Civilinė byla Nr. 3K-3-175-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.4.3.11

(S)  

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Egvilta“ bankroto byloje, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis atsisakyti įtraukti į bylą pareiškėją „Luminor Bank AS“, veikiantį Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ir atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kauno dujotiekio statyba“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bankroto bylą taisykles, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Pareiškėjas „Luminor Bank AS“, veikiantis Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, (toliau – ir „Luminor Bank AS“) pareiškimu Vilniaus apygardos teismo prašė: 1) įtraukti pareiškėją į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų ir veikiantį BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ pusėje; 2) priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties BUAB „Egvilta“ bankroto byloje.

3.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ bankroto byloje priėmė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą dėl 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutraukė šio reikalavimo nagrinėjimą. Pareiškėjas turi materialųjį suinteresuotumą ginču dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi pareiškėjo naudai yra įkeistos visos reikalavimo teisės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ skolininkams. Pareiškėjas yra BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, todėl BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto administratoriaus atsisakymas 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“ pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi grąžino pareiškėjui pareiškimą ir atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškimas galimas tik iki baigiamųjų kalbų pradžios, todėl, išnagrinėjus ginčą iš esmės ir paskelbus baigiamąjį procesinį pirmosios instancijos teismo aktą, apeliaciniame, vykdymo, kasaciniame arba proceso atnaujinimo procese įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nėra galimas.

6.       Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas prašymą dėl jo kaip trečiojo asmens įtraukimo į bylą pareiškė paskelbus nutartį, kuria nutraukiamas ginčo nagrinėjimas, teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ginčo nagrinėjimas yra baigtas ir prašymas dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą nebegali būti paduotas, o paduotasis turi būti nepriimamas kaip paduotas pasibaigus procesiniu įvykiu apibrėžtam terminui ir išnykus atitinkamai procesinei pareiškėjo teisei. Todėl nutarė paduotą prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

7.       Teismas pažymėjo, kad, grąžinus prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjas nėra įtraukiamas į bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo, todėl pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas nepriimamas kaip paduotas neturinčio teisės jį paduoti asmens (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ bankroto byloje priėmė BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymą reikalavimo patvirtinti 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą ir šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi grąžino pareiškėjui 2019 m. liepos 17 d. pareiškimą dėl jo kaip trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir atsisakė priimti jo 2019 m. liepos 17 d. atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 10 d. nutarties.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, 47 straipsniu, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva gali įtraukti asmenį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

11.       Nors pareiškėjui yra įkeistos BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisės, turimos į BUAB „Egvilta“, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad pareiškėjas turi teisę besąlygiškai disponuoti šiomis reikalavimo teisėmis ar reikšti konkrečias turtines pretenzijas BUAB „Egvilta“. BUAB „Egvilta“ ir BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ neturi tiesioginio teisinio santykio. Kadangi pareiškėjas yra BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, savo teises ginti jis turi BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinės pareigos BUAB „Egvilta“ bankroto byloje pareiškėjui suteikti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso. 

12.       Pareiškėjas nėra BUAB „Egvilta“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis neturi teisės skųsti BUAB „Egvilta“ bankroto byloje teismo priimtų procesinių sprendimų (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 305 straipsnis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

13.       Kasaciniu skundu pareiškėjas „Luminor Bank AS“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 3 dalimi ir 4.171 straipsnio 7 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisinį suinteresuotumą būti įtrauktas į savo skolininko (įkeisto daikto savininko ar reikalavimo teisių turėtojo) skolininko bankroto bylą, kai reikalavimo teisės į šį skolininką yra įkeistos kreditoriaus naudai, nes bankroto byloje, pareiškus skolininkui finansinį reikalavimą, sprendžiamas klausimas dėl hipotekos kreditoriui įkeistų reikalavimo teisių egzistavimo ar jų apimties. Skolininko turimų įkeistų reikalavimo teisių (finansinio reikalavimo) atsisakymu (įkeitimo objekto sunaikinimu) akivaizdžiai yra pažeidžiami hipotekos kreditoriaus teisės ir interesai, nes mažinama įkeisto turto sudėtis. Hipotekos kreditorius yra tiesiogiai suinteresuotas, kad būtų patvirtintas jo skolininko turimas reikalavimas asmens, į kurį turimos reikalavimo teisės yra įkeistos, bankroto byloje. Tik įtrauktas į bankroto bylą kaip trečiasis, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, asmuo hipotekos kreditorius turės teisę ginti savo teises bei teisėtus interesus.

