(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AS „Merko Ehitus“, veikiančio per AS „Merko Ehitus“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui AS „Merko Ehitus“, veikiančiam per AS „Merko Ehitus“ filialą Lietuvoje, dėl sutarčių nutraukimo, vienašalių įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir atsakovas AS „Merko Ehitus“, siekdami dalyvauti perkančiosios organizacijos UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – Užsakovas) organizuotame „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Sedoje, Plinkšiuose ir Bugeniuose (Mažeikių rajonas)“ pirkime, 2010 m. spalio 12 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pagal kurią partnerių įnašais į jungtinę veiklą laikomi šalių pasiskirstyti darbai (ieškovui 35 proc., atsakovui 65 proc.), atsakovas buvo paskirtas vadovaujančiu partneriu. 2010 m. spalio 12 d. šalys taip pat sudarė Susitarimą dėl 2010 m. spalio 12 d. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo, kuriuo detalizavo partnerių atsakomybės apimtį bei ribas (toliau – Susitarimas). Šalims laimėjus konkursą, su Užsakovu 2011 m. sausio 18 d. buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis), kurioje numatyta darbų kaina – 7 585 561,47 Lt (įskaitant PVM), darbų baigimo terminas – 12 mėnesių nuo darbų pradžios. Darbai pradėti vykdyti 2011 m. kovo 1 d. Šalys 2011 m. kovo 25 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo perskirstė šalims tenkančias darbų dalis, t. y. ieškovui teko 86 proc. numatytų darbų, o atsakovui 14 proc. (toliau – Papildomas susitarimas). Ieškovas 2012 m. sausio 30 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų jam už atliktus darbus tas sumas, kurias atsakovas yra gavęs iš Užsakovo, ir pranešė sustabdantis darbų atlikimą. Atsakovas 2012 m. sausio 31 d. raštu pranešė, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. nutraukia Jungtinės veiklos sutartį ir Susitarimą (įskaitant visus jo papildymus), ir pareikalavo grąžinti sumokėtą ir neužskaitytą 365 585,92 Lt avansinio mokėjimo sumą, taip pat informavo, kad atlieka įskaitymus.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo Jungtinės veiklos sutarties, Susitarimo ir Papildomo Susitarimo nutraukimą neteisėtu; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo vienašalius įskaitymus, atliktus 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. COE12-0010 „Dėl sutarčių nutraukimo“ 680 389,09 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovas pats pažeidė minėtas sutartis, nes neatsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus. Atsakovo nurodytos priežastys, kad ieškovas vėluoja atlikti darbus, atlikti darbai yra su trūkumais, yra nepagrįstos, nes darbai 2012 m. sausio mėn. objektyviai negalėjo būti vykdomi dėl netinkamų meteorologinių sąlygų, atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbai yra su defektais. Atsakovo nepagrįstai įskaitė 214 875,21 Lt sumą kaip baudą už atlikimo garantijos nepateikimą, kadangi prievolių įvykdymas buvo visiškai užtikrintas atsakovui sulaikius 10 proc. nuo ieškovui mokėtinų sumų. Atsakovas nepagrįstai įskaitė 111 544,10 Lt kaip baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes jų ieškovas negalėjo įvykdyti dėl nurodytų objektyvių priežasčių. Atsakovas nepagrindė 353 969,78 Lt nuostolių, kuriuos įskaitė dėl nepašalintų trūkumų. Įskaitymas buvo atliktas jau po to, kai pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 23 d. ir 2012 m. vasario 21 d. nutartimi pritaikė lakinąsias apsaugos priemones ir uždraudė bet kokį išieškojimą iš įmonės turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį patenkino visiškai – pripažino atsakovo AS Merko Ehitus 2010 m. spalio 12 d. Jungtinės veiklos sutarties, 2010 m. spalio 12 d. Susitarimo dėl 2010 m. spalio 12 d. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo, 2011 m. kovo 25 d. sudaryto papildomo Susitarimo Nr. 2 prie 2010 m. spalio 12 d. susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo, nutraukimą neteisėtu; pripažino neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo AS Merko Ehitus vienašalius įskaitymus, atliktus 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. COE12-0010 „Dėl sutarčių nutraukimo“ 680 389,09 Lt sumai.

