Civilinė byla Nr. e2-674-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.5

 

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. L. pareiškimas dėl baudos skyrimo darbdaviui už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje,  

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo darbdaviui už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Laugina“ bankroto byloje, kuriuo prašė skirti atsakovei BUAB „Laugina“ baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos V. L. naudai, nustatant, kad bauda yra išieškoma iš BUAB „Laugina“ bankroto administratoriui nustatytų administravimo išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutarė netenkinti V. L.  pareiškimo dėl baudos skyrimo darbdaviui už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjas dėl savo teisių pažeidimo 2021 m. sausio 11 d. yra kreipęsis į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) dėl baudos priteisimo iš darbdavio jo naudai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnį, tačiau DGK 2021 m. sausio 28 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, jam praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Pareiškėjas, nesutikdamas su DGK sprendimu, dėl baudos DK 232 straipsnio pagrindu skyrimo darbdaviui kreipėsi į teismą.

2.2.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad DGK sprendimu pareiškėjui iš atsakovės BUAB „Laugina“ yra priteistos sumos, taip pat nėra ginčo ir dėl jų dydžio, jog atsakovė pagal DGK sprendimą iš dalies yra atsiskaičiusi su pareiškėju. Ginčas byloje kyla iš esmės dėl to, ar darbdavys (atsakovė) BUAB „Laugina“ tinkamai vykdo nurodytą DGK įpareigojimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad DGK sprendimas yra priimtas jau po BUAB „Laugina“ bankroto bylos iškėlimo, t. y. šiuo atveju atsakovė – darbdavys BUAB „Laugina“ yra su specialiu statusu. Pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, kad jam buvo žinoma atsakovės sunki finansinė padėtis, dėl ko jis neprieštaravo, jog tuo metu buvęs nemokumo administratorius V. R., 2018 m. gegužės 30 d. išnuomojęs atsakovės turtą, siekiant gauti pajamas, atsiskaitinėtu su juo pagal objektyvias galimybes. Be to, ir pats pareiškėjas nurodė, kad jam paskutinė įmoka pagal turimą įsiskolinimą DGK buvo sumokėta 2020 m. kovo 16 d., o apie BUAB „Laugina“ disponuojamas pinigines lėšas sužinojo iš jos bankroto byloje pateikto V. R. parengto 2020 m. rugsėjo 4 d. balanso duomenų, į dabartinį nemokumo administratorių M. K. dėl DGK sprendimo vykdymo kreipėsi tik 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui apie atsakovės turimus finansinius sunkumus buvo ir yra žinoma, todėl jį iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos tenkino tokia situacija, kuomet buvęs darbdavys mokėjimus pagal DGK sprendimą jam mokėjo dalimis, t. y. pagal objektyvias galimybes.

2.3.                      Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė, siekdama gauti pajamų, yra sudariusi jai priklausančio turto nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, pripažindamas BUAB „Laugina“ likviduojama dėl bankroto, taip pat, įvertinęs tai, kad BUAB „Laugina“ nuosavybes teise priklauso didelė masė turto, iš kurio nuomos iki jo realizavimo, likviduojama įmonė galėtų gauti pajamų turto apsaugai, išlaikymui, administravimo procedūroms, neapsunkinat šio turto realizavimo, taip pat tai, kad turtas tuo metu jau buvo išnuomotas UAB „Kontmena“, nutarė iki kol šis turtas bus parduotas leisti BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veikos tęsimu – nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo, bet ne ilgiau kaip vienerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 7 d., todėl leidimas galioja iki 2021 m. gegužės 7 d. (BUAB „Laugina“ likvidavimo dėl bankroto pabaiga).

2.4.                      Iš BUAB „Laugina“ bankroto byloje esančios 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties su priedais taip pat matyti, kad likviduojama dėl bankroto BUAB „Laugina“, tuo metu atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R., išnuomojo UAB „Kontmena“ šį nuosavybes teise priklausantį ir valdomą turtą, tačiau dėl nurodytos nuomos sutarties tinkamo vykdymo ir ja išnuomoto turto yra iškilęs teisminis ginčas, nemokumo administratoriui nurodant, jog kreditorė UAB „Kontmena“ nemoka nuomos mokesčio pagal minėtą turto nuomos sutartį, tuo tarpu kreditorė įrodinėja, kad pagal nuomos sutartį jai buvo perduotas ne visas išnuomotas turtas (civilinė byla Nr.  e2-672-343/2021).

