Civilinė byla Nr. 2A-338-407/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00558-2013-2

                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Raseinių melioracija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ūkio banko lizingas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-544-357/2014 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Raseinių melioracija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ūkio banko lizingas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

2011 m. balandžio 22 d. – gegužės 19 d. tarp ieškovo AB ,,Raseinių melioracija“ ir atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ buvo sudarytos penkios lizingo sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo iš ieškovo įsigyti turtą (sunkvežimius) ir įsigytą turtą perduoti valdyti ir naudotis ieškovui, o ieškovas įsipareigojo lizingo sutartyse nustatytais terminais mokėti sutartines įmokas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Vykdydamas lizingo sutartis atsakovas iš ieškovo įsigijo minėtą turtą ir perdavė jį valdyti ir naudotis ieškovui, visų penkių sunkvežimių vertė yra 1 399 592,50 Lt. Pagal lizingo sutartis lizingo objektų vertė sudarė bendrą 1 572 618,80 Lt sumą (1 399 592,50 Lt turto išpirkimo suma, 161 829,45 Lt palūkanos ir 11 196,75 Lt lizingo sutarčių mokestis). Ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas nuo 2012 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis. Lizingo sutarčių nutraukimo dieną ieškovo nesumokėta turto išpirkimo įmokų vertė pagal Lizingo sutartis buvo 517 038,20 Lt (be PVM). Atsakovui buvo grąžinti lizingo objektai, kuriuos jis realizavo už bendrą 764 462,81 Lt (be PVM). Ieškovo teigimu, atsakovas, realizavęs sunkvežimius už 764 462,81 Lt, gavo 247 435,05 Lt didesnę sumą, nei buvo neišpirkta lizingo objektų vertė (517 038,20 Lt), todėl šį skirtumą turi grąžinti ieškovui. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi AB ,,Raseinių melioracija“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. vasario 7 d.).

Ieškovas BAB ,,Raseinių melioracija“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 243 716,95 Lt sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui BAB ,,Raseinių melioracija“ iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ priteisė 89 905 Lt skolos, procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas; atsakovui iš ieškovo – 2 634 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lizingo sutartimis šalys siekė perleisti ginčo daiktus nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarką, nuosavybės perėjimo momentą ir sąlygas, galimą išankstinį išpirkimą, sprendė, kad šalių susitarime dominavo pirkimo–pardavimo santykiai. Teismas nurodė, kad Lizingo sutartimis šalys susitarė dėl turto išpirkimo nuosavybėn, o ne dėl turto naudojimosi, todėl ieškovo pagal Lizingo sutartis mokėtinos įmokos yra turto išpirkimo įmokos, o ne įmokos už turto naudojimą. Dėl šios priežasties, pasak teismo, ieškovas su kiekviena sumokėta įmoka didindavo savo išperkamo turto nuosavybės dalį. Teismas nurodė, kad vertinant lizingo sutarčių turinį ir šalių lūkesčius, akivaizdu, kad ieškovas siekė įgyti nuosavybę į turtą. Ieškovas siekė gauti ir finansavimą, tačiau, pasak teismo, vien šios sąlygos nepakanka ginčo santykiams kvalifikuoti kaip lizingo. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad Lizingo sutartys turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys. Teismas nurodė, kad atsakovui nutraukus sutartis ir susigrąžinus turtą, taikytina dvišalė restitucija (CK 6.222 str.). Teismas sprendė, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas, nutraukęs sutartinius santykius dėl ieškovo kaltės, turi teisę gauti nuostolių atlyginimą bei netesybas (CK 1.5 str.; 6.221 str. 2 d.; 6.222 str. 1 d.; 6.245 str. 3 d.).

