Civilinė byla Nr. 2-109-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria prašymas pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu atmestas,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byla. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. gautas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tigesta“ prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytais pagrindais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė prašymą pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu.

3.       Teismas nustatė, kad prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu grindžiamas veiklos perkėlimu į kitą įmonę, darbuotojų perėjimu į naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu (bendrovės vadovas A. M. 2016 m. spalio 10 d. susigrąžino 43 432,98 Eur paskolą) bei nuostolingais, įmonei nenaudingais sandoriais (sudaryta jungtinės veiklos sutartis su V. J., marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartis su UAB „IG sprendimai”, transporto priemonės Mercedes Benz įsigijimas, kt.).

4.       Teismas nustatė, kad UAB „Timber construction group“ buvo reorganizuota, įkuriant naują įmonę UAB „Dignalita“. Optimizuojant UAB „Timber construction group“ veiklą buvo nuspręsta visą UAB „Timber construction group“ ilgalaikį turtą atskirti į UAB „Dignalita“, įpareigojimus paliekant UAB „Timber construction group“.

5.       Didžiausias UAB „Timber construction group“ kreditorius pritarė, kad įmonė būtų reorganizuojama padalijimo būdu, perduodant dalį turto UAB „Dignalita“ su sąlyga, kad perleidžiamas bankui įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas liktų įkeistas už UAB „Timber construction group“ įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties. Už UAB „Timber construction group“ įsipareigojimus bankui sutiko laiduoti A. M. ir A. M.. 2016 m. sausio 13 d. UAB „Timber construction group“ perdavė UAB „Dignalita“ ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 819 933,96 Eur.

6.       Teismas nustatė, kad atliekant UAB „Timber construction group“ reorganizavimą visi su juo susiję sprendimai buvo priimti ir dokumentai (įskaitant reorganizavimo sąlygas) parengti, laikantis teisės aktų reikalavimų. UAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“ įregistruotos Juridinių asmenų registre. Teismas sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka atliktas reorganizavimas negali būti laikomas sąmoningu blogu įmonės valdymu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad UAB „Timber construction group“ buvo nemoki reorganizavimo metu. Kreditoriai ir/ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė skundų dėl UAB „Timber construction group“ reorganizavimo. Su buvusiais kreditoriais buvo atsiskaityta, todėl UAB „Timber construction group“ reorganizavimas nepažeidė kitų asmenų teisių. Aplinkybė, kad keletas bendrovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Dignalita“, neleidžia spręsti apie bendrovės veiklos perkėlimą.

7.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Dignalita“ perėmė vykdyti UAB „Timber construction group“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Aplinkybė, kad UAB „Timber construction group“, siekdama išvengti sutartinių netesybų mokėjimo, vykdant jos su UAB „Fima“ 2016 m. gegužės 31 d. sudarytą subrangos sutartį, pasitelkė UAB „Dignalita“ kaip subrangovą, kuri atliko statybos darbus 86 683,13 Eur sumai, nesudaro pagrindo spręsti, jog UAB „Dignalita“ perėmė vykdyti nebaigtą sutartį. UAB „Dignalita“ neperėmė jokių sutartinių teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš minėtos sutarties. Atitinkamai šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

8.       Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio teismas nustatė, kad bankroto administratorė šį požymį sieja su 2016 m. spalio 10 d. atliktu 43 432,98 Eur sumokėjimu A. M..

9.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 2 d. A. M. paskolino UAB „Timber construction group“ 130 000 Lt. 2014 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties pakeitimu numatyta, kad paskutinė paskolos likučio grąžinimo diena yra 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau galima visą ar dalimis prievolę įvykdyti iki termino pabaigos. 2015 m. liepos 29 d. paskolos sutarties pakeitime nustatyta, kad paskutinė paskolos likučio grąžinimo diena yra tų metų gruodžio 31 d., kuriais bus visiškai grąžintas kreditas AB Danske Bank pagal paskolos sutartį K201404-0015. Iki to laiko skolos akcininkui grąžinimas nei visas, nei dalimis negalimas. Iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad su AB Danske Bank galutinai atsiskaityta 2016 m. birželio mėnesį. Taigi draudimo atsiskaityti su A. M. neliko. 2015 m. liepos 30 d. paskolos sutarties pakeitime A. M. sutiko perduoti UAB „Timber construction group“ 65 000 Eur.