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat yra ir BUAB „Laugina“ pirmos eilės kreditorius, o jo atstovas yra advokato padėjėjas J. K., kuris, kaip patvirtina ir kartu su paties pareiškėjo pareiškimu pateikti duomenys, atstovauja ir kitus įmonės kreditorius, be to, aktyviai dalyvauja ir pačioje BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjui tiek visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, tiek ir visi BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys yra puikiai žinomi. BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. įvyko kreditorių komiteto posėdis, kurio metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl buvusios nemokumo administratorės UAB „BankromaX“ faktiškai patirtų išlaidų, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., ir trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl buvusio nemokumo administratoriaus V. R. faktiškai patirtų išlaidų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., pagrįstumo ir teisėtumo, tame tarpe buvo sprendžiama ir dėl DGK sprendimais priteistų sumų pagrįstumo, buvusiems darbuotojams išmokėtų lėšų pagrįstumo. Dėl šio kreditorių komiteto posėdžio metu priimtų sprendimų šiuo metu yra nagrinėjamas ginčas (civilinė byla Nr. eB2-869-555/2021). Pažymėtina, kad būtent įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu, kreditorių komitetas, tame tarpe ir kreditorė I. L. B., atstovaudama to paties advokato padėjėjo J. K., priėmė sprendimą netvirtinti ir nepripažinti būtinomis ir pagrįstomis DGK sprendimais priteistas iš BUAB „Laugina“ priteistas išlaidas. UAB „Laugina“ bankroto byloje taip pat yra pateiktas I. L.B. raštas, kuriame nurodo, kad advokato padėjėjas J. K., atstovaudamas ją UAB „Laugina“ bankroto byloje, veikia visiškai savo iniciatyva, nederindamas su ja jokios pozicijos (reg. Nr. DOK-7373). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo, atstovaujamo to paties atstovo, kuris dalyvauja priimant ir esminius BUAB „Laugina“ bankroto byloje sprendimus (pvz., dėl turto pardavimo, nuomos sutarčių pratęsimo, faktinių administravimo išlaidų tvirtinimo ir pan.), pozicija nagrinėjamo klausimo kontekste iš esmės yra dviprasmiška, t. y. iš vienos pusės pareiškėjas įrodinėja, kad nėra vykdomas DGK sprendimas, tačiau tuo pačiu tokio sprendimo vykdymo nepripažįsta.

2.6.                      BUAB „Laugina“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Laugina“ turi nemažai kilnojamojo / nekilnojamojo turto, tačiau dėl vykstančių nuolatinių teisminių ginčų turtas iki šiol nėra pardavinėjamas. Teismas taip pat pripažįsta, kad administruojant tokio dydžio įmonę, turinčią nemažai nekilnojamojo turto, kurioje nuolatinai vyksta ir teisminiai ginčai, susidaro ir kitos būtinos administravimo išlaidos, pvz., nekilnojamojo turto mokesčiai, atstovavimo išlaidos ir pan. Juolab, kad BUAB „Laugina“ bankroto byloje iki šiol vyksta ginčas dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo ir jų apmokėjimo (kreditoriai iš esmės nepripažįsta didžiosios dalies buvusios UAB „BankromaX“ ir V. R. turėtų administravimo išlaidų). Taigi, bylos duomenys tai pat sudaro pagrindą spręsti, kad bankroto proceso metu turimų išlaidų apmokėjimas yra iš esmės apsunkintas.

2.7.                      Be pareiškėjo, BUAB „Laugina“ bankroto byloje yra dar apie aštuoniasdešimt kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma siekia beveik 3 mln. Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimo dėl baudos skyrimo jo naudai iš darbdavio BUAB „Laugina“ tenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei būtų pažeisti efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principai. Tenkinus nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl baudos skyrimo ir paskyrus BUAB „Laugina“ baudą, ši turėtų būti sumokama tam pačiam pareiškėjui iš tų pačių BUAB „Laugina“ administravimo išlaidų, t. y. tokiu būdu, teismo vertinimu, mažėtų galimybės didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su pačiu pareiškėju, kuris pats yra BUAB „Laugina“ pirmos eilės kreditorius, taip pat būtų nepagrįstai didinamos ir taip didelės administravimo išlaidos.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

3.       Atskirajame skunde pareiškėjas V. L. prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti atsakovei BUAB „Laugina“ baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos V. L. naudai, nustatant, kad bauda yra išieškoma iš BUAB „Laugina“ bankroto administratoriui nustatytų administravimo išlaidų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas neapgrįstai nurodė, kad BUAB „Laugina“ negauna pajamų iš turto nuomos. Aplinkybė, kad tarp BUAB „Laugina“ ir UAB „Kontmena“ vyksta ginčas dėl turto nuomos mokesčio, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už sprendimo nevykdymą.

3.2.                      BUAB „Laugina“ nemokumo administratorius neteikia kreditoriams duomenų apie tai, kiek įmonės sąskaitoje šiuo metu yra lėšų, ar lėšos buvo panaudotos, jei buvo, tai kokiu tikslu. 2020 m. rugsėjo 4 d. bendrovė turėjo ne mažiau nei 28 086,13 Eur lėšų, todėl turėjo realią galimybę atsiskaityti su apeliantu. Iš į bylą pateiktų duomenų yra pagrindo manyti, kad nemokumo administratorius nevykdo vykdomojo dokumento, nors turi ir visas galimybes jį įvykdyti ir pareigą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, rėmėsi vien tik prielaidomis, todėl padarė visiškai neteisingas išvadas.