Vertindamas, ar yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui 194 885,43 Lt dydžio delspinigius, teismas nurodė, kad atsakovas patirtų nuostolių pobūdžio ir dydžio neįrodinėjo, ieškovas buvo įvykdęs didžiąją dalį prievolės ir lyginant su pradine 1 572 618,8 Lt sutartinių įsipareigojimų suma, liko nepadengta mažesnė – 517 027,74 Lt – dalis. Atsakovo reikalaujami 0,2 procentai delspinigių nuo negrąžintos 517 027,74 Lt sumos sudaro apie 75 procentus metinių palūkanų ir yra itin dideli. Todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės turtinę padėtį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui priklausančius mokėti delspinigius per pusę, t. y. iki  97 442,72 Lt.

Teismas nurodė, kad nutraukus Lizingo sutartis, lizingo sutarčių pagrindu buvęs turtas atsakovo buvo realizuotas už 764 462,81 Lt be PVM sumą, todėl realizavus turtą iš turto realizavimo buvo padengtos 517 027, 74 Lt (be PVM) ieškovo nesumokėtos turto išpirkimo įmokos, 24 320,68 Lt palūkanos, 3 718,10 Lt išlaidos už remontą, 4 298,50 Lt turto vertinimo išlaidos, 27 749,99 Lt išlaidos už tarpininkavimo paslaugas parduodant perimtą turtą ir 97 442,72 Lt delspinigiai. Teismas nurodė, kad atėmus nurodytas sumas iš sumos, gautos realizavus turtą, likusi 89 905,08 Lt suma grąžintina ieškovui CK 6.222 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo  sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius šalių santykius. Tarp šalių buvo sudarytos lizingo sutartys, kurių pagrindu tarp šalių susiklostė iš lizingo teisinių santykių kylančios teisės ir pereigos. CK 6.574 straipsnis nustatyta, kad pagal lizingo sutartį sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise. Ši įstatyminė nuostata buvo atkartota ir visose Lizingo sutartyse. Specialūs lizingo davėjo pažeistų teisių gynybos būdai, įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje, suteikia teisę lizingo davėjui susigrąžinti lizingo sutarties objektu buvusį turtą ir išieškoti nuostolius, t. y. taikoma vienašalė restitucija. Be to, nuostata dėl vienašalės restitucijos yra įtvirtinta ir visose Lizingo sutartyse (Lizingo sutarčių 12.3.2 punktuose numatyta, kad lizingo davėjui pirma laiko nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo, visos iki sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos lizingo davėjui negrąžinamos). Todėl teismas visiškai nepagrįstai pritaikė dvišalę restituciją. Tačiau net ir pritaikius dvišalę restituciją, nors tai yra visiškai nepagrįsta, ne atsakovas skolingas ieškovui, o ieškovas atsakovui 7 537,64 Lt sumą. 

2. Teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškovui iš atsakovo paskaičiuotus delspinigius nuo 194 885,43 Lt iki 97 442,72 Lt. Teismas, dvigubai sumažindamas sutartinių netesybų dydį, kurias atsakovas paskaičiavo sąžiningai už 180 dienų laikotarpį, iš esmės paneigė susitarimo dėl netesybų tikslą – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus kitai šaliai nevykdant sutarties. Teismas, sumažindamas netesybas, iš esmės modifikavo šalių sutartinius santykius, neatsižvelgdamas į sąžiningos ir protingos verslo praktikos reikalavimus, neįvertindamas sutarties privalomumo principo, tokiu būdu iš esmės paneigdamas prievolės neįvykdžiusios šalies atsakomybę. Sumažindamas netesybas teismas taip pat pažeidė imperatyvią įstatymo normą, kadangi sumažino netesybas, kurios jau yra sumokėtos (CK 6.73 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovas BAB ,,Raseinių melioracija“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo  sprendimą –  ieškovui priteistą sumą padidinti iki 188 253,28 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui priteistini delspinigiai nuo Lizingo sutarčių nutraukimo momento buvusios bendros neįvykdytos Sutarčių sumos už 180 dienų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad atsakovas nei iki ieškovui iškeliant bankroto bylą, nei vėliau nebuvo pareiškęs ieškovui reikalavimų dėl minėto dydžio (193 000 Lt) delspinigių. Tai reiškia, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo tarp šalių nebuvo sukurta priešpriešinė prievolė ir atsakovas ne tik neturėjo reikalavimo į jo nurodomo 193 000 Lt dydžio delspinigius, bet ir neturėjo pagrindo įskaitymui, nes ieškovui iškėlus bankroto bylą įskaitymas draudžiamas.

