Civilinė byla Nr. e2-366-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00319-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kortas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje Nr. eB2-1993-924/2019 pagal ieškovės (kreditorės) Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje, ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ priešieškinį ieškovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kortas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas P. P.. 2019 m. spalio 10 d. nutartimi BUAB „Kortas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – TINP) kreipėsi į BUAB „Kortas“ bankroto administratorių, prašydama pateikti teismui tvirtinti 41 191,58 Eur reikalavimą, kurį sudaro:

2.1.                      16 747,08 Eur suma dėl defektinės kolonos (karkaso) įrengimo (atsiskaityta pagal 2019 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 ir 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502576);

2.2.                      6 903,84 Eur permoka dėl neteisingo perduotų darbų kiekių, darbų kainos;

2.3.                      17 540,66 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 7 d. dėl vėlavimo atlikti darbus. Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovė patikslino apskaičiuotų delspinigių sumą, nurodydama, kad jie sudaro 10 806,98 Eur (15 786,54 Eur – 4 979,56 Eur atsakovei mokėtina suma).

3.       Ieškovė nurodė, kad už defektinių kolonų („Karkaso įrengimas iš tašų“) įrengimą su UAB „Kortas“ visiškai atsiskaitė pagal UAB „Kortas“ pateiktą 2019 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 ir 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502576. Atsiskaičius už atliktus darbus paaiškėjo defektai, kurie gali turėti lemiamą įtaką pastato saugumui. Atsiskaičius už atliktus darbus, UAB „Kortas“ modifikavo kolonas, t. y. išfrezavo lizdus spyrių atrėmimui, nes nesilaikant techninio projekto parametrų, įrengtos kolonos nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio, todėl šie darbai turėjo būti atlikti iš naujo (paskelbus naują pirkimą šie darbai buvo nupirkti).

4.       Atlikus galutinę rangovo atliktų (perduotų) darbų inventorizaciją paaiškėjo, kad rangovas nepagrįstai aktuose nurodė papildomus darbų kiekius ir darbų kainas, kurios neatitinka rangovo pasiūlymo sąmatos. Šiuo atveju, buvo nustatyti dviejų rūšių neatitikimai, t. y. užfiksuoti didesni kiekiai nei numatyta pasiūlymo sąmatoje, be to, nors kiekiai atitinka sąmatą, tačiau neatitinka pasiūlymo kainos.

5.       BUAB „Kortas“ pateikė priešieškinį ieškovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl 49 516,83 Eur dydžio skolos, 22 802,78 Eur dydžio delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

6.       Nurodė, kad 2019 m. kovo mėnesį BUAB „Kortas“ atliko frontono šiauriniame fasade permūrijimo darbus (1 368,40 Eur sumai) ir elektrotechnikos darbus (3 611,16 Eur sumai). Po minėtų darbų atlikimo aktais, o taip pat 2019 m. balandžio 2 d. atliktų darbų aktu Nr. 9 (iš viso 4 979,56 Eur sumai) pasirašė ir jame surašytų duomenų teisingumą patvirtino ieškovės atstovas ir techninės priežiūros vadovai. Ieškovė iki šiol nėra apmokėjusi už atliktus darbus, pagal pateiktus darbų aktus ir jų pagrindu 2019 m. balandžio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583, kurios vertė 4 979,56 Eur.

7.       BUAB „Kortas“ 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais papildomai sumontavo medinių konstrukcijų gegnes iš didesnio nei 125 cm² skerspjūvio pločio tašų. Šiuos darbus atsakovė detalizavo atliktų darbų aktuose ir formalizavo 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr. 10    (2 810,90 Eur), tačiau ieškovei vengiant po šiuo aktu pasirašyti, atsakovė jį pasirašė ir ieškovei akte nurodytus darbus pridavė vienašališkai. Atliktų darbų akto Nr. 10 pagrindu ieškovei buvo pateikta 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 502589, kurios vertė 2 810,90 Eur, kuri taip pat nėra apmokėta.

8.       Atsakovė 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atliko papildomus restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo darbus – vartų angų, langų angų netekčių atmūrijimą įskaitant per sienos storį (80 cm) ir vidaus sienos netekčių atmūrijimą, rampos ir vidaus polių pakeitimą į 6 m gylio ir t. t. Atsakovė šiuos darbus detalizavo 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr. 11. Ieškovei vengiant po šiuo aktu pasirašyti, atsakovė jį pasirašė ir ieškovei akte nurodytus darbus pridavė vienašališkai. Atliktų darbų akto Nr. 11 pagrindu ieškovei buvo pateikta 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 502590, kurios vertė 41 726,37 Eur, tačiau ieškovė jos neapmokėjo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtino kreditorės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 30 949,78 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kortas“ bankroto byloje ir sprendė, kad bendras Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinis reikalavimas BUAB „Kortas“ bankroto byloje sudaro 31 300,39 Eur.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovei atlikus viešąjį darbų pirkimą, 2018 m. vasario 26 d. su atsakove UAB „Kortas“ buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. PS-9; Rangos sutartis įsigaliojo 2018 m. kovo 9 d. atsakovei pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimą; ieškovė statybvietę perdavė 2018 m. balandžio 5 d., galutinis darbų atlikimo terminas – 2019 m. balandžio 5 d.; ieškovė nuo 2019 m. birželio 7 d. Rangos sutartį vienašališkai nutraukė dėl rangovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, t. y. atsakovei nesilaikant sutarties įgyvendinimo terminų; Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Kortas“ iškėlė bankroto bylą; atsakovė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė bei neturi galimybės juos toliau vykdyti.  Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

11.       Teismas sprendė, kad byloje ginčas kilo dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo už atliktus rangos darbus, dėl atliktų darbų kokybės, kiekių, kainos, dėl civilinės atsakomybės taikymo (delspinigių mokėjimo) netinkamai vykdant rangos sutartį.

