(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bankroto administratoriui Mantui Miliniui dėl skolos, neturtinės žalos sveikatai ir neturtinės žalos garbei ir orumui priteisimo, tretieji asmenys R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti jam iš bankroto administratoriaus Manto Milinio subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ ir sutartinai iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Bankroto departamentas) 6 358,74 Lt darbo užmokesčio, 3 849 Lt dydžio dviejų mėnesių išeitinę pašalpą, 2 012,37 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas su 0,07 procento delspinigiais nuo 2012-03-02 iki teismo įsakymo įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš bankroto administratoriaus M. Milinio ir Bankroto departamento 160 000 Lt neturtinės žalos už garbės ir orumo įžeidimą ir 50 000 Lt neturtinės žalos sveikatai su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo; 3) priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriui iš bankroto administratoriaus M. Milinio subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ valstybinio socialinio draudimo 4 885,89 Lt dydžio įmoką už E. Z. su 0,03 procento delspinigiais iki visiško teismo įsakymo įvykdymo. Bylą nagrinėjant 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu ieškovas papildomai prašė pripažinti bankroto administratoriaus M. Milinio 2012 m. kovo 5 d. pranešimą VSDFV Kauno skyriui dėl E. Z. atleidimo iš darbo neteisėtu ab initio; atleisti E. Z. iš darbo UAB „Elenos skanėstai“ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nurodė, kad įsiteisėjus 2012 m. vasario 23 d. teismo nutarčiai iškelti UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylą, ieškovas dirbo įmonėje pagal nuotolinio darbo sutartį. Su bankroto administratoriaus M. Milinio įsakymu atleisti ieškovą iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 137 straipsnį nuo 2012 m. kovo 3 d. ieškovas nebuvo pasirašytinai supažindintinas iki 2013 m. gruodžio 30 d. Atsakovai žinojo, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta, t. y. nesumokėtas įsiskolinimas už 2011–2012 m. atliktą darbą, dirbtus viršvalandžius, be jo sutikimo sumažintą darbo užmokestį, neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę pašalpą, delspinigius, iš viso 12 220,86 Lt. Bankroto administratorius M. Milinis neinformavo ieškovo apie jo teises ir savo pareigas, be ieškovo sutikimo nepatvirtino jam susidariusio įsiskolinimo, neprašė teismo įtraukti ieškovą į BUAB „Elenos skanėstai“ pirmos eilės kreditorių sąrašą, nekvietė į pirmąjį kreditorių susirinkimą ir nesikreipė į Garantinį fondą dėl išmokų mokėjimo ieškovui. Žala pasireiškia ieškovo negautomis pajamomis. Dėl bankroto administratoriaus M. Milinio neteisėtų veiksmų atsirado draudėjo BUAB „Elenos skanėstai“ pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį, kurį ieškovas dirbo po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo. Todėl Bankroto administratorius M. Milinis subsidiariai atsakingas už BUAB „Elenos skanėstai“ nesumokėtą įmokų su delspinigiais sumą, t. y. 4885,89 Lt VSDFV Kauno skyriui. Bankroto administratorius M. Milinis sąmoningai darė ieškovui žalą, todėl yra visos sąlygos šio atsakovo subsidiariai civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245–6.251 str.). Bankroto departamentas atsako už asmenį, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Dėl atsakovų nesąžiningo elgesio ieškovas nurodo patyręs neturtinę žalą sveikatai, t. y. patyrė nemigą, gilius dvasinius išgyvenimus, skausmingus pojūčius akyse, stubure, sumažinusius jo gyvybingumą, judrumą, žlugo jo svajonės, ateities planai. Šią žalą ieškovas įvertino 50 000 Lt. Taip pat ieškovas nurodo patyręs labai didelį nerūpestingumą, neatidumą, nepagarbą savo asmeniui iš atsakovų. Atsakovų padarytą neturtinę žalą už garbės ir orumo įžeidimą ieškovas įvertino 160 000 Lt.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Bankroto departamentas nurodė, kad departamente, atliekančiame Garantinio fondo administratoriaus funkcijas, nebuvo gauta BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriaus Manto Milinio paraiška išmokoms iš Garantinio fondo gauti. Bankroto administratorius M. Milinis nurodė, kad ieškovui apie UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos iškėlimą tapo žinoma nedelsiant po Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties įsiteisėjimo, tačiau ieškovas nepareiškė kreditorinio reikalavimo, o administratorius, negavęs iš įmonės vadovo visų dokumentų, nežinojo apie BUAB „Elenos skanėstai“ įsipareigojimus. Administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jam nekyla civilinė atsakomybė. Ieškovas neįrodė savo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto. Ieškovas neturi teisės ginti VSDFV teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė kreditorinio reikalavimo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje, nors apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Elenos skanėstai“ jis sužinojo tuoj pat po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonės bankroto administratorius ieškovo turtinių teisių ir įstatymo saugomų interesų bankroto byloje nepažeidė, nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu UAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje. Pasak teismo, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, kad bankroto administratorius M. Milinis elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai, nepateikė Kauno apygardos teismui bankroto byloje informacijos, nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausantį darbo užmokestį, kitas darbines išmokas, elgėsi neskaidriai, nekvietė ieškovo į pirmąjį kreditorių susirinkimą, neprašė teismo įtraukti ieškovą kreditoriumi, neinformavo ieškovo apie jo teises ir savo pareigas, tuo atėmė teisę balsuoti kreditorių susirinkime, tai yra visiškai neigė ieškovo kaip žmogaus teises. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo M. Milinio civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 str., CK 6.246 str.–6.249 str.). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie LR Ūkio ministerijos kaip nors pažeistų ieškovo teises BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje. Nenustatęs atsakovų kaltės, jų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų, dėl neturtinės žalos už sveikatos sužalojimą bei garbės ir orumo įžeidimą priteisimo.

