Civilinė byla Nr. e2-528-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02017-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės  uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas išbraukti kreditorių J. K. iš kreditorių sąrašo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė : 

 

    I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Architelio statyba“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Draugo petys“ (toliau – bankroto administratorė). Teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi BUAB „Architelio statyba“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; įmonės likvidatorės funkciją ir veiksmus pavesta atlikti bankroto administratorei.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis. Į trečios eilės kreditorių sąrašą su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma buvo įtrauktas advokatas J. K..

3.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Legal Balance“ pateikė prašymą, kuriuo prašė patikslinti bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir J. K. išbraukti iš kreditorių sąrašo su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma, kadangi patvirtintas finansinis reikalavimas buvo pagrįstas dviem išankstinėmis PVM sąskaitomis faktūromis. Finansinis reikalavimas negali būti grindžiamas tik išankstinėmis sąskaitomis, o suteikus paslaugas, privalomai turi būti įformintos PVM sąskaitos faktūros.  

4.       BUAB „Architelio statyba“ bankroto administratorė iš esmės su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad papildomai patikrinus įmonės dokumentus, nustatyta, kad bendrovė J. K. skolinga 169,40 Eur. Šias aplinkybes patvirtina Apyvartos žiniaraštis. Todėl finansinio reikalavimo suma turi būti sumažinta iki nurodyto dydžio.

5.       Kreditoriaus J. K. teigimu, pareiškėja neturi teisės reikšti prašymą patikslinti kreditorių sąrašą; nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos pagal 2010 m. gruodžio 17 d. šalių sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, o PVM sąskaitos faktūros nepateikimas, nelemia išvados dėl paslaugų nesuteikimo.

 

                                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi kreditorės UAB „Legal Balance“ pareiškimo netenkino.

7.       Teismas nurodė, kad kreditoriaus J. K. finansinis reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi. Finansinis reikalavimas buvo grindžiamas dviem PVM išankstinėmis sąskaitomis faktūromis: 2016 m. lapkričio 18 d. – 6 050 Eur; 2016 m. lapkričio 25 d. – 8 470 Eur. Kreditorius pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. ir 8 d. ataskaitas dėl suteiktų paslaugų, kuriose detalizuoti paslaugų kiekiai bei kainos; pateikė 2010 m. gruodžio 17 d. teisinių paslaugų sutartį.

8.       Teismas nurodė, kad ginčijamas finansinis reikalavimas patvirtintas nesant ginčo iš esmės, bankroto administratorei patikrinus ir pateikus jį patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėja (kreditorė) turėjo teisę inicijuoti finansinio  reikalavimo tikslinimo ar išbraukimo iš kreditorių sąrašo klausimą, atitinkamai pagrindžiant teisinį pagrindą bei įrodant naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ir teismo neįvertintos, dėl ko patvirtintas reikalavimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

9.       Pareiškėja teigia, kad naujai paaiškėjo, jog nėra pateiktų detalizuojančių duomenų, kad Ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos, be to paslaugų suteikimo faktas neįformintas PVM sąskaitomis faktūromis. Tiek bankroto administratorė, tiek pareiškėja pateikė Apyvartų žiniaraštį už 2016 metus, pagal kurį J. K. įmonės skola sudaro 169,40 Eur.

10.       J. K., teikdamas prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, pateikė Ataskaitas dėl suteiktų teisių paslaugų, kuriose detalizuota, kokiose bylose ir kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, nurodyti tokių paslaugų įkainiai. Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis, nurodytose bylose advokatas atstovavo įmonę. Pateikta 2010 m. gruodžio 17 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų. J. K. teigė, kad su įmone buvo susiklostę ilgalaikiai teisinių paslaugų teikimo santykiai. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama, ją patvirtina ir Sutarties turinys.

11.       Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nepateikė nei vieno įrodymo pagrindžiančio, kad Ataskaitose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, o iš esmės remiasi subjektyvia nuomone apie paslaugų (ne)suteikimą. Kreditoriaus finansinis reikalavimas, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali būti sumažinamas, padidinamas ar priimtas sprendimas išbraukti iš kreditorių sąrašo, tik tuo atveju, kai paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias objektyvias išvadas dėl jau patvirtinto reikalavimo. Šiuo atveju, ginčijant jau patvirtintą finansinį reikalavimą, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jos nurodytas naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, t. y., kad paslaugos nebuvo faktiškai suteiktos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). 