3.3.                      Nagrinėdamas klausimą dėl baudos paskyrimo, teismas buvo šališkas. Apelianto teigimu, jo pareiškimas pirmosios instancijos teisme buvo registruotas 2021 m. kovo 2 d. ir turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas, tačiau vietoj to posėdis buvo paskirtas 2021 m. balandžio 8 d. (daugiau nei po mėnesio).  

3.4.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai apie atstovavimą, bankroto procese kilusius ginčus, administravimo išlaidų apmokėjimo apsunkinimą yra niekaip nesusiję su nagrinėjamo klausimo dalyku. Apelianto manymu, kartu su visų teismo atliktų veiksmų visuma (procesinių terminų pažeidimas, nemotyvuotas termino pateikti atsiliepimą nustatymas, komentarai apie apelianto atstovą, fakultatyvių argumentų aptarimas ir kt.), rodo teismo šališkumą nagrinėjant klausimą dėl baudos paskyrimo.

3.5.                      Apelianto manymu, jo atstovas neveikia savarankiškai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė argumentus dėl atstovavimo. Apeliantas savo atstovui pretenzijų neturi. Tai, kad apelianto atstovas dalyvauja kituose procesuose ir atstovauja kitus klientus, negali būti pateisinamas priežastimi nemokumo administratoriui nevykdyti vykdomojo dokumento. Pažymėjo ir tai, kad atstatydintas nemokumo administratorius V. R. vykdė DGK sprendimą pagal turimas objektyvias galimybes ir žodinį susitarimą. Tačiau nemokumo administratoriumi tapus M. K., mokėjimai pagal DGK sprendimą buvo neteisėtai sustabdyti.

3.6.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 26 d. vykusiame kredito komiteto posėdyje, sprendžiant dėl buvusių administratorių UAB „BankromaX“ ir V. R. faktiškai patirtų išlaidų, nebuvo priimtas sprendimas, kad reikia atsisakyti išmokėti darbuotojams DGK priteistas sumas. Priešingai, minėtame komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad priteistos išlaidos neturėtų būti pripažintomis BUAB „Laugina“, o jos turėtų būti išieškotos iš atsakingo asmens, t. y. UAB „BankromaX“ ir R. T., kadangi jos susidarė būtent dėl nurodytų asmenų veiksmų. Tai, kad kreditorių sprendimas buvo pagrįstas, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-794/2021, kuria iš UAB „BankromaX“ priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai bendrovei. Taigi, nei apelianto, nei jo atstovo argumentai byloje negali būti laikomi dviprasmiškais. Tačiau ta aplinkybė, kad apeliantui priteista suma nėra tvirtinama kaip BUAB „Laugina“ išlaidos, o jas pavedama išieškoti iš kalto asmens, apelianto manymu, nėra teisiškai reikšminga.

3.7.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl baudos skyrimo, paneigė jo, kaip silpnesniosios šalies (darbuotojo) teisę į vykdomojo dokumento įvykdymą, kadangi neskyrus baudos yra akivaizdu, kad BUAB „Laugina“ nepabaigs sprendimo vykdyti. O atsižvelgiant į tai, kad apelianto kreditorinis reikalavimas BUAB „Laugina“ susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, jis turėtų būti tenkinamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

3.8.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 4 dalies pagrindu, įsiskolinimas, atsiradęs po bankroto bylos iškėlimo turi būti išieškomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi apeliantas neturi duomenų apie tai, kad bankrutavusi bendrovė turi aukštesnės eilės kreditorių, akivaizdu, kad vykdytino sprendimo vykdymo sustabdymas nėra teisėtas.

3.9.                      Anot apelianto, reikšminga yra ir tai, kad teismas privalo ginti jį, kaip darbuotoją, o šiuo atveju teismas jo neapgynė, prieš pastatydamas kitų kreditorių, kurie yra juridiniai asmenys, interesus. Pažymėjo, kad apeliantas negali vykdytino dokumento vykdyti per antstolius, todėl nagrinėjamu atveju teisingumas nėra įvykdytas, kadangi DGK sprendimas yra įvykdytas tik iš dalies. Nemokumo administratorius M. K. elgiasi nesąžiningai, kadangi jis leidžia įmonės lėšas bylinėjimuisi, ginčijant BUAB „Laugina“ sprendimus, o bylinėjimuisi išleista suma jau gerokai viršija įsiskolinimo sumą apeliantui. Šioje dalyje atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog BUAB „Laugina“ lėšos šiuo metu yra naudojamos ne tik administravimo išlaidoms dengti, o ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Joks BUAB „Laugina“ turtas nebuvo naudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat apeliantas teigia, kad patenkinus jo reikalavimą dėl baudos paskyrimo, kiti BUAB „Laugina“ kreditoriai nenukentės, kadangi BUAB „Laugina“ naudai yra priteistas žalos atlyginimas iš UAB „BankromaX“.