Įvertinęs byloje pateiktą 2012 m. kovo 5 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, teismas konstatavo, kad BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratorius pagrįstai ir teisėtai po bankroto bylos iškėlimo, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 11 punkto nuostatas, pranešė VSDFV Kauno skyriui, jog bankrutuojančios įmonės darbuotojas E. Z. yra atleistas iš darbo DK 137 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu, pasak teismo, bankroto administratorius, atleisdamas bankrutuojančios įmonės darbuotoją, nepažeidė galiojančių įstatymų normų, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Ieškovo reikalavimą priteisti VSDFV Kauno skyriui iš M. Milinio subsidiariai už BUAB „Elenos skanėstai“ valstybinio socialinio draudimo 4 885,89 Lt dydžio įmoką už E. Z. su 0,03 procento delspinigiais iki visiško teismo įsakymo įvykdymo teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi teisę reikšti reikalavimus VSDFV vardu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas E. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė bendrąją teismingumo taisyklę, pagal kurią darbo teisinių santykių, neturtinės žalos priteisimo bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Teismas neperdavė bylos Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

2. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-617-230/2013 atsisakė priimti pirmos eilės kreditoriaus E. Z. prašymą įtraukti jį į BUAB „Elenos skanėstai“ kreditorių sąrašą su konkrečiu finansiniu reikalavimu.

3. Teismas neištyrė ir neįvertino, kad BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratorius M. Milinis pateikė suklastotą dokumentaciją VSDFV, susijusią su dirbančiu direktoriaus pavaduotoju apeliantu. Įspėjimas apie atleidimą iš nuotolinio darbo apeliantui nebuvo įteiktas iki 2014 m. rugsėjo 8 d. Darbo sutartis su apeliantu baigsis tik likvidavus BUAB „Elenos skanėstai“, kai bankroto administratorius, perėmęs 16 500 Lt, kurių nepaskirstė bankroto bylą nagrinėjantis teismas, grąžins šiuos pinigus UAB „Elenos skanėstai“ dalyviams. Dėl to bankroto administratoriaus M. Milinio kaltės prezumpcija nėra paneigta (CK 6.248 str. 3 d.).

4. Teismas neatsižvelgė, kad bankroto administratorius byloje nepateikė įsakymo atleisti apeliantą iš UAB „Elenos skanėstai“ direktoriaus pareigų. Apeliantas šį įsakymą gavo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iš Kauno miesto savivaldybės likviduotų įmonių archyvų skyriaus. Teismas neprijungė BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos, nors apeliantas to reikalavo, nes joje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas nebuvo atleistas iš darbo šioje įmonėje po bankroto bylos iškėlimo.

5. Bankroto administratorius M. Milinis nesikreipė į Garantinį fondą, kuriam UAB „Elenos skanėstai“ mokėjo įmokas, kad būtų skiriama išmoka apeliantui po bankroto bylos iškėlimo įmonei.

6. Atsakovai žinojo apie apeliantui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, todėl yra visos sąlygos generaliniam deliktui taikyti. Bankroto administratorius M. Milinis, delsdamas atsiskaityti su apeliantu, pažeidė vieną iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

7. Dėl bankroto administratoriaus suklastotų duomenų pateikimo VSDFV, įsakymo atleisti iš darbo neįteikimo preziumuojamas psichologinis smurtas, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija apelianto atžvilgiu. Apelianto turtinei padėčiai atsakovų daryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta neturtine žala sveikatai bei neturtine žala garbei ir orumui.