Dėl atsakovės reikalaujamos 4 979,56 Eur sumos pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583

12.       Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl 2019 m. balandžio 2 d. atliktų darbų akte Nr. 9 nurodytų darbų tinkamo atlikimo bei jų perdavimo, taip pat dėl darbų kainos ir konstatavo, jog ieškovė nesutiko apmokėti pateiktos 2019 m. kovo 16 d. PVM sąskaitos faktūros KOR                 Nr. 502583, nes į atsakovei mokėtiną sumą įskaitė ieškovės apskaičiuotus delspinigius.

Dėl atsakovės reikalaujamos 2 810,90 Eur sumos pagal atliktų darbų aktą Nr. 10 ir jo pagrindu 2019 m. gegužės 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502589

13.       Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai reikalauja 2 810,90 Eur už sumontuotas medinių konstrukcijų gegnes iš didesnio nei 125 cm² skerspjūvio pločio tašų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas fotonuotraukas, sprendė, jog jose matyti, kad atsakovė nėra sumontavusi medinių gegnių. Taip pat teismas nustatė, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo tik įrengtas karkasas iš tašų ir atsakovė šiuos darbus ieškovei perdavė 2019 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktu Nr. 8 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502576, kurios vertė 20 470,65 Eur. Nors už darbus yra apmokėta, darbai atlikti netinkamai, nekokybiškai ir su defektais (konstrukcijos įrengimo darbai vykdyti pažeidžiant projektinius sprendinius, konstrukcija neuždengta, neapsaugota nuo atmosferos poveikio, todėl netinkama eksploatuoti), kuriuos iš naujo turės atlikti pasitelktas kitas rangovas.

Dėl atsakovės reikalaujamos 41 726,37 Eur sumos pagal atliktų darbų aktą Nr. 11 ir jo pagrindu 2019 m. gegužės 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502590

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė yra biudžetinė įstaiga, todėl prekes, paslaugas ar darbus gali įsigyti tik laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, jo nustatyta tvarka, atlikdama viešojo pirkimo procedūras; atlikus viešąjį darbų pirkimą, 2018 m. vasario 26 d. su atsakove buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. PS-9; 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr. 11 nurodytų papildomų darbų TINP direkcija viešojo pirkimo būdu neįsigijo, dėl šių darbų atlikimo teisės aktų nustatyta tvarka nėra sudarytas joks susitarimas. Minėtų aplinkybių, byloje niekas neginčijo.

15.       Teismas pažymėjo, kad galimai tarp šalių vyko preliminarūs susitarimai dėl šių darbų atlikimo bei jų įsigijimo, paskelbiant naują pirkimą, tačiau atsakovė, atlikusi papildomus darbus, kurie nebuvo tarp šalių pasirašytos rangos sutarties objektu, veikė savo rizika. Taigi, ieškovei prievolė sumokėti atsakovei 41 726,37 Eur už papildomai atliktus darbus nekilo.

16.       Teismas nustatė, kad statybos darbai pagal Rangos sutartį finansuojami projekto „Užutrakio dvaro sodybos kompleksinis pritaikymas šiuolaikinės visuomenės kultūros poreikiams“ (projekto kodas 05.4.1-CPVA-V-301-01-0002) lėšomis, šį projektą administruoja ir priežiūrą atlieka VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, todėl tik atlikus patikrinimą ir nenustačius jokių pažeidimų, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priima sprendimą dėl finansavimo skyrimo ir tik gavusi šias lėšas, TINP direkcija atsiskaito su rangovu. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktas Nr. 11 nepasirašytas techninės priežiūros vadovų, todėl kyla abejonės ar šie darbai de facto (liet. pagal faktą) buvo atlikti. Be to, šių darbų atlikimo ieškovė nepripažįsta, o atsakovė įrodymų, išskyrus vienašališkai pasirašytą aktą, nepateikė.

Dėl ieškovės reikalaujamos 6 903,84 Eur permokos ir 16 747,08 Eur sumos dėl defektinės kolonos (karkaso) įrengimo

17.       Teismas vertino, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad už karkaso įrengimo darbus ieškovė yra sumokėjusi, tačiau atsakovė nepateikė argumentų, kad perduoti atlikti darbai bei jų kaina atitiko rangovo pasiūlymo sąmatą.

18.       Teismas, įvertinęs prie 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pateiktus duomenis, taip pat 2019 m. gegužės 8 d. pasitarimo protokolą, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 903,84 Eur permokos priteisimo (grąžinimo) yra pagrįstas. VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūra“ yra priėmusi sprendimus, kuriais TINP direkcija įpareigota grąžinti 6 313,82 Eur ir 451,65 Eur sumas VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūra“. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė šiuos darbus priėmė bei už juos atsakovei apmokėjimo, įvertinus bylos aplinkybių visetą, nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Darbų vykdymo procese ieškovei buvo sudėtinga tiksliai įvertinti rangovo atliktų darbų kiekius ir kainas, juolab, kad visų darbų kaina negalėjo viršyti rangos sutarties kainos (626 452,21 Eur). Ši būtinybė atsirado tik atsakovei neįvykdžius visų prisiimtų įsipareigojimų bei nepabaigus darbų, kuriuos privalės atlikti kitas rangovas laimėjęs viešąjį pirkimą.

19.       Teismas sprendė, kad byloje taip nėra ginčo, jog už defektinių kolonų („Karkaso įrengimas iš tašų“) įrengimą TINP direkcija su UAB „Kortas“ yra atsiskaičiusi pagal UAB „Kortas“ pateiktą 2019 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 8 ir 2019 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502576. Tačiau po atsiskaitymo už atliktus darbus paaiškėjo defektai, kurie gali turėti lemiamą įtaką pastato saugumui ir tai patvirtina: UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2019 m. gegužės 8 d. raštas Nr. D-2.1-34; UAB „SDG“ 2019 m. gegužės 13 d. raštas Nr. S-ID-19/17; UAB „Šiltas namas“ 2019 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. SD-19-2-066, pasitarimų protokolai. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad jau atsiskaičius už atliktus darbus, UAB „Kortas“ išfrezavo lizdus spyrių atrėmimui, nes nesilaikant techninio projekto parametrų įrengtos kolonos nebuvo apsaugotos nuo atmosferos poveikio, todėl 2019 m. gegužės 14 d. pasitarimo metu, atsižvelgiant į specialistų pateiktas išvadas, buvo nutarta kolonas pripažinti netinkamomis eksploatuoti (2019 m. gegužės 14 d. pasitarimo protokolas Nr. 2).

20.       Teismas, įvertinęs TINP direkcijos 2019 m. gegužės 21 d. raštą Nr. S-(3.23)-273, kuriuo buvo kreiptasi į UAB „Kortas“, reikalaujant ištaisyti kolonų defektus (tačiau defektai nebuvo ištaisyti), sprendė, kad TINP direkcijos reikalavimas dėl sumokėtų 16 747,08 Eur už defektinių kolonų trūkumų šalinimo („Karkaso įrengimas iš tašų“) yra pagrįstas.

Dėl netesybų skaičiavimo bei jų įskaitymo

21.       Teismas nustatė, kad ieškovė dėl vėlavimo atlikti darbus prašė bankroto byloje patvirtinti
10 806,98 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. birželio 7 d., suma. Ieškovė nurodė, kad iš viso buvo priskaičiuota 15 786,54 Eur delspinigių, tačiau išskaičiavus 4 979,56 Eur sumą, mokėtiną atsakovei pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583, kuri buvo įskaityta, delspinigiai sudaro 10 806,98 Eur. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 22 802,78 Eur (250,58 Eur × 91 d.) dydžio delspinigius už tai, kad laiku nebuvo atsiskaityta už atliktus bei ieškovei perduotus darbus.

22.       Teismas, įvertinęs Rangos sutarties 5.6 ir 7.3 punktus, nustatė, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovės sumokėti delspinigius dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,04 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jeigu vėluojama dėl priežasčių nepriklausančių nuo rangovo.

23.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (neatliko darbų iki 2019 m. balandžio 5 d.), todėl TINP direkcija pagrįstai nusprendė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei atsakovei nuo 2019 m. balandžio 6 d. skaičiavo delspinigius. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pateikusi įrodymus, patvirtinančius, jog darbai pagal Rangos sutartį buvo neatlikti dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių. Teismas sprendė, kad UAB „Kortas“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neužbaigė darbų nustatytu terminu (2019 m. balandžio 5 d.), bei neturi galimybių juos pabaigti, todėl byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė neįvertino savo pajėgumo sutartu terminu įvykdyti sutartį, todėl turi prisiimti visą iš to kylančią riziką bei atsakomybę.

24.       Teismas sprendė, kad delspinigių skaičiavimui teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovei Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o pagal ĮBĮ 16 straipsnio nuostatą laikoma, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad pagrįstas yra ieškovės reikalavimas dėl 12 278,42 Eur (250,58 Eur x 49 d.) dydžio delspinigių.

25.       Nustatęs, kad ieškovė 4 979,56 Eur paskaičiuotų delspinigių sumą įskaitė ir atsakovei nemokėjo pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai atliko įskaitymą. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. raštu informavo atsakovę, jog nuo 2019 m. balandžio 6 d. skaičiuoja sutartyje numatyto dydžio delspinigius, taip pat nurodė, kad jei rangovas ir toliau tęs darbus, delspinigiai bus užskaitomi išskaičiuojant iš rangovo teikiamų PVM sąskaitų faktūrų ir išmokant atitinkamai mažesnę sumą už atliktus darbus. Apie delspinigių skaičiavimą atsakovė buvo informuota ir 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu laišku, nurodant nuo 2019 m. balandžio 6 d. priskaičiuotų delspinigių dydį, bei tai, kad pagal 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583 ieškovė mokėtiną sumą įskaito į atsakovės mokėtiną delspinigių sumą, taip pat tai pakartota 2019 m. gegužės 31 d. rašte dėl vienašališko sutarties Nr. PS-9 nutraukimo.

26.       Teismas sprendė, kad atsakovės bankroto atveju, ieškovė dar iki bankroto bylos iškėlimo jai pranešė apie atliktą įskaitymą, kuris pagal įstatymą nėra draudžiamas, todėl padarė išvadą, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei 4 979,56 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr.502583 pasibaigė CK 6.130 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė tapo privilegijuota kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, nes šalių priešpriešiniai reikalavimai kyla iš tos pačios rangos sutarties netinkamo vykdymo.

27.       Be to, teismas sprendė, kad būtų neteisinga ir nesąžininga tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą, nes įpareigojus ieškovę sumokėti atsakovės prašomą priteisti sumą (4 979,56 Eur), galima situacija, kai bankroto proceso metu nepakaks bankrutuojančios įmonės turto patenkinti ieškovės finansinio reikalavimo, tuo tarpu ieškovė, negavusi finansavimo viešojo pirkimo būdu nupirktiems darbams, kurie nebuvo atlikti dėl nuo rangovo priklausiusių priežasčių, nepagrįstai patirtų atitinkamo dydžio didesnius nuostolius. Teismas konstatavo, kad atsakovės BUAB „Kortas“ bankroto byloje kreditorės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 7 298,86 Eur (12 278,42 Eur – 4 979,56 Eur) finansinis reikalavimas dėl priskaičiuotų delspinigių yra pagrįstas.  

28.       Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl 49 516,83 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo yra nepagrįstas, teismas sprendė, jog atitinkamai ir išvestinis reikalavimas dėl 22 802,78 Eur delspinigių (bei procesinių palūkanų) priteisimo laikytinas nepagrįstu.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Atskiruoju skundu BUAB „Kortas“ prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti, o atsakovės BUAB „Kortas“ priešieškinį tenkint; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nes priešieškinyje buvo nurodyta, kad 2 810,90 Eur reikalavimas kildinamas iš 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akto Nr. 10, į kurį buvo įtraukti atsakovės 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atlikti darbai. Tuo tarpu teismas šį reikalavimą atmetė, remdamasis ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kad 2019 m. vasario mėnesį atsakovė gegnių nebuvo sumontavusi. Akivaizdu, kad 2019 m. vasario mėnesį jos ir negalėjo būti sumontuotos.