4.       Atsiliepime į pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą BUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., prašė V. L. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Dėl aplinkybės, kad BUAB „Laugina“ nėra iki galo atsiskaičiusi su pareiškėju V. L. pagal 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimą ginčo nėra. Dėl aplinkybės, kad BUAB „Laugina“ šiuo metu gali su pareiškėju atsiskaityti – netiesa ir tą žino pareiškėjo atstovas J. K.

4.2.                       Visų pirma, advokato padėjėjas J. K. kaip kito kreditoriaus E. L. atstovas dalyvavo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020, kurioje buvo skundžiamas 2020 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos. Į šią bylą buvęs administratorius V. R. yra pateikęs duomenis, kad iš administravimo išlaidų mokėtina suma įvairiems asmenims sudaro 86 783,56 Eur. Tai atsispindi ir šioje byloje priimtoje 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad „vien šios neišvengiamai iš įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos mokėtinos sumos (34 786,74 + 19 109,84 + 32 886,98 =   86 783,56 Eur) viršija teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintą bendrą 58 275 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms (neskaitant administratoriaus atlyginimo), jau net nekalbant apie kitas būtinas bankroto administravimo išlaidas.“ Visi minėti įsiskolinimai susidarė iki administratoriui M. K. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. pradėjus administruoti BAUB „Laugina“.

4.3.                      Visa įvairiems asmenims tame tarpe pareiškėjui (Valstybinei mokesčio inspekcijai nekilnojamojo turto mokesčiai iki likvidavimo nutarties, už apsaugos paslaugas po bankroto bylos iškėlimo, turto vertinimą, įsiskolinimus pagal teismo sprendimus ir kt.) iš BUAB „Laugina“ bankroto administravimo išlaidų mokėtina suma sudaro 86 783,56 Eur. Įstatymas nenustato administravimo išlaidų atlyginimo tarpusavio prioriteto todėl atsiskaitoma turi būti su visais naujais kreditoriais vienodai, o BUAB „Laugina“ šiai dienai tiek lėšų neturi. O turimos lėšos būtinos einamosioms BUAB „Laugina“ bankroto procedūroms atlikti. Taigi, egzistuoja objektyvios aplinkybės dėl negalimo atsiskaityti su pareiškėju.

4.4.                      Be to, pareiškėjo atstovui J. K. gerai žinoma, kad BUAB „Laugina“ lėšų negeneruoja. Visas turtas nuo 2018 m. gegužės 30 d. išnuomotas didžiausiai kreditorei UAB „Kontmena“, kuri už turto nuomą nemoka nuomos mokesčio ir su kuria bylinėjamasi Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 (byla pirmojoje instancijoje šiai dienai išnagrinėta ir iš UAB „Kontmena“ priteista 60 055,42 Eur BUAB „Laugina“ naudai). Pareiškėjo atstovui J. K. šios aplinkybės gerai žinomos, nes jis šioje byloje tam tikrą laiką atstovavo UAB „Kontmena“ ir gynė jos interesus kuo ilgiau nemokamai naudotis BUAB „Laugina“ turtu.

4.5.                      Iš pateikto atskirojo skundo matyti, kad jame advokato padėjėjas J. K. prisidengdamas pareiškėjo vardu bando pateisinti save. Visgi, abejotinas ir neetiškas          J. K. elgesys BUAB „Laugina“ bankroto byloje nustatytas ir anksčiau, kaip ir skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas: „UAB „Laugina“ bankroto byloje taip pat yra pateiktas I. L. B. raštas, kuriame nurodo, kad advokato padėjėjas J. K., atstovaudamas ją BUAB „Laugina“ bankroto byloje, veikia visiškai savo iniciatyva, nederindamas su ja jokios pozicijos.“ Šiame kontekste pažymėjo, kad pareiškėjas V. L. yra pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, anksčiau BUAB „Laugina“ dirbęs sargu. Administratoriui telefonu susisiekus su V. L. ir pabendravus gyvai (ne per J. K. ir jo ruoštus raštus) paaiškėjo, kad visus raštus savo iniciatyva ruošia J. K. V. L. net nežino kiek BUAB „Laugina“ jam yra skolinga. Dėl advokato padėjėjo J. K. elgesio ištyrimo yra kreiptasi į Lietuvos advokatūrą.

