Civilinė byla Nr. e2-605-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01167-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.4.4.7

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ ir kreditoriaus A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla (civilinės bylos Nr. eB2-1276-864/2020), suinteresuoti asmenys – kreditoriai A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Liepų terasos“.

 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo (nemokumo) administratore paskirta UAB  „Klaipėdos administratorių biuras“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d.

2.       2020 m. sausio 17 d. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė teismui prašymą atstatydinti ją iš atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administratorės pareigų. Nurodė, kad savo veiksmais RUAB „Tauralaukio kotedžai“ akivaizdžiai siekia sukelti kliūtis nemokumo administratorei dalyvauti susirinkimuose, pažeidžia įstatymo normas, reglamentuojančias susirinkimų sušaukimą, su nemokumo administratore nėra derinami restruktūrizavimo proceso klausimai. Atsakovė netinkamai vykdo patvirtintą restruktūrizavimo planą, nėra sumokėjusi kreditoriams įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., arba jeigu jas sumokėjo, administratorei nėra pateikti tai patvirtinantys duomenys. Atsakovė netinkamai vykdo einamuosius mokėjimus kreditoriams, RUAB „Tauralaukio kotedžai“ einamieji įsipareigojimai tiekėjams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padidėjo 78 500 Eur. Atsakovė administratorei duomenis apie savo būklę teikia ne geranoriškai, o tik įspėjus apie sankcijų taikymą – priverstinį įėjimą į įmonės apskaitą tvarkančio asmens patalpas.

3.       Atsakovės kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ su administratorės prašymu nesutiko ir nurodė, kad pateiktas prašymas yra nemotyvuotas, nemokumo administratorė tinkamai neatliko restruktūrizavimo plano priežiūros kontrolės, Kreditorių teigimu, restruktūrizavimo administratorė nurodė deklaratyvius teiginius dėl būtinumo ją atstatydinti iš pareigų, tačiau pati administratorė nesiėmė jokių realių priemonių, atsakovei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ nevykdant restruktūrizavimo plane numatytų pareigų, ir tokiu būdu savo neveikimu prisidėjo prie esamų restruktūrizavimo plano nevykdymo padarinių.

4.       2020 m. sausio 21 d. kreditorius A. S. pateikė skundą dėl RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2019 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Skunde nurodė, kad nutarimu buvo pratęstas UAB „Tauralaukio namai“ atsiskaitymo terminas su RUAB „Tauralaukio kotedžai“ už įsigytą nekilnojamąjį turtą nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; nuspręsta RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vardu sudaryti sutarties pakeitimą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui. Kreditorius A. S. nuomone, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, kadangi nėra aišku, dėl kokio konkrečiai turto bus pratęsiamas terminas, balsuojant buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą; prašymą dėl administratorės atstatydinimo paliko nenagrinėtą; procesą pagal A. S. skundą dėl RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2019 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nutraukė.

6.       Teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės prašymo dėl jos atstatydinimo turiniu bei prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad šiame prašyme nemokumo administratorė pateikė ne tik argumentus dėl jos atstatydinimo būtinumo, bet ir argumentus bei įrodymus, kad atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo planas yra vykdomas netinkamai.

7.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo byla iškelta bei visos restruktūrizavimo procedūros atliktos pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas, t. y. šalių teisės ir pareigos atsirado bei buvo įgyvendinamos galiojus šiam įstatymui, todėl administratorės prašyme iškeltas klausimas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano netinkamo vykdymo spręstinas pagal ĮRĮ nuostatas.

