RUAB „StatVilsta“ finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 556 572,00 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (551 153,00 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 645 169,00 Eur, visos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės įsipareigojimai, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, išaugo nuo 577 104,00 Eur iki 645 169,00 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2020 m. įmonė veikė nuostolingai, patirdama 330 634,00 Eur nuostolių. Įmonės patiriami nuostoliai, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo nuo 152 320,00 Eur iki 330 634,00 Eur. 2021 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis, atsakovė turėjo turto už 563 760,00 Eur, praktiškai visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas (559 037,00 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2021 m. balandžio 30 d. sudarė 716 071,00 Eur, visos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonės įsipareigojimai, lyginant su 2020 m. gru1odžio 31 d. balanso duomenimis, išaugo nuo 645 169,00 Eur iki 716 071,00 Eur. 2021 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė veikė nuostolingai, patirdama 63 719,00 Eur nuostolių. Įmonės patiriami nuostoliai, lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (ataskaitos) duomenimis, sumažėjo nuo 330 634,00 Eur iki 63 719,00 Eur.

9.       Taip pat iš pateikto įmonės skolų kreditoriams sąrašo, teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 18 d. atsakovės skolos tiekėjams siekė 503 365,77 Eur, iš kurių didžioji dalis (430 826,92 Eur) pradelstos daugiau nei 90 dienų. Kitos atsakovės mokėtinos sumos sudarė 102 759,75 Eur, darbo užmokesčio skolos – 24 792,40 Eur, skola Sodrai – 51 867,30 Eur, skolos antstoliams pagal vykdomuosius raštus – 1 653,48 Eur, skola kredito įstaigai – 18 313,97 Eur. Taigi, teismo vertinimu, įmonė nepadengia net nedidelių skolų.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė turi debitorių, kuriems reikalavimai sudaro 504 956,39 Eur. Didžioji dalis skolų (380 148,35 Eur) pradelstos daugiau nei 90 dienų, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė siekia atgauti debitorių skolas ar yra inicijavusi teisminius procesus dėl skolų priteisimo. Tokių duomenų, teismo vertinimu, nepatvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.

11.       Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie tai, jog iš pirkėjų ji gavo išankstinius mokėjimus 13 319,24 Eur sumai, o pati sumokėjo tiekėjams 41 741,15 Eur sumą, patvirtina, jog atsakovė toliau vykdo veiklą, tačiau nepatvirtina atsakovės mokumo.

12.       Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog UAB „StatVilsta“ laiku nevykdo turtinių prievolių, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija jos turto vertę, byloje nėra duomenų, jog UAB „StatVilsta“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, todėl konstatuotinas bendrovės nemokumas.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

13.       Pareiškėjas RUAB „StatVilsta“ direktorius V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį dalyje, kurioje bendrovei buvo iškelta bankroto byla bei priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      RUAB „StatVilsta“ gali vykdyti turtines prievoles, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Įmonės laikinus finansinius sunkumus lėmė laiku neatsiskaitantys debitoriai bei sumažėję įmonės pardavimai, pelnas, kuriems taip pat tiesiogiai įtaką padarė ir COVID – 19 virusas, dėl kurio buvo paskelbtas karantinas.

13.2.                      Didelę dalį įmonės turto sudaro 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-767-567/2020 RUAB „StatVilsta“ naudai iš atsakovės UAB „Domus Estate Retail“ priteista 343 824,03 Eur skola ir su ja susijusios sumos. Iš skolininko išieškojus šią sumą, bendrovė turėtų apyvartinių lėšų veiklos atkūrimui bei galėtų padengti dalį kreditorių reikalavimų.

13.3.                      Įmonė vykdo einamąją veiklą, 2021 m. jau gavo 176 897, 00 Eur pardavimo pajamų, yra sukurta 21 kvalifikuota darbo vieta ir dedamos visos pastangos jas išlaikyti, laiku mokėti darbuotojams atlyginimus, didinti veiklos apimtis, pajamas.

13.4.                      Įmonės kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo, todėl skundžiama nutartis pažeidžia jų interesus.

14.       RUAB „StatVilsta“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Restruktūrizuoju.lt“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

16.       Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d.  nutarties dalis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi buvo nuspręsta ir nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą, tačiau apeliantė šios bylos dalies neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos šioje nutartyje nepasisakys.

17.       Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės nemokumo vertinimu ir teigia, kad ji vykdo einamą veiklą, gali vykdyti turtines prievoles, tačiau yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais.