12.       Teismas vertino, kad pateiktas Apyvartos žiniaraštis ar argumentai dėl nepagrįsto PVM sąskaitų faktūrų neišrašymo, nepaneigia J. K. pateiktų įrodymų dėl faktinio paslaugų suteikimo (Sutarties ir Ataskaitų dėl suteiktų paslaugų). Be to, sulyginus Ataskaitose nurodytas bylas su faktiniais LITEKO duomenimis dėl įmonės atstovavimo nurodytose bylose, nėra pagrindo daryti kitokią išvadą. Pažymėjo, kad jei išankstinės PVM sąskaitos faktūros ir nebūtų išrašytos, tai nelemtų išvados, kad paslaugos nebuvo suteiktos, nes PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, iš esmės skirtas ūkinėms operacijoms (mokėjimams) apskaityti, o ne paslaugų suteikimo faktui, apimčiai ir pagrįstumui nustatyti.

13.       Teismas sprendė, kad kreditoriaus J. K. 14 520 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl teisėtai ir pagrįstai patvirtintas bankroto byloje.

 

                           III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

14.       Kreditorė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, išbraukti iš BUAB „Architelio statyba“ trečios eilės kreditorių sąrašo advokatą J. K. su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

14.1.                      Ataskaitose nurodyta, kad paslaugos teikiamos atsižvelgiant į BUAB „Architelio statyba“ ir advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokato J. K. pasirašytą teisinių paslaugų sutartį. Ataskaitose nurodytos sumos nesutampa su J. K. išrašytomis išankstinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, pvz., 2016 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodyta, kad suteikta paslaugų už 5 100 Eur be PVM, o išankstinė sąskaita faktūra išrašyta 2016 m. lapkričio 18 d. 5 000 Eur sumai be PVM arba 6 050 Eur sumai su PVM. 

14.2.                      Pateiktose paslaugų ataskaitose nurodyta, kad paslaugas teikė profesinė bendrija „Adlex“ atstovaujama advokato J. K., neaišku kodėl profesinė bendrija neišrašė PVM sąskaitų faktūrų už paslaugas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.

14.3.                      Abejonių apie kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo teismui turėjo kilti po to, kai J. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytos datos yra rašymo apsirikimas, nes išankstinės PVM sąskaitos faktūros pagal susitarimą su buvusiu bendrovės direktoriumi, išrašytos atitinkamai 2016 m. sausio mėn. 18 d. ir 25 d.

14.4.                      Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paslaugų teikimo laikotarpiu 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais, advokatas J. K. teikė sąskaitas ir jos buvo apmokamos, todėl neaišku kodėl savalaikiai nebuvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už ataskaitose nurodytas advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ advokato J. K. neva suteiktas paslaugas.

14.5.                      Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. Delsimas išrašyti sąskaitą už suteiktas paslaugas reiškia vengimą mokėti mokesčius. Todėl PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas nebuvimas savaime kelia abejonių dėl pačių paslaugų suteikimo, nesant už paslaugas išrašytų ir tinkamai į apskaitą įtrauktų PVM sąskaitų faktūrų, nebuvo prievolės bendrovei atsiskaityti. PVM sąskaitos faktūros išrašymas atgaline data yra sudėtingas, o suteiktų paslaugų aktas lengvai gali būti surašytas atgaline data, todėl nesant savalaikiai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas, kreditoriui nesuteikia pagrindo reikalauti atsiskaitymo. Be to, išankstinės PVM sąskaitos faktūros tikėtina nebuvo įtrauktos į nei advokatų profesinės bendrijos „Adlex“, nei advokato J. K., ar BUAB „Architelio statyba“ buhalterinę apskaitą. 

14.6.                      Jeigu teismas laikė, kad į apskaitą neįtraukti finansiniai reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tenkinami, tai kokiais būdais turėjo būti nustatomas faktinis BUAB „Architelio statyba“ nemokumas. Teismas iškeldamas BUAB „Architelio statyba“ bankroto bylą vertino įmonės turimą turtą ir įsipareigojimus, tačiau negalėjo vertinti ir nevertino 14 520 Eur kaip pradelsto finansinio reikalavimo J. K., nes tuo metu tokių duomenų bendrovėje nebuvo. Tokia situacija neleistų objektyviai įvertinti pradelstus mokėjimus, kadangi dalis mokėtinų sumų nebūtų įtrauktos į apskaitą ir apskaitytos kaip mokėtinos sumos. 

15.       Kreditorius J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1.                      Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje yra nepagrįstas.

15.2.                      Nors pateiktas BUAB „Architelio statyba“ apyvartų žiniaraštis už 2016 metus, pagal kurį bendrovės skola kreditoriui sudaro 169,40 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tai nepaneigia byloje pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia faktinį paslaugų suteikimą (sutartis dėl teisinių paslaugų suteikimo ir ataskaitos dėl suteiktų paslaugų) bei jų apmokėjimo dydį. 