8.       Teismas nurodė, kad pagal 2019 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintą restruktūrizavimo plano tikslinimą, kuriuo buvo pakeista atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarka, iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo būti patenkinta 539 435,38 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Administratorė patvirtino, kad šie privalomi mokėjimai iki 2019 m. gruodžio 31 d. atlikti nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis RUAB „Tauralaukio kotedžai“ parengtas restruktūrizavimo plano pakeitimas Nr. 3, iš kurio turinio nustatyta, kad šiuo pakeitimu atsiskaitymo su kreditoriais terminą siekiama vėl nukelti iki 2020 m. birželio 1 d. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina administratorės teiginį apie mokėjimų kreditoriams laiku neatlikimą. Be to, jau kartą mokėjimo kreditoriams terminas buvo vieneriems metams atidėtas.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal administratorės nurodytas aplinkybes, atsakovė netinkamai vykdo ir einamuosius mokėjimus kreditoriams. Pagal bandomąjį balansą įmonės einamieji įsipareigojimai tiekėjams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padidėjo 78 500 Eur. Be to, iš RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos medžiagos nustatyta, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plano vykdymo metu iš esmės vengia bendradarbiavimo tiek su administratore, tiek su įmonės kreditoriais, kadangi pastarieji yra kreipęsi į teismą su prašymu dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovės, jai atsisakant teikti administratorei bei kreditoriams prašomą informaciją. Teismas sprendė, kad toks restruktūrizuojamos įmonės elgesys nėra suderinamas su restruktūrizavimo proceso tikslais bei principais, užkertantis kelią tinkamam ir sklandžiam restruktūrizavimo proceso vykdymui.

 

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

10.       Atsakovė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnis numato pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų. Šio įstatymo 155 straipsnyje nėra išimčių, jog sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų restruktūrizavimo procesui, pradėtam iki 2019 m. gruodžio 31 d., būtų taikomas ĮRĮ 28 straipsnio nuostatos. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, turėjo vadovautis ne ĮRĮ, o JANĮ nuostatomis.

10.2.                      Pagal JANĮ 114 straipsnio 2 dalį, teismui net ir nustačius, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas ar netinkamai vykdomas, turi būti nustatyta, kad planas nebuvo vykdomas arba netinkamai vykdomas tris mėnesius. Nutartyje nutraukti restruktūrizavimo bylą teismas konstatavo, kad restruktūrizuojama įmonė neatliko kreditoriams nurodytų mokėjimų, kuriuos turėjo atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau vien šios priežasties nutraukti restruktūrizavimo bylą nepakanka, nes nėra suėjęs trijų mėnesių terminas. Atsakovės administratorės pareiškime dėl atsistatydinimo nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad planas nėra vykdomas ar vykdomas netinkamai. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi tik deklaratyviais restruktūrizavimo administratorės teiginiais. 

10.3.                      Teismas, priimdamas nutartį, neinformavo nei kreditorių, nei atsakovės apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nebuvo sudarytos galimybės atsiliepti ir pateikti savo pozicijos, todėl teismas pažeidė restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi tik informavo, kad teisme 2020 m. sausio 31 d., 10.00 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas nemokumo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymas dėl administratorės atstatydinimo iš pareigų, tačiau, kad tame pačiame posėdyje bus sprendžiama ir dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pranešta nebuvo.

10.4.                      RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas teismo prašė atidėti 2020 m. sausio 31 d. posėdį, sudarant įmonei galimybę pateikti atsiliepimą dėl administratorės atsistatydinimo ir jos prašyme išdėstytų aplinkybių, tačiau teismas atsakovės vadovo prašymo netenkino.

10.5.                      Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino aplinkybių, jog didžiąja dalimi pačios administratorės veiksmais restruktūrizavimo plano vykdymas buvo stabdomas, dirbtinai sudarant kliūtis parduoti restruktūrizavimo plane numatytą turtą. Administratorė trukdė įmonei parduoti turtą, kol jai nėra išmokėtas pageidaujamas atlyginimas. Tokias faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2041-864/2019, kurioje administratorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą RUAB „Tauralaukio kotedžai“ priklausančiam žemės sklypui, „nuosavybės perleidimas tretiesiems asmenims galimas tik su rašytiniu restruktūrizavimo administratoriaus sutikimu“. Teismas administratorės prašymą atmetė, nurodydamas, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10.6.                      Teismas, priimdamas nutartį nutraukti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą, nesprendė klausimo dėl plano tikslinimo, taip pat nenagrinėjo kreditorių skundo dėl 2019 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad absoliuti dauguma įmonės kreditorių t. y. net 92,99 procentai nuo bendros teismo patvirtintos finansinių reikalavimų sumos, pritaria RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos tęstinumui ir plano tikslinimui.

