Civilinė byla Nr. 2-379-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-001413-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.4.4.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „STATGERA“ IR PARTNERIAI pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ bankroto bylos iškėlimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ vadovo S. K. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Saldos prekyba“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ARSKIJA.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STATGERA“ IR PARTNERIAI kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Bajoras“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, skolinga 548 283,35 Eur ir ilgą laiką neatsiskaito, taip pat turi daugiau skolinių įsipareigojimų, nuo 2016 m. nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovė yra galimai nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

2.       Atsakovės UAB „Bajoras“ vadovas S. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti UAB „Bajoras“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“. Nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau vykdo veiklą, jos finansinė situacija gerėja, įmonė imsis priemonių, padėsiančių atstatyti įmonės mokumą.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Saldos prekyba“ nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui sumokėti 191 204,02 Eur ir 2 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsakovė netinkamai vykdė taikos sutartį, atsiskaitė tik iš dalies, nesumokėjo 152 704,02 Eur skolos ir procesinių palūkanų, todėl buvo išduoti vykdomieji raštai.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad atsakovė turi 71 408,47 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui, atsakovės finansinės problemos nėra laikinos, nes jau 2016 m. balanso duomenimis finansinė padėtis nebuvo gera, todėl įmonei keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo, byla. Prašomas pradėti restruktūrizavimo procesas yra tik siekis atidėti mokestinių prievolių sumokėjimo terminą, o ne išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą.

5.       Trečiasis asmuo UAB ARSKIJA teismui pateikė reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus – įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. įsakymą, kuriuo iš UAB „Bajoras“ priteista 20 200 Eur skola, 385,52 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, 473,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės UAB „Bajoras“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė jai bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „SIMPATIJA“.    

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Bajoras“ Juridinių asmenų registrui paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis teikė tik už 2016 m. Iš teismui pateikto 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso (kuris detalizuotas restruktūrizavimo gairėse) nustatyta, kad įmonės turtas sudaro 2 475 392 Eur; iš jo ilgalaikis turtas – 174 989 Eur, trumpalaikis turtas – 794 090 Eur (atsargos – 410 049 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 384 041 Eur). Atsakovė turi keturiolika debitorių, kurių bendras įsiskolinimas sudaro 313 191,04 Eur. Įvertinęs pateiktus duomenis dėl didžiausio debitoriaus Simanno group 147 501,86 Eur įsipareigojimo, nepaisant debitorių sąraše nurodyto atsiskaitymo termino 2020 m. vasario 18 d., teismas sprendė, kad kiti į bylą pateikti duomenys patvirtina priešingai – visa 147 501,86 Eur debitorinė skola yra pradelsta (t. 2, b. l. 33–34). Debitorius Simanno group yra Baltarusijos bendrovė, neturint duomenų apie jos mokumą, duomenų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų šiai skolai atgauti ir kad šios skolos atgavimas yra realus, teismas šią debitorinę skolą, nors ir įtrauktą į atsakovės turto masę, vertino kritiškai galimybių ją atgauti aspektu. Teismas nustatė, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė 52 900 Eur, jam taikyta priverstinė hipoteka. Beveik visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas (atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos).

8.       Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonės mokėtinos sumos sudarė 2 857 666 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 2 817 953 Eur. Pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 555 618 Eur, iš jų su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia 108 080,37 Eur. Taigi pradelsti įmonės įsipareigojimai, net ir nevertinant išdėstytų aplinkybių dėl galimybės atgauti didžiausio debitoriaus skolą, daugiau kaip 80 000 Eur viršija įmonės balansinį turtą (2 475 392 Eur), o visi turimi įsipareigojimai turimą įmonės balansinį turtą viršija net 262 335 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė į kreditorių sąrašą nėra įtraukusi trečiojo asmens UAB ARSKIJA, kitų kreditorių, kuriems skolos priteistos teismų procesiniais sprendimais, todėl atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra didesni nei nurodyta balanse ir sudaro 2 633 397,35 Eur ir daugiau nei 158 000 Eur suma viršija visą įmonės balansinį turtą. Teismas sprendė esant pagrindui konstatuoti UAB „Bajoras“ nemokumą.