16       . Bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išbraukti J. K. iš BUAB „Architelio statyba“ trečios eilės kreditorių sąrašo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

       16.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paslaugų teikimo laikotarpiu 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais, advokatas J. K. už suteiktas paslaugas pateikdavo sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokamos. Kyla klausimas, kodėl savalaikiai nebuvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros už ataskaitose nurodytas advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ advokato J. K. neva suteiktas paslaugas. 

16.2. Bankroto administratorė papildomai peržiūrėjo bendrovės dokumentus ir pateikė paaiškinimus, kad advokato J. K. išankstinio mokėjimo sąskaitos į BUAB „Architelio statyba“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos, įmonė prievolės atsiskaityti pagal šias sąskaitas neturėjo. 

16.3. PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas nebuvimas kelia abejonių dėl pačių paslaugų suteikimo. Tačiau net ir esant įrodymams apie suteiktas paslaugas, nėra paneigta galimybė, kad už paslaugas sumokėjo tretieji asmenys, nes savalaikiai nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. 

16.4. Pateiktos ataskaitos ir išankstinės sąskaitos nepagrindžia J. K. faktinių paslaugų atlikimo / suteikimo, nes paslaugas teikė profesinė bendrija „Adlex“, kuri nėra pateikusi finansinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų. Advokato J. K. išankstinės sąskaitos faktūros nesudaro pagrindo tvirtinti jo finansinį reikalavimą 14 520 Eur sumai.

       Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

19.       Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui. 

20.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. sausio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas išbraukti kreditorių J. K. iš BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje patvirtinto kreditorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintu kreditoriaus J. K. finansiniu reikalavimu, argumentuodama tuo, kad sprendimas įtraukti advokatą J. K. į kreditorių sąrašą su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma už suteiktas teisines paslaugas pagrįstas tik išankstinėmis PVM sąskaitomis faktūromis, nors paslaugų suteikimo faktas turi būti įformintas PVM sąskaitomis faktūromis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo teiginiais. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie paneigtų advokato finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

22.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi BUAB „Architelio statyba“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių sąrašas, kurių finansinių reikalavimų bankroto administratorė neginčijo, ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas advokatas J. K. su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma. 

23.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl kreditoriaus J. K. išbraukimo iš kreditorių sąrašo, įvertinęs advokato J. K. pateiktus įrodymus dėl jo suteiktų teisinių paslaugų bei UAB „Legal Balance“ bei bankroto administratorės prieštaravimus dėl advokato J. K. atliktų teisinių paslaugų (jų apimties, turinio ir pobūdžio) atstovaujant UAB „Architelio statyba“ advokato pateiktose suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytose civilinėse bylose (ataskaitose nurodyta dalyvaujančio asmens pavardė ir / ar juridinio asmens pavadinimas), sprendė, kad advokato J. K. išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose bei suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos, todėl už jas turi būti atlyginta.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). 

25.       Nagrinėjamu atveju advokato J. K. prašymas įtraukti jį į BUAB „Architelio statyba“ kreditorių sąrašą su 14 520 Eur finansinio reikalavimo suma buvo grindžiamas 2010 m. gruodžio 17 d. Sutartimi dėl teisinių paslaugų suteikimo, kuri sudaryta tarp BUAB „Architelio statyba“ ir advokato J. K.; 2016 m. lapkričio 25 d. išankstine PVM sąskaita faktūra 8 470 Eur sumai (7 000 Eur + 1 470 Eur PVM) bei 2016 m. lapkričio 18 d. Išankstine PVM sąskaita faktūra 6 060 Eur sumai (5 000 Eur + 1 050 Eur PVM); 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. advokato suteiktų paslaugų ataskaitomis (atitinkamai 7 350 Eur ir 5 100 Eur (be PVM)). 

26.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Legal Balance“ nurodė, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog advokato paslaugų suteikimas nėra įformintas PVM sąskaitomis faktūromis; nėra detalizuojančių duomenų, kad advokato suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos. Bankroto administratorė nurodė, kad apeliantė pagrįstai kelia klausimą dėl kreditoriaus J. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi išankstinės PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, o PVM sąskaitos faktūros neišrašytos, todėl tai savaime kelia abejones dėl paslaugų suteikimo fakto. Paslaugas teikė profesinės bendrijos „Adlex“ advokatas J. K., kuri nėra pateikusi kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, o advokato J. K. pateikti duomenys neatitinka buhalterinėje apskaitoje apskaitomo skolos likučio – 169,40 Eur.

27.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Iš sisteminio ir lingvistinio PVMĮ normų nagrinėjimo padaryta išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). 

