Civilinė byla Nr. e2-884-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų 
D. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmesti apeliantų prašymai dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankrotas“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vėlesnėmis 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. birželio
5 d., 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis atsakovės kreditorių ir finansinių reikalavimų sąrašas patikslintas. 2018 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Kasdairas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja D. K. 2019 m. liepos 31 d. teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su 47 000 Eur reikalavimu ir jį patvirtinti. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nustatė, kad D. K., 2017 m. vasario 13 d. pasirašiusi Buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal ją neatsiskaitė, todėl yra skolinga BUAB „Kasdairas“ 47 000 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 2015 m. kovo 16 d. ji pervedė 47 000 Eur atsakovei, tokiu būdu ji tapo BUAB „Kasdairas“ kreditore.

3.       Atsakovės bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą pastarojo prašė netenkinti. Administratorė nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo
2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, solidariai iš D. K. ir K. K. priteisė bendrovei 47 000 Eur skolą. Teismas pripažino, kad D. K. ir K. K. neatsiskaitė su bendrove už buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą pagal 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pareiškėja, dar net nesumokėjusi skolos bendrovei, prašo įtraukti ją į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su tokio paties dydžio finansiniu reikalavimu ir pagal tą pačią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

4.       Pareiškėja praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Apie savo teisę ir pareigą pareikšti kreditorinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje, ji buvo informuota Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Priežasčių, dėl kurių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido, ji nenurodė. 

5.       2019 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą dėl bendrovės kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kurį grindė analogiškomis aplinkybėmis bei papildomai nurodė, kad, remiantis minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ji tapo bendrovės debitore ir kreditore. 

6.       2019 m. lapkričio 8 d. K. K. ir D. K. pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje patvirtinimo. Pareiškėjai nurodė, jog D. K. pagal 2015 m. kovo 16 d. Trišalę komercinio bendradarbiavimo sutartį Nr. 20150316/001T BUAB „Kasdairas“ 2015 m. kovo 16 d. pervedė 47 000 Eur. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 Trišalės sutarties nevertino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad D. K., 2015 m. kovo 16 d. pervesdama 47 000 Eur, negalėjo atsiskaityti už butą, kurį įgijo 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes praėjo beveik dviejų metų laikotarpis bei mokėjimo pavedimo paskyroje neatsispindi mokėjimo už butą aplinkybė. Kadangi pareiškėja už butą bendrovei sumokėjo dar 2015 m. kovo 16 d., atsirado pagrindas teikti kreditorinį reikalavimą ir įstoti į bendrovės trečios eilės kreditorių eilę. Bendrovė gavo komercinę naudą iš D. K. pervestų 47 000 Eur, t. y. nepatyrė 1 876,70 Eur žalos, naudojosi pareiškėjos pinigais 864 dienas, dėl to susidarė 9 125,39 Eur palūkanų suma. Todėl atsakovės bankroto byloje patvirtintinas 56 125,39 Eur D. K. kreditorinis reikalavimas.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas minėta 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priteisė K. K.
742,87 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Kasdairas“ bankroto administravimui skirtų lėšų, todėl atsakovės bankroto byloje patvirtintinas pareiškėjo 742,87 Eur kreditorinis reikalavimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjų K. K. ir D. K. 2019 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo atmetė.

9.       Teismas, remdamasis pareiškėjų išdėstytais argumentais, sprendė, kad jie nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019. Minėta nutartimi teismas BUAB „Kasdairas“ naudai priteisė solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 47 000 Eur skolą, kurią pareiškėjai prašo patvirtinti kaip D. K. kreditorinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl 2015 m. kovo 16 d. Trišalės sutarties, 2015 m. kovo 16 d. D. K. pinigų pervedimo ir minėtą sumą priteisė BUAB „Kasdairas“ solidariai iš K. K. ir D. K., teismo nutartis įsiteisėjo, pagrindo BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje tvirtinti prašomą kreditorinį reikalavimą, nėra. 