2. Lizingo sutarčių 5.20 punktu šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo už pradelstą atsiskaityti terminą nuo laiku nesumokėtos sumos, o ne už patį pažeidimo faktą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartis ir susigrąžinus lizingo objektu buvusį turtą, ieškovas turi pareigą mokėti delspinigius už maksimalų įstatyme nustatytą 6 mėn. terminą, skaičiuotiną ne nuo pradelstų įmokų sumos iki Sutarčių nutraukimo, o nuo sumos, likusios nutraukus Sutartis. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad pažeidimas truko tik iki Lizingo sutarčių nutraukimo, o nutraukus Lizingo sutartis, lizinguotas turtas buvo iš karto grąžintas atsakovui. Todėl iš ieškovo faktiškai galėjo būti priteisiami tik 4 255,93 Lt delspinigiai, paskaičiuoti iki Sutarčių nutraukimo, o ne 97 442,72 Lt delspinigiai, kaip nepagrįstai sprendė teismas, kadangi Sutarčių pažeidimas, už kurį mokėtinos netesybos, egzistavo tik iki Sutarčių nutraukimo (2012 m. gegužės 2 d.). Nutraukus Sutartis sutarčių dalyku buvusios prievolės pasibaigė ir vietoje jų atsirado nauja abipusė prievolė. t. y. grąžinti viena kitai viską, ką buvo perdavusi kitai šaliai vykdant Sutartį (CK 6.222 str. 1 d.).

3. Teismas tinkamai nevertino aplinkybių, reglamentuojančių ieškinio senatį. Terminas pareikšti reikalavimą priteisti delspinigius visais atvejais pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 8 d., nes 2013 m. vasario 7 d. įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria ieškovui iškelta bankroto byla.

4. Teismas nevertino atsakovo teiginių, kad jis, pardavęs atsiimtą turtą, į gautą iš turto pardavimo perviršį įskaitė savo vienašališkai paskaičiuotus delspinigius. Sutarčių dalyku buvęs turtas buvo parduotas 2013 m. gegužės 23 d., t. y. kai ieškovas jau buvo bankrutuojanti įmonė. Atsakovo pozicija, kad jis įskaitė vienašališkai paskaičiuotus delspinigius esant jau įsiteisėjusiai nutarčiai dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo, prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, numatančiam, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčą dėl įskaitymo, yra svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl įskaitymo, o jei įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią šalies valią buvo informuota kita šalis. Šiuo atveju atsakovas ne tik neinformavo apie atliktą įskaitymą, bet iš viso iki šios civilinės bylos iškėlimo neinformavo atsakovo apie paskaičiuotas netesybas.  

5. Nutraukus Sutartis, bendra nutrauktų Sutarčių neįvykdyta dalis buvo 517 027,74 Lt, turtas realizuotas už 764 462,81 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas patyrė papildomų išlaidų – 24 320,68 Lt palūkanos (kurias gavęs atsakovas atsirado toje padėtyje, kurioje būtų buvęs, jei Sutartys būtų įvykdytos tinkamai), 3 718,10 Lt už remontą, 4 298,50 Lt turto vertinimo išlaidų, 27 749,99 Lt tarpininkavimo išlaidų parduodant perimtą turtą. Tačiau atsakovas, parduodamas turtą patyrė 23 233,87 Lt be PVM tarpininkavimo išlaidų, o ne 27 749,99 Lt, kaip sprendė teismas; už turto remontą mokėtina suma be PVM yra 3 072,81 Lt. Teismas, vertindamas atsakovo papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas neteisingai nustatė šių išlaidų dydį, kadangi šias išlaidas paskaičiavo su PVM suma, neatsižvelgdamas į PVM atskaitos aplinkybes.

