Civilinė byla Nr. 2-520-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00374-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3.

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-209-569/2020 pagal ieškovų E. S., A. T. ir I. T. skundus atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ kreditorių susirinkimo protokolų pripažinimo neteisėtais ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimų protokolus ir nutraukti ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą; atsisakius nutraukti pradėtą BUAB „Grafas“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pripažinti jos 11 399,25 Eur finansinį reikalavimą atsakovei BUAB „Grafas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimas nutarė vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimas nusprendė pripažinti įmonę bankrutavusia. Šias aplinkybes ieškovė sužinojo iš viešai prieinamos VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų paieškos sistemos. Ieškovė bankroto administratoriui pateikė ne vieną elektroninį laišką dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad UAB „Grafas“ neįvykdė visų įsipareigojimų pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. buto, esančio Eidintų g. 63-2, Kaune, pirkimo pardavimo sutartį. 2019 m. balandžio 26 d. atsakovės kreditorių susirinkimas, remdamasis bankroto administratoriaus pastabomis, nusprendė ieškovės prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti, nes: 1) ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad savo lėšomis atliko darbus, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį bei pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. susitarimą; 2) ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių nekokybiškai atliktų apdailos darbų taisymo apmokėjimą tretiesiems asmenims; 3) šalia ieškovės esantys butai dar nėra įrengti, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl netinkamos garso klasės nustatymo; 4) ieškovė laisva šalių valia susitarė dėl darbų įkainių, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad už atliktus darbus yra permokėta; 5) ieškovė pateikė darbų sąmatas ir darbų kainos paskaičiavimus, kuriuos atliko jos pasirinkta įmonė, o ne nešališkas ekspertas. Ieškovė tvirtino, jog bankroto administratoriui pateikė visus įrodymus (dokumentus) patvirtinančius, kad atsakovė neatliko sutartų darbų, o atlikti darbai yra nekokybiški. Bendra neatliktų darbų užbaigimo ir nekokybiškų darbų šalinimo vertė yra                11 399,25 Eur. 2019 m. balandžio 26 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas yra šališkas, nes pagrindiniai kreditoriai M. K. (47,352 proc.) ir T. K. (52,648 proc.) yra broliai (akcininkai), kurie suinteresuoti kuo greičiau likviduoti įmonę ir neatsiskaityti su mažesniaisiais kreditoriais, kuriems buvo padaryti nuostoliai, įsigijus nekokybiškai pastatytą nekilnojamąjį turtą ir (arba) nekokybiškai jį įrengus (visai neįrengus). Kitiems kreditoriams (išskyrus M. ir T. K.) nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, o atsakovė galimai yra moki. Pagrindiniai kreditoriai, piktnaudžiaudami teise, siekia fiktyvaus įmonės bankroto, tokiu būdu siekdami išvengiant prievolių vykdymo.  

3.       Ieškovai A. T. ir I. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti BUAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimų protokolus ir nutraukti ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą; atsisakius nutraukti pradėtą atsakovės UAB „Grafas“ bankroto procesą ne teismo tvarka, patvirtinti 16 431,15 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Grafas“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovai nurodė, kad apie 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. BUAB „Grafas“ kreditorių susirinkimus ir jų metu priimtus sprendimus sužinojo iš viešai prieinamos VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų paieškos sistemos. Ieškovai bankroto administratoriui pateikė 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. prašymus dėl jų finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Grafas“ bankroto byloje, kuriais prašė patvirtinti 1 507,69 Eur finansinį reikalavimą, 740 Eur dydžio delspinigius, taip pat finansinius reikalavimus dėl nekokybiškai atlikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo (remonto) darbų, kurie sudaro 16 431,15 Eur. 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimas nusprendė patvirtinti ieškovų 1 507 Eur finansinius reikalavimus. Likusioje dalyje ieškovų prašymus atmetė, remdamiesi bankroto administratoriaus pastabomis: 1) pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą (nuo 2019 m. sausio 22 d.) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas; 2) ieškovai nepateikė dokumentų, įrodančių nekokybiškai atliktų vidaus darbų taisymo apmokėjimą; 3) ieškovų butas nėra pilnai įrengtas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimų dėl netinkamos garso klasės nustatymo. Ieškovai tvirtino, jog pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė nekokybiškai jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko buto įrengimo (remonto) darbus. Nekokybiškų darbų defektų šalinimas specialistų skaičiavimais pareiškėjams kainuotų 16 431,15 Eur. 2019 m. balandžio 26 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas yra šališkas, nes pagrindiniai kreditoriai M. K. ir T. K. yra broliai (akcininkai), kurie suinteresuoti kuo greičiau likviduoti įmonę ir tokiu būdu išvengti prievolių mažesniesiems kreditoriams, kuriems kilo nuostoliai nupirkus nekokybiškai pastatytą nekilnojamąjį turtą. Pagrindiniai kreditoriai, piktnaudžiaudami teisė, siekia fiktyvaus įmonės bankroto, tokiu būdu siekdami išvengiant prievolių vykdymo.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovų E. S., A. T., I. T. skundus tenkino ir panaikino BUAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimų nutarimus bei nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovai I. T. ir A. T. 2018 m. rugpjūčio 1 d. iš UAB „Grafas“ pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovė E. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. iš UAB ,,Grafas‘‘ pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo dalį buto adresu (duomenys neskelbtini); iš minėtų sutarčių 2.2 punkto matyti, kad ieškovai pirko iš atsakovės gyvenamuosius būstus, kurių baigtumas buvo 87 procentai; atsakovė ir ieškovė E. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu susitarė, jog atsakovė savo lėšomis apmokės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinimo ir pridavimo išlaidas.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 22 d. UAB „Grafas“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo kreditoriai M. K. (įmonės vadovas) ir T. K. (įmonės akcininkas), buvo priimtas nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka; 2019 m. kovo 8 d. įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių M. K. ir T. K. finansinius reikalavimus, pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti; ieškovai Indrė ir A. T. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl 2 247,69 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo; ieškovė E. S. 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nurodydama, kad žalos dydis bus patikslintas; 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą netvirtinti ieškovės E. S. finansinio reikalavimo, o ieškovų I. T. ir A. T. reikalavimą patvirtino iš dalies – 1 507 Eur sumai.