11.       Kreditorius A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla, pakeisti – nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nutraukus atsakovės restruktūrizavimo procedūrą, teismui buvo tikslinga išspręsti klausimą iš esmės ir, vadovaujantis naujuoju teisiniu reguliavimu, tuo pačiu procesiniu sprendimu iškelti atsakovei bankroto bylą (JANI 114 straipsnio 3 dalis). Teismui tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo yra pažeisti JANI įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai. JANI įtvirtintų nemokumo procedūros principų pažeidimas yra akivaizdus, nes atsakovei keliant bankroto bylą, vadovaujantis JANI reikalavimais, bus privalu taikyti naujai numatytą procedūrą – susitarimą dėl pagalbos, kuri nebūtų privaloma, jeigu restruktūrizavimo byla būtų nutraukta ir ta pačia nutartimi būtų iškeliama bankroto byla.

11.2.                      Susitarimo dėl pagalbos institutas taikymas šiuo atveju yra netikslingas ne tik dėl teisinių, bet ir dėl ekonominių aspektų. Atsakovės administracija restruktūrizavimo metu nevykdė jokios restruktūrizavimo plane numatytos ekonominės veiklos (nekilnojamojo turto projektų vystymas), o tik apsiribojo atsakovės nekilnojamojo turto (žemės sklypų) perleidimu su atsakovės vadovu susijusiai bendrovei, kuri su atsakove neatsiskaitė.

11.3.                      Susitarimo dėl pagalbos įgyvendinimas iš esmės pažeistų kreditorių (ypač mažųjų) teises ir yra nelogiškas, kadangi restruktūrizavimo procese, kuris tęsiasi nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d, t. y. daugiau kaip 2,5 metų, atsakovei jau buvo suteikta pagalba, tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas. Atsakovė absoliučiai piktavališkai neteikė informacijos ne tik kreditoriams, bet ir administratorei, tame tarpe restruktūrizavimo plane numatytų privalomų ketvirtinių ir metinių ataskaitų, per visą laiką neatsakė nei į vieną kreditorių paklausimą dėl plano vykdymo ir kitų aplinkybių.

11.4.                      UAB „Tauralaukio namai“ restruktūrizavimo metu iš kitų kreditorių įsigijo finansinius reikalavimus į atsakovę ir dabar yra didžiausias kreditorius, turintis net 62,53 procentus reikalavimų. Jeigu bus vadovaujamasi JANI numatytu kreditorių pagalbos institutu, UAB „Tauralaukio namai“, pasitelkusi susijusį asmenį A. N., kuris turi net 30,46 procentus balsų ir absoliučiai visuose kreditorių susirinkimuose palaikė UAB „Tauralaukio namai“ poziciją, piktavališkai vilkins procesą ir galimai net nekels bankroto bylos, kol atsakovė be jokios priežiūros neišparduos viso likusio savo turto, atliks reikiamus vienarūšių reikalavimų įskaitymo veiksmus ir tik tuomet galimai bankrutuos.

12.       Atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administratorė UAB  „Klaipėdos administratorių biuras“ prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad atsakovė yra nemoki. JANĮ 114 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Vadinasi, teismui nepadarius išvados dėl atsakovės nemokumo, A. S. skundas, kuris iš esmės grindžiamas vien tik būtinumu iškelti bankroto bylą, yra visiškai nepagrįstas.

12.2.                      Restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas pagrįstai išspręstas vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis. Pagal šio įstatymo normas teismui neprivalėjo būti pateiktas prašymas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o pakako gauti duomenis apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visą byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo planas iš esmės yra nevykdomas, todėl byla turi būti nutraukta.

12.3.                      Visiškai jokios teisinės reikšmės neturi niekuo nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tariamai administratorės netinkamai vykdytas funkcijas. Administratorės (ne)veikimas nėra nagrinėjamo klausimo dalykas. Kita vertus, atsakovė aiškiai neteisingai vertina administratorės atliktus veiksmus, nes atsakovės skola administratorei yra priteista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1068-647/2020, o tai rodo, kad atsakovė nemoka einamųjų mokėjimų. Administratorės siekis išsireikalauti atlyginimą už suteiktas paslaugas nėra neteisėtas, be to administratorė netrukdė parduoti atsakovės turtą, o vykdė savo funkcijas ir stengėsi užtikrinti vykstančio proceso teisėtumą. Teismui netaikius prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, turto pardavimo procesui visiškai joks poveikis padarytas nebuvo.

13.       Kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ prašo atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Kadangi atsakovės restruktūrizavimo byla iškelta galiojant ĮRĮ nuostatoms, todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo kriterijai yra taikytini pagal ĮRĮ nuostatas, o ne pagal JANĮ nuostatas. ĮRĮ nėra įtvirtinto termino, kuris būtų sietinas su pažeidimų tęstinumu.