10.       Teismas nenustatė, kad, A. M. išmokant nurodytą sumą, darbuotojams būtų ilgiau kaip 3 mėnesius nemokamas atlyginimas. Be to, siekiant išlaikyti įmonės veiklą, buvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Taigi, byloje nėra pakankami įrodymų, leidžiančių spręsti, kad suinteresuotam asmeniui pinigai išmokėti tai darant tyčia, sąmoningai siekiant privesti bendrovę prie bankroto. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

11.       Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio teismas vertino įvairius UAB „Timber construction group“ sudarytus sandorius.

12.       Vertindamas šį tyčinio bankroto požymį teismas nurodė, kad su nekilnojamojo turto valdymu susijusios veiklos atskyrimas yra teisėta ir įprasta verslo praktika. Įstatymai nenustato reikalavimo įmonei savo veikloje naudoti nuosavą turtą. Sutartis su UAB „Dignalita“ dėl po reorganizavimo UAB „Dignalita“ atitekusio turto nuomos buvo sudaryta, siekiant UAB „Timber construction group“ turėti veiklai vykdyti reikalingas patalpas ir priemones. Byloje nėra duomenų, kad sutarties sąlygos neatitiko tuometinių rinkos sąlygų. UAB „Dignalita“ pajamų iš nuomos negavo, UAB Timber construction group“ už nuomą nebuvo atsiskaičiusi. Be to, sutartis su UAB „Dignalita“ dėl transporto priemonės MB GL350 pirkimo sudaryta, siekiant finansinio lizingo pagalba gauti kreditavimą verslui. Bankroto administratorė neginčijo sandorio dėl transporto priemonės įsigijimo, priešingai šį automobilį išpirko iš lizingo įmonės.

13.       Teismas nustatė, kad UAB „Timber construction group“ ir UAB „IG sprendimai“ 2016 m. sausio 7 d. sudarė Rinkos tyrimo, marketingo bei tarpininkavimo sutartį. 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Timber consteuction group“ ir UAB „IG sprendimai“ sudarė Marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartį Nr. 01/09-2016, kuria UAB „Timber construction group“ užsakė iš UAB „IG sprendimai“ marketingo bei verslo partnerių paieškos paslaugas, susijusias su UAB „Timber construction group“ komercine veikla. Byloje nėra įrodymų, kad sutartis neatitiko tuometinių rinkos sąlygų. Sutartis buvo realiai vykdoma. Dėl su UAB „IG sprendimai“ sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties UAB „Timber construction group“ gavo užsakymų mažiausiai už 1,2 milijono Eur. Tarpininkaujant UAB „IG sprendimai“, 2016 m. UAB „Timber construction group“ sudarė sutartis su UAB „Mažas būstas“ ir atliko darbų už 577 000 Eur, sudarė sutartis su AB „Axis Industries“ ir atliko darbų už 280 000 Eur, atliko darbus Urmo miestelyje už 21 076 Eur, įrengiant parduotuvę už 25 000 Eur, todėl privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Todėl nėra teisinio pagrindo laikyti šios sutarties sudarymą blogu verslo sprendimu.

14.       Taip pat teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. UAB „Timber construction group“, A. M. ir V. J. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria, kooperuodami savo turtą, lėšas ir darbą įsipareigojo vykdyti bendrą komercinę veiklą – gyvenamųjų pastatų statybą ir realizaciją. Pagal šią sutartį UAB „Timber construction group“ įnašas – 150 000 Eur piniginės lėšos, statybos projektai ir leidimai, kurių vertė 6 000 Eur, A. M. įnašas – 83 000 Eur (keturi žemės sklypai), V. J. įnašas – žinios ir fizinis darbas, statant gyvenamuosius pastatus. 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. kovo 20 d. kasos išlaidų orderiais V. J. išduota 106 400 Eur. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju būtina vertinti ne tik nurodytus pareiškėjos sandorius, bet bendrovės veiklą vertinti kompleksiškai visų aplinkybių kontekste. Įmonė po reorganizavimo tęsė veiklą, 2016 metais turėjo realius objektus, juose atliko statybos darbus, iš kurių gavo pajamas.