8.       Teismas vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes ieškovai skundė UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie yra priimti iki 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d.

Dėl kreditorių 2019 m. sausio 22 d. nutarimo vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka

9.       Teismo posėdžio metu įmonės vadovas M. K. patvirtino, kad ieškovai iki kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 22 d. turėjo pretenzijų atsakovei UAB „Grafas“, o 2019 m. sausio 22 d. atsakovė buvo A. T. ir I. T. skolinga už virtuvės komplektą            1 200 Eur, už pirminį dujų paleidimą – 63,23 Eur, už dujinio katilo pajungimą – 90 Eur, už sunaudotą elektros energiją – 154,46 Eur (kreditorių susirinkimas šias išlaidas patvirtino).

10.       Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 22 d. ieškovės E. S. butas nebuvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors tą padaryti buvo įsipareigojusi atsakovė, taip pat nebuvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šias aplinkybes pripažino liudytoju apklaustas atsakovės vadovas M. K.. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat kėlė reikalavimus dėl netinkamai įrengtos sienų garso izoliacijos, nors atsakovė ir M. K. neigė, kad ją įrengti buvo atsakovės pareiga. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įmonės vadovas M. K. jiems 2019 m. sausio mėnesį žadėjo pašalinti defektus, grįžęs iš užsienio po kelių mėnesių.

11.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant klausimą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo, ieškovai jau buvo atsakovės kreditoriais, tarp šalių buvo kilęs ginčas, todėl ieškovai privalėjo būti informuoti apie 2019 m. sausio 22 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą. Be to, teismas nustatė, kad tokios pozicijos laikėsi ir įmonę administruojančios įmonės vadovas A. V., kuris nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovų pretenzijas UAB „Grafas“, o buvęs įmonės vadovas M. K. jam pranešė, kad tokie ginčai dėl pirkimo pardavimo sutarčių vykdymo gali kilti ateityje. A. V. pripažino, kad ieškovai turėjo būti informuoti apie 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog UAB „Grafas“ bankrotas ne teismo tvarka buvo pradėtas pažeidžiant imperatyviąsias ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra neteisėtas.

Dėl ieškinio senaties termino skųsti 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimų nutarimus

12.       Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovei E. S. ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. tapo žinoma apie UAB „Grafas“ bankroto procesą, o ieškovams A. T. ir I. T. ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 3 d., taigi, terminas paduoti skundus dėl 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimų nutarimų baigėsi, atitinkamai, 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 17 d., t. y. ieškovai skundus teismui pateikė pasibaigus ieškinio senaties terminams.

13.       Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad jie nėra teisininkai, jiems ilgą laiką nebuvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Be to, kreditoriais Andrius ir I. T. iš dalies pripažinti tik 2019 m. balandžio 26 d., o E. S. ja iki šiol nėra laikoma, todėl jie negalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip kreditorių, teisių ir pareigų. Terminą apskųsti 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ieškovai praleido mažiau nei mėnesį. Atsižvelgęs į tai, kad buvęs įmonės vadovas M. K. sąmoningai nuslėpė faktą nuo ieškovų apie vykdomą įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka ir rengiamus kreditorių susirinkimus, nepagrįstai žadėjo ieškovams įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, kad jie neįtartų apie vykdomas bankroto procedūras, teismas sprendė, kad ieškovai terminą kreiptis į teismą su skundais praleido nežymiai.

14.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad ieškovai aktyviai gynė savo teises, atsiradusias iš gyvenamųjų patalpų pirkimo pardavimo sutarčių, iki 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi su pretenzijomis į įmonės vadovą M. K. žodžiu (neneigė ir liudytojas M. K.). Be to, ieškovė E. S. su pretenzijomis į atsakovę kreipėsi elektroniniais laiškais 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 2 d., 6 d., 2019 d. vasario 13d., o 2019 m. kovo 25 d. ieškovė E. S. notarine tvarka informavo UAB „Grafas“ apie neįvykdytus įsipareigojimus jos atžvilgiu. Ieškovai, sužinoję apie įmonei paskelbtą bankroto procedūrą, rinko įrodymus reikalavimas pagrįsti, nors iš esmės nesutiko su pradėta įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka. Taigi teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovams atnaujinti praleistą terminą skundams dėl 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. susirinkimų nutarimų ginčijimo paduoti.