29.2.                      Ieškovė darbams atlikti reikalingų gegnių atsakovei nepateikė, todėl atsakovė jas privalėjo įsigyti pati. Kadangi atliktų darbų aktai sudaromi už kalendorinius mėnesius, gegnių įsigijimo išlaidos buvo įtrauktos į tą mėnesį, kada atsakovė jas įsigijo ir pristatė į objektą. Ieškovė nei apmokėjo už atsakovės lėšomis įgytas gegnes, nei atsisakydama mokėti jas grąžino. Tokiu atveju būtų sąžininga, jei 2 810,90 Eur reikalavimo suma už medinių konstrukcijų gegnių paruošimą būtų priteista iš ieškovės. Lokalinėje sąmatoje buvo numatyta įrengti 41 m³ medinių konstrukcijų gegnių, gaminant elementus iš tašų, kai skerspjūvio plotas daugiau 125 cm² už 36 336,64 Eur. Taigi, ieškovei, gavusiai apmokėti tik 2 810,90 Eur už suteiktas paslaugas šioje dalyje, nereikėtų tikėtis, kad darbai bus įrengti už visą 36 336,64 Eur sumą ir gegnės už 2 810,90 Eur bus pristatytos, paruoštos naudojimui ir pastatytos.

29.3.                      Rangovas veikia pagal užsakovo ar jo samdytų projekto vadovų, statybos techninės priežiūros vadovų ir kitų kompetentingų subjektų nurodymais. Atsakovė už papildomai atliktus darbus 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą KOR                 Nr. 502590 (41 726,37 Eur sumai), t. y. atsakovės atlikti papildomi darbai iš esmės sudarė trečdalį ieškovės priimtų ir apmokėtų darbų. Atsakovė buvo didelė statybų bendrovė, ilgą laiką vykdžiusi veiklą, todėl neįtikėtinai atrodo, kad tokio didelio mąsto statybos darbus atliko savavališkai, nesuderinusi su ieškove. Sutarties vykdymo metu atsakovei buvo iškelta bankroto byla, taigi, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, vietoje to, kad atliktų darbus pagal techninį projektą ir gautų iš ieškovės apmokėjimą, atsakovė investavo savo paskutines lėšas ir resursus į papildomus darbus, kurių ieškovei nereikėjo, t. y. atsakovė juos atliko savanoriškai, savo rizika.

29.4.                      Atsakovė reguliariai prašė apmokėti už papildomai atliktus darbus. Ieškovė šių darbų atlikimo fakto neneigė, tik reikalavo iš atsakovės daugybės dokumentų ir suderinimų tam, kad ieškovė šių darbų atlikimą galėtų formalizuoti, keičiant rangos sutartį ar atliekant papildomas viešojo pirkimo procedūras. Nors ieškovė yra biudžetinė įstaiga ir atsakovės papildomai atlikti darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje, tačiau pateikti susirašinėjimai ir protokolai patvirtina, kad atsakovė papildomus darbus iš tikrųjų atliko, o ieškovė darbų atlikimo fakto neneigė, tačiau neapmokėjo remdamasi tik formaliu pagrindu – rašytinio sutartinio pagrindo nebuvimu. Ieškovė darė spaudimą atsakovei atlikti rangos sutartyje nenumatytus darbus.

29.5.                      Ieškovė neapmokėjo 2019 m. balandžio 16 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KOR         Nr. 502583 (4 979,56 Eur sumai), nes 2019 m. birželio 7 d. ieškovės priskaičiuotų delspinigių suma už netinkamą rangos sutarties vykdymą sudarė 15 786,54 Eur. Apie tai, jog delspinigiai bus išskaičiuojami iš atsakovei mokėtinos sumos ieškovė informavo 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-(3.23)-205 „Dėl rangos sutarties Nr. PS-9“, 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė duomenis apie priskaičiuotus delspinigius. Ieškovė pareiškimą apie įskaitymą, atitinkantį keliamus reikalavimus, atsakovei pateikė tik 2019 m. gegužės 31 d. raštu nurodydama, kad rangos sutarties nutraukimo dienai bus priskaičiuota 15 786,54 Eur delspinigių, kurių dalis išskaičiuoti iš mokėtinos sumos pagal 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOR 502583 (4 979,56 Eur sumai), likusią įsiskolinimo sumą – 11 157,59 Eur – prašė pervesti ieškovei iki 2019 m. birželio 7 d. Visais iki tol ieškovės raštais atsakovė buvo informuojama, kad už darbų atlikimo vėlavimą ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius, įspėjama, kad dėl terminų pažeidimo rangos sutartis bus vienašališkai nutraukta ir iš atsakovės bus reikalaujamos netesybos. Vėliau atsakovei 2019 m. gegužės 15 d. buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d.). Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, ieškovė negalėjo atlikti jokių vienašalių įskaitymų atsakovės atžvilgiu, o pirmos instancijos teismas ieškovės atliktą ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį įskaitymą turėjo pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir priteisti atsakovei reikalaujamą 4 979,56 Eur sumą pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583.

29.6.                      Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 01-173 „Atsakymas dėl rangos darbų pagal sutartį Nr. PS-9“ pranešė ieškovei, kad negali atlikti darbų pagal kalendorinį grafiką, nes susidūrė su nenumatytomis nuo rangovo nepriklausančiomis aplinkybėmis, t. y. techniniame projekte numatyta, kad prieš pradedant vykdyti darbus būtina atlikti papildomus geologinius grunto tyrimus, kuriuos atlikus, pastebėta, kad teritorijoje esantys gruntai yra silpni, todėl būtina keisti techniniame projekte numatytus sprendinius (gręžtinių stogą laikančių polių gylį). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė negalėjo pradėti vykdyti suplanuotų vidaus inžinerinių tinklų įrengimo, tvarkomųjų statybos darbų (stogo įrengimo, konstrukcijų įrengimo), dalies tvarkybos darbų.