13.2.                      Neįtraukiant hipotekos kreditoriaus į savo skolininko (įkeisto daikto savininko ar reikalavimo teisių turėtojo) skolininko bankroto bylą, kai reikalavimo teisės į šį skolininką yra įkeistos kreditoriaus naudai, bankroto bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai siaurinami kreditoriaus teisių gynybos būdai. Hipotekos kreditorius netenka teisės ginčyti skolininko atliktą reikalavimo teisių atsisakymą, prašyti taikyti CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą – teisių pripažinimą (pareikšto finansinio reikalavimo pripažinimą), skundžiant teismo sprendimą, kuriuo priimtas skolininko finansinio reikalavimo (turimų reikalavimo teisių) į savo skolininką atsisakymas (įkeisto objekto sunaikinimas). Hipotekos kreditorius, gindamas savo teises, gali reikšti tik reikalavimus dėl žalos atlyginimo skolininkui, skolininko bankroto administratoriui, tačiau tai gali būti neefektyvus būdas, jei, pvz., pats hipotekos kreditoriaus skolininkas yra nemokus (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

13.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010), reikalaujantis, kad teismas spręstų visus klausimus atsižvelgdamas į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsisakymas 144 520,39 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Egvilta“, nenurodant pagrįstų argumentų, mažina bankrutuojančios bendrovės turtą, todėl pažeidžiamos jos kreditorių teisės.

14.       Atsakovė BUAB „Egvilta“ atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jo pagrįstumo klausimą spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Hipotekos kreditoriaus skolininko reikalavimo teisės į skolininką atsisakymas pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus, kadangi sumažina įkeisto turto vertę. Pareiškėjas galėtų būti įtrauktas kaip trečiasis asmuo atsakovės bankroto byloje, jeigu pateiktų įrodymus, kad BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisė į UAB „Egvilta“ buvo įkeista pareiškėjui.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes tinkamai neatliko procesinių pareigų, pažeidė CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą – prašymą dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo pateikė teismui paskelbus nutartį, kuria ginčas dėl BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Egvilta“ bankroto byloje buvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas neatitiko CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos, pagrįstai konstatavo, jog prašymas yra paduotas pasibaigus procesiniu įvykiu apibrėžtam terminui ir išnykus atitinkamai procesinei teisei (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (CPK 305, 338 straipsniai).

15.2.                      Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-810585/2019 nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Teismo nutartis nesukuria pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl jis nebuvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo iniciatyva (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamo teisinio suinteresuotumo BUAB ,,Egvilta“ bankroto bylos baigtimi. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į BUAB ,,Egvilta“, nėra jos kreditorius. Vien pareiškėjo turtinio reikalavimo BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje turėjimas nesudaro pagrindo nepagrįstai išplėsti subjektų sąrašą (skolininko hipotekos kreditoriais), kurie galėtų būti įtraukti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į kitą bankroto bylą, neturint jokios reikalavimo teisės, kreditoriaus statuso ir jokio teisinio intereso bankroto bylos baigtimi. Suteikus galimybę skolininko hipotekos kreditoriui būti įtrauktam į bankrutuojančios įmonės skolininko bankroto bylą, būtų pažeisti kreditorių lygiateisiškumo, bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, paneigtas bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese ir nepagrįstai suteiktos išskirtinės teisės skolininko hipotekos kreditoriui daryti įtaką bankroto procesui (naudojantis tretiesiems asmenims suteiktomis teisėmis).