8. Teismas betarpiškai neištyrė nė vieno šios bylos oficialaus dokumento nei atskirai, nei sąsajume su kitais įrodymais, visiškai neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas naikintinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui M. Miliniui bylinėjimosi išlaidas, nes atstovavimo sutartis neužregistruota bankroto administratoriaus gautų raštų žurnale ir nepatvirtinta notaro, sąskaita už teisines paslaugas yra fiktyvi, joje nėra nurodytas civilinės bylos numeris, nėra išvardintos paslaugos, kurias atliko advokatas.

Bankroto departamentas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad departamente, atliekančiame Garantinio fondo administratoriaus funkcijas, niekada nebuvo, o ir ateityje nebus gauta (atsižvelgiant į įmonės išregistravimo faktą) BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratoriaus Manto Milinio paraiška išmokoms iš Garantinio fondo gauti, todėl bet kokie apelianto teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti.

Atsakovas bankroto administratorius Mantas Milinis prašo E. Z. apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Apeliantas, žinodamas apie UAB „Elenos skanėstai“ iškeltą bankroto bylą, kreditorinio reikalavimo nepareiškė, o administratorius, neturėdamas įrodymų apie apelianto reikalavimą, pagrįstai neįtraukė jo į kreditorių sąrašą, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė.

2. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažino UAB „Elenos skanėstai“ veiklą pasibaigusia, įmonė 2014 m. sausio 24 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl visos įmonės prievolės yra pasibaigusios (CK 6.128 str. 3 d.). Subsidiari prievolė pagal savo esmę yra šalutinė prievolė, todėl ji baigiasi pasibaigus pagrindinei prievolei.

3. Apeliantas neįrodė, kad BUAB „Elenos skanėstai“ buvo skolinga 6 358,74 Lt. Pagal VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. pažymą, apeliantas UAB „Elenos skanėstai“ per 2011–2012 m. iš viso uždirbo 1115,55 Lt.

4. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. UAB „Elenos skanėstai“ bankroto byla iškelta 2012 m. sausio 25 d., todėl ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius nuo 2012 m. kovo 2 d. yra nepagrįstas.

5. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytos žalos faktą. Apelianto uždirbta sąlyginai nedidelė suma (1115,55 Lt) negalėjo sukelti didelių dvasinių išgyvenimų, skausmų stubure ir akyse, tuo labiau sužlugdyti svajonių ir ateities planų. Taigi apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodytos tariamos žalos ir nurodytų neteisėtų veiksmų.

6. Ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti įmokas VSDFV, ginama ne ieškovo, o VSDFV teisės, todėl ieškinys šioje dalyje turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

7. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro įsakymu patvirtintus maksimalius dydžius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl šis prašymas netenkinamas.

Dėl bylos teismingumo

Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nes teismas pažeidė bendrąją teismingumo taisyklę, pagal kurią darbo teisinių santykių, neturtinės žalos priteisimo bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors ieškinyje atsakovu nurodyta ir BUAB „Elenos skanėstai“, tačiau reikalavimai reiškiami tik atsakovams bankroto administratoriui M. Miliniui ir Bankroto departamentui dėl turtinės žalos (neviršijančios 150 tūkst. litų) ir neturtinės žalos atlyginimo, sutinka, kad ieškinys turėjo būti paduotas apylinkės teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.) pagal vieno iš atsakovų, kuriems pareikšti reikalavimai, gyvenamąją (juridinio asmens buveinės) vietą (CPK 29 str., 33 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apelianto nurodomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, jog absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas. Proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pats ieškovas ieškinį padavė Kauno apygardos teismui, o šis ieškinį priėmė ir neperdavė bylos nagrinėti atitinkamam apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), konstatuoja, kad dėl nurodyto procesinio pažeidimo naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės

Bankroto administratorius (fizinis asmuo) privalo laikytis ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 13 d. 2 p.). Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (ĮBĮ 11 str. 8 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Elenos skanėstai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis, 2013 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas iki UAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos iškėlimo dirbo šioje įmonėje (1 t., 13-14 b. l.). Apelianto teigimu, jis negavo pranešimo apie atleidimą iš darbo, todėl nesikreipė į bankroto administratorių dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti E. Z. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto byloje (1 t., 48-49 b. l.). Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad minėta apygardos teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. kovo 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-507/2014) atmetus E. Z. atskirąjį skundą ir palikus skundžiamą nutartį nepakeistą.

Ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai bankroto administratorius M. Milinis savo iniciatyva neįtraukė apelianto kaip bankrutuojančios įmonės darbuotojo į BUAB „Elenos skanėstai“ kreditorių sąrašą. Sprendžiant šį ginčą, taikytina tuo metu galiojusi ĮBĮ redakciją, kurios 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte buvo nustatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, sprendė, kad apeliantui nepasinaudojus šia teise, administratorius neturėjo pareigos savo iniciatyva įtraukti jo į kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad apeliantas dirbo UAB „Elenos skanėstai“ iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nutraukus darbo sutartį, apeliantui turėjo būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir su juo turėjo būti atsiskaitoma ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 19 str. 2, 3 d.). Bankroto administratoriaus argumentas, kad jam BUAB „Elenos skanėstai“ vadovas neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepaneigia jo pareigos įtraukti apeliantą į kreditorių sąrašą, nes duomenis apie įmonės darbuotojus administratorius turėjo teisę gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 19 p.). Bankroto administratoriaus M. Milinio 2012 m. kovo 19 d. VSDFV Kauno skyriui pateiktas pranešimas patvirtina, kad administratoriui buvo žinoma apie tai, jog apeliantas tuo metu dirbo UAB „Elenos skanėstai“ (1 t., 166-167 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratorius, neįtraukdamas apelianto į BUAB „Elenos skanėstai“ kreditorių sąrašą, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos atsiskaityti su darbuotoju, atleidžiamu po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tai sudaro pagrindą konstatuoti buvus atsakovo bankroto administratoriaus M. Milinio neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str.).

Apeliantas jam padarytą turtinę žalą sieja su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir kitomis su darbo santykių nutraukimu susijusiomis išmokomis, todėl sutiktina su apeliantu, kad teismas šiuo atveju turėjo būti aktyvus renkant įrodymus, kurie būtini siekiant teisingai išspręsti bylą, ir neperkelti visos įrodinėjimo naštos vien tik ieškovui (CPK 414 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad nutraukiant darbo sutartį su apeliantu nebuvo atsiskaityta, patvirtina jam padarytos turtinės žalos faktą. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Apeliantas byloje teikė savo skaičiavimus dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykių nutraukimu susijusių išmokų. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti apeliantui kaip atleistam darbuotojui priklausančias išmokėti sumas. Tuo tikslu teismas galėjo išreikalauti iš bankroto administratoriaus ar atitinkamo archyvo, kuriame saugomi likviduotos BUAB „Elenos skanėstai“ dokumentai, reikalingus dokumentus (CPK 415 str. 1 d.). Tačiau teismas to nepadarė, t. y. nenustatė apeliantui padarytų nuostolių dydžio, o tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo M. Milinio civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas nesiaiškino, ar iki atleidimo buvo susidaręs įsiskolinimas dėl apeliantui neišmokėto darbo užmokesčio, ar apeliantui priklausė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kokio dydžio išeitinė išmoka priklausė apeliantui, nors šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimą. Taigi šioje dalyje bylos esmė liko neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus ieškinio reikalavimo bankroto administratoriui dėl turtinės žalos atlyginimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Be to, nors apeliantas jam neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykių nutraukimu susijusias išmokas prašo priteisti iš atsakovo M. Milinio subsidiariai, šis reikalavimas, kaip minėta, laikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų. Įstatymas nenumato, kad bankroto administratorius atsako papildomai kartu su bankrutuojančia įmone, todėl jo civilinė atsakomybė šiuo atveju nelaikytina subsidiaria. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolega atmeta kaip nepagrįstą atsakovo M. Milinio argumentą, kad jis negali būti subsidiariai atsakingas už UAB „Elenos skanėstai“, nes po įmonės likvidavimo jos prievolės pasibaigė (CK 6.128 str. 3 d.).

Dėl Bankroto departamento civilinės atsakomybės

Byloje pagal apelianto ieškinį bendraatsakoviu yra patrauktas Bankroto departamentas. Šio atsakovo civilinę atsakomybę apeliantas kildina tuo pagrindu, kad Bankroto departamentas yra atsakingas už bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos yra Vyriausybės įgaliota institucija, kurios viena iš funkcijų yra bankroto administratorių veiklos priežiūra (ĮBĮ 11 str. 12 d., Bankroto departamento nuostatų 9.4 p.). Šią funkciją Bankroto departamentas vykdo vadovaudamasis ūkio ministro įsakymu patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad administratoriaus veiklos priežiūra, be kita ko, apima planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus (3.2 p.), poveikio priemonių administratoriams taikymą (3.4 p.). Toks reglamentavimas nereiškia, kad Bankroto departamentas dėl to, kad nenustatė bankroto administratoriaus padaryto konkretaus teisės aktų pažeidimo, privalo atlyginti dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius nukentėjusiajam asmeniui. Apeliantas neįrodė, kad žalos atsiradimą jam nulėmė tai, jog Bankroto departamentas neįvykdė kokių nors teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį šio atsakovo atžvilgiu.