29.7.                      Ieškovė, kaip statybos darbų užsakovė, neužtikrino, kad rengiant techninį darbo projektą, jo sprendinių pagrįstumui visos aktualios aplinkybės bus ištirtos ir įvertintos. Atsakovė, kaip konkurso dalyvė, teigdama pasiūlymą su sąmata, turi pagrįstą teisę tikėtis, kad techninio projekto sprendiniai yra parinkti atsižvelgiant į visas statomam / restauruojamam objektui reikšmingas aplinkybes.

29.8.                      Ieškovė, jos samdyti projektuotojai ir architektai nepajėgė pateikti atsakovei brėžinių, paaiškinimų, kitų dokumentų, reikalingų statybos darbams vykdyti, kolonų matmenų, apatinio spyrio išfrezavimo vietos brėžinio. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jau atsiskaičius už atliktus darbus, UAB „Kortas“ išfrezavo lizdus spyrių atrėmimui, nesilaikydamas techninio projekto parametrų, atsakovei nėra aišku, kur ir kokiame projekte bei kada buvo nustatyti tie parametrai, kuriuos atsakovė tariamai pažeidė. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo objektas šioje dalyje neatitinka techninio projekto parametrams, pats šio projekto ir parametrų nematė ir neįsitikino jų realiu egzistavimu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

29.9.                      Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu informavo ieškovę apie negalėjimą atlikti darbų pagal kalendorinį grafiką dėl paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su grunto silpnumu. Taip pat kassavaitinių pasitarimų protokolai patvirtina, kad ieškovė ir jos samdyti projektuotojai bei architektai nepajėgė pateikti atsakovei daugybės brėžinių, paaiškinimų, kitų dokumentų, reikalingų statybos darbams vykdyti. Taigi, netesybos negalėjo būti skaičiuojamos.

29.10.                      Atsakovė UAB „Kortas“ 2019 m. gegužės 24 d. atsakyme Nr. 01-42 į ieškovės raštą Nr. S-(3.23)-273 „Dėl aktų Nr. 10 ir Nr. 11“ nurodė, kad UAB „Kortas“ pareiškė, kad dėl ieškovės kaltės, įskaitant, tačiau neapsiribojant šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, darbų atlikimas pagal sutartį nuolat buvo vilkinamas nuo pat rangos sutarties įsigaliojimo dienos ir reikalaujama atlikti vis daugiau papildomų darbų, kurių neatlikus, sutarties tolimesnis vykdymas buvo stabdomas. Atsakovės vertinimu, toks ieškovės (kaip stipresniosios sandorio šalies) spaudimas nėra pateisintas formaliais argumentais, o pareiga atsiskaityti už ieškovės užsakytus papildomus darbus, kurie yra perduoti jai vienašališkai ir faktiškai priimti, išlieka nepaisant to, kad ieškovė grąžino dokumentų originalus ar su jais nesutiko.

30.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Atsakovė priešieškinyje nurodė, kokius darbus atliko, formalizavo juos 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr.10 ir pateikė ieškovei reikalavimą apmokėti 2 810,90 Eur sumą už gegnių medinių konstrukcijų įrengimą. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad akte Nr. 10 nurodyti darbai nėra atlikti, t. y. BUAB „Kortas“ objekte nesumontavo jokių medinių konstrukcijų gegnių iš didesnio nei 125 cm2 skerspjūvio pločio tašų ir pateikus šį faktą patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės reikalavimo nepagrįstumą. Tačiau atsakovė atskirajame skunde keičia poziciją ir teigia, jog 2 810,90 Eur suma yra gegnių įsigijimo išlaidos, kurios turėtų būti priteistos iš ieškovės. Ieškovė pažymi, kad su atsakove buvo sudaryta darbų viešojo pirkimo-pardavimo, o ne prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, kurios objektas buvo karvidės tvarkybos ir remonto darbai. Taigi, nagrinėjamu atveju atsiskaitymai vykdomi už atliktus darbus, o ne rangovo įsigyjamas prekes ar paslaugas, kurių reikia tinkamam rangovo įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymui.

30.2.                      Ieškovė nekvestionavo papildomų darbų galimybės, tačiau išsamiai ir ne vieną kartą nurodė BUAB „Kortas“, kokius dokumentus bendrovė turi pateikti, kad ieškovė galėtų įvertinti papildomų / keičiamų darbų pagrįstumą ir poreikį bei įvykdyti papildomas pirkimų procedūras. Tačiau BUAB „Kortas“ iki pat rangos sutarties nutraukimo prašomų dokumentų nepateikė, todėl tik dėl pačios BUAB „Kortas“ kaltės papildomų darbų viešasis pirkimas nebuvo atliktas, susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo pasirašytas, rangos sutarties kaina nebuvo pakeista, todėl BUAB „Kortas“ reikalavimas papildomai sumokėti 41 726,37 Eur sumą neturi teisinio pagrindo.

30.3.                      Pasitarimuose, vykusiuose nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., nebuvo svarstytas ir protokoluose fiksuotas klausimas dėl papildomų darbų būtinumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad galimai tarp šalių vyko preliminarūs susitarimai dėl šių darbų atlikimo bei jų įsigijimo, paskelbiant naują pirkimą, tačiau procedūros nebuvo atliktos, todėl atsakovė, atlikusi papildomus darbus, kurie nebuvo tarp šalių pasirašytos Rangos sutarties objektu, veikė savo pačios rizika.

30.4.                      PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 502583 dėl 4 979,56 Eur sumos ieškovei buvo pateikta ne anksčiau kaip 2016 m. balandžio 16 d., o paskutinė apmokėjimo termino diena  – 2019 m. birželio 17 d. Pirmą kartą apie tai, kad ieškovė pasinaudos savo teise skaičiuoti delspinigius BUAB „Kortas“ informavo 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-(3.23)-82 „Dėl rangos sutarties Nr. PS-9“. Tai, kad delspinigiai bus išskaičiuojami iš BUAB „Kortas“ mokėtinos sumos, ieškovė informavo 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-(3.23)-205 „Dėl rangos sutarties Nr. PS-9“ bei 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu paštu. Ieškovės dokumentuose, teiktuose atsakovei iki 2019 m. gegužės 8 d., aiškiai nurodoma tiek prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, tiek įskaitymo pagrindas ir suma. Taigi, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, ieškovė priėmė sprendimą neapmokėti BUAB „Kortas“ 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros KOR Nr. 502583.