Dėl ieškovų reikalavimų panaikinti 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 26 d. susirinkimų nutarimus

15.       Teismas sprendė, kad 2019 m. sausio 22 d. nutarimas dėl bankroto procedūros atsakovei ne teismo tvarka, priimtas nesilaikant ĮBĮ nustatytos kreditorių informavimo tvarkos, todėl ieškovų skundus tenkino ir panaikino UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d. nutarimą bei nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Panaikinęs šį nutarimą, teismas panaikino ir visus 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 26 d. susirinkimų nutarimus, kaip nesukeliančius teisinių padarinių.

16.       Teismas panaikino kreditorių susirinkimų nutarimus, siekdamas apginti ieškovų (kaip kreditorių) teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bankroto byloje yra patvirtinti dviejų asmenų – M. K. (įmonės vadovo) ir T. K. (įmonės akcininko) finansiniai reikalavimai. Abu kreditoriai yra susiję giminystės ryšiais (broliai). Šios aplinkybės patvirtina, kad M. K., slėpdamas nuo ieškovų faktą, kad atsakovei bus vykdomas bankrotas ne teismo tvarka, žadėdamas įvykdyti įsipareigojimus ieškovams ir po skundų padavimo, buvo nesąžiningas. Teismas sprendė, kad tikėtina, jog tokia situacija buvo žinoma ir akcininkui T. K., kaip įmonės akcininkui, nes ieškovė E. S. savo pretenzijas notarine tvarka atsakovei siuntė adresu Mosėdžio g. 7-95, Kaunas, t. y. T. K. gyvenamosios vietos adresu.

17.       Spręsdamas, ar nutraukus įmonės bankrotą nebus pažeisti kreditorių M. K. ir T. K. interesai, teismas pažymėjo, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia įstatymo nustatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise.

18.       Teismas duomenų apie kitus kreditorius nenustatė. Bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius nurodė, kad yra pakankamai turto užtikrinti ieškovų finansinius reikalavimus, o kreditoriams M. K. ir T. K. dalis finansinių reikalavimų jau yra padengta, todėl, nutraukus atsakovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, visi kreditoriai turės vienodas galimybes ginti savo teises sprendžiant ginčus bendra tvarka bei inicijuojant įmonės bankrotą teismo ar ne teismo tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19.       Teismas sprendė, kad ieškovų patirtos išlaidos už teisinę pagalbą nėra per didelės, todėl priteisė jas iš atsakovės. Teismas netenkino ieškovų atstovo prašymo priteisti kelionės išlaidas, nes kuro pirkimo kvitas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti kelionės išlaidas, o kitų duomenų (apie transporto priemonę; įrodymų kad ji priklauso ar ją valdo vienas iš ieškovų) apie patirtas išlaidas ieškovai nepateikė.

 

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Grafas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Ieškovė E. S. apie atsakovei pradėtą neteisminį bankroto procesą sužinojo 2019 m. vasario – kovo mėnesiais, I. T. apie bankroto procesą sužinojo iš E. S. ne vėliau kaip 2019 m. kovo 8 d. Taigi nustačius, kad ieškovai skundus pareiškė praleidę ieškinio senaties terminą, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį – teismas turėjo vien šiuo pagrindu atmesti ieškovų skundus. Tačiau teismas, savo iniciatyva, net ir nesant ieškovų prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nutarė ieškinio senaties netaikyti ir skundus nagrinėti iš esmės. Be to, ieškovai net nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių savo pažeistų teisių negynė anksčiau.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės vadovas bendravo su ieškovais ir žadėjo atlikti tam tikrus veiksmus ginčo laikotarpiu negali būti pripažinta svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti. Aplinkybė, kad ieškovai nėra teisininkai, taip pat nėra  pakankama ir svari priežastis ieškinio senaties termino atnaujinimui. Apdairus ir sąžiningas asmuo, laikantis save bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, galėjo ir turėjo domėtis bendrovės vykdomu bankroto procesu. Savalaikiai nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų, kreditorius turi prisiimti dėl to atsiradusias pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1354-781/2019).

20.3.                      2019 m. sausio 22 d. nutarimo priėmimo dieną bendrovė turėjo tik du kreditorius, t. y. M. K. ir T. K.. Be to, jokių teisminių ginčų ar išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus ginčijamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo.

20.4.                      Byloje egzistuoja ginčas dėl ieškovės E. S. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė, teikdama reikalavimą, net nenurodė, kokio dydžio jis yra. Pateiktame E. S. prašyme nėra nurodyta nei suma, nei atsakovės neva netinkamai atliktų darbų kaina. Kartu su reikalavimu, ieškovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės veiksmais sąlygotus defektus, pagrindžiančius konkretaus finansinio reikalavimo dydį. Atsakovės ir E. S. nesiejo rangos santykiai dėl jos buto dalies įrengimo iki 100 procentų baigtumo.