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto bylos iškėlimo metu galiojo įstatymo nuostata, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis (ĮBĮ 19 str. 1 d.).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratorius M. Milinis 2012 m. vasario 10 d. įsakymo 5.2 punktu įsakė raštinės vadybininkei iki 2012 m. vasario 13 d. įteikti įspėjimus bendrovės darbuotojams apie darbo sutarties nutraukimą (1 t., 98 b. l.). Byloje yra pateiktas apeliantui adresuotas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, kuris per pasiuntinių pašto įmonę išsiųstas 2012 m. vasario 27 d. (1 t., 157 b. l.). Byloje esanti VSDFV Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2012 m. kovo 2 d. (1 t., 13-14 b. l.). BUAB „Elenos skanėstai“ bankroto administratorius pranešimą apie apelianto valstybinio socialinio draudimo pabaigą VSDFV Kauno skyriui išsiuntė 2012 m. kovo 5 d. (2 t., 5-6 b. l.). Byloje nustatyta, kad apeliantas apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Elenos skanėstai“ sužinojo tuoj pat po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliantas neteigė ir neįrodinėjo, kad po bankroto bylos iškėlimo jis toliau šioje įmonėje faktiškai vykdė darbines funkcijas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad jam nebuvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius teisėtai atleido apeliantą iš darbo įmonėje BUAB „Elenos skanėstai“.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). DK 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildina iš bankroto administratoriaus M. Milinio neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia ir pareigos įtraukti apeliantą kaip darbuotoją, su kuriuo nebuvo atsiskaityta, į BUAB „Elenos skanėstai“ įmonės kreditorių sąrašą, neįvykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių atsakovo M. Milinio neteisėtų veiksmų nenustatė, o apeliacinės instancijos teismas toje dalyje konstatavo bylos esmės neatskleidimą, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto reikalavimas priteisti neturtinę žalą, panaikintina tuo pačiu pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas grąžintą bylos dalį bei nustatydamas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, turės įvertinti ir tai, ar egzistuoja atsakovo bankroto administratoriaus M. Milinio civilinės atsakomybės sąlygų visetas neturtinės žalos atlyginimo aspektu.

Dėl reikalavimo priteisti socialinio draudimo įmokas

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Apeliantas, be kitų ieškinio reikalavimų, prašė priteisti VSDFV Kauno skyriui iš atsakovo bankroto administratoriaus M. Milinio už apeliantą kaip buvusį BUAB „Elenos skanėstai“ darbuotoją 4 885,89 Lt nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų su 0,03 procento delspinigiais. Teisę išsiieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas turi pati socialinio draudimo įstaiga. Šiuo reikalavimu apeliantas siekia apginti ne savo, o VSDFV Kauno skyriaus teises, todėl teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį šioje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliaciniame skunde ginčijamos pirmosios instancijos teismo atsakovui M. Miliniui priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas M. Milinis pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios susideda iš 1000 Lt už procesinių dokumentų parengimą ir 1000 Lt už atstovavimą teisme (2 t., 3 b. l.). Taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius šias išlaidas (2 t., 4 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmesdamas ieškinį, pagrįstai priteisė jas iš ieškovo atsakovo M. Milinio naudai. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti atsakovo M. Milinio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi proceso įstatymas neįpareigoja šalių pateikti teismui įrodymus apie atstovavimo sutarties įregistravimą gautų raštų žurnale; su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis neprivalo būti patvirtina notarine tvarka (CPK 57 str. 3 d.); civilinės bylos numerio nenurodymas ar atliktų paslaugų neišvardijimas advokato išrašytoje sąskaitoje savaime nedaro jos fiktyvia, o atsakovo turėtos išlaidos buvo detalizuotos ir pagrįstos prašyme jas priteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dalį skundžiamo sprendimo panaikina ir šioje dalyje perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turės būti perskirstomos iš naujo išnagrinėjus bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo E. Z. reikalavimai priteisti iš atsakovo bankroto administratoriaus Manto Milinio turtinę ir neturtinę žalą, panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.