10.       Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos K. K. minėtoje apeliacinės instancijos teismo byloje priteistos ne iš bankrutavusios įmonės lėšų, o iš jos administravimui skirtų lėšų, todėl pareiškėjas negali būti įrašytas į įmonės kreditorių sąrašą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies nuostatas, o ne kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Pareiškėjai K. K. ir D. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 56 125,39 Eur D. K. trečios eilės kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2A-407-241/2019 nepaneigė fakto, kad D. K. 2015 m. kovo 16 d. sumokėjo UAB „Kasdairas“ 47 000Eur. Tačiau teismams iš 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notaro, turinio, buvo nepakankamai aišku, kaip ieškovė galėjo atsiskaityti už turtą, nes sutartyje tai aiškiai neaptarta, o 2015 m. kovo 16 d. pavedime nenurodyta, kad mokama už butą, kurio savininkas tuo metu buvo D. K.. Tokiu būdu dėl notarės netinkamo pareigų atlikimo (nepakankamo išaiškinimo) teismai nusprendė, jog notarės nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie atsiskaitymą už butą yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, t. y. iš esmės (netiesiogiai) pripažino notarę šiuo atveju neatskleidus tikrovės / suklydus. Tokiu būdu po 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties D. K. atsirado teisė atgauti 2015 m. kovo 16 d. bendrovei sumokėtus 47 000 Eur ir skaičiuotinas palūkanas. 

11.2.       Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai remiamasi nebegaliojančiomis ĮBĮ nuostatomis.

11.3.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja ginčija apeliacinės instancijos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį. Tai įrodo, kad teismas nėra susipažinęs nei su minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nei su pareiškėjos 2019 m. liepos 31 d. prašymu bei jo patikslinimais. Nors apeliantė nesutinka su minima nutartimi, tačiau jos neginčija, bet, teikdama prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, realizuoja savo, kaip kreditorės, teises, kurios atsirado dar 2015 m. kovo 16 d. atlikto 47 000 Eur mokėjimo pagrindu.

11.4.       Kadangi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 nustatyta, kad 47 000 Eur pareiškėja bendrovei 2015 m. kovo 16 d. sumokėjo, tai papildomai dar kartą ar iš naujo to paties įrodinėti nereikia.

11.5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties įsigaliojimas yra pakankamas ir neginčytinas faktas konstatuoti, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti praleistas dėl svarbios priežasties, kurios D. K. niekaip negalėjo numatyti ar žinoti apie ją. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas nutaręs, kad notaro patvirtintoje sutartyje esantys faktai apie atsiskaitymą yra neteisingi, pačios sutarties (ar jos punktų) nepripažino negaliojančia. Todėl šiuo metu valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ įregistruotoje sutartyje yra konstatuotas ir galiojantis faktas, kad D. K. yra atsiskaičiusi už butą, yra priešingas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytoms aplinkybėms. Kadangi į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta notarė, teismas neturėjo procesinio pagrindo nuginčyti sutarties faktų, kuriuos patvirtino notaras, o D. K. negalėjo numatyti ar žinoti, kad po 2019 m. liepos 5 nutarties jos sumokėti 47 000 Eur bus atskirti nuo 2015 m. kovo 16 d. Trišalės sutarties ir 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties, sukuriant teisiškai negalinčią egzistuoti dualistinę situaciją.

11.6.       Nepanaikinus skundžiamos nutarties, būtų pažeista D. K. teisė į teisingumą ir teisingą teismą, nes gautųsi, kad 2015 m. kovo 16 d. apeliantė bendrovei sumokėjo 47 000 Eur neatlygintinai. 

11.7.       Bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad 2015 m. kovo 16 d. bendrovei sumokėti 47 000 Eur buvo pareiškėjai kaip nors grąžinti ar įskaityti. D. K. nuo 1997 m. iki 2017 m. liepos 27 d. įmonei mokėjo tik vieną kartą ir tik pagal Trišalę sutartį, daugiau nieko nėra pirkusi ar gavusi (išskyrus atlyginimo) iš įmonės, todėl jokių įrodymų, paneigiančių kreditorinio reikalavimo realumą, nėra.

12.       Bankroto administratorė UAB „Bankrotas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsisakyti priimti pareiškėjos pateikiamus įrodymus, apeliacinį procesą nutraukti arba atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis (po
150 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

12.1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria nebuvo tenkintas K. K. prašymas, atskiruoju skundu neskundžiama. 

12.2.       Nei D. K., nei K. K., kuris neturi teisinio pagrindo skųsti teismo nutarties dalies, kuria pasisakyta dėl D. K. reikalavimų, neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl atskirasis skundas negalėjo būti priimtas remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Kadangi aplinkybės dėl neteisėto atskirojo skundo pateikimo paaiškėjo jau po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi nutraukti apeliacinį procesą, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi. 