30.5.                      Atsakovė, įrodinėdama ieškovės reikalavimo dėl 6 903,84 Eur permokos nepagrįstumą, remiasi BUAB „Kortas“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr.01-173 „Atsakymas dėl rangos darbų pagal sutartį Nr. PS-9“, teigdama, kad ieškovė neatskleidė tikrosios grunto būklės, nors pati bendrovė tame pačiame rašte nurodo, jog techniniame projekte numatyta, kad prieš pradedant vykdyti darbus, būtina atlikti papildomus geologinius grunto tyrimus. Taigi, rūpestingai, atsakingai, sąžiningai ir protingai veikiantis tiekėjas, prieš teikdamas pasiūlymą supaprastinto atviro konkurso būdu ieškovės atliekamame darbų pirkime, būtų įvertinęs šią aplinkybę ir priėmęs atitinkamą sprendimą.

30.6.                      BUAB „Kortas“, dalyvaudama supaprastinto atviro konkurso būdu atliekamame viešajame darbų pirkime ir teikdama pasiūlymą, užtikrino, jog pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga, atitinka tikrovę ir apima viską, ko reikia visiškam ir tinkamam sutarties vykdymui; pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į konkurso sąlygose keliamus reikalavimus; remiantis pateikta konkursine dokumentacija (darbų kiekių žiniaraščiais, technine specifikacija ir techniniu projektu), pasiūlyme yra įvertinti visi reikalaujami darbai ir medžiagos, reikalingi tinkamam sutarties įvykdymui; jog atliks visus perkamus darbus už pasiūlyme nurodytą kainą.

30.7.                      BUAB „Kortas“ pripažino, kad ieškovei teikiamuose aktuose neteisingai nurodydavo darbų kiekius bei sumas, nes 2019 m. gegužės 16 d. pateikdama vienašališkai pasirašytą 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 10 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502589 dėl 2 810,90 Eur sumos apmokėjimo, nurodė dalies darbų kiekių ir sumų minusines vertes.

30.8.                      Ieškovė nesutiko su atsakovės skundo teiginiais, kad neva ieškovė, jos samdyti projektuotojai ir architektai niekaip nepajėgė pateikti atsakovei daugybės brėžinių, paaiškinimų, kitų dokumentų, reikalingų statybos darbams vykdyti, tame darbe ir kolonų matmenų, apatinio spyrio išfrezavimo vietos brėžinio. Visi BUAB „Kortas“ nurodyti klausimai yra sprendžiami darbo, o ne techniniame, projekte. Pagal rangos sutartį, darbo projektą privalėjo parengti rangovas (BUAB „Kortas“) (sutarties 3.1.4. punktas). Darbo projektą BUAB „Kortas“ rengė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, kurio atstovas A. S. dalyvavo darbų vykdymo metu vykusiuose pasitarimuose. Tai, kad BUAB „Kortas“ pasamdytas darbo projekto rengėjas nepajėgė pateikti atsakovei daugybės brėžinių, paaiškinimų, kitų dokumentų, reikalingų statybos darbams vykdyti, tame tarpe ir kolonų matmenų, apatinio spyrio išfrezavimo vietos brėžinio, yra išimtinai BUAB „Kortas“ ir UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, o ne ieškovės atsakomybė.

30.9.                      Atsakovės cituojamame BUAB „Kortas“ 2019 m. gegužės 24 d. atsakyme Nr. 01-42 į Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos raštą Nr. S-(3.23)-273 „Dėl aktų Nr. 10 ir Nr. 11“, taip pat UAB „Šiltas namas“ 2019 m. gegužės 13 d. rašte Nr. SD19-2-066 kalbama išimtinai apie kolonų matmenis, o ne apie lizdų spyrių atrėmimui išfrezavimą kolonose. BUAB „Kortas“ modifikavo kolonas, t. y. išfrezavo lizdus spyrių atrėmimui, pažeidžiant projektinius sprendinius ir tai patvirtina UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2019 m. gegužės 8 d. raštas Nr. D-2.1-34. Ieškovė nurodo, kad klausimai dėl kolonų buvo spręsti pasitarimų, įvykusių 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. gegužės 14 d., metu, po kurių negavus jokių BUAB „Kortas“ paaiškinimų, ne ieškovė vienasmeniškai, o kompetentingi specialistai nusprendė, jog kolonos yra netinkamos eksploatuoti.

30.10.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė reikalavo atlikti vis daugiau papildomų darbų, o atsakovės 2019 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 01-42 nurodyti teiginiai vertintini kaip subjektyvi, jokiais įrodymais nepagrįsta gynybinė pozicija. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovės pateikti dokumentus, pagrindžiančius papildomų darbų poreikį ir pagrįstumą tam, kad ieškovė galėtų įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir atitinkamai sumokėti už atliktus darbus.

30.11.                      Nesutiko su atskirojo skundo argumentais dėl delspinigių skaičiavimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybės, atitinkamai sumažino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teisėjų kolegija nenustatė.

32.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinis reikalavimas BUAB ,,Kortas“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

33.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismui teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje       Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). 

35.       Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį bei kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje    Nr. 3K-3-110/2013).