5.       Atsiliepime į pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad kreditorinį reikalavimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje 2018 m. gegužės 21 d. protokolu Nr. 368 yra grąžinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK       329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir galimo procesinių terminų pažeidimo

8.       Anot apelianto, nagrinėdamas klausimą dėl baudos paskyrimo teismas buvo šališkas. Apelianto teigimu, jo pareiškimas pirmosios instancijos teisme buvo registruotas 2021 m. kovo 2 d. ir turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas, tačiau vietoj to posėdis buvo paskirtas 2021 m. balandžio 8 d. (daugiau nei po mėnesio). Apelianto manymu, kartu visų teismo atliktų veiksmų visuma (procesinių terminų pažeidimas, nemotyvuotas termino pateikti atsiliepimą nustatymas, komentarai apie apelianto atstovą, fakultatyvių argumentų aptarimas ir kt.), rodo teismo šališkumą nagrinėjant klausimą dėl baudos paskyrimo.

9.       Pirmiausia yra pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant.

10.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų teikęs nušalinimą teisėjui, nagrinėjančiam klausimą dėl baudos paskyrimo pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde apeliantas jokių objektyvių teisėjo šališkumo argumentų nenurodo, pateikdamas tik savo subjektyvų vertinimą dėl procesinių terminų pažeidimo, nemotyvuoto termino pateikti atsiliepimą nustatymo, komentarų apie apelianto atstovą, fakultatyvių argumentų aptarimo ir kt. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (net tuo atveju, jeigu jie nepalankūs apeliantui) savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo įrodymas.

11.       Apelianto teigimu, jo pareiškimas pirmosios instancijos teisme buvo registruotas 2021 m. kovo 2 d. ir teismas privalėjo ji išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas, tačiau vietoj to posėdis buvo paskirtas 2021 m. balandžio 8 d. (daugiau nei po mėnesio).

12.       Atsikertant į apelianto argumentą dėl procesinių terminų pažeidimą pasakytina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad apelianto pareiškimas dėl baudos skyrimo teisme buvo registruotas 2021 m. kovo 2 d. Apeliantas yra teisus nurodydamas, kad nagrinėjamai situacijai gali būti pagal analogiją taikomas CPK 593 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos.

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad teisėjas rezoliucija ant apelianto pateikto pareiškimo dėl baudos skyrimo pareiškimą priėmė ir nustatė 7 dienų terminą nemokumo administratoriui pateikti atsiliepimą į gautą pareiškimą. Taip pat teisėjo rezoliucija klausimas dėl baudos skyrimo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 8 d. 9.00 val. Nemokumo administratoriaus atsiliepimas į prašymą dėl baudos skyrimo byloje gautas 2021 m. kovo 18 d.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas apie tai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo apelianto pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėti per septynias dienas ir nustatęs terminą nemokumo administratoriui atsiliepimą pateikti pažeidė proceso įstatymo normas, laikytinas nepagrįstu. CPK 593 straipsnyje 2 dalyje yra nustatyta bendra pareiškimų dėl baudų skyrimo nagrinėjimo tvarka. Visgi, nurodytoje normoje nėra imperatyviai nustatyta, kad teismas neturi teisės pareiškimo dėl baudos skyrimo išsiųsti priešingai šaliai, nustatydamas terminą atsiliepimui į jį pateikti. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui pateikė reikalavimą skirti atsakovei BUAB „Laugina“ baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo nutarties priėmimo dienos iki įvykdymo dienos V. L. naudai, nustatant, kad bauda yra išieškoma iš BUAB „Laugina“ bankroto administratoriui nustatytų administravimo išlaidų. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio pro­ceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kt. Kadangi apelianto reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su BUAB „Laugina“ administravimo išlaidomis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nemokumo administratoriui terminą atsiliepimui į pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo pateikti.

15.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nemokumo administratoriui protingą septynių dienių terminą atsiliepimo pateikimui, todėl klausimo nagrinėjimas užvilkintas nebuvo, teisėjo rezoliucija paskirtas posėdis įvyko numatytą dieną, kurio metu buvo paskelbta pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus tiek dėl teisėjo galimo šališkumo, tiek dėl galimo proceso įstatymo normų pažeidimo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

16.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad daugelis teismo nustatytų aplinkybių (pvz., dėl administravimo išlaidų, atstovavimo santykių, teisminių ginčų ir kt.) nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu dėl baudos skyrimo.

17.       Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Darbo ginčų komisijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 232 straipsnio 2 dalis).