13.2.                      Net vertinant minėtą 3 mėnesių terminą, atsakovė negali apsiriboti vien tik piniginių reikalavimų netenkinimo kriterijumi, skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi yra nevykdomos ir kitos restruktūrizavimo plano dalys. Atsakovė per visą restruktūrizavimo laikotarpį nepateikė nei vienos plane numatytos ketvirtinės ataskaitos, taip pat nei vienos metinės ataskaitos. Administratorė į kreditorių raginimus tokius dokumentus išreikalauti nereaguoja, o atsakovė mažuosius kreditorius tiesiog ignoruoja. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovės kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komitetą, todėl susirinkimuose turi dalyvauti ir balsuoti ne visi kreditoriai, o tik kreditorių komiteto nariai, tačiau atsakovės direktorius šios procedūros piktybiškai nesilaiko ir šaukia į susirinkimus visus kreditorius, nėra sudarytas kreditorių komiteto darbo reglamentas.

13.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė atsakovei ir kreditoriams terminą iki 2020 m. sausio 30 d. atsiliepimui pateikti. Atsakovė savo teise nepasinaudojo, o kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ atsiliepimus pateikė. Administratorius 2020 m. sausio 24 d. informavo visus kreditorius apie priimtą nutartį, todėl negalima teigti, kad atsakovė nepagrįstai buvo neišklausyta.

13.4.                      Atsakovei yra keltina bankroto byla, kadangi ji yra nemoki. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nebeturi jokio nekilnojamojo turto. Visas turėtas turtas yra perleistas susijusiam asmeniui UAB „Tauralaukio namai“. Atsakovės einamieji įsipareigojimai tiekėjams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. padidėjo net 78 500 Eur. Atsakovė nesumokėjo administratorei 28 395,97 Eur už suteiktas paslaugas. Atsakovė turi vienintelę gautiną 1 443 000 Eur sumą už parduotą turtą iš skolininkės UAB „Tauralaukio namai“, tačiau koks jos likutis, tenkantis kreditoriams, nežinoma. Duomenų, kiek iš šios nurodytos sumos yra gauta pinigų ir kaip jie panaudoti, atsakovė teikti atsisako. Net vertinant, kad atsakovė turi gautiną 1 443 000 Eur sumą, kreditorių reikalavimai sudaro 888 028,82 Eur (781 132,85 Eur + 78 500 Eur + 28 395,97 Eur), todėl laikytina, kad atsakovės skolos sudaro daugiau kaip pusę gautinų sumų t. y. vienintelio atsakovės turto. Be to, UAB „Tauralaukio namai“ yra hipoteka įkeitusi iš atsakovės įsigytą turtą kitiems kreditoriams, tikėtina, kad neturi lėšų skolai grąžinti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirųjų skundų ribos.

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo

15.       Atsakovė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neinformavo byloje dalyvaujančių asmenų apie tai, kad bus sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nebuvo sudarytos galimybės atsiliepti ir pateikti savo pozicijos šiuo klausimu, todėl teismas pažeidė ne tik restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūras, bet ir asmenų teisę į tinkamą teismo procesą.

16.       Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi, vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-916/2019).

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 21 punktas).

18.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, bei pabrėždamas nacionalinių teismų pareigą užtikrinti tinkamą šalių informavimo apie pradėtą teisminį procesą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų kur kas blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, kt.).

19.       Apibendrinant nurodytą teismų praktiką laikytina, jog nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Tik nurodytos šalių teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė teismui prašymą atstatydinti ją iš atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administratorės pareigų. 2020 m. sausio 21 d. kreditorius A. S. pateikė skundą dėl RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2019 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. sausio 31 d., 10.00 val.; nustatė atsakovei RUAB „Tauralaukio kotedžai“ bei jos kreditoriams terminą iki 2020 m. sausio 30 d. atsiliepimams pateikti; įpareigojo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos informuoti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ bei kreditorius apie priimtą nutartį; apie priimtą prašymą, teisę pateikti atsiliepimą ir teismo posėdį paskelbė specialiame internetiniame tinklapyje. 2020 m. sausio 24 d. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ informavo Vilniaus apygardos teismą, kad 2020 m. sausio 22 d. nutartis išsiųsta atsakovės kreditoriams elektroniniu paštu. 2020 m. sausio 27 d. atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ direktorius A. S. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant sudaryti galimybes pasirengti bylos nagrinėjimui bei pateikti atsiliepimus į pateiktus A. S. ir administratorės procesinius dokumentus. Nurodė, kad dokumentus gavo tik 2020 m. sausio 24 d., o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 1 d.  RUAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas išvyksta į užsienį asmeniniais reikalais, pridėjo skrydžių bilietus. 2020 m. sausio 31 d. atsakovės kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ pateikė teismui atsiliepimą į UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą dėl jos atstatydinimo.