15.       Kadangi A. M. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Timber construction group“ iškėlimo bei į kreditorius dėl skolų mokėjimo atidėjimo, tai reiškia, jog buvo siekiama išsaugoti veikiančią įmonę. Taigi pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, kad įmonės bankrotą nulėmė nuoseklūs, kryptingi tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, t. y. neįrodė reikalavimo pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Pareiškėja BUAB „Timber construction group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir pripažinti BUAB „Timber constuction group“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas galimai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-403-241/2020 nustatytus prejudicinius faktus. Kauno apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai paneigiami Lietuvos apeliacinio teismo minėtoje nutartyje išdėstytais argumentais (prejudiciniais faktais).

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) UAB „Timber construction group“ 2020 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-45 nustatytas aplinkybes.

16.3.                      Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog UAB „Timber construction group“ buvo nemoki reorganizavimo metu, tačiau nemokumo faktą ir tyčinio bankroto požymius konstatavo Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. patikrinimo akto išvadose. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, nors Lietuvos apeliacinis teismas priežastinį ryšį jau yra nustatęs. Nors teisės aktai nenumato, kokiomis proporcijomis turi būti skirstomas turtas ir įsipareigojimai, formuojant dvi įmones atskyrimo būdu, tačiau A. M., būdamas įmonės vadovu ir akcininku. turėjo paisyti ir kitų teisės aktų reikalavimų, o ne tik Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas byloje dėl žalos atlyginimo patvirtino, kad A. M. kaip vienintelis savininkas ir akcininkas padarė įmonei 819 933,96 Eur žalos.

16.5.                      Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. UAB „Timber construction group“ patikrinimo akte ne tik išdėstė ir pagrindė visą pinigų išplovimo modelį, kai piniginės lėšos buvo perkeltos iš UAB „Timber construction group“ į UAB „Dignalita“, bet ir konkrečiai įvardino asmenį, kuris viską atliko – A. M. (abiejų įmonių savininkas ir direktorius). Patikrinimo akte yra konstatuotos svarbios bylai aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovas, nusprendęs visą įmonės ilgalaikį turtą atskirti ir perkelti į UAB „Dignalita“, o įsipareigojimus palikti UAB „Timber construction group“, padarė žalą.

17.       Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti bankroto administratoriaus UAB „Admivista“ atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-149-221/2020; pripažinti UAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu. Atsiliepimas į atskirąjį skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas formaliai vertino atlikto reorganizavimo procedūrą, konstatuodamas, kad su nekilnojamojo turto valdymu susijusios veiklos atskyrimas yra teisėta ir įprasta verslo praktika.

17.2.                      Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad UAB „Timber construction group“ iš sudarytų sandorių būtų gavusi kokios nors naudos, priešingai, bylos duomenimis, per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 17 d. UAB „Dignalita“ už suteiktas nuomos paslaugas pagal sudarytas sutartis bei atliktus darbus UAB „Timber construction group“ iš viso išrašė sąskaitų už 257 018,22 Eur. Tokiu būdu UAB „Timber construction group“ reorganizavimo metu ne tik prarado didelės vertės nekilnojamąjį bei kitą ilgalaikį turtą, bet ir patyrė didelių papildomų nuostolių, kadangi buvo priversta nuomotis veiklai vykdyti reikalingas patalpas ir priemones.

17.3.                      Teismas neįvertino šių aplinkybių, konstatuodamas, kad vien tai, jog įmonės valdymo organo sudarytas tam tikras sandoris galbūt kada nors bus pripažintas žalingas pelno prasme, negali būti pakankamas pagrindas spręsti, jog toks valdymo organo sprendimas turi tyčinio bankroto požymių. Nors Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normos nenumato kokiomis proporcijomis turi būti skirstomas turtas ir įsipareigojimai, formuojant dvi įmones atskyrimo būdu, A. M. turėjo paisyti ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudarydamas įmonės sandorius, turėjo vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. UAB „Timber construction group“ buvo įsteigta kaip juridinis asmuo, kurio tikslas gauti pelno, todėl veiksmai, kuriais didžioji įmonės turto dalis perkeliama naujai steigiamai įmonei, pirminėje įmonėje paliekant įsipareigojimus, prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.