18.       Įsiteisėję darbo ginčų komisijos sprendimai turi būti vykdomi CPK nustatyta tvarka. Už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla įstatyme nustatyti padariniai. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą, turi įvertinti priežastis, dėl kurių darbdavė (atsakovė) neįvykdė sprendimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po bankroto bylos BUAB „Laugina“ iškėlimo apeliantas pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartį Nr. 6 buvo priimtas dirbti sargu ir buvo atleistas 2018 m. kovo 5 d. Apeliantas, nesutikdamas su atleidimu, inicijavo darbo ginčą. DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. DGKS-2397 pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nurodė išieškoti jam iš darbdavio BUAB „Laugina“ 1 931,16 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos (2018 m. kovo 6 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2018 m. gegužės 7 d.) ir po 45,98 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Byloje nėra ginčo, kad apeliantui turėjo būti išmokėta 13 518,12 Eur, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį šios sumos ir liko skolinga 5 406,66 Eur, t. y. BUAB „Laugina“ bankroto bylos metu apeliantui pagal priimtą DGK sprendimą buvo išmokėta iš viso 8 111,46 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi BUAB „Laugina“ pagal išgales vykdė DGK sprendimą ir dalį išmokų apeliantui sumokėjo, net ir sutikus su apelianto pateikto skundo argumentais, nebūtų pagrindo byloje skirti bankrutavusiai bendrovei maksimalios baudos.

20.       Darbdavio atsakomybė pagal aukščiau nurodytą straipsnį kyla esant sąlygoms: 1) darbdavys turi pareigą vykdyti (DGK ir / ar teismo) sprendimą, 2) darbdavys šios pareigos nevykdo. Tai specialioji norma, kurios paskirtis yra ne išspręsti individualų ginčą, o užtikrinti (DGK ir / ar teismo sprendimo) vykdymą, nustatant sankcijas už savalaikį ir geranorišką jo nevykdymą bei kompensuojant darbuotojo nuostolius laiku negaunant priteistų sumų ar turint papildomų finansinių ir laiko sąnaudų kreipiantis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Ši norma iš esmės skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl sankcijų darbdaviui taikymo, tikslinga pagal analogiją vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo už vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiais atvejais vertinama: 1) darbo santykių trukmė; 2) priteistinos sumos dydis; 3) darbdavio finansinė padėtis; 4) priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; 5) šalių elgesio įtaka teismo proceso trukmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

21.       Vertinant priežastis, dėl kurių atsakovė nepilnai įvykdė pareigą atsiskaityti su pareiškėju pagal DGK sprendimą, pasakytina, kad DGK sprendimas buvo priimtas po BUAB „Laugina“ bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu BUAB „Laugina“ turėjo specialų statusą, todėl baudos skyrimas atsakovei šiomis sąlygomis būtų nesuderinamas su vienu pagrindinių nemokumo proceso tikslų – kuo didesne apimtimi tenkinti visų kreditorių reikalavimus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pareiškime pripažino, kad jam buvo žinoma apie sunkią BUAB „Laugina“ finansinę padėtį. Todėl darytina išvada, kad apeliantą tenkino situacija, kai buvęs darbdavys mokėjimus pagal DGK sprendimą jam mokėjo dalimis, t. y. pagal objektyvias galimybes. Buvus tokį žodinį susitarimą su atsakove, patvirtino ir apeliantas.

22.       Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutiko ir su teismo išvada dėl to, kad bankrutavusi įmonė negeneruoja pelno iš nuomos sutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apeliantas šių teismo išvadų niekaip nenuginčijo.

23.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš 2018 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties su priedais matyti, kad likviduojama dėl bankroto BUAB „Laugina“, tuo metu atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R., išnuomojo UAB „Kontmena“ nuosavybės teise priklausantį ir valdomą turtą, tačiau dėl nurodytos nuomos sutarties tinkamo vykdymo ir ja išnuomoto turto yra iškilęs teisminis ginčas, nemokumo administratoriui nurodant, kad kreditorė UAB „Kontmena“ nemoka nuomos mokesčio pagal minėtą turto nuomos sutartį, tuo tarpu kreditorė įrodinėja, kad pagal nuomos sutartį jai buvo perduotas ne visas išnuomotas turtas (civilinė byla Nr. e2-672-343/2021). Iš Lietuvos teismų informacinė sistemos (LITEKO) nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-672-343/2021 šiuo metu yra išnagrinėta ir iš UAB „Kontmena“ priteista     60 055,42 Eur suma BUAB „Laugina“ naudai, kas akivaizdžiai parodo, jog UAB „Kontmena“ pagal sudarytą nuomos sutartį neatsiskaitinėjo. Kadangi nurodytoje byloje, kaip šalies atstovas dalyvavo ir apelianto atstovas, laikytina, kad nurodomos bylos aplinkybės apelianto atstovui yra žinomos.