18.       Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

20.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

21.       Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

22.       Iš byloje pateiktų 2020-2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2019 m. prastėja. Lyginant 2019, 2020 ir 2021 m. matyti, kad bendrovės turimas turtas sumažėjo nuo 819 146 Eur iki 563 760 Eur. Nuo 9 972 Eur iki 11 Eur sumažėjo bendrovės ilgalaikis turtas, t.y. bendrovės koncesijos, patentai, licencijos, prekių ženklai ir panašios teisės sumažėjo nuo 93 Eur iki 11 Eur vertės, nebeliko 9 879 Eur materialaus turto, kurį iš esmės sudarė mašinos ir įranga. Taip pat nuo 794 082 Eur iki 559 037 Eur sumažėjo trumpalaikis turtas, didėjo pirkėjų skolos (nuo 335 542 Eur iki 504 957 Eur), o tuo tarpu turimos piniginės lėšos bei ekvivalentai sumažėjo nuo 57 667 Eur iki 318 Eur. Taip pat minėtu laikotarpiu augo atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (nuo 577 104 Eur iki 716 071 Eur), kurių tarpe atsirado 18 314 Eur skola kredito įstaigoms, nuo 411 512 Eur iki 503 366 Eur padidėjo bendrovės turimos skolos tiekėjams, nuo 22 349 Eur iki 78 313 Eur padidėjo įsiskolinimai darbuotojams, bei nuo 198 Eur iki 102 759 Eur padidėjo kitos mokėtinos sumos, trumpalaikiai įsipareigojimai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš RUAB „StatVilsta“ pateiktų duomenų apie bendrovės skolas matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. didžioji dalis atsakovės skolų tiekėjams buvo pradelstos daugiau nei 90 dienų, tuo tarpu kitas skolas sudarė skolos SODRAI, darbuotojams, pagal išduotus vykdomuosius dokumentus bei skola kredito įstaigai. Taigi, nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji vis dar vykdo veiklą ir yra sukūrusi 21 kvalifikuotą darbo vietą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepadengia net nedidelių skolų, o jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik didėja ir jau viršija jos turto vertę.

23.       Atsakovė teigia, kad jai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-767-567/2020 iš UAB „Domus Estate Retail“ yra priteista 334 821,99 Eur suma, todėl susigrąžinus šią skolą ji turės apyvartinių lėšų veiklos atkūrimui ir galės padengti dalį kreditorių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas negali paneigti aplinkybės, kad atsakovės naudai yra priteista 334 821,99 Eur suma, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog sprendimas minėtoje civilinėje byloje dar nėra įsiteisėjęs – 2021 m. sausio 20 d. pateiktas apeliacinis skundas, kurio pagrindu Lietuvos apeliaciniame teisme užvesta civilinė byla Nr. e2A-598-XX/2021. Be to, kalbant apie debitorių skolas preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Tuo tarpu, praktikoje skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovei galimai bus priteista 334 821,99 Eur skola ir su ja susijusios sumos, nesudaro pagrindo teigti, kad RUAB „StatVilsta“ turės realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai vadovaujantis 2021 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis sudaro net 716 071 Eur. Net teismui atmetus apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-598-XX/2021, išliktų rizika, jog 334 821,99 Eur suma nebūtų visiškai grąžinta atsakovei arba jos susigrąžinimas užtruktų ne vieną mėnesį.

24.       Taip pat, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė siekia atgauti kitas pradelstas debitorių skolas ar yra iniciavusi kitus teisminius procesus dėl skolų priteisimo. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Aplinkybių apie realias galimybes atgauti kitas balanse nurodomas debitorines (pirkėjų) skolas atsakovė neįrodinėjo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Be to, nepateikė jokių įrodymų apie realius siekius tokias skolas atgauti ar atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pasyvumą patvirtina ir aplinkybė, kad ji per teismo nustatytą terminą nepateikė restruktūrizavimo plano, todėl teismas nutraukė jos restruktūrizavimo bylą. Taigi, byloje esantys duomenys neįrodo objektyvių atsakovės galimybių pilna apimtimi atgauti debitorines skolas. Vadinasi, iš atsakovės balanse nurodyto turto vertės privalu išskaičiuoti bent 170 135,01 Eur trumpalaikį turtą, kurio egzistavimas teismui kelia pagrįstų abejonių.

25.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad įmonės finansiniams sunkumams galėjo turėti įtakos ir šalyje paskelbtas karantinas, kuris paveikė daugelį šalies ekonomikos sektorių, tačiau pažymėtina, jog 2020 m. balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas, kuris numato tam tikras lengvatas su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms. Be to, kaip jau minėta įmonės finansinė padėtis blogėjo dar nuo 2019 m., o tai reiškia, kad karantinas, kuris buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. galėjo prisidėti ne prie įmonės finansinių sunkumų atsiradimo, o prie sunkumų tęsiant įprastą veiklą.

26.       Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažintina, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus. Nustatyta, kad bendrovė ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28.       Išaiškintina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį atsakovės bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) atsakovė atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.

Dėl procesinės bylos baigties 

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                 Jūratė Varanauskaitė