17.4.                      Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-403-241/2020, įvertinęs tarp UAB „Timber construction group“ ir UAB „Dignalita“ sudarytus sandorius, palikto galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo iš buvusio UAB „Timber construction group“ vadovo ir akcininko A. M. priteista bendrovei ir jos kreditoriams padaryta 819 933,96 Eur žala.

17.5.                      Teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, padarydamas išvadą, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nepagrįstai atsisakė tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

18.       Suinteresuotas asmuo UAB „Dignalita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo BUAB „Timber construction group“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2020m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      UAB „Timber construction group“ reorganizavimas atliktas, laikantis įstatymų reikalavimų. Įmonės atskyrimo sąlygos įstatymų nustatyta tvarka buvo viešai paskelbtos, sudarant galimybę įmonės kreditoriams susipažinti ne tik su atskyrimo sąlygomis bet ir su UAB „Dignalita“ įstatais, UAB „Timber construction group“ trijų paskutinių metų finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais, taip pat su tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniais. Kreditoriai jokių prieštaravimų ir papildomų reikalavimų užtikrinimo dėl vykdomo reorganizavimo nereiškė. Tai patvirtina, kad reorganizavimo metu nebuvo pagrindo abejoti, jog kreditoriams priklausančių prievolių įvykdymas pasunkės būtent dėl vykdomo reorganizavimo, juolab manyti, kad reorganizavimu siekiama bendrovę sąmoningai privesti prie bankroto.

18.2.                      UAB „Timber construction group“ 2016 m. pabaigoje pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Bendrovės finansiniai sunkumai (ištiko 2016 m. ketvirtą ketvirtį) susiję ne su bendrovės reorganizavimu ar kitomis apelianto nurodomomis aplinkybėmis, tačiau nulemti prastovos ir padidėjusių kaštų, vykdant sutartinius įsipareigojimus (užsakovui pakeitus geopolių įrengimo technologiją) užsakovui UAB „Fima“.

18.3.                      Sutartis su UAB „IG sprendimai“ sudaryta dėl marketingo bei verslo partnerių paieškos. Sutartis buvo realiai vykdoma, paslaugų suteikimą patvirtina į bylą pateikti atliktų darbų aktai. Sutartis su UAB „Dignalita“ dėl po reorganizacijos UAB „Dignalita“ atitekusio turto nuomos buvo sudaryta, siekiant UAB „Timber construction group“ turėti veiklai vykdyti reikalingas patalpas ir priemones. Sutarties vykdymas su V. J. nebuvo įgyvendintas dėl iškeltos bankroto bylos. Byloje nėra įrodymų, kad sutartis neatitiko tuometinių rinkos sąlygų, o sandorių sudarymo metu A. M. disponavo informacija, iš kurios būtų galima spręsti apie tariamą susitarimų žalingumą įmonei ir/ar jos kreditoriams. Ne visi bendrovės sandoriai ekonomiškai naudingi, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tyčinio bankroto požymius.

18.4.                      Inspekcijos patikrinimo aktas yra rašytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Inspekcija susiklosčiusius teisinius santykius gali vertinti tik mokestine prasme, tačiau ne civilinės ir baudžiamosios teisės aspektu. Patikrinimo akte vertindama UAB „Timber construction group“ reorganizavimo teisėtumą ir UAB „Timber construction group“ sandorių teisėtumą Inspekcija veikė ultra vires, t. y. viršijo įstatymų suteiktus įgaliojimus ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas kompetencijas, patikrinimo akte pateikė neteisingą informaciją, eliminuojant galimybę buvusiam vadovui A. M. teikti paaiškinimus dėl atlikto mokestinio tyrimo.

19.       Suinteresuotas asmuo UAB „Rekovera“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-149-221/2020 panaikinti ir pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu. Atsiliepimas į atskirąjį skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Bankroto administratorės prašymas dėl UAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Tačiau byla dėl tyčinio bankroto iškėlimo buvo nagrinėta daugiau kaip dvejus metus (byla išnagrinėta 2020 m. spalio 27 d. teismo nutartimi). Tokia situacija susiklostė dėl suinteresuoto asmens A. M. ir su juo susijusios UAB „Dignalita“ veiksmų, kuriais buvo vilkinama byla, dėl ko iš esmės pažeidžiami kreditorių interesai.