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad neva atsakovės vadovas sąmoningai nuslėpė nuo ieškovų aplinkybes apie įmonės bankroto procesą ir nors žadėjo pataisyti trūkumus, atsiradusius butuose, suvokė, kad to padaryti pradėjus įmonei bankroto procesą nebereikės. Pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, atsakovė ir toliau turi teisę užbaigti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovams Andriui ir I. T. iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo įvykdytas įsipareigojimas prijungti dujinį katilą ir įrengti virtuvės baldų komplektą. Ieškovei E. S. liko neįvykdytas įsipareigojimas pakloti 50 m2 trinkelių, užregistruoti 100 procentų statybos baigtumą ir atidalinti iš bendrosios nuosavybės. Šie įsipareigojimai šalių nebuvo įvertinti pinigine išraiška, t. y. šalys nebuvo susitarę dėl kompensavimo už šių įsipareigojimų nevykdymą, todėl jų apskaityti bendrovės balanse bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo galimybės.

20.6.                      Ieškovė E. S. nepagrįstai teigia turinti teisę į 2 100 Eur sumą už buto atidalijimą. Byloje pateikta M. K. išduoto pakvitavimo kopija, kuri atšviesta ant kitos šalių susitarimo dėl neatlygintino buto atsidalijimo A4 formato lapo pusės, šio reikalavimo nepagrindžia. Pareikalavus pateikti pakvitavimo originalą, ieškovė teismui pateikė A5 formato lapą su aiškiais nuplėšimo požymiais, kurio kitoje pusėje neaiškaus turinio dokumento kopija. Atsakovės apskaitoje tokios sumos gavimo faktas neatsispindi, o M. K. teismui paaiškino, kad šiuos pinigus E. S. perdavė M. K. ir prašė perduoti rangovui. Su rangovo pakvitavimu dokumentas buvo grąžintas E. S., tačiau lapo dalis dabar yra nuplėšta.

20.7.                      Nėra teisinių kliūčių inicijuoti ir pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, nes nėra nustatyti ĮBĮ 12 straipsnio pažeidimai. Be to, būtų neteisinga ir neprotinga panaikinti teisėtai priimtą nutarimą, pagal kurį BUAB „Grafas“ bankroto procesas ne teismo tvarka vyksta jau nuo 2019 m. sausio mėnesio.

20.8.                      Egzistuoja abejonės dėl ieškovų teisių reikšti finansinius reikalavimus atsakovei. Tarp atsakovės ir E. S. susiklostė tik pirkimo pardavimo santykiai pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo pardavimo sutartį. Pagal sutarties 8.3 punktą E. S. pareiškė, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti (patikrinti) butą ir su juo susijusius dokumentus. Ir butą ir su juo susijusius dokumentus apžiūrėjo (patikrino), patvirtino, kad butas atitinka pirkėjos reikalavimus bei pirkimo kainą, o taip pat, kad pirkėja neturi pardavėjui jokių pretenzijų. Sutarties 8.4 punkte pirkėja patvirtino, kad daiktas nebaigtas statyti ir dėl to jokių pretenzijų pardavėjui neturi. E. S. pareiškime nenurodomas joks paslėptas defektas, o reikalavimų dėl garso izoliacijos nebaigtam statyti pastatui nenumato jokios teisės normos. Ši sutartis kartu yra ir priėmimo perdavimo aktas (sutarties 4.1 punktas). Nei vieno iš sutarties punktų E. S. neginčijo, o teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

20.9.                      Tarp atsakovės ir Andriaus bei I. T. taip pat yra susiklostę pirkimo pardavimo santykiai pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo pardavimo sutartį. Pagal sutarties 9.3 punktą Andrius ir I. T. pareiškė, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti (patikrinti) butą ir su juo susijusius dokumentus. Ir butą ir su juo susijusius dokumentus apžiūrėjo (patikrino), patvirtino, kad butas atitinka pirkėjų reikalavimus bei pirkimo kainą, o taip pat, kad pirkėjai neturi pardavėjui jokių pretenzijų. Sutarties 9.4 punkte pirkėjai patvirtino, kad daiktas nebaigtas statyti ir dėl to jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Andriaus ir I. T. pareiškime nenurodomas joks paslėptas defektas, o reikalavimų dėl garso izoliacijos nebaigtam statyti pastatui nenumato jokios teisės normos. Šis sutartis kartu yra ir priėmimo perdavimo aktas (sutarties 5.1 punktas). Nei vieno iš sutarties punktų Andrius ir I. T. neginčijo, o teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal darbo brėžinius, kurie pateikti teismui, jokia garso izoliacija Andriaus ir I. T. bute neturėjo būti įrengta, nes garso izoliacija pagal brėžinius numatyta E. S. buto pusėje. Atlikus garso izoliacijos patikrinimą su kitais besiribojančiais butais, nustatyta, kad garso izoliacija atitinka tiek projektinius sprendinius, tiek higienos normų reikalavimus. Tai reiškia, kad garso izoliacija tarp Andriaus ir I. T. ir E. S. butų yra netinkama dėl E. S. neveikimo ir projektinių darbų neatlikimo. Pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. neatlygintiną rangos sutartį tarp atsakovės ir Andriaus bei I. T. susitarta dėl buto apdailos darbų. Pagal šią sutartį tinkavimo darbai nebuvo numatyti, nes buto dalinė apdaila buvo atlikta iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.