36.       BUAB „Kortas“ atskirajame skunde Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinio reikalavimo nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą priteisti 2 810,90 Eur sumą, kildinamą iš 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akto Nr. 10, į kurį buvo įtraukti atsakovės 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atlikti darbai. Apeliantės teigimu, ieškovė darbams atlikti reikalingų gegnių atsakovei nepateikė, atsakovė jas privalėjo įsigyti pati, todėl turi gauti atlyginimą už medžiagų įsigijimą. Be to, apeliantė ieškovei pateikė 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502590 (41 726,37 Eur sumai) už papildomai atliktus darbus. Nors papildomi darbai ir nebuvo numatyti rangos sutartyje, tačiau, pasak apeliantės, pateikti susirašinėjimai ir protokolai patvirtina, kad apeliantė papildomus darbus atliko, todėl už juos turi būti sumokėta. Apeliantė taip pat nesutiko, kad į ieškovės finansinį reikalavimą buvo įtraukti jos paskaičiuoti delspinigiai už laiku neatliktus darbus, nes atsakovė laiku savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį nespėjo įgyvendinti dėl ieškovės kaltės (techniniame projekte numatyta, kad prieš pradedant vykdyti darbus būtina atlikti papildomus geologinius grunto tyrimus). Dar daugiau, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo teisę padaryti įskaitymą, t. y. į delspinigių sumą įskaityti 4 979,56 Eur sumą pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl apeliantės bankroto bylos iškėlimo, ieškovė negalėjo atlikti vienašalių įskaitymų atsakovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais.

37.       Apeliantė reikalauja, kad jai būtų priteista 41 726,37 Eur suma už papildomai atliktus darbus pagal 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502590. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šį reikalavimą, nes ieškovė yra biudžetinė įstaiga, todėl prekes, paslaugas ar darbus gali įsigyti tik laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, jo nustatyta tvarka atlikdama viešojo pirkimo procedūras, o 2018 m. vasario 26 d. su apeliante sudaryta Rangos sutartimi Nr. PS-9 atliktų darbų akte Nr. 11 nurodyti papildomi darbai nebuvo įsigyti viešųjų pirkimų būdu, todėl turėjo būti skelbiamas naujas pirkimas.

38.       Byloje esantys šalių susirašinėjimai ir protokolai patvirtina, kad dėl papildomų darbų vyko pasitarimai ir derybos, tačiau ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliantei siųstame 2019 m. balandžio 16 d. elektroniniame laiške bei 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. S-(3.23)-255 yra užfiksuota, kad ieškovė prašė pateikti visus reikalingus dokumentus, siekiant tinkamai įteisinti papildomų darbų įsigijimą, kad nebūtų pažeistos imperatyvios Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos dėl prekių ir paslaugų įsigijimo. Šių aplinkybių apeliantė neginčijo, net pripažino jas, tačiau nepaisant to ieškovės reikalavimo neįvykdė ir papildomus darbus atliko tinkamai jų neįforminus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė, atlikusi papildomus darbus, kurie nebuvo tarp šalių pasirašytos rangos sutarties objektas, veikė savo rizika, todėl neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

39.       Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 pateiktus išaiškinimus dėl teisingo šalių atsakomybės paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

40.       Atskiruoju skundu taip pat ginčijamas ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atliktas 4 979,56 Eur įskaitymas pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583 į delspinigių sumą. Teigiama, kad ieškovė negalėjo skaičiuoti delspinigių už laiku neatliktus darbus, nes apeliantė savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį laiku nespėjo įgyvendinti dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, nurodoma, jog ieškovė pareiškimą apie įskaitymą, atitinkantį keliamus reikalavimus, atsakovei pateikė tik 2019 m. gegužės 31 d. raštu, tuo tarpu, atsakovei 2019 m. gegužės 15 d. buvo iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 28 d.). Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, ieškovė negalėjo atlikti jokių įskaitymų atsakovės atžvilgiu.

41.       Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Reikalavimo įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

42.       Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo suformuluotos sąlygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės: 1) prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; 2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 3) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009). Taigi įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimo pagrindui, būtina nustatyti esant atskiras, pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančias šalių prievoles, kurios gali būti pabaigtos (ar sumažintos) įskaitant jas tarpusavyje.

43.       Tačiau įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama Civilinio kodekso 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais. Draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkrečius asmeniu ir kt. Įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus – pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Įskaitymo draudimas gali būti susijęs ir su įmonės nemokumo būkle. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

44.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių, nes tokia teisė numatyta Rangos sutarties 5.6 ir 7.3 punktuose. Sutartų delspinigių dydžio atsakovė neginčijo. Be to, nors byloje nustatyta, kad atsakovei Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. raštu ir 2019 m. gegužės 8 d. elektroniniu laišku visgi informavo apeliantę, jog nuo 2019 m. balandžio 6 d. bus skaičiuojami Rangos sutartyje numatyto dydžio delspinigiai, juos išskaičiuojant iš apeliantės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Be to, atsakovė buvo informuota, jog pagal 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583 ieškovė mokėtiną sumą įskaitė į apeliantės mokėtiną delspinigių sumą. Apie atliktą įskaitymą informacija buvo pakartota ir 2019 m. gegužės 31 d. rašte dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Remiantis nustatytu, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė Trakų nacionalinio istorinio parko direkcija dar iki apeliantės bankroto bylos iškėlimo tinkamai pranešė jai apie atliktą 4 979,56 Eur įskaitymą pagal atliktų darbų aktą Nr. 9 ir jo pagrindu 2019 m. kovo 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KOR Nr. 502583. Ieškovės dokumentuose, teiktuose atsakovei iki 2019 m. gegužės 8 d., aiškiai nurodoma prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju, atlikus įskaitymą, egzistavo kitos sąlygos, ribojančios galimybę atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taigi nėra pagrindo išvadai, jog atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas jų atlikimo momentu buvo draudžiamas.