Teismas nustatė, kad ieškovo vykdomų darbų pradžia 2011 m. kovo 1 d., pabaiga 2012 m. kovo 1 d. Įvertinęs 2011 m. rugsėjo 27 d. Susitikimo su partneriu protokolo turinį, teismas sprendė, kad darbų vėlavimą sąlygojo abiejų šalių veiksmai, taip pat ir atsakovo nesavalaikis statybos leidimo gavimo terminas. Teismas, remdamasis tiek Statybos darbų žurnale Nr. 1 statinio statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo 2012 m. sausio 30 d. pasirašyta pastaba „Dėl atšalusio oro darbus objektuose nutraukti“, tiek pažyma apie hidrometeorologines sąlygas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d., sprendė, kad darbų minėtame objekte nebuvo galima tęsti dėl netinkamų meteorologinių sąlygų. Teismas taip pat nustatė, kad Statybos darbų žurnale Nr. 2 dėl objekto Vandentiekio ir nuotekų tinklai, Bugenių km., Mažeikių raj. statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabose 2011 m. rugsėjo 1 d. nurodyta, kad atlikus video–diagnostiką nustatyta eilė trūkumų, diagnostikos ataskaitoje surašyta, ką reikia taisyti, trūkumus ištaisyti iki 2011 m. spalio 1 d., ir prierašas, kad „įvykdyta“. Kitų trūkumų statybos darbų žurnale nėra užfiksuota. Įvertinęs šalių sudarytos 2012 m. kovo 8 d. Statybos rangos sutarties (šalių nurodomos kaip Subrangos sutarties) sąlygas, teismas konstatavo, kad atsakovas į jas įtraukė ir trūkumų šalinimą, nors yra atlikęs įskaitymą 353 969,79 Lt sumai dėl ieškovo nepašalintų darbų trūkumų. Sudarydamas su buvusiu Jungtinės veiklos dalyviu Subrangos sutartį, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, ketino atsisakyti pretenzijų, susijusių su Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu, kas, pasak teismo, duoda pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neprarado pasitikėjimo Partneriu, jo vykdoma veikla. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja tai, jog dėl savo pobūdžio bei masto ieškovo padaryti pažeidimai nėra pripažintini atitinkančiais CK 6.217 str. 2 d. sąlygą, kad juos būtų galima vertinti kaip esminį Jungtinės veiklos sutarties pažeidimą.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2011 m. gegužės 10 d. Faktoringo sutartį perleido trečiajam asmeniui „Swebank lizingas“, UAB reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimus pagal ieškovo išrašytą ir atsakovui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00135. 2011 m. birželio 15 d. atsakovas buvo informuotas apie Faktoringo sutarties sudarymą ir reikalavimų perleidimą „Swedbank lizingas“, UAB. Nuo šio momento, pasak teismo, atsakovas neteko teisės įskaityti savo reikalavimus ieškovui (CK 6.109 str., 6.130 str., 6.131 str.). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir uždraustas išieškojimas iš ieškovo turto, todėl atsakovo atlikti įskaitymai pažeidžia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d., CK 6.134 str. 1 d. 6 punktą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti vienašalius ginčijamus 680 389,09 Lt įskaitymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas AS „Merko Ehitus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vertindamas 2011 m. rugsėjo 27 d. Susitikimo su partneriu protokolą, klaidingai konstatavo faktines aplinkybes, nes darbų vėlavimo priežastį ieškovas nurodė kaip savo nuomonę, nepateikdamas jokių įrodymų. Informaciją apie tai, kad užsakovas vėluoja pateikti statybos leidimą, ieškovas pateikė praėjus daugiau nei pusei metų nuo statybos darbų pradžios ir tik tada, kai atsakovas konstatavo ieškovo atliekamų darbų vėlavimo faktą. Pagal Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 20 punktą, apie tokias aplinkybes ieškovas turėjo pranešti ne vėliau kaip per 28 dienas nuo jų sužinojimo. Statybos leidimo gavimas ir pateikimas partneriams buvo užsakovo, o ne atsakovo pareiga.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad statinio statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo 2012 m. sausio 30 d. žyma „Dėl atšalusio oro darbus objektuose nutraukti“ yra tik Statybos darbų žurnale Nr. 1 „Vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuotekų siurblinės Sedos m., Mažeikių raj.“, kuriame paskutinis įrašas padarytas 2011 m. rugsėjo 28 d., o kituose dviejuose žurnaluose tokių įrašų nėra. Darydamas išvadas dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, teismas rėmėsi tik statybos darbų žurnalo paslėptų darbų aktais, tačiau neatsižvelgė į F-7 formoje paties ieškovo atliktus įrašus, iš kurių matyti, kad daliniai statybos darbai buvo vykdomi iki 2012 m. sausio 16 d. ir jokių įrašų apie nepalankias meteorologines sąlygas nėra. Apie tai 2012 m. sausio 11 d. šalių vadovų susitikime neužsiminė ir ieškovo statybos direktorius A. S., žadėdamas padidinti darbų spartą. Pirmą kartą apie nepalankias meteorologines sąlygas ieškovas informavo tik 2012 m. vasario 3 d. raštu – po to, kai atsakovas pateikė pranešimą apie Sutarties nutraukimą ir atliktus įskaitymus. Pagal Rangos sutarties Bendrąsias sąlygas, rangovas prisiima nepalankių klimatinių oro sąlygų riziką ir neturi teisės reikalauti baigimo laiko pratęsimo ar papildomų išlaidų atlyginimo.

3. Ieškovas kaip vieną iš darbų sustabdymo pagrindų nurodo nesavalaikį atsakovo atsiskaitymą, tačiau ieškovui avansu pagal faktoringo sutartį mokėdavo „Swedbank lizingas“, UAB 70 proc. kiekvienos sąskaitos sumos, o pretenzijas dėl pavėluoto mokėjimo ieškovas pirmą kartą pareiškė atsakovui tik 2012 m. sausio 30 d., t. y. po informavimo apie įskaitymų atlikimą.

4. Teismas neanalizavo aplinkybių, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu – nukėlinėjo galutinį darbų atlikimo terminą, vengė pateikti.

5. Statybos darbų žurnale užfiksuotais trūkumais atsakovas, nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį, nesirėmė. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl trūkumų, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje ir kuriuos įsipareigojo pašalinti pasirašydamas 2012 m. kovo 8 d. Subrangos sutartį, tuo patvirtindamas jų faktą, apimtį, ištaisymo išlaidų sumą. Ieškovas ir toliau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas 2012 m. balandžio 4 d. nutraukė ir Subrangos sutartį.

6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį partneriai yra solidariai atsakingi už prievolių Perkančiajai organizacijai vykdymą pagal Rangos sutartį, todėl ieškovo vengimas atlikti prisiimtus darbus ir ištaisyti nustatytus trūkumus tik didintų atsakovo, kuris yra finansiškai stipresnis partneris, patiriamus nuostolius.

7. Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovas, jei ir toliau būtų pasitikėjęs ieškovu, būtų tiesiog atnaujinęs Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, tačiau turėdamas abejonių ieškovo galimybėmis tinkamai užbaigti darbus ir ištaisyti defektus, pasirašė būtent Subrangos sutartį, kurioje ieškovui buvo numatyta daug griežtesnė atsakomybė už darbų atlikimo terminų nesilaikymą, trumpesni Subrangos sutarties nutraukimo terminai.

8. Teismas netyrė faktoringo sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB sudarymo aplinkybių. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 8.2 punktą, nei vienas partneris neturi teisės perduoti ar kitu būdu perleisti jokios savo teisės pagal Sutartį jokiai trečiajai šaliai be išankstinio rašytinio kito partnerio sutikimo. Analogiška nuostata išdėstyta Susitarimo 6.2 punkte. Ieškovas pateikė atsakovui trišalį susitarimą dėl ieškovui mokėtinų sumų faktorizavimo, kuris buvo derinamas su „Swedbank lizingas“, UAB, tačiau atsakovui nesutikus su jo sąlygomis, ieškovas ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarė faktoringo sutartį be atsakovo sutikimo. Vadovaujantis sutartinių santykių uždarumo principu, faktoringo sutartis, kiek ja susitarta dėl reikalavimo teisių pagal Jungtinės veiklos sutartį ir Susitarimą perleidimo negavus atsakovo sutikimo, jokių teisinių padarinių atsakovo atžvilgiu negalėjo sukurti.

9. CK 6.907 str. 1 d. ir 6.911 str. 2 d. nuostatos gina tik sąžiningą finansuotoją, t. y. tą, kuris sudarydamas faktoringo sutartį nežinojo apie skolininko ir kliento sutartyse esantį draudimą ar ribojimą perleisti teises. Įskaitymas neturi įtakos tik sąžiningo trečiojo asmens teisėms (CK 6.130 str. 2 d.).

10. Atsakovas apie ieškovo restruktūrizavimo bylos iškėlimą buvo informuotas tik 2012 m. kovo 9 d. administratoriaus pranešimu. Teismas nesirėmė ta aplinkybe, kad ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir visi suvaržymai buvo panaikinti. Dalis atsakovo įskaitymų buvo atlikti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui.

Ieškovas BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašo apelianto AS „Merko Ehitus“ skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas, argumentuodamas darbų atlikimo vėlavimu, Jungtinės veiklos sutartį vienašališkai nutraukė nesuėjus galutiniam Rangos sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, neįvertinęs jo pratęsimo galimybės, neatsižvelgdamas į ne dėl ieškovo kaltės uždelstus pateikti atitinkamus statybos leidimus, į darbų vykdymui 2012 m. sausio mėn. buvusias netinkamas meteorologines sąlygas, į tai, kad Papildomu susitarimu ieškovui tenkanti darbų dalis žymiai padidėjo. Už Rangos sutarties vykdymą užsakovas UAB „Mažeikių vandenys“ atitinkamų sankcijų taikyti nereikalavo, todėl tarpinių terminų pažeidimas negalėjo būti laikomas esminiu.

2. Atsakovas, remdamasis atliktų darbų trūkumais, neatsižvelgė į tai, kad statybos darbų žurnaluose nėra atsakingų asmenų pastabų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės ar tokių pastabų, į kurias ieškovas nebūtų atsižvelgęs. Ieškovas atliko darbų už 3 264 093,19 Lt sumą (52 proc. jam tenkančios darbų dalies), todėl atsakovo nurodomos trūkumų šalinimo išlaidos (353 969,78 Lt) pagal savo apimtį nelemia esminio sutarties pažeidimo.

3. Atsakovui sulaikius mokėjimus ieškovui bei atlikus vienašalius įskaitymus, buvo sutrikdyta ieškovo, ir be to turinčio finansinių sunkumų, veikla, tokiu būdu apsunkinant ieškovo galimybes vykdyti Rangos sutartyje numatytus darbus.

4. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperacijos principus, nes nepaisydamas ieškovo iniciatyvos vykdant Rangos sutartį, ėmėsi atlikinėti vienašalius įskaitymus, mokėjimų sulaikymus, kol galų gale pranešė ieškovui vienašališkai nutraukiantis Jungtinės veiklos sutartį.

5. Esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Atsakovas apie faktoringo sutarties sudarymą bei ieškovo reikalavimų perleidimą „Swedbank lizingas“, UAB informuotas pasirašytinai 2011 m. birželio 15 d. laišku. Atsakovui pateiktoje 2011 m. lapkričio 24 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 00135 (suma 569 628,09 Lt) buvo nurodyta, kad reikalavimas pagal šią sąskaitą yra perleistas ir mokėjimas turi būti atliktas „Swedbank lizingas“, UAB. Ankstesnėse sąskaitose buvo analogiška žyma ir atsakovas, atlikdamas mokėjimus „Swedbank lizingas“, UAB, tokiu būdu pripažino reikalavimo teisių „Swedbank lizingas“, UAB perėjimą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad su atsakovu susijusi įmonė UAB „Merko statyba“ pagal sutartį perėmė iš „Swedbank lizingas“, UAB teises ir pareigas pagal faktoringo sutartį.

6. Atsakovo atlikti vienašaliai įskaitymai prieštarauja imperatyvioms Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normoms. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas iš įmonės turto. Ieškovas apie kreipimąsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir įmonės finansinius sunkumus informavo atsakovą jau 2012 m. sausio 11 d. vykusios susitikimo metu. Oficialiai apie ieškovo restruktūrizavimo procedūrą atsakovas informuotas 2012 m. vasario 3 d. pranešimu, 2012 m. sausio 30 d. šis faktas buvo paskelbtas viešame juridinių asmenų registre.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas padarė esminių pažeidimų, sudarančių pagrindą atsakovui vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti Jungtinės veiklos sutartį ir visus papildomus susitarimus (CK 6.217 str. 1 d., 218 str. 1 d., 980 str. 1 d. 1 p.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Apeliantas, nutraukdamas Jungtinės veiklos sutartį, kaip vieną iš pagrindų nurodė ieškovo vėlavimą atlikti darbus. Byloje nustatyta, kad darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti pabaigti iki 2012 m. kovo 1 d. Apeliantas apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ieškovą informavo 2012 m. sausio 31 d. raštu, taigi dar nesuėjus galutiniam darbų atlikimo terminui pagal Rangos sutartį. Iš 2011 m. rugsėjo 27 d. partnerių susirinkimo protokolo (1 t., 130-132 b. l.) turinio matyti, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus pagal darbų kalendorinį grafiką ir to priežastimi nurodė užsitęsusį statybų leidimų išdavimą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbų vėlavimą sąlygojo abiejų šalių veiksmai, nes pagal Rangos sutarties sąlygas statybos leidimų gavimas ir pateikimas buvo Užsakovo pareiga, o ieškovas apie tokias kliūtis darbams vykdyti turėjo informuoti anksčiau. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu, tačiau pažymi, kad minėtame protokole nurodytas su apeliantu susijusios įmonės UAB „Merko statyba“ įsipareigojimas kreiptis į Užsakovą su pretenzija dėl darbų atlikimo termino pratęsimo tiek, kiek buvo vėluojama gauti leidimą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad Užsakovas dėl šios priežasties būtų atsisakęs pratęsti Rangos sutarties terminą.

Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad laiku atlikti statybos darbų negalėjo ir dėl netinkamų meteorologinių sąlygų. Šias aplinkybes ieškovas grindė tiek Statybos darbų žurnale Nr. 1 „Vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuotekų siurblinės Sedos m., Mažeikių raj.“ skiltyje Bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos esančiu 2012 m. sausio 30 d. įrašu „Dėl atšalusio oro darbus objektuose nutraukti“, pasirašytu statinio statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo (Statybos darbų žurnalo 184 l.), tiek pažyma apie hidrometeorologines sąlygas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. (2 t., 125 b. l. 2). Apeliacinio skundo argumentai, kad kituose Statybos darbų žurnaluose nėra analogiškų įrašų apie nepalankias meteorologines sąlygas darbams vykdyti, ar kad iš Statybos darbų žurnalų įrašų matyti, jog daliniai statybos darbai buvo vykdomi iki 2012 m. sausio 16 d., nepaneigia tos aplinkybės, kad būtent nepalankios meteorologinės sąlygos iš dalies lėmė ieškovo tuo metu atliekamų darbų apimčių sumažėjimą. Ta aplinkybė, kad ieškovas iki Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo apelianto neinformavo apie nepalankias meteorologines sąlygas, vertintina kaip bendradarbiavimo pareigos netinkamas vykdymas (CK 6.200 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad pagal Rangos sutarties sąlygas rangovui tenka rizika dėl nepalankių klimatinių oro sąlygų, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad Užsakovas dėl to būtų atsisakęs pratęsti Rangos sutarties terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vykdė pagal Papildomą susitarimą jam tenkančius statybos darbus nesilaikydamas tarpinių terminų, nepakankamai bendradarbiaudamas su savo partneriu (laiku neinformuodamas apie darbų vėlavimo priežastis, nepateikdamas jam atnaujintų darbų atlikimo grafikų). Vertinant šiuos pažeidimus, esminę reikšmę turi tai, kad Užsakovas atliktus darbus priėmė, už juos atsiskaitė su vadovaujančiu partneriu, t. y. apeliantu (3 t., 118 b. l.). Jokių duomenų, kad Užsakovas būtų reiškęs pretenzijas, reikalavęs atlyginti nuostolius dėl ieškovo atliekamų darbų vėlavimo, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovas iš esmės nukrypo nuo šalių sutartų darbų atlikimo terminų, juos iš esmės pažeidė, atotrūkis pradelstų terminų buvo esminis įvertinant visų ieškovo atliekamų darbų apimtį.

Apeliantas vienašališką Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą taip pat grindė ieškovo atliktų darbų trūkumais. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2012 m. sausio 18 d. raštu informavo ieškovą apie atliktų darbų trūkumus, kurių ištaisymo išlaidos pagal pateiktus detalius skaičiavimus sudaro 353 969,78 Lt (1 t., 150 b. l.). Šių trūkumų faktą apeliantas grindė vamzdynų TV diagnostikos ataskaitomis (1 t., 160-161 b. l., 2 t., 1-27 b. l.). Apeliantas minėtu raštu pareikalavo ištaisyti nurodytus trūkumus nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 20 d., ir informavo apie nurodytos sumos sulaikymą iki trūkumų pašalinimo. Ieškovas, 2012 m. sausio 30 d. raštu atsakydamas į minėtąjį apelianto raštą, nesutiko su jame nurodytais darbų trūkumais ir reikalavo pateikti papildomus įrodymus (1 t., 25-26 b. l.). Apeliantas, 2012 m. sausio 31 d. raštu informuodamas ieškovą apie Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, tuo pačiu pranešė apie atliktą vienašalį įskaitymą 353 969,78 Lt sumai kaip nuostolių, atsiradusių dėl nepašalintų trūkumų, atlyginimą (1 t., 115-118 b. l.). Taigi iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl apelianto 2012 m. sausio 18 d. rašte nurodytų darbų trūkumų fakto ir apimties. Ieškovas, kaip minėta, reikalavo iš apelianto papildomų įrodymų, pagrindžiančių nurodytus trūkumus. Duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs ieškovui prašomus įrodymus (Užsakovo pretenzijas dėl darbų trūkumų), byloje nėra. Todėl teigti, kad ieškovas apskritai atsisakė pašalinti šiuos trūkumus, nėra pagrindo. Apeliantas Jungtinės veiklos sutartį nutraukė dar nepasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad po Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo šalys toliau derėjosi dėl darbų pagal Rangos sutartį užbaigimo (2 t., 90 b. l.) ir 2012 m. kovo 8 d. sudarė Statybos rangos sutartį (2 t., 28-89 b. l.), pagal kurią ieškovas, be kita ko, įsipareigojo ištaisyti anksčiau atliktų darbų defektus (specialiosios dalies 8.3 p.). Apelianto argumentas, kad ieškovas pagal pastarąją sutartį savo įsipareigojimų taip pat neįvykdė, neturi reikšmės sprendžiant dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teisėtumo, nes teismas atsižvelgia į šalių veiksmus iki sutarties nutraukimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovas atliko darbų už 3 264 093,19 Lt sumą (3 t., 119 b. l.), darytina išvada, kad apelianto nurodyti trūkumai pagal savo apimtį (353 969,78 Lt) nėra esminiai.

Apeliantas neįrodė, kad ieškovas vengė atlikti prisiimtus darbus ir ištaisyti nustatytus trūkumus (CPK 178 str., 185 str.). Priešingai, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad darbus ieškovas vėlavo atlikti ir negalėjo jų tęsti dėl objektyvių priežasčių. Byloje nustatyti ieškovo padaryti pažeidimai pagal savo pobūdį nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą kitai šaliai vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį (CK 6.217 str. 2 d.). Apeliantas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad Užsakovas būtent dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas, reikalavęs atlyginti nuostolius. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovo padaryti pažeidimai didino jo kaip partnerio, solidariai atsakingo už prievolių Užsakovui vykdymą pagal Rangos sutartį, nuostolius. Apelianto teiginys, kad jis prarado pasitikėjimą ieškovu kaip partneriu, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutarties tinkamai įvykdyti negalėjo ir dėl atsiradusių finansinių sunkumų, kuriuos be kita ko lėmė apelianto uždelsti mokėjimai, sulaikytos ir vienašališkai įskaitytos mokėtinos sumos (1 t., 146-150 b. l.). Nenustačius jokių ieškovo padarytų esminių pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto vienašališkai atliktą Jungtinės veiklos sutarties, Susitarimo ir Papildomo susitarimo nutraukimą neteisėtu.

Dėl įskaitymo teisėtumo

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl apelianto atliktų įskaitymų teisėtumo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. COE12-0003A apeliantas informavo ieškovą, kad šiam iki 2012 m. sausio 18 d. nepateikus banko garantijos galiojimo pratęsimo arba analogiškos banko garantijos, apeliantas pagal Susitarimo 5.1 punktą mokėtiną 214 785,21 Lt baudą išskaičiuos iš ieškovui mokėtinų sumų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT00135 (1 t., 14 b. l.). 2012 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. COE12-0004 apeliantas informavo ieškovą apie Papildomo susitarimo 2.3 punkto pagrindu sulaikomą 111 544,10 Lt sumą iš ieškovui mokėtinų sumų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIT00135 (1 t., 148 b. l.). 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. COE12-0006 apeliantas informavo ieškovą, kad sulaiko pastarajam mokėtiną 353 969,78 Lt sumą, kol bus ištaisyti atliktų darbų trūkumai (1 t., 150 b. l.). 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. COE12-0010 apeliantas, pranešdamas apie sutarčių nutraukimą, tuo pačiu informavo ieškovą, kad atlieka vienašalį įskaitymą sulaikytų sumų, t. y. 111 544,10 Lt kaip sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo ir 353 969,78 Lt kaip nuostolių dėl nepašalintų trūkumų atlyginimo (1 t., 115 b. l.). Bendra ieškovo ginčijamų įskaitymų suma sudaro 680 389,09 Lt.

Pirmosios instancijos teismas apelianto atliktus įskaitymus pripažino neteisėtais ir negaliojančiais dviem pagrindais. Pirma, teismas nustatė, kad apeliantas 2011 m. birželio 15 d. buvo informuotas apie tai, kad ieškovas 2011 m. gegužės 10 d. sudarė Faktoringo sutartį, pagal kurią perleido savo reikalavimus apelianto atžvilgiu trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB. Teismas sprendė, kad nuo pranešimo momento apeliantas neteko teisės įskaityti savo reikalavimus ieškovui (CK 6.109 str., 6.130 str., 6.131 str.). Antra, teismas nustatė, kad apeliantas įskaitymus atliko žinodamas apie ieškovo kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei galiojant teismo draudimui vykdyti išieškojimus iš ieškovo turto. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo atlikti įskaitymai pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d., CK 6.134 str. 1 d. 6 p.; apeliantas siekė pranašumo prieš kitus kreditorius, o tai negali būti laikoma sąžiningais šalies veiksmais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokia teismo išvada nesutikti neturi jokio pagrindo. Įskaitymo teisėtumo nepatvirtina ir apeliacinio skundo argumentai.

Apeliantas nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB Faktoringo sutartį sudarė be apelianto sutikimo, nors toks sutikimas buvo būtinas tiek pagal Jungtinės veiklos sutarties 8.2 punktą, tiek pagal Susitarimo 6.2 punktą. Minėtuose punktuose nustatytas reikalavimas gauti išankstinį rašytinį kito partnerio sutikimą perleidžiant savo teises pagal Sutartį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas apelianto išankstinis rašytinis sutikimas dėl ieškovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus perleidimo trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB pagal Faktoringo sutartį. Tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie Faktoringo sutarties sudarymą. Apie tai, kad reikalavimas gauti apmokėjimą už ieškovo atliktus darbus yra perleistas „Swedbank lizingas“, UAB, buvo nurodyta pačiose sąskaitose faktūrose, kas pagal kasacinio teismo praktiką taip pat laikoma tinkamu informavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie trišalio susitarimo tarp ieškovo, apelianto ir trečiojo asmens „Swedbank lizingas“, UAB, derinimą, apelianto sutikimą pasirašyti tokį susitarimą tik su sąlyga, kad jam išliks mokėtinų sumų sulaikymo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo teisės (CPK 178 str.). Iš šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad apeliantas mokėjimus pagal visas ankstesnes sąskaitas atlikdavo būtent trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB, o tai leidžia manyti, kad apeliantas pripažino ieškovo teisių perleidimą. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu aiškinimu, kad CK 6.907 straipsnio 1 dalies ir 6.911 straipsnio 2 dalies nuostatos gina tik sąžiningą finansuotoją. Visų pirma, minėtos įstatymo nuostatos yra specialiosios bendrųjų įstatymo nuostatų atžvilgiu. Antra, minėtose nuostatose nėra numatyta jokių išlygų dėl finansuotojo sąžiningumo. CK 6.907 straipsnio 1 dalis nustato, kad piniginio reikalavimo perleidimas finansuotojui galioja ir tais atvejais, kai kliento ir skolininko sudaryta sutartis tą daryti draudžia ar riboja. Pagal 6.911 straipsnio 2 dalį, skolininkas negali savo gynybai naudoti finansuotojui tų reikalavimų, kuriuos skolininkas galėjo pareikšti klientui dėl to, kad klientas pažeidė draudimą perleisti piniginį reikalavimą. Taigi šios nuostatos aiškiai nustato, kad faktoringo sutarties atveju piniginio reikalavimo perleidimas finansuotojui galioja net ir tuo atveju, jei skolininkas nedavė tam sutikimo, ir šiuo pagrindu skolininkas negali atsisakyti vykdyti finansuotojo pareikštus reikalavimus. Tai reiškia, kad apeliantas negalėjo įskaityti trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB perleistų reikalavimų pagal Faktoringo sutartį, tačiau tai neužkerta kelio apeliantui reikšti reikalavimus ieškovui dėl draudimo perleisti teises pagal Jungtinės veiklos sutartį pažeidimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui, 2012 m. vasario 21 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos išieškojimas iš įmonės turto sustabdomas. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas draudimas atlikti įskaitymą, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Taigi apelianto vienašaliai įskaitymai, atlikti po 2012 m. sausio 23 d. teismo nutarties priėmimo, prieštarauja nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad apie ieškovo restruktūrizavimo bylos iškėlimą buvo informuotas tik 2012 m. kovo 9 d. administratoriaus pranešimu. Ieškovo teigimu, 2012 m. sausio 11 d. vykusios susitikimo metu apeliantas buvo informuotas apie kreipimąsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas neneigė fakto, jog įtakos Jungtinės veiklos sutarties nutraukimui ir įskaitymui turėjo aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma apie kreipimąsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui.

Apelianto argumentas, kad dalis įskaitymų buvo atlikti iki restruktūrizavimo bylos inicijavimo ieškovui, nepagrindžia tokių įskaitymų teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui buvo žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus ir ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokie apelianto veiksmai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus ir toks elgesys, siekiant įgyti pranašumą prieš kitus kreditorius, laikytinas nesąžiningu.

Ta aplinkybė, kad ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla vėliau buvo nutraukta, neturi reikšmės sprendžiant ginčijamų apelianto įskaitymų teisėtumo klausimą, nes pirma, įskaitymo teisėtumas vertinamas jo atlikimo momentu, antra, po restruktūrizavimo bylos nutraukimo ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant visų būtinų sąlygų ginčijamiems įskaitymams atlikti (CK 6.130 – 6.131 str., 6.134 str. 1 d. 6 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.