20.10.                      Ieškovai pagal sudarytas pirkimo pardavimo sutartis negali reikšti pretenzijų atsakovei, nes jų pirktų butų kokybė buvo aptarta galiojančiose ir neginčijamose pirkimo pardavimo sutartyse ir nelaikytini defektais, paaiškėjusiais butų eksploatavimo metu, kaip paslėpti daikto trūkumai. Šiuo atveju neegzistuoja ieškovų teisių pažeidimas. Be to, ieškovė E. S. paaiškino, kad nebuvo susitarusi, jog atsakovė atliks neatlygintinai jos buto įrengimą. Nurodė, kad pati apmokėjo už jos buto dalies įrengimą, t. y. už ieškovės atliktų darbų atlikimą atsakovė nėra atsakinga. Ieškovų Andriaus ir I. T. pareikštas 1 500 Eur finansinis reikalavimas už neįrengtą virtuvės komplektą bei katilo pajungimą kreditorių susirinkime yra patvirtintas ir bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka.

21.       Ieškovai E. S., I. T. ir A. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Grafas“ bankroto administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skirstyti BUAB „Grafas“ gautas lėšas kreditoriams iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodo šiuos argumentus:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, galėjo ex officio atnaujinti šį terminą, tam nebuvo būtinas ieškovų prašymas. Ieškovė E. S. bendraudavo su vadovu M. K. telefonu, priešingu atveju nebūtų žinojusi, kad jis buvo išvykęs 1,5 mėnesio atostogų. Atsakovė neatsakė į ieškovės E. S. laiškus, todėl ji į atsakovę kreipėsi per Kauno raj. 1-ojo notarų biuro notarą M. L.. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi. Aktyvius ieškovų veiksmus patvirtina ir tai, kad jie darė neužbaigtų darbų ir defektų taisymo sąmatas, siuntė jas atsakovei, o sužinoję, kad atsakovei pradėta neteisminė bankroto procedūra, kreipėsi dėl jų finansinių reikalavimų tvirtinimo.

21.2.                      Ieškovai tikėjosi, kad jų reikalavimus atsakovės kreditoriai patvirtins kreditorių susirinkime, tačiau 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo metu ieškovų finansiniai reikalavimai iš esmės buvo atmesti. Tik nuo šio momento ieškovai suprato, kad neteisminė bankroto procedūra jiems sukelia teisines pasekmes, nes jie turėjo ginčyti 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Be to, ieškovai iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo susipažinę su 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų turiniu. Tai tik patvirtina, kad ieškovai negalėjo tinkamai suprasti tokių susirinkimų nutarimų teisinių padarinių.

21.3.                      Šiuo atveju ieškovų neinformavimas apie 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimą, ko atsakovė neginčija, apie siūlymą atsakovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, nebuvo vien formalus pažeidimas, nes akivaizdu, kad egzistuoja ginčas tarp įmonės ir jos kreditorių. Tai, kad ginčai neteisminio bankroto procedūros iškėlimo dieną nebuvo pasiekę teismo, buvo nulemta nesąžiningų atsakovės akcininkų brolių M. K. ir T. K. veiksmų. Dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo sprendė tik šie du kreditoriai, kurie yra atsakovės akcininkai. Be to, M. K. iki 2019 m. sausio 22 d. buvo įmonės vadovas ir buvo atsakingas už tinkamą prievolių vykdymą. Taigi 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neinformavus apie tai ieškovų, nors atsakovei apie prievoles buvo žinoma.

21.4.                      Įmonės nemokumas, kuris buvo pagrindas pradėti neteisminę bankroto procedūrą, galimai buvo fiktyvus. Neteisminė bankroto procedūra buvo pradėta dėl to, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įtraukto įmonės turto. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovės turto vertė sudarė 120 897 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 101 960 Eur. Nors įmonės įsipareigojimai sudarė 101 960 Eur sumą, tačiau atsakovė nepagrindė, kokią šių įsipareigojimų dalį sudarė pradelsti įsipareigojimai.

21.5.                      Atsakovės turto vertė yra didesnė, nes 2019 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkime buvo nustatyta atsakovės turimo nekilnojamojo turto – 17 žemės sklypų, 1 buto ir 108/1085 dalies žemės sklypo – pradinė pardavimo kaina pirmosioms varžytynėms, kuri siekė        400 045 Eur. 2019 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta šią žemės sklypų kainą sumažinti iki 239 429,93 Eur. Iš protokolo matyti, kad atsakovė gavo G. M. pasiūlymą už 38 000 Eur įsigyti butą. Bankroto administratorius patvirtino, kad šis butas buvo parduotas ir už jį gautos lėšos paskirstytos įmonės kreditoriams (broliams M. K. ir T. K.). Neparduoti žemės sklypai yra prestižinėje Kauno raj. Vietoje (Romainiuose), todėl tikėtina, kad sklypai bus parduoti už nemažą kainą. Taigi akivaizdu, jog įmonė yra moki, o neteisminė bankroto procedūra buvo paskelbta neteisėtai, nesant ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų.