45.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad atsakovė 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 01-173 „Atsakymas dėl rangos darbų pagal sutartį Nr. PS-9“ pranešė ieškovei, kad negali atlikti darbų pagal kalendorinį grafiką, nes susidūrė su nenumatytomis nuo rangovo nepriklausančiomis aplinkybėmis, t. y. reikėjo atlikti papildomus geologinius grunto tyrimus. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad apeliantė, teikdama pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo numatyti, jog pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, gali prireikti daryti papildomus tyrimus. Apeliantė, dalyvaudama ieškovės Trakų nacionalinio istorinio parko direkcijos viešajame pirkime ir pateikusi pasiūlymą, užtikrino, jog pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga, atitinka tikrovę ir apima viską, ko reikia visiškam ir tinkamam sutarties įvykdymui. Taigi, atskirajame skunde apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad vėlavo atlikti darbus, nes reikėjo padaryti papildomus geologinius tyrimus. Sutikdama dalyvauti ieškovės paskelbtame viešajame pirkime, būdama savo srities profesionalė bei matydama, kad reikės atlikti karvidės tvarkybos ir remonto (Užutrakio g. 1) darbus, apeliantė privalėjo įvertinti visas šias aplinkybes ir pateikti tokį pasiūlymą, kuris apimtų visus darbus, kurie neviršytų viešajame pirkime numatytų terminų ir kainos.

46.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir jos reikalavimą priteisti
2 810,90 Eur pagal 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktą Nr. 10, į kurį buvo įtraukti atsakovės 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais atlikti darbai. Apeliantė skunde nurodo, kad
2 810,90 Eur sumą sudaro įsigytos gegnės, kurių ieškovė nepateikė ir apeliantei reikėjo gegnes įsigyti savo lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas fotonuotraukas, sprendė, jog jose matyti, kad atsakovė nėra sumontavusi medinių gegnių, o tik įrengusi karkasą iš tašų, tačiau ir jis įrengtas netinkamai (su defektais). Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą remdamasis nuotraukomis, nes 2019 m. vasario mėnesį apeliantė gegnių dar ir negalėjo būti sumontavusi. Apeliaciniam teismui patikrinus pateiktų nuotraukų metaduomenis nustatyta, kad minėtos nuotraukos buvo padarytos 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 8 d., taigi daroma išvada, jog gegnės objekte nebuvo įrengtos ne tik vasario mėnesį, bet ir gegužės mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų akte Nr. 10 yra nurodyti UAB „Kortas“ atlikti darbai ir jų apskaičiavimai, o 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija KOR Nr. 502589 nurodyta, kad sąskaita teikiama už dvaro sodybos karvidės tvarkymo ir remonto darbus pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 10. Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog UAB ,,Kortas“ būtų įsigijusi gegnes arba, kad sąskaita būtų išrašyta už gegnių montavimą. Taigi nei 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija KOR Nr. 502589, nei 2019 m. gegužės 7 d. atliktų darbų aktas Nr. 10 nepatvirtina apeliantės UAB „Kortas“ teiginių dėl jos patirtų 2 810,90 Eur išlaidų, įsigyjant ir montuojant gegnes. Kitų įrodymų, patvirtinančių apeliantės UAB „Kortas“ reikalavimo dėl 2 810,90 Eur sumos pagrįstumo, byloje nėra pateikta (CPK 179 straipsnis).

47.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
6 903,84 Eur permoką, kurią sudaro BUAB „Kortas“ neteisingai atliktų darbų aktuose užfiksuoti atliktų darbų kiekiai ir kainos, kurie buvo įvardinti kreditorės 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. S-(3.23)-255, nes jos neatitiko rangovo pasiūlymo sąmatos. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad permokos pagrįstumą įrodo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimti sprendimai, kuriais Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija buvo įpareigota grąžinti agentūrai
6 903,84 Eur sumą.

48.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šiuo atveju dėstomos aplinkybės dėl 6 903,84 Eur permokos tiesiogiai neįtakoja teisinio santykio, kuris susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės, taigi nepagrindžia ieškovės reiškiamo reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei pagrįstumo. Ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. rašte Nr. S-(3.23)-255 reikalavo pateikti paaiškinimus dėl susidariusios permokos, nes atliekant galutinę atliktų darbų inventorizaciją paaiškėjo, kad atsakovė į atliktų darbų aktus įtraukė papildomus darbų kiekius ir sumas, nei buvo numatyta pasiūlymo sąmatoje. Tokį savo reikalavimą Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija taip pat grindė argumentais, kad VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priėmė sprendimus, įpareigojančius ją grąžinti 6 903,84 Eur permoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė BUAB „Kortas“ teikė ieškovei atliktų darbų aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atliko atsiskaitymus. Ieškovė atsakovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo aktų turinio ir juose užfiksuotų darbų apimties, prieštaravimų dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų turinio neteikė, jas priėmė ir apmokėjo, taigi visas jas laikė pagrįstomis. Aplinkybė, kad VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priėmė atitinkamus sprendimus Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atžvilgiu, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovės BUAB „Kortas“ 6 903,84 Eur permoką, nes šiuo atveju santykiai dėl permokos grąžinimo susiklostė ne tarp ieškovės ir atsakovės, o būtent tarp Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (ieškovės) ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“.

49.       Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinį reikalavimą BUAB „Kortas“ bankroto byloje, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau klausimą dėl 6 903,84 Eur permokos išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį pakeisti iš dalies – patvirtinti kreditorės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos        24 045,94 Eur (30 949,78 Eur – 6 903,84 Eur) finansinį reikalavimą ir nustatyti, kad galutinis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinis reikalavimas BUAB „Kortas“ bankroto byloje sudaro 24 396,61 Eur sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

50.       Atsakovė BUAB „Kortas“ pateikė prašymą priteisti 605 Eur išlaidų advokato pagalbai, rengiant atskirąjį skundą, apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, proporcingai tenkintų atsakovės BUAB „Kortas“ reikalavimų daliai atsakovei iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priteisiama 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur x 22 proc.) / 100 proc. = 133,10 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

 

     Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį iš dalies pakeisti.

Ieškovės (kreditorės) Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje tenkinti iš dalies.

Patvirtinti ieškovės (kreditorės) Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 24 045,94 Eur finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje.

Bendras Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patvirtintas finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ bankroto byloje sudaro 24 396,61 Eur.

Priteisti iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos (juridinio asmens kodas 191835395) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (juridinio asmens kodas 149660899) naudai 133,10 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus ir dešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjos                                                    Romualda Janovičienė

                                                                                                            Vilija Mikuckienė

                                                                                                            Asta Radzevičienė