28.       Teisėjų kolegija įvertinusi nutarties 27 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad kreditorius J. K. kaip profesionalus teisininkas turėjo pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai ne tik užtikrinant savo atstovaujamo kliento – bendrovės interesus, t. y. atlikti kliento pavedimus nedelsiant, per protingą terminą, kaip tai numatyta Sutarties 2.2 punkte, bet ir laikantis įstatymų nuostatų, išrašyti PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, kad klientas nustatyta tvarka jas apmokėtų (Sutarties 3.1 punktas). Tačiau vien PVM sąskaitos faktūros  neišrašymas nereiškia paslaugų nesuteikimo fakto, kadangi PVM sąskaitos faktūros įforminimas iš esmės yra reikšmingas tik apskaitos tikslais, ir PVM sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina sutarties įvykdymo fakto (paslaugų suteikimo), todėl apeliantės skundo argumentai dėl PVM sąskaitų faktūrų nebuvimo, kaip pagrindo pripažinti paslaugų nesuteikimą, nėra reikšmingi. Kita vertus, išankstinė PVM sąskaita faktūra nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl net ir išrašius tokią sąskaitą faktūrą, ji į buhalterinę apskaitą neįtraukiama. 

29.       Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 17 d. tarp UAB „Architelio statyba“ ir advokato J. K. buvo sudaryta Sutartis dėl teisinių paslaugų suteikimo. Iš esmės bankroto administratorė neginčija fakto, kad tokias paslaugas advokatas teikė, tačiau kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo apimties, atliktų paslaugų skolos likučio, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

30.       Kaip jau nurodyta nutarties 24 punkte, nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). 

31.       Kreditorius J. K. pateikė į bylą 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. advokato suteiktų paslaugų ataskaitas (atitinkamai 7 350 Eur ir 5 100 Eur (be PVM)), kuriomis pagrindžia suteiktų teisinių paslaugų (atliktų veiksmų) apimtį civilinėse bylose, atstovaujant BUAB „Architelio statyba“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. Apeliantės teiginį, kad advokato ataskaitose suteiktų paslaugų nepagrindžia išankstinės PVM sąskaitos faktūros, o PVM sąskaitos faktūros iš viso nebuvo išrašytos,  paneigia Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32.       Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, kad advokatas J. K. kaip profesinės bendrijos „Adlex“ advokatas atstovavo BUAB „Architelio statyba“ visose informacinėje sistemoje nurodytose civilinėse bylose įvardijamu laikotarpiu (2016 m. sausio – gruodžio mėn.), bei patikrinus advokato suteiktų paslaugų ataskaitose įvardijamus atliktus procesinius veiksmus konkrečiose bylose (ataskaitose nurodyta dalyvaujančių asmenų pavardė ir / ar juridinio asmens pavadinimas), iš esmės ataskaitose pateikti duomenys pasitvirtino – advokatas atstovaudamas bendrovę nurodytose civilinėse bylose atliko procesinius veiksmus (žr., pvz., Vilniaus rajono apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-3900-723/2016; Nr. e2-1413-933/2016; e2-745-826/2016; 2-3900-723/2016 ir kt.). Taigi tiek byloje pateiktos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, tiek ir informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad advokatas atstovaudamas bendrovę iš esmės suteikė įvardintas paslaugas. Šios teisinės paslaugos suteiktos ir procesiniai veiksmai konkrečiose civilinėse bylose buvo atlikti vykdant sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo su profesinės bendrijos „Adlex“ advokatu J. K.. Sutarties 3.1 punkte šalys buvo susitarę, kad BUAB „Architelio statyba“ už suteiktas paslaugas įsipareigoja mokėti advokatui honorarą, kurio dydis nustatomas pagal kliento pavedimui atlikti sugaištą darbo laiką, už kiekvieną darbo valandą susitarta mokėti po 250 litų bei PVM. Duomenų, kad ataskaitose nurodyti suteiktų teisinių paslaugų kiekiai ar kaina neatitiktų realiai suteiktų paslaugų apimtį, byloje nepateikta. Taip pat bankroto administratorė nepateikė ir duomenų, kad už suteiktas teisines paslaugas nurodytu laikotarpiu su advokatu būtų atsiskaityta (ar atsiskaitymus būtų įvykdę tretieji asmenys) (CPK 178 straipsnis).

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantė UAB „Legal Balance“ nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). 

 

Dėl bylos procesinės baigties  

 

34.       Nustačius, kad kreditorius J. K. 2016 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpiu atstovavo BUAB „Architelio statyba“ advokato suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytose civilinėse bylose (atliko procesinius veiksmus nurodytose bylose), bei įvertinus suteiktų paslaugų apimtį, susitarimą dėl jų apmokėjimo bei apmokėjimo dydį, įvertinus aplinkybę, jog byloje nepateikti duomenys, kad už suteiktas paslaugas būtų atsiskaityta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo kreditoriaus suteiktų paslaugų apimties vertinimu. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl  Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                Romualda Janovičienė

 

 

        Vilija Mikuckienė

 

 

        Asta Radzevičienė