21.6.                      Nors atsakovė abejoja, ar ieškovai yra jos kreditoriai, tačiau aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo metu ieškovų Indrės ir A. T. finansinis reikalavimas dalyje dėl 1 507 Eur buvo patvirtintas, paneigia šias abejones.

21.7.                      2019 m. balandžio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 23 d. gautas E. S. prašymas su papildomomis sąmatomis. Taigi ieškovė E. S. pateikė dokumentus, t. y. sąmatas, įrodančias, kiek kainuos defektų šalinimas ir darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi užbaigti atsakovė, užbaigimas. Aplinkybę, kad ieškovė E. S. pateikė jos reikalavimą grindžiančius įrodymus, patvirtino ir bankroto administratorius.

21.8.                      Atsakovė teigė, kad garso izoliacijos testas nebuvo praeitas dėl gartraukio skylių, kurios buvo išmuštos sienoje. Tačiau 2019 m. sausio 21 d. buvo surašytas garso klasifikavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pastato vidaus aplinkos garso klasė yra E, t. y. nesiekia net minimalios reikalaujamos C garso klasės. Šio vertinimo užsakovas M. K., taigi jei jis organizavo garso klasės nustatymą, vadinasi turėjo galimybę uždengti bet kokias sienose neva išmuštas skyles.

21.9.                      Taip pat ieškovė E. S. reikalauja iš atsakovės perduotos 2 100 Eur sumos, tačiau atsakovė kelia abejones dėl šios sumos perdavimą įrodančio dokumento. Šalys tokį pakvitavimą surašė ant paprasčiausio juodraščio, o tai, kad toks sandoris nebuvo tinkamai įformintas, yra atsakovės, kaip verslininkės, kaltė. Byloje yra 2018 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti buto Eidintų g. 63-2, Kaune atidalijimo ir pridavimo išlaidas. Šis susitarimas patvirtina, kad už gautus 2 100 Eur atsakovė įsipareigojo atidalinti ir priduoti E. S. įsigytą butą.

21.10.                      Atsakovė tvirtina, kad neteisminė įmonės bankroto procedūra pradėta 2019 m. sausio 22 d., todėl būtina saugoti susiformavusių teisinių santykių stabilumą. Šis argumentas turo būti atmestas, nes ieškovai nebuvo informuoti apie sprendimą pradėti neteisminę įmonės bankroto procedūrą, o taip nutiko dėl nesąžiningų atsakovės ir jos vadovo veiksmų. Ieškovai terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių. Atsakovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje matyti, jog pareiškėjas terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą buvo praleidęs net 5 mėnesiais ir be svarbių priežasčių. Šiuo atveju ieškovai apie neteisminę bankroto procedūrą sužinojo net ne iš atsakovės, o iš viešų duomenų, nes domėjosi savo interesais, taigi ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo sąžiningi.

21.11.                      Atsakovė skunde teigia, kad kilo daug abejonių dėl ieškovų teisės reikšti finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinti ieškovų prašymai dėl 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimų nutarimų nuginčijimo, reikalavimas dėl ieškovų įtraukimo kreditoriais neteko prasmės, todėl apskritai sprendžiamas nebuvo. Taigi atsakovės keliamos abejonės net nebuvo nagrinėjamos.

21.12.                      Ieškovė E. S. nesutiko, kad ją ir atsakovę sieja tik pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė vadovaujasi buto pirkimo pardavimo sutarties 8.4. ir 4.1. punktais, nurodydama, kad ieškovė E. S. žinojo, jog parduodamas butas yra 87 proc. baigtumo, dėl to pretenzijų neturėjo. Tačiau atsakovė ignoruoja pirkimo pardavimo sutarties 6.1.2. punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 proc., bei vadovaujantis norminiais teisės aktais, tinkamai ją įteisinti. Atsakovė klaidina teismą, kad neva ieškovė E. S. aiškino, jog pati įsipareigojo užbaigti rangos darbus, o šių darbų neužbaigė, nes neva įsirengė kitą butą. Tačiau ieškovė E. S. viso proceso metu įrodinėjo, kad būtent atsakovė įsipareigojo užbaigti šiuos darbus, o šiuo metu bute ieškovė negyvena, nes atsakovė jo neįrengė, butas turi defektų, dėl kurių ieškovė negali naudotis butu.

21.13.                      Atsakovė teigia, kad Andrius ir I. T. pirkimo pardavimo sutartyje buvo pareiškę, kad apžiūrėjo perkamą butą ir pretenzijų dėl jo kokybės neturi. Tačiau Andrius ir I. T. pirko butą, į kurio kainą buvo įtraukti ir remonto darbai, nurodyti 2018 m. rugpjūčio 1 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. 3. Pinigai už šiuos darbus atsakovei buvo sumokėti, o atsakovė garantavo atliksianti kokybiškus darbus, tačiau eksploatuojant butą ėmė ryškėti darbų defektai.