Atsiliepime į ieškovo BAB ,,Raseinių melioracija“ apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Ūkio banko lizingas“ prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 243 716,95 Lt sumą, o apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo 188 253,28 Lt sumą, t. y. ieškovas iš esmės atsisako dalies ieškinio, pripažindamas jo nepagrįstumą.

2. Ieškovo argumentai, susiję su ieškinio senaties termino delspinigiams ir delspinigių įskaitymu šioje byloje apskritai nėra reikšmingi. Ši byla nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovo atsikirtimams į ieškinį delspinigių senaties terminas apskritai nėra reikšmingas. Šioje byloje atsakovas nereiškė priešieškinio, todėl tarp šalių jokių priešpriešinių vienarūšių prievolių nesusiklostė.   

              3. Ieškovo argumentai, susiję su PVM skaičiavimu yra nepagrįsti. PVM yra sumokamas visuose civilinės apyvartos etapuose iki galutinio prekės ar paslaugos pardavimo. Todėl pripažįstant atsakovo teisę į nuostolių atlyginimą užtenka nustatyti galutinę sumą.

              4. Atsakovui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartis dėl ieškovo netinkamo šių sutarčių vykdymo ir perėmus lizinguotą turtą, minėtos sutartys automatiškai netampa tinkamai įvykdytomis. Todėl atsakovas turi teisę skaičiuoti delspinigius ir po sutarčių nutraukimo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo išnyko jo pareiga atlyginti atsakovui nuostolius ir mokėti netesybas. Atsakovas, kuris savo veikloje atsiimtų transporto priemonių nenaudoja, iki šio turto realizavo turėjo neapibrėžto dydžio nuostolius, todėl iki 2013 m. gegužės 23 d. turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą delspinigiams skaičiuoti. Sutartinio dydžio delspinigių skaičiavimą objektyviai nutraukė ieškovui iškelta bankroto byla (2013 m. vasario 7 d.).

Atsiliepime į atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“ apeliacinį skundą ieškovas BAB ,,Raseinių melioracija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 

              Ieškovo teigimu, teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Pagal Lizingo sutarčių 5.20 punktą, delspinigiai mokami tik nuo laiku nesumokėtų sumų, o ne už pažeidimą kaip faktą. Nutraukus sutartis ir atsakovui perėmus lizinguotą turtą, nebeliko pažeistos prievolės. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kreditorius negali reikalauti iš skolininko ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę. Todėl iš ieškovo galėjo būti priteisti tik delspinigiai, kurie susidarė iki sutarčių nutraukimo, t. y. 4 255,93 Lt.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka, teigdamas, kad šalis siejo grįžtamojo lizingo finansiniai santykiai. Kolegija su šiuo atsakovo vertinimu sutinka, pripažindama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius.

CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikta lizingo sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Minėta, kad esmine aplinkybe, kvalifikuodamas ginčo santykius kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, teismas laikė Lizingo sutartyse įtvirtintas sąlygas, numatančias, kad ieškovui sumokėjus sutartyse numatytas įmokas, lizingo objektai pereina ieškovui nuosavybės teise, tačiau šios nuostatos, skirtingai nei sprendė teismas, atitinka įstatyme įtvirtiną lizingo sutarties sampratą, pagal kurią sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.). Iš šalių sudarytų Lizingo sutarčių turinio matyti, kad jų sąlygos atitinka įstatyminę lizingo sutarties sampratą –  atsakovas įsigyja turtą iš pardavėjo ir perduoda jį valdyti ir naudoti ieškovui, o ieškovas įgyja teisę valdyti ir naudoti verslo tikslais lizingo turtą, t. y. atlieka finansavimo funkciją. Ta aplinkybė, kad turto pardavėjas yra ir lizingo sutarties gavėjas, reiškia, kad šiuo atveju yra grįžtamojo lizingo santykiai, tačiau tai nepaneigia šių sutarčių kaip lizingo kvalifikavimo.