12.3.       Su atskiruoju skundu teikiami dokumentai (2007 m. rugsėjo 4 d. Sutartis, 2014 m. gruodžio 29 d. Turto pirkimo-pardavimo iš varžytynių aktas, elektroniniai laiškai, bendraujant su antstoliu, 2017 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymas dėl žemės išpirkimo, 2015 m. vasario 17 d. varžytynių aktas, 2015 m. kovo 16 d. 47 000 Eur pavedimo mokėjimo kopija, 2015 m. kovo 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis, 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, 2017 m. sausio 23 d. Mainų sutartis, 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019,
2019 m. liepos 31 d. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, notarės 2019 m. spalio 7 d. elektroninis laiškas, 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 2020 m. kovo 20 d. skundžiamoji nutartis), kurie visi apeliantams buvo žinomi jau seniai, jie juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teismas turi atsisakyti juos priimti. 

12.4.       Teismas pagrįstai netenkino D. K. prašymo įtraukti ją į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su 9 125,39 Eur palūkanų suma, nes ji neįrodyta. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kuria apeliantė grindžia savo reikalavimą, buvo priimta BUAB „Kasdairas“ jau iškėlus bankroto bylą, todėl, net ir tuo atveju, jeigu kita D. K. reikalavimo dalis būtų pagrįsta, ji neturėtų jokių teisių į 9 125,39 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimą. 

12.5.       D. K. BUAB „Kasdairas“ yra negrąžinusi Vilniaus apygardos teismo
2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 priteistų sumų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. eB2-2531-262/2018 BUAB „Kasdairas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-0595-18, todėl D. K. įtraukimas į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas bei pakartotiniai pareiškimai dėl pareiškėjos kreditorinių reikalavimų patikslinimo gauti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ginčui taikytinos jo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16.       Apeliantė D. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2007 m. rugsėjo 4 d. Sutartį, 2014 m. gruodžio 29 d. Turto pirkimo-pardavimo iš varžytynių aktą, elektroninius laiškus, bendraujant su antstoliu, 2017 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymą dėl žemės išpirkimo, 2015 m. vasario 17 d. varžytynių aktą, 2015 m. kovo 16 d. 47 000 Eur pavedimo mokėjimo kopiją, 2015 m. kovo 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2015 m. kovo 16 d. Trišalę sutartį, 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 23 d. Mainų sutartį, 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, 2019 m. liepos 31 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, notarės 2019 m. spalio 7 d. elektroninį laišką, 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2019.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų (2015 m. kovo 16 d. 47 000 Eur pavedimo mokėjimo kopija, 2015 m. kovo 16 d. Trišalė sutartis, 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, notarės 2019 m. spalio 7 d. elektroninis laiškas, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, 2019 m. liepos 31 d. prašymas, 2019 m. lapkričio 8 d. patikslintas prašymas, skundžiama 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis) buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra byloje, pakartotinai šių įrodymų nepriima. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat pateikė
2014 m. gruodžio 29 d. Turto pirkimo-pardavimo iš varžytynių aktą, elektroninius laiškus, bendraujant su antstoliu, 2015 m. vasario 17 d. varžytynių aktą, 2015 m. kovo 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2017 m. sausio 23 d. Mainų sutartį, kurie atsakovės buvo pateikti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 bei įvertinti šio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, esant poreikiui ir pagrindui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio
3 dalis), todėl nurodytų ieškovės pateiktų naujų įrodymų taip pat nepriima. Likusius apeliantės pateiktus įrodymus – 2007 m. rugsėjo 4 d. Sutartį bei 2017 m. birželio 29 d. antstolio patvarkymą dėl žemės išpirkimo – atsisakytina priimti kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK
180 straipsnis).

 

Dėl K. K. atskirojo skundo

18.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį, kuria atmesti pareiškėjų D. K. ir K. K. prašymai dėl jų kreditorinių reikalavimų patikslinimo BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje, pasirašė bei pateikė abu pareiškėjai. Tačiau de facto (iš tikrųjų) atskiruoju skundu kvestionuojama skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta patikslinti tik D. K. kreditorinį reikalavimą bendrovei. Jokių argumentų dėl K. K. 742,87 Eur kreditorinio reikalavimo patikslinimo skunde nėra pateikta. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria nebuvo tenkintas K. K. prašymas, atskiruoju skundu neskundžiama. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantę ir pareiškėją K. K. sieja atstovavimo teisiniai santykiai, suteikiantys teisę pareiškėjui atstovauti apeliantės interesams, taip pat ir paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria netenkintas D. K. prašymas.