21.14.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti bankroto administratoriui skirstyti už parduotą BUAB „Grafas“ turtą gautas lėšas. Jų teigimu, reikalavimas preliminariai pagrįstas, nes ieškovų skundai buvo tenkinti. Taip pat egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovės bankroto administratorius nurodė, kad kol nagrinėjama ši civilinė byla turtas galėtų būti pardavinėjamas, tačiau už jį gautos lėšos nebūtų skirstomos kreditoriams, tačiau netrukus patvirtino, kad už parduotą įmonės turtą (butą) gauti 38 000 Eur buvo proporcingai paskirstyti įmonės kreditoriams M. K. ir T. K..

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

23.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Ieškovų skundai dėl UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo gauti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ginčo klausimo išsprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

24.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikinti UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimų nutarimai ir nutrauktas UAB „Grafas“ ne teismo tvarka pradėtas įmonės bankroto procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25.       Neteisminių bankroto procedūrų ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1355-381/2016, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1338-823/2016).

26.       Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).

27.       Tokiu būdu tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis).

28.       ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto ribojimo (jog neteisminis procesas gali vykti, jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus) tikslas nėra atriboti (ar identifikuoti) konkretų skolų išieškojimo būdą (pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, pagal išieškojimą vykdantį subjektą (antstolis ar kita institucija) ir pan.), <...>, bet tuo siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

30.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2019 m. sausio 22 d. nutarimas dėl bankroto procedūros atsakovei UAB „Grafas“ ne teismo tvarka priimtas nesilaikant ĮBĮ nustatytos kreditorių informavimo tvarkos, todėl ieškovų skundus tenkino ir panaikino UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d. nutarimą pradėti įmonei bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir ją nutraukė.

31.       Atskirajame skunde nurodoma, kad 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dieną, UAB „Grafas“ turėjo tik du kreditorius – M. K. ir T. K.. Teigiama, kad teisminių ginčų ar išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus ginčijamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo. Atskirajame skunde taip pat pripažįstama, kad tarp atsakovės ir ieškovės E. S. vyksta ginčas dėl jos finansinio reikalavimo pagrįstumo, o ieškovų Andriaus ir I. T. finansinis reikalavimas buvo tenkintas iš dalies.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nustatytos ir šalių pripažintos šios aplinkybės: ieškovai iki kreditorių susirinkimo 2019 m. sausio 22 d. turėjo pretenzijų atsakovei UAB „Grafas“; 2019 m. sausio 22 d. atsakovė buvo skolinga ieškovams A. T. ir I. T. už virtuvės komplektą, pirminį dujų paleidimą, dujinio katilo pajungimą, sunaudotą elektros energiją; 2019 m. sausio 22 d. ieškovės E. S. butas nebuvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors tą padaryti buvo įsipareigojusi atsakovė, taip pat nebuvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė; ieškovė teikė atsakovei reikalavimus dėl netinkamai įrengtos sienų garso izoliacijos; atsakovės vadovas M. K. ieškovams 2019 m. sausio mėnesį žadėjo pašalinti defektus, grįžęs iš užsienio po kelių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šalių pripažįstamos faktinės aplinkybės pagrindžia 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo neteisėtumą, nes šio kreditorių susirinkimo metu, sprendžiant klausimą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo, tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių egzistavo turtiniais ginčai, kurie pagal aukščiau paminėtą teismų praktiką, vertinami kaip kliūtis neteisminio bankroto proceso pradėjimui.

33.       Kadangi šalys pripažino, jog tarp jų egzistavo turtiniai ginčai, susiję su sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė, ketindama inicijuoti ne teisminės bankroto procedūros vykdymą, privalėjo informuoti suinteresuotus asmenis (ieškovus) apie 2019 m. sausio 22 d. šaukiamą UAB ,,Grafas“ kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę.

34.       Apeliantė UAB „Grafas“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodė, kad ieškovai skundus dėl 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimų nutarimų pareiškė praleidę ieškinio senaties terminą, kurio neprašė atnaujinti. Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas vien šiuo pagrindu turėjo atmesti ieškovų skundus.

35.       ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šia įstatymo norma yra užtikrinamas viešasis interesas, bankroto proceso tikslai operatyviai ir koncentruotai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, pačios įmonės interesus, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2068/2011; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-948/2013).

36.       ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018).