20.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-149-221/2020 ir pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu. Atsiliepimas į atskirąjį skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Aplinkybės, kad galimai pasirinktinai atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriais, nors egzistavo įsipareigojimai aukštesnės eilės kreditoriams (A. M. išmokėta 43 432,98 Eur suma), sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai (UAB „Timber construction group“ mokėjo paskolą bankui, nors turtą neatlygintinai restruktūrizavimo metu įsigijo UAB „Dignalita“, 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaryta fiktyvi marketingo bei verslo partnerių paieškos sutartis, 2016 m. lapkričio 21 d. sudaryta trišalė jungtinės veiklos sutartis su A. M. ir V. J.) patvirtina kreditorių interesų pažeidimą. Už tai atsakingas buvęs įmonės vadovas A. M.

20.2.                      Byloje nekeliamas buvusio vadovo civilinės atsakomybės klausimas, tačiau, siekiant įvertinti šio asmens kaip vadovo sąžiningumą ir rūpestingumą, būtina atkreipti dėmesį, kad išvardinti veiksmai nesuderinami su teisės aktuose keliamais juridinio asmens valdymo organams veiklos reikalavimais.

20.3.                      Nors teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, tačiau skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintas nurodytų aplinkybių visetas, teismas daugumos pareiškėjo pateiktų įrodymų nenurodė ir neįvertino. Yra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įstatymo nustatytus nutarties turinio reikalavimus – teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, nutartis nepagrįsta jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl nagrinėjam ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

22.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčinio sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (pareiškimas teisme gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d.) (JANĮ 155 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad klausimas dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ normas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais.

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), apeliantas pats sprendžia, kokia apimtimi ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį). Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

26.       Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, kad visi apeliantės atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymu, t. y. apeliantė ginčija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BUAB „Timber construction group“ bankroto tyčiniu šiuo pagrindu. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo ribos priklauso nuo atskirojo skundo nustatytų ginčų nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurią skundžia apeliantė, t. y. tik dėl BUAB „Timber construction group“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

27.       Taip pat pažymėtina, kad pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71-72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5-8 dalyje) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Todėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimui pakankama nustatyti bent viena įstatyme nustatytą tyčinio bankroto pagrindą.

 Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

28.       Suinteresuotas asmuo A. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus.

29.       CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis draudimas turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį papildymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-106-943/2021).

30.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. M., jau pasibaigus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo terminams, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, iš kurių turinio matyti, kad juose suinteresuotas asmuo nurodo nesutikimo su apeliantės BUAB „Timber construction group“ atskiruoju skundu argumentus. Be to, prie rašytinių paaiškinimų suinteresuotas asmuo pridėjo naujus rašytinius įrodymus (bankroto administratorės UAB „Tigesta“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažymą apie kreditorius, taip pat BUAB „Timber construction group“ 2016 sausio 1 d. – 2018 m. sausio 18 d. Apyvartos žiniaraštį Nr. 443), tačiau suinteresuotas asmuo nepaaiškina, kodėl šių rašytinių įrodymų negalėjo pateikti ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis).

31.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat netenkina prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

32.       ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

33.       Taigi, vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar (ir) sužlugdyti įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-340-553/2020). Tačiau vien ta aplinkybė, kad dalis įmonės darbuotojų perėjo dirbti į kitą įmonę, neleidžia daryti išvados, kad bankrutavusios atsakovės turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276-881/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, ar BUAB „Timber construction group“ bankrotas yra tyčinis, atlikus įmonės reorganizavimą ir jos veiklą perkėlus į naujai įkurtą įmonę UAB „Dignalita“.