20.       Esant tokiai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, K. K. paduotą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalies, kuria atisakyta tenkinti pareiškėjos D. K. prašymą, turėjo atsisakyti priimti, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus K. K. atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas D. K. prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

 

Dėl D. K. kreditorinio reikalavimo

21.       Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

22.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013, 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

23.       Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

24.       Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. 

26.       CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 20 punktą). 

27.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018
42 punktą ir kt.).

28.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

29.       Apeliantė D. K. kreipėsi į BUAB „Kasdairas“ bankroto bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą su prašymu įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 56 125,39 Eur (47 000 Eur skola ir 9 125,39 Eur palūkanos) kreditoriniu reikalavimu. Reikalavimą pareiškėja grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimas ir nutarta priteisti solidariai iš D. K. ir K. K. bendrovei 47 000 Eur skolą, 2 591,53 Eur palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 49 591,53 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatė, kad D. K. 2015 m. kovo 16 d. pervedė BUAB „Kasdairas“ 47 000 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant „išankstinis mokėjimas už žemės sklypą Diržioniškių kaime“. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad šis mokėjimas neįrodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kainos pagal tarp BUAB „Kasdairas“ ir D. K. bei K. K. 2017 m. vasario
13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjimo bendrovei fakto.

30.       Bylos duomenys patvirtina, dėl to byloje nėra ir ginčo, kad UAB „Kasdairas“ už pareiškėjos pervestus pinigus 2015 m. kovo 18 d. įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 23 d. D. K. ir D. K. sudarė su bendrove Mainų sutartį, kurios pagrindu minėtas BUAB „Kasdairas“ priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 13 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi D. K. ir K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise minėtą butą iš bendrovės nusipirko už 47 000 Eur. Buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau pripažinus, kad pagal Buto pirkimo-pardavimo sutartį D. K. ir K. K. su bendrove neatsiskaitė, Lietuvos apeliacinis teismas priteisė bendrovei iš pastarųjų 47 000 Eur skolą (nutarties 29 punktas). 

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su 47 000 Eur finansiniu reikalavimu yra pagrįstas bei teisėtas. Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad D. K. sumokėjo bendrovei
47 000 Eur, tačiau pripažinus, kad išankstinis (2015 m. kovo 16 d.) mokėjimas bendrovei už pastarosios siektą įsigyti žemės sklypą nepatvirtina kainos pagal Buto pirkimo-pardavimo sutartį BUAB „Kasdairas“ sumokėjimo, taip pat bankroto byloje nesant įrodymų, kad minėta 47 000 Eur suma pareiškėjai buvo kokiu nors būdu grąžinta, spręstina, kad tokiu būdu bendrovė be jokio teisinio pagrindo praturtėjo pareiškėjos sąskaita (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje tvirtinti prašomą kreditorinį reikalavimą, padaryta neatskleidus pareiškėjos kreditorinio reikalavimo esmės ir yra nepagrįsta.

32.       Dėl to, kad bendrovė naudojosi pareiškėjos pinigais 864 dienas (nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 27 d.), pareiškėja taip pat prašė patvirtinti, kad dalį jos kreditorinio reikalavimo sudaro 9 125,39 Eur palūkanų suma. Šį savo reikalavimą apeliantė grindė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

33.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (1 straipsnio 2 dalis). Komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. pervedė bendrovei 47 000 Eur, už kuriuos pastaroji įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Minėtoje 2019 m. liepos 5 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokiu tikslu pareiškėja savo asmenines lėšas pervedė bendrovei – finansuojant šeimos verslą, siekiant faktiškai įgyti (valdyti) turtą per trečiąjį asmenį ir kt. Tačiau iš bylos aplinkybių visiškai aišku, kad joks komercinis sandoris tarp apeliantės ir bendrovės nebuvo sudarytas, todėl, skaičiuodama palūkanas, pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; kt.). Kompensuojamosios palūkanos reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai).

35.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas (CK 6.261 straipsnis). Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje.

36.       Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

37.       Palūkanos, išieškotinos iš skolininko už termino įvykdyti prievolę praleidimą ir laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo dienos iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).

38.       CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Taigi CK
6.240 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo pradžios momento yra specialioji norma CK nustatytų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo bendrųjų taisyklių atžvilgiu (CK 6.210 straipsnis, CK 6.261 straipsnis).