Tačiau konstatavus, kad šalis siejo lizingo teisiniai santykiai, vien šis faktas nereiškia, kad negali būti taikoma dvišalė restitucija, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas. Teigdamas, kad turi būti taikoma vienašalė restitucija ir atsakovas negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui jo sumokėtų įmokų iki Sutarčių nutraukimo, atsakovas vadovaujasi CK 6.574 straipsnyje nustatytu reglamentavimu ir Lizingo sutarčių 12.3.2 punktuose įtvirtinta nuostata, kad lizingo davėjui pirma laiko nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo, visos iki sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos lizingo davėjui negrąžinamos.

Dėl restitucijos ir civilinės atsakomybės aiškinimo ir taikymo lizingo sutarčių nutraukimo atveju yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-472/2012, kurioje teismas išskyrė skirtingus restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo atvejus, priklausomai nuo to, ar lizingo sutartyje yra numatytas nuosavybės perėjimas lizingo gavėjui, ar nėra. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn (kaip nagrinėjamu atveju) dvišalė restitucija yra galima, bet tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos; CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Todėl vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad šiuo atveju dvišalė restitucija yra negalima.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo.

Lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje; taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d.; pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 2A-463/2011).

Atsakovas paskaičiavo, kad Lizingo sutarčių nutraukimo dieną atsakovo pagal Lizingo sutartį negautos pajamos sudarė 545 604,35 Lt (517 027,74 Lt turto išpirkimo įmokos be PVM, 24 320,68 Lt pradelstos mokėti palūkanos ir 4 255,93 Lt delspinigiai, paskaičiuoti iki sutarčių nutraukimo). Ieškovas sutinka, kad šios sumos sudaro atsakovo patirtus nuostolius dėl Lizingo sutarčių nutraukimo. Be minėtų išlaidų atsakovas pateikė įrodymų, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo patyrė 35 766,59 Lt dydžio papildomų išlaidų: 4 298,50 Lt turto vertinimo išlaidos, 27 749,99 Lt tarpininkavimo išlaidos ir 3 718,10 Lt remonto išlaidos (šios sumos paskaičiuotos su PVM). Dėl to, jog minėtos išlaidos turi būti įskaičiuotinos į atsakovo nuostolius ieškovas neginčija, tačiau, ieškovo teigimu, minėtos išlaidos, kaip atsakovo patirti nuostoliai, turėtų būti priteisiami be PVM. Minėtų išlaidų priteisimą be PVM ieškovas sieja su tuo, jog atsakovas, kaip PVM mokėtojas, turi teisę į PVM mokesčio atskaitą. Kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.); padaryti nuostoliai bendru atveju atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas, apmokėdamas pateiktas PVM sąskaitas faktūras už minėtas paslaugas, kartu sumokėjo ir PVM, todėl atsakovo sumokėtas PVM laikytinas tiesioginiais atsakovo nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovo nuomone, atsakovas turi teisę į PVM atskaitą, kadangi jis yra PVM mokėtojas. Tačiau faktas, kad asmuo yra PVM mokėtojas, savaime nereiškia, kad jis turi teisę už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžinti iš biudžeto (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str.), kadangi ši PVM mokėtojo teisė priklauso nuo tam tiktų sąlygų. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas patirtas išlaidas pagrindė (kurias sudaro ir sumokėtas PVM), byloje nenustatyta, kad atsakovas turi teisę į PVM atskaitą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui kaip nuostoliai turėtų būti laikomos jo apmokėtos sumos už pirmiau nurodytas paslaugas atskaičius iš jų PVM. Tokiais kriterijais vadovaudamasis, klausimą ar asmens turėtos trūkumų šalinimo išlaidos jam turėtų būti priteisiamos be PVM, sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015.