21.       Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą; prašymą dėl administratorės atstatydinimo paliko nenagrinėtą; procesą pagal A. S. skundą dėl RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 2019 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nutraukė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ direktoriaus prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi direktorius savo nebuvimo darbe metu turi imtis priemonių užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įskaitant ir darbo organizavimą, kad įmonė savo teises bei pareigas galėtų įgyvendinti direktoriaus nebuvimo darbe metu per paskirtą atstovą. Teismas pažymėjo, kad susipažinus su nemokumo administratorės prašymo dėl jos atstatydinimo turiniu bei prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais, yra pagrindas spręsti, kad šiame prašyme nemokumo administratorė pateikė ne tik argumentus dėl jos atstatydinimo būtinumo, bet ir argumentus bei įrodymus, kad atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo planas yra vykdomas netinkamai.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo išnagrinėjo nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie vykstantį procesą (apie spręstiną restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą) ir nesuteikęs galimybės jiems pasisakyti, taip pažeisdamas ne tik asmenų teises būti išklausytiems, įgyvendinti kitas teises, nustatytas CPK, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Tokiu būdu buvo pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą). Šis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs netinkamą bylos išnagrinėjimą, gali būti pašalintas tik pažeidimą padariusio teismo, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23.       Atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administratorės atsiliepime į atskiruosius skundus nurodyti argumentai, kad pagal ĮRĮ nuostatas, kuriomis pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi, neprivalėjo teismui būti pateiktas prašymas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o pakako gauti duomenis apie restruktūrizavimo plano nevykdymą ar netinkamą vykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padaryto esminio civilinio proceso teisės pažeidimo. Teismų praktikoje konstatuota, kad informaciją apie netinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą teismas gali gauti ir iš kitų šaltinių – valdymo organų, bendrovės dalyvių ar kreditorių. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nėra įtvirtinta nuostatos, jog teisė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo suteikiama tik administratoriui ir kreditorių susirinkimui. Priešingai, teismas, turėdamas duomenų, jog galimai nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, privalo pats inicijuoti klausimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo svarstymą teismo posėdyje, tačiau apie jį privalo tinkamai informuoti proceso dalyvius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-174/2014; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1446/2016, kt.). JANĮ bendrosios ir specialiosios nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens restruktūrizavimo procesą, taip pat nenumato teismo teisės nagrinėti klausimą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nesilaikant bendrųjų civilinio proceso teisės normų.

24.       Nagrinėjamu atveju atsakovės restruktūrizavimo proceso dalyviai visiškai nebuvo informuoti apie tai, kad teismo posėdyje bus nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai (administratorės prašymo dėl atstatydinimo priėmimas nutartimi ir termino atsiliepimams pateikti nustatymas, viešo pranešimo apie administratorės prašymo nagrinėjimą paskelbimas, nurodytos nutarties ir pranešimo turinys) neleido byloje dalyvaujantiems asmenims suprasti, kad 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdyje bus sprendžiamas klausimas būtent dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Pirmosios instancijos teismo padarytas civilinio proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į CPK 329 straipsnyje reglamentuotą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, tačiau nepaisant to, laikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisingą klausimo išnagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, dėl esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepasisako dėl kitų atskiruosiuos skunduose nurodytų argumentų, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimui. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas taip pat nepriima ir nevertina byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų.

27.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ ir kreditoriaus A. S. atskirieji skundai laikytini patenkintais, todėl apeliantams grąžinami už atskiruosius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas perduodamas spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauralaukio kotedžai“, juridinio asmens kodas 303091008, 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 142.

Grąžinti kreditoriui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2020 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Danutė  Gasiūnienė