24.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas visiškai nepagrįstai sieja išmokų jam mokėjimo sustabdymą išimtinai su faktine aplinkybe dėl nemokumo administratoriaus pasikeitimo bankroto procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1832-924/2020, kurioje buvo skundžiamas 2020 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ir sprendžiama dėl administravimo išlaidų sąmatos, 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodė, kad neišvengiamai įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos mokėtinos sumos (86 783,56 Eur) viršija teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintą bendrą 58 275,00 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms (neskaitant administratoriaus atlyginimo), jau nekalbant apie kitas būtinas bankroto administravimo išlaidas. Todėl spręstina, kad nurodytos nutarties priėmimo metu, nemokumo administratoriui einant pareigas kiek daugiau nei vieną mėnesį, didžioji dalis išlaidų atsirado dar iki M. K. paskiriant nemokumo administratoriumi. Taigi, visa BUAB „Laugina“ bankroto administravimo išlaidų mokėtina suma sudarė 86 783,56 Eur. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė nemokumo administratorius, įstatymas nenustato administravimo išlaidų atlyginimo tarpusavio prioriteto todėl atsiskaitoma turi būti su visais naujais kreditoriais vienodai, o BUAB „Laugina“ tiek lėšų neturi. Net ir sutinkant su apelianto teigimu, kad įmonės sąskaitoje atstatydinant nemokumo administratorių V. R. 2020 m. rugsėjo 4 d. bendrovė turėjo ne mažiau nei 28 086,13 Eur lėšų, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad ši suma nepadengtų net dalies susidariusių administravimo išlaidų, jei dėl jų su kreditorių komitetu nekiltų ginčų, nekalbant jau apie apeliantui mokėtinas sumas.

25.       Pabrėžtina ir tai, kad nemokumo administratorius veikia tik kaip bankrutuojančios įmonės atstovas neišeidamas už JANĮ apibrėžtos kompetencijos ribų kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais – kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu. Vieno kreditoriaus interesų išskyrimas iš kitų kreditorių nebūtų suderinamas su bankroto tikslais, kadangi visi įmonės kreditoriai turi vienodą teisę gauti maksimalų kreditorinio reikalavimo patenkinimą, laikantis teismo nutartyje dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nustatyto eiliškumo. Nemokumo administratorius turi pareigą imtis visų reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti įmonės skolininkės interesus ir jos turto apsaugą, juolab, kad nemokumo administratorius yra vienintelis įmonės skolininkės interesų atstovas bankroto procese, o įmonės kreditoriai, siekiantys savo turtinių interesų patenkinimo, įmonei skolininkei ir jos interesams neatstovauja. Ką nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ir daro kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo taip pat dėl neapmokėto mokesčio už turto nuomą priteisimo bankrutavusios bendrovės naudai. Todėl apelianto teiginiai, kad užuot bylinėjęsis teisme, nemokumo administratorius galėjo ir turėjo patenkinti apelianto kreditorinį reikalavimą, stokoją logikos ir pagrįstumo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paremta vien teismo samprotavimais, o teismo nustatytos aplinkybės ginčijamoje nutartyje yra niekaip nesusijusios su nagrinėjamu klausimu dėl baudos skyrimo. Atskirojo skundo argumentų nenuoseklumą rodo ir jo argumentas, kad, viena vertus, kitų kreditorių interesai bankroto byloje nenukentės, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-559-794/2021 iš UAB „BankromaX“ priteistas žalos atlyginimas bankrutavusiai bendrovei. Kita vertus apeliantas teigia, kad ši aplinkybė nagrinėjant klausimą dėl baudos skyrimo yra teisiškai nereikšminga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisus žalos atlyginimą iš UAB „BankromaX“ ir nesumokėtą nuomos mokestį UAB „Kontmena“, o vėliau ir realizavus įmonei priklausantį turtą, atsiras galimybė kaip įmanoma maksimaliai patenkinti BUAB „Laugina“ kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir pirmos eilės kreditoriaus – apelianto kreditorinį reikalavimą. Paskyrus atsakovei baudą už DGK sprendimo nevykdymą, bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskyrus atsakovei baudą sumažėtų galimybės didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su pačiu pareiškėju, taip pat būtų nepagrįstai didinamos ir taip didelės administravimo išlaidos.