Be to, atsakovas į savo patirtus nuostolius įtraukė ir 194 885,43 Lt dydžio delspinigius, paskaičiuotus po Lizingo sutarčių nutraukimo. Šiuos delspinigius atsakovas paskaičiavo vadovaudamasis Lizingo sutarčių 5.20 punkte įtvirtina nuostata, kurioje nurodyta, kad pradelsus sutartyje nurodytus mokėjimus ar jų dalį lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui 0,2 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai yra minimalūs atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl netinkamo sutarties vykdymo, kurių jam nereikia įrodinėti (CK 6.71 str.). Lizingo sutarčių nutraukimas nereiškia, kad ieškovo prievolės pagal Lizingo sutartis pasibaigė tinkamu įvykdymu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo delspinigiai pagal Sutartį nebegali būti skaičiuojami. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.217 str. 1-2 d.). Kaip matyti iš atsakovo sudarytos nuostolių apskaičiavimo lentelės (1 t., b. l. 36), jis kaip patirtus nuostolius nurodė ne tik realiai įrodytus nuostolius, bet ir pagal Sutartį numatytus minimalius nuostolius (delspinigius). Atsakovo teigimu, iki iš ieškovo atsiimto turto realizavimo, jis patyrė neriboto dydžio nuostolius ir todėl turėjo teisę nuo lizingo sutarčių nutraukimo skaičiuoti delspinigius.

Minėta, kad pagal CK 6.574 straipsnį tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tuo atveju, jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, atsakovas būtų gavęs pagal Lizingo sutartis mokėtinas įmokas, turėtų galimybę minėtomis lėšomis disponuoti, naudoti jas apyvartoje, gauti pelną. Lizingo objekto (transporto priemonių) sugrąžinimas atsakovui, kuris savo veikloje jų nenaudoja, nepaneigia fakto, kad atsakovas nuo jų susigrąžinimo iki tol, kol realizavo turtą, patyrė nuostolių. Kaip minėta, atsakovas, dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukęs Lizingo sutartis, turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.249 str., 6.574 str.). Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, be realiai įrodytų nuostolių, atsakovui šiuo atveju turėtų būti priteisiama ir dalis Lizingo sutartyse nurodytų minimalių nuostolių, kuriuos jis nurodė patyręs, bet neįrodinėjo. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nustačius, kad atsakovo realūs nuostoliai viršija jo realiai įrodytus nuostolius, vien realiai įrodytų nuostolių atlyginimas neatitiktų CK 6.574 straipsnio nuostatos.

Kita vertus, nesutiktina su atsakovu, kad jam turėtų būti priteisti visi jo paskaičiuoti minimalūs nuostoliai. Skundžiamu sprendimu teismas sumažino ieškovo paskaičiuotus delspinigius per pusę, t. y. nuo 194 885,43 Lt iki 97 442,72 Lt, konstatuodamas, kad jei yra aiškiai per dideli.  Spręsdamas, kad yra pagrindas mažinti atsakovo paskaičiuotus delspinigius, teismas įvertino faktą, kad didesnė dalis turto išpirkimo įmokų jau yra sumokėta, paskaičiuoti delspinigiai yra neadekvatūs lyginant juos su nesumokėtų turto išpirkimo įmokų suma, atsižvelgė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių mažinimas atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtinus principus. Teisė mažinti netesybas reglamentuota CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje, todėl atsakovo argumentai, kad, teismas neturėjo teisės mažinti delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija, pritardama nurodytiems skundžiamo sprendimo motyvams, sprendžia, kad šiuo atveju buvo pagrindas mažinti atsakovo paskaičiuotus delspinigius ir teismas pagrįstai tai padarė.

Be to, kaip minėta, atsakovas paskaičiavo minimalius nuostolius (delspinigius) ir realiai įrodytus patirtus nuostolius. Todėl, kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl realaus atsakovo nuostolių dydžio, į juos gali būti įskaitoma tik dalis minimalių nuostolių, skirtų kompensuoti atsakovo nuostolius, kurių nepadengia realiai įrodyti nuostoliai. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad po lizingo sutarties nutraukimo lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu per protingą laiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-7-2/2013 ir kt.). Šiuo atveju atsakovas s transporto priemones realizavo tik po metų nuo jų atsiėmimo iš ieškovo (keturios transporto priemonės atsiimtos 2012 m. gegužės 30-31 d., viena transporto priemonė – 2012 m. liepos 9 d.; realizuotos visos kartu 2013 m. gegužės 23 d.). Kolegijos nuomone, toks terminas, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas dėjo visas protingas pastangas, siekdamas realizuoti automobilius, tačiau dėl objektyvių priežasčių jam to nepavyko padaryti, traktuotinas kaip per ilgas. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovo patirti nuostoliai, dėl to, jog jis iki pat 2013 m. gegužės 23 d. neatgavo savo lėšų, padidėjo ir dėl jo paties veiksmų. Dėl šios priežasties atsakovo paskaičiuoti minimalūs nuostoliai taip pat mažinami. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teismo priteistus minimalius nuostolius mažinti iki 50 000 Lt.