37.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai praleido senaties terminą skundams dėl 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimų nutarimų paduoti, nes ieškovei E. S. ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. tapo žinoma apie UAB „Grafas“ bankroto procesą, o ieškovams A. T. ir I. T. – ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 3 d. Taigi, terminas paduoti skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ieškovams baigėsi, atitinkamai, 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. Šių aplinkybių bylos šalys neginčija. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė atnaujinti senaties terminą, pripažindamas, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, teismas nurodė, kad terminą ieškovai praleido nežymiai.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

39.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai aktyviai įgyvendino savo teises, atsiradusias iš gyvenamųjų patalpų pirkimo pardavimo sutarčių, ir dar iki 2019 m. sausio 22 d. kreipėsi su pretenzijomis į įmonės vadovą M. K. tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais (2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 6 d., 2019 d. vasario 13 d.). Be to, ieškovė E. S. 2019 m. kovo 25 d. notarine tvarka informavo UAB „Grafas“ apie neįvykdytus sutartinius  įsipareigojimus. Šiuo atveju pagrįstas argumentas, kad ieškovai nėra teisininkai, todėl jiems neprivalėjo būti žinoma, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovai laiku nepaskundė kreditorių susirinkimo nutarimų, jie aktyviai gynė savo teises, reiškė pretenzijas, t. y. reikalavo, jog atsakovė tinkami įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, vadinasi turėjo materialinį suinteresuotumą, kilusį iš pirkimo pardavimo sutarčių. Kita vertus, UAB ,,Grafas“ kreditoriais Andrius ir I. T. pripažinti tik 2019 m. balandžio 26 d., o dėl E. S. finansinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo tarp šalių tebėra kilęs ginčas. Taigi procesine prasme bankroto proceso dalyviais Andrius ir I. T. tapo 2019 m. balandžio 26 d., o E. S. apskritai iki šiol nėra neteisminio bankroto proceso dalyve. Nepaisant to, vien aplinkybė, kad kreditorių susirikinimas tik pradėjęs atsakovės neteisminę bankroto procedūrą pripažino Andrių ir I. T. UAB ,,Grafas“ kreditoriais, nepaneigia ieškovų materialinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko. Akivaizdu, jog nebūdami informuoti apie neteisminių bankroto procedūrų iniciavimą, šaukiamus kreditorių susirinkimus ir priimamus nutarimus, ieškovai negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovei E. S. ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. tapo žinoma apie UAB „Grafas“ pradėtą neteisminį bankroto procesą, o ieškovams A. T. ir I. T. – ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 3 d., daroma išvada, kad ieškovai senaties terminą skųsti UAB ,,Grafas“ 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, praleido vieną mėnesį. Įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, atsakovės nesąžiningą elgesį, ieškovų veiksmus, kuomet jie aktyviai, dar iki kreditorių susirinkimų sušaukimo reiškė pretenzijas atsakovei, gynė savo teises, yra pagrindas pripažinti, jog senaties terminas paduoti skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo buvo praleistas nežymiai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nors ieškovai praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl galėjo būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

41.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovių prašymo, savo iniciatyva neturėjo teisės atnaujinti senaties termino. Argumentus dėl senaties termino skundams pateikti atnaujinimo negalimumo apeliantė grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1354-781/2019 nustatytomis aplinkybėmis.

42.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, nes, visų pirma, bankroto bylose teismas gali būti aktyvesnis, nei įprasta komerciniuose ginčuose. Antra, nagrinėjamu atveju viešojo intereso egzistavimas nagrinėjamoje byloje sudarė pagrindą teismui ex officio atnaujinti terminą skundams paduoti. Trečia, apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1354-781/2019, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Apeliantės nurodomoje byloje teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, nes 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį, kuria jis perėmė finansinį reikalavimą į atsakovę, reikalavimo perleidimo sutarties 2 punktu buvo informuotas apie atsakovei 2018 m. gruodžio 11 d. pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau su skundu dėl 2018 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 21 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams po skundžiamo nutarimo priėmimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu aktualios informacijos apie bendrovės procesą, pareiškėjas reikalavo tik nuo 2019 m. gegužės 7 d., o ne nuo 2018 m. gruodžio 19 d. Taigi, minėtoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas senaties terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, o savo teises ir teisėtus interesus aktyviai pradėjo ginti tik praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo momento, kai jam tapo žinoma apie atsakovei pradėtą neteisminę bankroto procedūrą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovai, nors ir nebuvo informuoti apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, apie atsakovei pradėtą neteisminį bankroto procesą, nuolat aktyviai įgyvendino savo pažeistų teisių gynybą, o senaties terminas buvo praleistas nežymiai, todėl apeliantės cituojama teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali, todėl netaikoma.   

43.       Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

44.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino ieškovų skundus dėl UAB „Grafas“ 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo ir nutraukė UAB „Grafas“ ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „Grafas“ bankroto administratorei UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ skirstyti UAB „Grafas“ gautas lėšas kreditoriams iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl 2019 m. sausio 22 d. UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, be to, apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai įsiteisėję nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels padarinių, todėl šis prašymas nenagrinėjamas.

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės (atsakovės) UAB „Grafas“ atskirasis skundas yra netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas jos prašomų bylinėjimo išlaidų nepriteisia.

47.       Ieškovai E. S., A. T. ir I. T. pateikė prašymą priteisti po 150 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (atskirasis skundas netenkinamas), ieškovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, banko mokėjimo nurodymai) įrodo, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje patyrė  po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl jos priteisiamos ieškovams  iš atsakovės UAB „Grafas“.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ (juridinio asmens kodas 304208578) ieškovų E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė