Civilinė byla Nr. e2-525-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02017-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos  Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimas dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Geotechniniai projektai“ finansinio reikalavimo sumažinimo uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ bankroto byloje, kiti suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Euremsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ulma Construccion Baltic“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Architelio statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Draugo petys“, 2017  m.  gegužės  22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, be kita ko, trečios eilės kreditorės UAB  „Geotechniniai  projektai“ 87 848,46 Eur finansinis reikalavimas.

2.       Kreditorė UAB „Legal Balance“ pateikė prašymą sumažinti kreditorės UAB  „Geotechniniai  projektai“ finansinio reikalavimo sumą iki 23 918,46 Eur. Teigė, kad UAB  „Geotechniniai projektai“ 63 930 Eur dydžio reikalavimo dalis yra nepagrįsta ir neturėjo būti tvirtinama. Ši reikalavimo dalis buvo grindžiama 2015 m. gruodžio 30 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei 2015 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 1. Pagal atliktų darbų aktą PVM sąskaitos faktūros nebuvo išrašytos. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad įmonės skola yra tik 23 918, 46 Eur, ginčijama skola nebuvo įtraukta į skolų suderinimo aktą. Pareiškėja taip pat pateikė savo vertinimą dėl rangos sutarties vykdymo terminų ir galimybių išrašyti PVM sąskaitą faktūrą konkrečiu momentu.

3.       Kreditorė UAB „Geotechniniai projektai“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad darbų atlikimo faktas patvirtintas abiejų šalių pasirašytais darbų atlikimo aktais, o tai, jog nebuvo išrašyta PVM  sąskaita faktūra, nelemia priešingos išvados. Esant atliktiems darbams, įmonei kilo pareiga atsiskaityti su kreditore.

4.       BUAB „Architelio statyba“ bankroto administratorė su pareiškimu iš esmės sutiko. Nurodė, kad, papildomai patikrinus įmonės dokumentus, nustatyta, kad pagal Apyvartų žiniaraštį skola yra tik 23 918,46 Eur dydžio.

5.       Suinteresuoti asmenys (kreditorės) UAB „Euremsta“ ir UAB „Ulma Construccion Baltic“ su pareiškimu sutiko.

 

        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi kreditorės UAB „Legal Balance“ pareiškimo netenkino.

7.       Teismas sprendė, kad byloje pateiktas Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2015 gruodžio mėn., kurie pasirašyti abiejų šalių, t. y. tiek užsakovo, tiek rangovo, nesant priešingų įrodymų, yra pakankami pagrįsti darbų atlikimo faktą, apimtį ir vertę, atitinkamai ir užsakovo pareigą atsiskaityti už priimtus darbus. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, dėl kurių abiejų šalių pasirašytas Atliktų darbų aktas ir Pažyma turėtų būti vertinamas kaip įrodymas, liudijantis atvirkštinį faktą, t. y. darbų neatlikimą, juolab kad pats Aktas nėra nei ginčijamas, nei nuginčytas.

8.       Teismas nesutiko tiek su pareiškėjos, tiek su bankroto administratorės argumentais, kad aplinkybės, jog nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal nurodytą Aktą, skola už 2015 m. gruodžio mėn. atliktus darbus nebuvo įtraukta į 2016 m. rugpjūčio 31 d. Skolų suderinimo aktą, pagal įmonės apyvartos žiniaraščius skola yra tik 23 918, 46 Eur, lemia išvadą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia Akte nurodytų darbų atlikimo fakto, kurį patvirtino rangos teisinių santykių šalys. Pagrindas reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus yra jų faktinis atlikimas ir perdavimas užsakovui, o ne PVM sąskaitos faktūros išrašymas. Skolų suderinimo aktai, įmonės apyvartų žiniaraščiai iš esmės darbų atlikimo fakto ir apimties neįrodo. Tai, kad kreditorius su įmone suderino ne visas skolas, ar įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nesutampa su kreditoriaus pateiktais ir įrodančiais darbų atlikimo faktą, savaime nelemia išvados, kad darbai nebuvo atlikti, todėl ginčijama kreditoriaus reikalavimo dalis laikytina patvirtinta pagrįstai.

9.       Teismas pabrėžė, kad kreditoriaus reikalavimas, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali būti sumažinamas, padidinamas ar priimtas sprendimas išbraukti iš kreditorių sąrašo tik tuo atveju, kai paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias objektyvias išvadas dėl jau patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo.

10.       Šiuo gi atveju pareiškėjos argumentai, anot teismo, lemia tik išvadą apie jos siekį, kad teismas dar kartą peržiūrėtų jau patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, atsižvelgdamas į subjektyvią pareiškėjos nuomonę, taip perkeliant kreditoriui, kurio reikalavimas patvirtintas, prievolę iš naujo įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, ginčijant jau patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jos nurodytas naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

11.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog kreditorės UAB „Geotechniniai projektai“ reikalavimas turėtų būti sumažintas nuo 87 848, 46 Eur iki 23 918, 46 Eur, todėl pareiškimo netenkino.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pagal sutarties sąlygas PVM sąskaita faktūra yra būtinas dokumentas gauti / reikalauti atsiskaitymo. Todėl rangovui neįvykdžius visų sutartinių nuostatų užsakovui nebuvo prievolės mokėti. Išrašyta PVM sąskaita faktūra turi atsispindėti tiek ją išrašiusio asmens, tiek atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą turinčio apmokėti asmens buhalterinėje apskaitoje. Tačiau šios sumos nebuvo apskaitytos nei užsakovo, nei rangovo buhalterinėje apskaitoje, už šias sumas nebuvo mokami mokesčiai valstybei, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis.

12.2.       UAB „Geotechniniai projektai“ yra PVM mokėtojas, todėl įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsnio 1 dalis). Jeigu UAB  „Geotechniniai projektai“ 2015 m. gruodžio mėnesį atliko darbų už 63 930 Eur be PVM, turėjo nedelsdama išrašyti ir UAB „Architelio statyba“ pateikti PVM sąskaitą faktūrą už atitinkamus darbus. Tačiau to UAB „Geotechniniai projektai“ nepadarė nei 2015  m. gruodžio mėnesį, nei kada nors vėliau.

12.3.       Delsimas išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas reiškia vengimą mokėti mokesčius. PVM  sąskaitos faktūros išrašymas atgaline data yra sudėtingas, o atliktų darbų aktas gali būti paprastai surašytas atgaline data. Nesant PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už 2015  m.  gruodžio mėnesį atliktus darbus, 2015 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas UAB „Geotechniniai projektai“ ir UAB „Architelio statyba“ vadovui susitarus galėjo būti surašytas bet kada iki UAB „Geotechniniai projektai“ finansinio reikalavimo pateikimo. Todėl bankroto byloje vien 2015 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktas ir pažyma apie atliktus darbus savaime nepatvirtina, jog juose nurodyti darbai buvo realiai atlikti. UAB  „Geotechniniai projektai“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas pagal kreditorės pateiktus dokumentus, kurių nebuvo bankrutuojančioje įmonėje. Jeigu kreditorė būtų atlikusi akte ir pažymoje nurodytus darbus, ji būtų išrašiusi sąskaitą bankrutuojančiai įmonei. Jeigu 63 930 Eur reikalavimo teisė būtų pagrįsta, derindama skolų likutį su bankrutuojančia įmone 2016 m. rugpjūčio 31 d. kreditorė šią sumą būtų įtraukusi ir į skolų suderinimo aktą, tačiau to nepadarė.

12.4.       Pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus mokėtina skola kreditorei buvo 23  918,46 Eur, tokio dydžio mokėtiną sumą šalys nurodė 2016 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo akte. Palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, UAB  „Geotechniniai projektai“ ne tik nesąžiningai pretenduotų į didesnį, nei turėjo, finansinio reikalavimo tenkinimą, tačiau būtų pažeisti mokestinės apskaitos įstatymai ir tai sudarytų sąlygas kreditorei gauti nepagrįstą mokestinę naudą, susimažinant pelno mokesčio mokėjimą nuo 63 930 Eur sumos. Tai neatitiktų ne tik teisinės valstybės principo, bet ir viešojo intereso, be to, kiltų neapibrėžtumas dėl UAB „Architelio statyba“ nemokumo nustatymo.

13.       BUAB „Architelio statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.       Pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus mokėtina skola kreditorei UAB  „Geotechniniai projektai“ buvo 23 918,46 Eur, tokio dydžio mokėtiną sumą šalys nurodė 2016 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo akte. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad, palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, UAB  „Geotechniniai projektai“ ne tik nesąžiningai pretenduotų į didesnį, nei turėjo, finansinio reikalavimo tenkinimą, tačiau būtų pažeisti mokestinės apskaitos įstatymai, ir tai sudarytų sąlygas kreditorei gauti nepagrįstą mokestinę naudą, susimažinant pelno mokesčio mokėjimą nuo 63 930 Eur sumos.

13.2.       PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas (PVMĮ 79 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl kreditorės UAB „Geotechniniai projektai“ finansinio reikalavimo sumažinimo UAB „Architelio statyba“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

17.       Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad res judicata (galutinio teismo sprendimo) taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015  m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

18.       Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalies prasmę ir paskirtį suinteresuoti asmenys reikalauti peržiūrėti teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumą turi teisę ne tik teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu procesine forma (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis), tačiau ir pateikdami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui motyvuotą prašymą šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016  m.  sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Be to, gavęs byloje papildomos informacijos dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jeigu kreditoriaus reikalavimas buvo teismo nutartimi patvirtintas be bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas ir savo iniciatyva turėtų svarstyti patvirtinto kreditorinio reikalavimo teisėtumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1317-381/2016).

19.       Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Geotechniniai projektai“ finansinis reikalavimas atsakovės UAB „Architelio statyba“ bankroto byloje buvo patvirtintas be bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl pagal minėtus teismų praktikos išaiškinimus apeliantė turėjo teisę prašyti teismo peržiūrėti nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, prašymą motyvuodama ir aplinkybėmis, buvusiomis finansinio reikalavimo patvirtinimo metu, kadangi dėl jų teismas įsiteisėjusia nutartimi nebuvo pasisakęs.

20.       Apeliantės prašymas sumažinti kreditorės UAB „Architelio statyba“ finansinį reikalavimą iki 23  918, 46 Eur buvo motyvuojamas tuo, kad ginčijama 63 930 Eur dydžio reikalavimo dalis buvo grindžiama tik 2015 m. gruodžio 30 d. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei 2015  m.  gruodžio 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 1, tačiau PVM sąskaita faktūra pagal atliktų darbų aktą nebuvo išrašyta, o 2016 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovės skola kreditorei yra tik 23 918, 46 Eur. Be to, bankroto administratorė, patikrinusi įmonės dokumentus, nustatė kad pagal Apyvartų žiniaraštį atsakovės skola kreditorei taip pat yra tik 23  918,46 Eur.

21.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 1 ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2015 gruodžio mėn. yra pakankami pagrįsti darbų atlikimo faktą, apimtį ir vertę, atitinkamai ir užsakovo pareigą atsiskaityti už priimtus darbus, o aplinkybės, jog nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, skola už 2015 m. gruodžio mėn. atliktus darbus nebuvo įtraukta į 2016 m. rugpjūčio 31 d. skolų suderinimo aktą ir pagal įmonės apyvartos žiniaraščius skola yra tik 23 918, 46 Eur, nelemia išvados dėl kreditorės finansinio reikalavimo nepagrįstumo.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų pagal rangos sutartį perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK  šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K- 3- 281- 823/2019).

23.       Taigi, esant nustatytai atliktų darbų priėmimo akto teisinei reikšmei, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad abiejų šalių pasirašytas ir įmonės antspaudu patvirtintas atliktų darbų aktas yra pakankamas kreditorės reikalavimo teisės įrodymas.

24.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė ir bankroto administratorė iš esmės pagrindinį dėmesį skiria aplinkybei, kad pagal minėtą atliktų darbų aktą nebuvo išrašyta jokia PVM sąskaita faktūra, ir, be kita ko, cituoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtųjų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 straipsnio 1  dalis). Civilinių santykių aspektai PVMĮ nereglamentuoti, todėl pagal kasacinio teismo praktiką išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, o realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015  m.  balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog kreditorės finansinis reikalavimas nebuvo grindžiamas išrašyta PVM sąskaita faktūra, nagrinėjamai bylai, dėl jos civilinio pobūdžio, neturi esminės teisinės reikšmės.

25.       Apeliantės argumentas, kad 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktas, abiejų įmonių vadovams susitarus, galėjo būti surašytas bet kada iki finansinio reikalavimo pateikimo, yra tik prielaida, todėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo nepaneigia. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad visi asmenys laikomi sąžiningais tol, kol leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra įrodoma priešingai.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis, procesinės teisės normų pažeidimo nepagrindžia.

27.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                    Romualda Janovičienė

 

 

Vilija Mikuckienė

 

 

Asta Radzevičienė