35.       Byloje yra pateiktos UAB „Timber construction group“ atskyrimo sąlygos, pagal kurias dalis UAB „Timber construction group“ atskiriama ir atskirtajai bendrovės daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu sukuriant vieną naują juridinį asmenį (UAB „Dignalita“). Atskyrimo sąlygose nustatyta, kad po atskyrimo UAB „Timber construction group“ toliau tęs savo veiklą, o UAB „Dgnalita“ pradės savo veiklą kaip naujai įsteigta bendrovė. Taip pat šiose sąlygose nurodyta, kad visas UAB „Timber construction group“ ilgalaikis turtas atskiriamas į UAB „Dignalita“, įsipareigojimus paliekant UAB „Timber construction group“. Remiantis atskyrimo sąlygų priedu Nr. 1, UAB „Dignalita“ perduotas 987 914,85 Eur vertės UAB „Timber construction group“ turtas.

36.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, optimizuojant UAB „Timber construction group“ veiklą, buvo nuspręsta visą įmonės ilgalaikį turtą atskirti į UAB „Dignalita“, įpareigojimus paliekant UAB „Timber construction group“. Atliekant įmonės reorganizavimą visi su juo susiję sprendimai buvo priimti ir dokumentai (įskaitant reorganizavimo sąlygas) parengti, laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatymų nustatyta tvarka atliktas reorganizavimas negali būti laikomas sąmoningu blogu įmonės valdymu.

37.       Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog kreditoriai ir/ar kiti suinteresuoti asmenys būtų teikę skundus dėl UAB „Timber construction group“ reorganizavimo. Po reorganizavimo įmonė vykdė veiklą, su buvusiais kreditoriais buvo atsiskaityta, todėl reorganizavimas nepažeidė kitų asmenų teisių. Aplinkybė, kad dalis bendrovės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Dignalita“, neleidžia spręsti apie bendrovės veiklos perkėlimą.

38.       Apeliantė su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, spręsdamas dėl B

UAB „Timber construction group“ reorganizavimo teisėtumo, pripažino, kad vien formalus juridinio asmens reorganizavimo procedūros atitikimas teisės aktų reikalavimams, įskaitant pranešimą kreditoriams apie būsimą reorganizavimą, negali paneigti atsakovo nesąžiningų veiksmų, t. y. pačių reorganizavimo sąlygų ir procedūros tikslų nesąžiningumo.

39.       Pažymėtina, kad vertinant apeliantės atskirojo skundu argumentus, matyti, kad ji iš esmės remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-403-241/2020 nustatytomis aplinkybėmis. Šioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1103-480/2019, kuriuo tenkintas BUAB „Timber construction group“ ieškinys atsakovui A. M. dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimą dėl neteisėto BUAB „Timber construction group“ reorganizavimo. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi paliko skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40.       Tačiau kasacinis teismas minėtoje nutartyje pripažino, kad A. M., reorganizuodamas BUAB „Timber construction group“, atliko nesąžiningus veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovas, būdamas vienintelis BUAB „Timber construction group“ akcininkas ir vadovas, negalėjo nežinoti bendrovės turtinės padėties ir to, kaip vykdomas reorganizavimas paveiks UAB „Timber construction group“ gebėjimą vykdyti prievoles. Be to, atsakovui esant ir bendrovės vadovu, ir vieninteliu akcininku, reorganizavimas iš esmės buvo įvykdytas vienvaldiškai. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į šias kasacinio teismo nustatytas aplinkybes ir nagrinėdamas bylą iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-358-881/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino iš dalies (dėl padarytos žalos dydžio nustatymo bei susijusios asmens įtraukimo į bylą) ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41.       Atsižvelgiant į nurodytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje reikšmingomis pripažįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 nustatytas aplinkybes dėl A. M. civilinės atsakomybės dėl neteisėto UAB „Timber construction group“ reorganizavimo CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Tačiau šios aplinkybės yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, sprendžiant dėl tyčinio įmonės bankroto.

42.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos sprendimas nepripažinti UAB „Timber construction group“ bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra nepagrįstas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl toliau nurodytų argumentų.

43.       Pirma, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdant UAB „Timber construction group“ reorganizavimą, įmonės ilgalaikis turtas buvo atskirtas į UAB „Dignalita“, o įpareigojimai palikti UAB „Timber construction group“. Įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad įmonės reorganizavimas gali būti vykdomas skaidymo būdu (CK 2.97 straipsnio 1 dalis). Tačiau įmonės reorganizavimas negali reikšti situacijos, kai vieno juridinio asmens turtas yra perkeliamas į kitą naują juridinį asmenį, o pirmojo juridinio asmens įsipareigojimai lieka neperduoti ir dėl to jų vykdymas įmonės kreditoriams tampa negalimas. Toks juridinio asmens reorganizavimas, visų pirma, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, kadangi įmonė neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu BUAB „Timber construction group“ turtas buvo perduotas UAB „Dignalita“, kurios vadovas ir akcininkas taip pat buvo A. M., o įsipareigojimai palikti BUAB „Timber construction group“. Balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 828 211 Eur ilgalaikio turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 477 193 Eur. Kasacinis teismas pripažino, kad įvykdytas reorganizavimas, kurio metu UAB „Timber construction group“ turimas turtas buvo atskirtas ir perduotas A. M. valdomai UAB „Dignalita“, įmonėje paliekant visas jos turimas prievoles, iš esmės nulėmė UAB „Timber construction group“ nemokumą ir jos negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

45.       Be to, aplinkybės, kad reorganizavus UAB „Timber construction group“ jo ilgalaikis turtas be įsipareigojimų buvo perduotas UAB „Dignalita“, yra nustatytos Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-45. Šiame akte nurodyta, kad neatlygintai perdavus turtą (darbo įrankius, įrengimus, transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą) UAB „Timber construction group“ buvo priversta nuomotis neatlygintai perduotas patalpas ir kitą turtą iš UAB „Dignalita“ tam, kad galėtų vykdyti veiklą. Byloje nėra duomenų, kad šis patikrinimo aktas buvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Vien deklaratyvūs suinteresuoto asmens UAB „Dignalita“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad Inspekcija, vertindama UAB „Timber construction group“ reorganizavimo ir įmonės sandorių teisėtumą, viršijo suteiktus įgaliojimus, nesudaro pagrindo nesiremti šiuo įrodymu. Be to, šis Inspekcijos patikrinimo aktas yra tik vienas iš bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, vertinamas visų įrodymų kontekste.

46.       Nustatytos aplinkybės rodo, kad UAB „Timber construction group“ reorganizavimas negali būti vertinamas kaip ekonomiškai pagrįstas įmonės veiklos optimizavimas, kadangi įmonės ilgalaikis turtas buvo neatlygintai perleistas kitam juridiniam asmeniui, tačiau nebuvo perleisti įsipareigojimai kreditoriams. Atitinkamai tai reiškia, kad egzistuoja pirma būtina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio sąlyga – įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę.

47.       Antra, pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą reikšmę aplinkybei, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Timber construction group“ buvo nemoki reorganizavimo metu. Sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio svarbi aplinkybė yra ne tai, ar įmonė buvo nemoki jau reorganizavimo atlikimo metu, bet tai, kad būtent veiklos perkėlimas nulėmė jos nemokumo atsiradimą ir sudaro kliūtis atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad būtent UAB „Timber construction group“ reorganizavimas, perkeliant įmonės turtą į UAB „Dignalita“, ir lėmė įmonės bankrotą, kadangi ji neteko didelės dalies savo turto ir negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

48.       Taip pat vertinant UAB „Timber construction group“ reorganizavimą bei turto perdavimą UAB „Dignalita“ (reorganizavimas vykdytas 2015 m. lapkričio mėn., ilgalaikis turtas 2016 m. sausio 13 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu perduotas UAB „Dignalita“) ir įmonės bankroto bylos iškėlimo momentą (pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2017 m. kovo 29 d., bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d.), yra pagrindas spręsti, kad UAB „Timber construction group“ reorganizavimas nėra per daug nutolęs nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės veiklos perkėlimas į UAB „Dignalita“ nulėmė jos nemokumą.

49.       Trečia, byloje nustatyta būtina tyčinio bankroto sąlyga – kita bendrovė perima nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises bei į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Dignalita“ perėmė dalį BUAB „Timber construction group“ vykdytos ūkinės komercinės veiklos ir darbuotojus.

50.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad UAB „Dignalita“ nuo 2016 m. sausio 20 d. įdarbinti A. M., D. J., nuo 2016 m. vasario 10 d. – K. J., 2016 m. vasario 18 d. – V. L., B. P., A. D., nuo 2017 m. balandžio 19 d. – A. B., nuo 2017 m. liepos 12 d. – A. B., nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. – V. J., prieš tai dirbę UAB „Timber constuction group“. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtų darbuotojų perėjimas į UAB „Dignalita“ neleidžia spręsti apie įmonės veiklos perkėlimą. Atvirkščiai, šios aplinkybės taip pat rodo, kad BUAB „Timber constuction group“ vykdyta veikla buvo perkelta į UAB „Dignalita“, kadangi į ją perėjo dirbti įmonės darbuotojai bei buvęs įmonės vadovas ir akcininkas.

51.       Taip pat pirmosios instancijos teismas nereikšmingomis laikė aplinkybes, kad UAB „Timber construction group“, vykdant jos su UAB „Fima“ 2016 m. gegužės 31 d. sudarytą subrangos sutartį, pasitelkė UAB „Dignalita“ kaip subrangovą, kuris 2017 m. kovo-spalio mėnesiais atliko statybos darbus 86 683,13 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime susijusios įmonės pasitelkimas subrangovu, vykdant sutartinius įsipareigojimus, nėra tyčinio bankroto požymis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis 1 punkto prasme. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir rodo, kad UAB „Dignalita“ iš esmės perėmė UAB „Timber construction group“ ūkinę komercinę veiklą ir gavo iš to finansinę naudą.

52.       Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Dignalita“ perėmė ir kitus reikšmingus UAB „Timber construction group“ prievolinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2017 m. birželio 21 d. skolos perkėlimo sutartimi UAB „Timber construction group“ perkėlė UAB „Dignalita“ visas iš 2016 m. birželio 22 d. kredito sutarties tarp UAB „Timber construction group“ ir AB „Šiaulių bankas“ kylančias prievoles (sutarties sudarymo diena mokėtina suma sudarė 465 815,78 Eur). Tai reiškia, kad iš esmės UAB „Timber construction group“ komercinė veikla buvo perkelta į UAB „Dignalita“.

53.       Suinteresuotas asmuo UAB „Dignalita“ atsiliepime į atskirąjį skundą nepateikė duomenų, kurie paneigtų ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto prezumpciją. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai yra deklaratyvūs, argumentuojama, kad įmonės kreditoriai jos reorganizavimui pritarė, reorganizavimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir įmonė su nemokumo problemomis susidūrė ne dėl reorganizavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai nepaneigia nustatytų reikšmingų aplinkybių bei minėtos tyčinio bankroto prezumpcijos.

54.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis 1 punkto nuostatas ir netinkamai vertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Nustatytos aplinkybės rodo, kad UAB „Timber construction group“ reorganizavimas buvo nukreiptas į įmonės veiklos perkėlimą į UAB „Dignalita“. Tai pagrindžia didelės apimties UAB „Timber construction group“ turto perkėlimas, dalies jos darbuotojų ir įmonės vadovo bei vienintelio akcininko perėjimas dirbti į UAB „Dignalita“ bei pastarosios įmonės pasitelkimas, vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartinių įsipareigojimų perleidimas ir kitos aplinkybės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad UAB „Timber construction group“ bankrotas buvo ne verslo nesėkmė, bet sąmoningas blogas įmonės valdymas, kuris nulėmė jos nemokumą ir sudarė kliūtis atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Dėl ginčo baigties

55.       Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tyčinį bankroto reglamentuojančias ĮBĮ normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad BUAB „Timber construction group“ bankrotas neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų tyčinio bankroto požymių, yra nepagrįsta.

56.       Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti BUAB „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

58.       Atskirąjį skundą patenkinus, pareiškėjai BUAB „Timber construction group“ grąžinamas 37,50 Eur žyminis mokestis, 2020 m. lapkričio 3 d. sumokėtas už atskirąjį skundą. Pareiškėjai išaiškintina, kad remiantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankrotą tyčiniu.

Grąžinti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ (juridinio asmens kodas 303048918) 37,50 Eur (trisdešimt septyni eurai 50 centų) žyminį mokestį, 2020 m. lapkričio 3 d. sumokėtą už atskirąjį skundą.

 

 

        Teisėja

                                                Aldona Tilindienė