15.4.                      Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo padėtis BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje nepablogėjo (įkeistos reikalavimo teisės vertė nesumažėjo), nes BUAB ,,Kauno dujotiekio statyba“ atsisakė nepagrįstai pareikšto finansinio reikalavimo BUAB ,,Egvilta“ bankroto byloje.

16.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. V. atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įtraukiami tik asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos ir dėl šių asmenų teisių ir pareigų gali būti reikalinga pasisakyti teismo sprendime. BUAB „Egvilta“ bankroto byloje teismas nėra ir nebus saistomas pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto byloje. Pareiškėjas yra BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ kreditorius, todėl jis turi suinteresuotumą tik BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ bankroto bylos baigtimi.

16.2.                      Esant paneigtai aplinkybei, kad menama BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo teisė į BUAB „Egvilta“ yra įkeista pareiškėjui, klausimas dėl pareiškėjo kaip trečiojo asmens įtraukimo į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą negali būti nagrinėjamas. Pareiškėjas ne kartą inicijavo procesą dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į BUAB „Egvilta“ bankroto bylą, tačiau visose civilinėse bylose pateikti įrodymai patvirtino, jog BUAB „Egvilta“ prievolė dėl 144 520,39 Eur sumokėjimo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ pasibaigė dar iki nutarties iškelti BUAB „Egvilta“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2009 m. rugsėjo 11 d.) ir ši pasibaigusi reikalavimo teisė nebuvo 2015 m. lapkričio 10 d. įkeitimo sandorio objektas (pvz., civilinė byla Nr. eA2-4060-803/2019).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bankroto bylą taisyklių

 

17.       Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) specialiai nereglamentuoja. ĮBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 26 punktas). 

18.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai.

19.       CPK 37 straipsnio tikslas – pateikti byloje dalyvaujančių asmenų sampratą ir jų sąrašą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi ši dalis nustato apibendrintą byloje dalyvaujančių asmenų sampratą, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi. 

20.       Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). CPK 47 straipsnis nustato trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinę padėtį, jų teises ir procesines taisykles dėl jų įstojimo (įtraukimo) į bylą.

21.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo, todėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje įvertinus konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014).

23.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra konstatavęs ne vienoje situacijoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių (ĮBĮ 21 straipsnis) procesinę padėtį ir įtraukimo į bankroto bylą tvarką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

24.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese; bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu; sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas. Pasisakydamas dėl laiduotojo teisinio ryšio su bankroto byla, kasacinis teismas yra nurodęs, kad laiduotojas yra suinteresuotas tuo, jog bankroto procese finansinis reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi, nes nuo to priklauso jo turtinių pareigų apimtis. Dėl to kasacinis teismas sprendė, kad egzistuoja pakankamas (glaudus) ryšys tarp bankroto bylos ir laiduotojo materialinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės akcininkė, savo turtu užtikrinusi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės prievoles, yra suinteresuota banko, kuris turi teisę nukreipti išieškojimą į jos įkeistą turtą, finansinio reikalavimo apimtimi (dydžiu). Toks įkaito davėjas, nors ir neturi finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, tačiau turi materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, todėl turi turėti teisę ginti savo teises būdamas bankroto bylos dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). 

25.       Kaip pareiškėjas pagrįstai nurodo kasaciniame skunde, kasacinis teismas nėra sprendęs klausimo, ar egzistuoja pakankamas (glaudus) bankroto bylos ryšys su asmens, kuris yra įkeistos reikalavimo teisės, kurios patvirtinimo klausimas sprendžiamas bankroto byloje, įkaito turėtojas, materialinėmis teisėmis ir pareigomis.

26.       Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje (nutarties 19, 20 punktai), CPK nustato ne tik asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sampratą, bet ir procesines taisykles, apibrėžiančias šių asmenų įstojimo į bylą sąlygas. 