27.       Apeliantas teigia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio    26 d. vykusiame kredito komiteto posėdyje, sprendžiant dėl buvusių administratorių UAB „BankromaX“ ir V. R. faktiškai patirtų išlaidų, nebuvo priimtas sprendimas atsisakyti išmokėti darbuotojams DGK priteistas sumas, o minėtame komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad priteistos išlaidos neturėtų būti pripažintomis BUAB „Laugina“, o jos turėtų būti išieškotos iš atsakingo asmens, t. y. UAB „BankromaX“ ir R. T., kadangi jos susidarė būtent dėl nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų. Šioje dalyje pažymėtina, kad apeliantas iškreipia pirmosios instancijos nutarties esmę ir cituoją ją fragmentiškai, atsietai nuo visos bylos faktinių aplinkybių visumos, kadangi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ginčijamoje nutartyje, jog kreditorių komitetas atsisakė pripažinti DGK priteistas sumas, ar atsisakė jas mokėti buvusiems darbuotojams.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2020 m. lapkričio 26 d. vykusio kredito komiteto posėdžio protokolu nustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje visiškai teisingai įvertino aplinkybes dėl apelianto atstovo veikimo nagrinėjamoje byloje ir joje nagrinėtinų aplinkybių žinojimo. BUAB „Laugina“ 2020 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu, trečiuoju darbotvarkės klausimu, nusprendė netvirtinti darbo ginčo komisijos sprendimais priteistų 32 886,98 Eur dydžio netesybų ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, nes šios lėšos jau yra išieškomos iš UAB „BankromaX“ civilinėje byloje Nr. e2-3285-925/2020 ir tai nėra administravimo išlaidos, kadangi šios sumos buvo išmokėtos dėl neteisėtų UAB „BankromaX“ veiksmų akivaizdžiai neteisėtai atleidžiant jos pačios be kreditorių ir / ar teismo pritarimo samdytus darbuotojus (darbuotojų dalį); netvirtinti 15 000,01 Eur apmokėto atleistų dar UAB „BankromaX“ įdarbintų sargų funkcijas atlikti darbuotojų darbo užmokesčio įsiskolinimo kaip perteklinių išlaidų, kadangi UAB „BankromaX“ iniciatyva BUAB „Laugina“ vardu atlyginimas buvo mokamas 7 sargams saugoti keletui nekilnojamojo turto objektų (iš beveik 30 nekilnojamojo turto objektų, nuosavybės teise priklausančių BUAB „Laugina“), nors tą galėjo daryti (ir vėliau, jau UAB „BankromaX“ iššvaisčius didžiąją BUAB „Laugina“ lėšų dalį darė saugos tarnyba) UAB „Kėdainių skydas“ už 420,00 Eur mėn. mokestį, o vėliau tą faktiškai ir darė saugos tarnyba G4S už 641,3 Eur mėn. mokestį. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, DGK darbuotojams priteistas išlaidas kreditorių komitetas siekė pripažinti nepagrįstai patirtomis UAB „BankromaX“ išlaidomis, todėl nepripažino jų administravimo išlaidomis. Visgi, pastabėtina, kad pati faktinė aplinkybė apie tai, jog šios išlaidos buvo priteistos BUAB „Laugina“ naudai iš UAB „BankromaX“, ar kreditorių komitetas pripažino jas pagrįstomis administravimo išlaidomis, esminės reikšmės šioje byloje neturi, kadangi tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas rėmėsi tam, kad parodytų, jog apelianto atstovui yra žinomos visos bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės, todėl teikdamas prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo paremtą dviprasmiškais argumentais bei atstovaudamas byloje priešingą teisinį suinteresuotumą turinčius asmenius, apelianto atstovas negali būti laikomas sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad egzistavo objektyvios priežastys, kodėl BUAB „Laugina“ neįvykdė iki galo DGK sprendimo apeliantui V. L.

29.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad yra objektyvios priežastys dėl to, jog bankrutavusi bendrovė nėra iki šiol iki galo įvykdžiusi DGK sprendimo, pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms, kad BUAB „Laugina“ vyksta nuolatiniai teisminiai ginčai tiek dėl administravimo išlaidų pagrįstumo, patvirtinimo ir apmokėjimo, tiek dėl to, jog teisminiai ginčai tik dar labiau padidina būtinąsias administravimo išlaidas, kurių apmokėjimas ir taip šiuo metu yra apsunkintas. Sutiktina ir su tuo, kad bendrovei turint apie aštuoniasdešimt kreditorių, baudos paskyrimas BUAB „Laugina“ šioje stadijoje neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, kadangi baudos išieškojimas iš administravimo išlaidų dar labiau padidintų ir taip jau viršytas administravimo sumas.

30.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl baudos skyrimo, paneigė jo, kaip silpnesniosios šalies (darbuotojo) teisę į vykdomojo dokumento įvykdymą, kadangi neskyrus baudos yra akivaizdu, kad BUAB „Laugina“ nepabaigs sprendimo vykdyti. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Šiandien dienai bankroto procedūros nėra iki galo pabaigtos, bendrovė turi apie 30 nekilnojamojo turto objektų, iš bankroto bylos medžiagos akivaizdu, kad kreditoriai siekia turtą parduoti kaip vientisą kompleksą ir gauti kaip įmanoma didesnę kainą už jį. Todėl šioje bylos stadijoje vienareikšmiškai teigti, kad BUAB „Laugina“ nepabaigs vykdyti DGK sprendimo, nėra teisinio pagrindo.

31.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

32.       Kiti pareiškėjo skunde pateikti argumentai neturi įtakos apskųstos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

        

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjas                                         Antanas Rudzinskas