39.       Minėta, kad pareiškėjai 2015 m. kovo 16 d. pervedus 47 000 Eur, už juos bendrovė 2015 m. kovo
18 d. įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatė, kad ši suma nebuvo panaudota kainai už butą, pareiškėjos įsigytą iš bendrovės, apmokėti. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisės nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybę apie tai, kad praturtėjo pareiškėjos sąskaita, BUAB „Kasdairas“ neabejotinai sužinojo 2015 m. kovo 18 d., t. y. bendrovei už pareiškėjos pervestus pinigus įgijus žemės sklypą su pastatu. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Taigi prašomos priteisti iš skolininko, kuriam iškeliama bankroto byla, palūkanos gali būti skaičiuojamos iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o ne iki nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjai prašant priteisti palūkanas iki teismo nutarties iškelti skolininkui bankroto bylą priėmimo dienos, jos reikalavimas dėl palūkanų nagrinėjamas neperžengiant pareikštų reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dalį sudaro 5 proc. dydžio palūkanos už 862 kalendorines dienas (nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2017 m. liepos
27 d.), per kurias bendrovė naudojosi D. K. pervestais pinigais, sudarančias
5 551,28 Eur sumą (5 proc. / 365 k. d.) x 47 000 Eur) x 862 k. d.). 

40.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad pareiškėja turi 52 551,28 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“, kuris, kaip teisingai nurodė pareiškėja, vadovaujantis ĮBĮ
35 straipsnio nuostatomis, laikytinas trečiosios eilės reikalavimu.

 

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

41.       Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustatė, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma taip pat numatė, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

42.       Teismo, įgyvendinant jam ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą, nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo teismui dienos, yra procesinis, bet ne ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 
2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Kreditorių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos, konkretų pateikimo terminą nustato ne įstatymas, o teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra apibrėžta maksimali šio termino riba, kuria privalo vadovautis teismas. Kreditorių reikalavimų, pateiktų pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, atnaujinimo klausimo išsprendimas, yra būtina tokių kreditorių reikalavimų priėmimo tvirtinti sąlyga. Todėl šio termino pasibaigimo faktas pats savaime sudaro kliūtis tokiam kreditoriui kreiptis į teismą dėl jo reikalavimo patvirtinimo. Teismo nustatyto termino kreditorių reikalavimams pareikšti atnaujinimo klausimo išsprendimui taikytinos CPK 78 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013).

43.       Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. liepos 27 d. nutartimi iškeldamas BUAB „Kasdairas“ bankroto bylą, toje pačioje nutartyje nustatė 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bendrovės kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Byloje esantys 2017 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Kasdairas“ pranešimas, pašto siuntų lydraštis Nr. 1856-23-2 39 patvirtina, kad pareiškėja D. K. buvo tinkamai informuota apie BUAB „Kasdairas“ bankroto bylos iškėlimą bei nustatytą 45 dienų terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kaip minėta, kreditoriniai reikalavimai gali būti reiškiami faktiškai per visą įmonės bankroto procedūrų laikotarpį iki bankroto bylos nutraukimo arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo ir visi vėliau nei per ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytą terminą pareiškiami pagrįsti reikalavimai iš esmės gali būti tvirtinami, išskyrus atvejus, kai termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-263-178/2015). Pabrėžtina, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

44.       Nagrinėjamu atveju akivaizdaus apeliantės D. K. nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje nėra nustatyta. Priešingai, byloje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 5 d. nutartyje įvertinus tarp bendrovės ir D. K. susiklosčiusius teisinius santykius bei konstatavus, kad apeliantės į bendrovės sąskaitą atliktu 47 000 Eur mokėjimu nebuvo atsiskaityta už iš bendrovės įsigytą butą, pareiškėja sužinojo apie jos turimą kreditorinį reikalavimą bendrovei. ĮBĮ numatyto 45 dienų termino kreditoriams pareikšti savo reikalavimus paskirtis yra skatinti operatyvų bankroto procesą, bet ne nubausti terminą praleidusią šalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių.

45.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog termino pareikšti pareiškėjos kreditoriniam reikalavimui neatnaujinimas turėtų neproporcingų neigiamų padarinių terminą praleidusiai šaliai. Atsisakymas patvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino nagrinėjamu atveju neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Todėl pagrindo atsisakyti patvirtinti pareiškėjos D. K. kreditorinį reikalavimą praleidus jo pateikimo tvirtinti terminą, nėra. Prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą pareiškėja teismui pateikė netrukus po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. priėmimo – 2019 m. liepos 31 d.

 

Dėl teisės teikti atskirąjį skundą

46.       Administratorės įsitikinimu, pareiškėjos skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, negalėjo būti priimtas, o šiai aplinkybei paaiškėjus po atskirojo skundo priėmimo, procesas turi būti nutrauktas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.

47.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
Nr. KT9-N3/2019 pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis, pagal kurią apeliacinį skundą turi surašyti advokatas, o juridinio asmens apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje CPK 306 straipsnio 3 dalis pripažinta netekusia galios.

48.       Tuo remiantis administratorės argumentai dėl atskirojo skundo neatitikimo CPK 306 straipsnio
3 dalies nuostatai, kuri atskirojo skundo pateikimo metu (2020 m. kovo 30 d.) nebegaliojo, atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl procesinės bylos baigties

49.       Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti išnagrinėtas tinkamai. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą kaip esminės gali būti vertinamos aplinkybės, ar egzistuoja bankrutuojančios įmonės prievolė tam kreditoriui, ar ji yra galiojanti ir nepasibaigusi, koks yra prievolės mastas. Jeigu pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimą patvirtina neatskleidęs jo esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jo pagrįstumo klausimo, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio
30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

50.       Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė D. K. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Kasdairas“ byloje esmės. Netinkamai įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo
2019 m. liepos 5 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nustatytus faktus dėl 2015 m. kovo 16 d. pareiškėjos bendrovei atlikto 47 000 Eur sumos pervedimo aplinkybių, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja, reikšdama kreditorinį reikalavimą, iš esmės skundžia įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019, bei kreditorinio reikalavimo bendrovei neturi. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų išnagrinėti apeliantės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą iš esmės, negrąžinant jo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos D. K. prašymas, naikintina ir klausimas Lietuvos apeliaciniame teisme išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjos prašymą tenkinant.

51.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugsėjo 29 d. bei 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktuose procesiniuose dokumentuose  D. K. teikė prašymą dėl jos turimo kreditorinio reikalavimo BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje patvirtinimo. Bankroto bylos duomenimis 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs bankroto administratorės prašymą, patvirtino pirmos eilės 2 668,33 Eur D. K. kreditorinį reikalavimą bendrovei. Garantinio fondo lėšomis iš dalies atsiskaičius su įmonės darbuotojais ir bankroto administratorei pateikus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino patikslintą D. K. 609,91 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. K. pateiktų prašymų, nurodė, kad šiuo atveju išspręstas pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patikslinimo klausimas. Tačiau, remiantis nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, šiuo atveju buvo išspręstas ne ankstesnio pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patikslinimo, o naujo (papildomo) D. K. kreditorinio reikalavimo, pareikšto BUAB „Kasdairas“ atžvilgiu nauju pagrindu, patvirtinimo klausimas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52.       Bankroto administratorė pateikė prašymą dėl 300 Eur – po 150 Eur iš kiekvieno pareiškėjo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas grindžiamas 2020 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo kredito įstaigai nurodymu. 

53.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

55.       Iš dalies patenkinus apeliantės prašymą – nustačius, kad ji turi 52 551,28 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“, buvo patenkinta 94 proc., o atmesta 6 proc. apeliantės reikalavimo. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš pareiškėjos D. K. priteistina 9 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų BUAB „Kasdairas“. 

56.       Pareiškėjai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikus, šis klausimas nesprendžiamas.

57.       Apeliacinį procesą pagal K. K. atskirąjį skundą nutraukus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti esminiai argumentai susiję su šioje byloje išnagrinėtu D. K. reikalavimu, administratorės prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų iš K. K. priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos D. K. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies patenkinti D. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ byloje.

Patvirtinti D. K. 52 551,28 Eur (penkiasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir dvidešimt aštuonių euro centų) dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ ir įtraukti kreditorę D. K. į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ kreditorių sąrašą su nurodyto dydžio kreditoriniu trečiosios eilės reikalavimu.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties dalies, kuria atmestas D. K. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ byloje.

Priteisti iš D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ (juridinio asmens kodas 124085483) 9 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

 

 

 

Teisėjai                                                                                Marius Bajoras

 

                                                                                Artūras Driukas

 

                                                                                Asta Radzevičienė