27.       CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato keletą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bylą procesinių taisyklių. Pirma, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į procesą savo iniciatyva arba būti įtraukti motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Antra, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti byloje tik kurios nors iš šalių – ieškovo ar atsakovo pusėje. Trečia, visais atvejais trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimas (įtraukimas) į procesą galimas tik iki baigiamųjų kalbų pradžios. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas sprendžiamas teismo nutartimi. Taigi, tam, kad asmuo įgytų byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, teismo nutartis dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti priimta ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai yra būtinoji CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens įtraukimo į bylą asmens, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, statusu sąlyga. Nesant tokio procesinio teismo sprendimo, asmuo byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso neįgyja, todėl ir negali disponuoti jam įstatymo suteikiamomis teisėmis. 

28.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas „Luminor Bank AS“ prašymą dėl jo kaip trečiojo asmens įtraukimo į bankroto bylą pateikė tik po to, kai teismas išsprendė kreditorės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo patvirtinimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje klausimą, priimdamas kreditorės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo patvirtinti 144 520,39 Eur finansinį reikalavimą atsisakymą. Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. liepos 10 d. nutartimi priimdamas kreditorės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo atsisakymą, šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bankroto bylą pateikė tik 2019 m. liepos 17 d., t. y. jau po to, kai ginčo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dėl kreditorės BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ reikalavimo BUAB „Egvilta“ bankroto byloje patvirtinimo buvo pabaigtas.

29.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo „Luminor Bank AS“ prašymas dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bankroto bylą remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalies pagrindu nebegali būti paduotas, o paduotasis turi būti nepriimamas kaip paduotas pasibaigus procesiniu įvykiu apibrėžtam terminui ir išnykus atitinkamai procesinei pareiškėjo teisei, ir paduotą prašymą grąžino pareiškėjui. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo įtraukti į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir priimti jo atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą kartu papildomai pasisakydamas ir dėl pareiškėjo pakankamo teisinio suinteresuotumo ir įstatymo pripažįstamo teisinio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku nebuvimo (CPK 37 straipsnio 1 dalies).

30.       Pareiškėjas kasaciniu skundu teikia argumentus tik dėl netinkamo CPK 37 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, t. y. tik argumentus dėl pakankamo (glaudaus) bankroto bylos ryšio su asmens, kuris yra įkeistos reikalavimo teisės, kurios patvirtinimo klausimas sprendžiamas bankroto byloje, įkaito turėtojas, materialinėmis teisėmis ir pareigomis egzistavimo aiškinimo. Argumentų dėl netinkamo CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į bylą taisyklių aiškinimo ar taikymo kasaciniame skunde nepateikiama.

31.       Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kasaciniu skundu teikia argumentus tik dėl CPK 37 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas neteikia argumentų ir neginčija CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimo (įtraukimo) į procesą momento, pagal kurią pareiškėjo prašymas dėl jo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą visų pirma ir buvo nepriimtas bei jam grąžintas, aiškinimo ir taikymo. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje susiklosto tokia situacija, kai kasacinio skundo argumentais nėra pagrindžiamas procesinės taisyklės įstoti (būti įtrauktam) į bylą kaip asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, įvykdymas. 

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo. Tas pats yra taikoma ir kasaciniam teismui vykdant jam priskirtą teismų praktikos formavimo vienodinimo funkciją. Teisės aiškinimas žinant, kad toks aiškinimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ir reikštų abstraktųjį ir hipotetinį teisės aiškinimą, o tai neatitiktų įstatymu pavestos kasaciniam teismui funkcijos vykdymo.

33.       Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. V. turėjo 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, o BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ – 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimą prašė priteisti iš pareiškėjo. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.14 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, todėl iš pareiškėjo tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. V. priteistinas 847 Eur, o BUAB „Kauno dujotiekio statyba“ 950 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

36.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, (j. a. k. 304870069) 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dujotiekio statyba“ (j. a. k. 133276384) iš pareiškėjo „Luminor Bank AS“, veikiančio Lietuvoje per savo filialą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrių, (j. a. k. 304870069) 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

 

 

        Virgilijus Grabinskas

        

        

        Gediminas Sagatys