              Tokiu būdu bendras atsakovo patirtų nuostolių dėl Lizingo sutarčių nutraukimo dydis yra 631 370,94 Lt (545 604,35 Lt + 35 766,59 Lt + 50 000 Lt).

Atsakovas atsiimtą turtą realizavo už 764 462,81 Lt sumą be PVM. Skirtumas tarp atsakovo gautos naudos realizavus turtą ir jo patirtų nuostolių yra 133 091,87 Lt (764 462,81 Lt – 631 370,94 Lt), kuris turėtų būti grąžintas ieškovui (CK 6.222 str.). Atsakovo nuorodos į Lizingo sutarčių 12.3.2 punktą, kuriame numatyta, kad lizingo davėjui pirma laiko nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo netinkamo sutarties vykdymo, visos iki sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos lizingo davėjui negrąžinamos, neužkerta kelio ieškovui reikalauti iš atsakovo jo nepagrįstai gautą naudą, nutraukus Lizingo sutartis (CK 6.222 str.). Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus, jog lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžintina lizingo gavėjui restitucijos pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012).

Ieškovo argumentai, kad atsakovas į gautą pelną pardavus transporto priemones (764 462,81 Lt) neturėjo teisės įskaityti nuostolių, kadangi tokiu būdu pažeidžiamos ĮBĮ nuostatos, draudžiančias atlikti bet kokį įskaitymą po bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat CK nuostatos, numatančios pareigą informuoti ieškovą apie atliktą įskaitymą, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovo atlikto nuostolių skaičiavimo patyrus nuostolius negalima traktuoti kaip įskaitymo, nes jie buvo skaičiuojami siekiant paneigti ieškovo teisę reikalauti dvišalės restitucijas taikymo, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nuostatos, reglamentuojančios įskaitymą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186-943/2015). Atitinkamai atmestinas ir atsakovo argumentas, kad šiuo atveju delspinigiai negalėjo būti mažinami, argumentuojant tuo, kad dalis jų yra sumokėta. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, nes reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo taikomas 3 metų, o ne 6 mėn. terminas (CK 1.125 str. 8 d.)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą padidinant nuo 89 905,08 Lt iki 133 091,87 Lt (38 546,07 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui priteistinų išlaidų dydis sudarytų 4 800 Lt, o atsakovui – 6 300 Lt. Ginčo dėl teismo paskaičiuotų išlaidų dydžio byloje nėra. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys yra tenkintas 55 proc., todėl pagal šią proporciją perskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir įskaičius šalims priteistinas sumas atsakovui iš ieškovo priteisiama 195 Lt (56,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašė priteisti iš viso 188 253,28 Lt sumą, jam buvo priteista 133 091,87 Lt suma, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 71 proc. Ieškovo išlaidas sudaro 3 000 Lt advokato išlaidos (2 t., b. l. 130-131), todėl jam priteistina 2 130 Lt (617 Eur)  bylinėjimosi išlaidų. Iš dalies atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t. y. 255 Eur. Įskaičius šias sumas ieškovui iš atsakovo priteisiama 362 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Priteisti ieškovui BAB ,,Raseinių melioracija“, į. k. 172203882, iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, 38 546,07 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 7 euro centus) ir 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Priteisti atsakovui UAB ,,Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, iš ieškovo BAB ,,Raseinių melioracija“, į. k. 172203882, 56,48 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui BAB ,,Raseinių melioracija“, į. k. 172203882, iš atsakovo UAB ,,Ūkio banko lizingas“, į. k. 234995490, 362 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos tesime.