9.       Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais (skola 108 080,37 Eur), o tai sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui.

10.       Pasisakydamas dėl prašymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, teismas nurodė, kad nors pareiškimas ir yra priimtas, tačiau pareiškėjas netinkamai laikėsi išankstinės tvarkos, nes jis kreditoriams neišsiuntė restruktūrizavimo plano metmenų (metmenų išsiuntimas galimas ir elektronine forma, nereikalaujančia didelių lėšų sąnaudų), o nurodyta susipažinimo su metmenimis tvarka yra formali, neužtikrinanti kreditorių teisės operatyviai gauti informaciją. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės yra vienas iš Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

11.       Teismas nurodė, kad padaryta išvada, jog įmonė atitinka nemokios įmonės kriterijus, taip pat yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

12.       Pagal teismų praktiką yra pripažįstamas reabilitacinio tikslo prioritetas, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė galimybės atstatyti įmonės mokumą, nors teismas buvo sudaręs galimybes pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiant metmenyse išdėstytas aplinkybes.

13.       Įvertinęs atsakovės pateiktas rangos darbų sutarties Nr. SPV-2019.05.28/08, sudarytos tarp užsakovo UAB „Antakalnio smiltės SPV“ ir rangovo UAB „Bajoras“, specialiąją dalį; rangos darbų sutarties Nr. DAI3.2018.01.18, sudarytos tarp užsakovo UAB LIVE SQUARE LT ir rangovo UAB „Bajoras“, specialiąją dalį, UAB „IREC Baltic“ vadovo pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Bajoras“ yra sudarę 2016 m. lapkričio 8 d. statybos rangos sutartį ir 2019 m. gegužės 17 d. statybos rangos sutartį, kurios galioja iki įsipareigojimų įvykdymo, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė planuojamų gauti             441 973,93 Eur pajamų iš jau vykdomų projektų pagal sutartis su UAB „Antakalnio smiltės SPV“, UAB LIVE SQUARE LT, UAB „IREC Baltic“ realumo.

14.       Teismas nustatė, kad metmenyse nurodytoms aplinkybėms apie gautinas pajamas iš naujų sutarčių, kurių vertė 1 572 017 Eur, pagrįsti pateiktos 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartys tarp UAB „AIRCS“ (užsakovo) ir UAB „Bajoras“ (rangovo) 751 017 Eur (544 585 + 206 432) sumai, tačiau rangovas įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis, todėl pelnas pagal pateiktas sutartis ženkliai mažėtų. Pateiktą 2019 m. lapkričio 29 d. statybos subrangos sutartį tarp UAB „Launeva“ (rangovo) ir UAB „Bajoras“ (subrangovo), kurios kaina 362 846,13 Eur, teismas vertino kritiškai. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Launeva“ (subrangovo) ir UAB „DIZAJA“ (rangovo) 2019 m. lapkričio 28 d. sudaryta statybos rangos sutartis, UAB „Launeva“ ir UAB „Bajoras“ vadovas bei akcininkas yra tas pats asmuo – S. K., abi bendrovės vykdo statybų verslą, abi sutartys sudarytos atlikti darbus tame pačiame objekte, sudarytos jau vykstant teisminiam ginčui, todėl sprendė, kad sandoris galimai sudarytas pagrįsti geresnes nei yra UAB „Bajoras“ veiklos tęstinumo perspektyvas. Teismas nurodė, kad kiti atsakovės pateikti  sandoriai su verslo subjektais yra sudaryti 2015–2017 m., nepagrindžiant jų aktualumo nagrinėjamam ginčui, kad šiuo metu ir ateityje iš jų būtų gaunamos pajamos.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė nurodomų argumentų dėl dalyvavimo trijuose konkursuose, kurių užsakymų vertė – 5 425 610 Eur, bei, kad įmonė statistiškai laimi 50 procentų konkursų, nes pateikti tik 2019 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymas dalyvauti konkurse bei pasiūlymas, kuriam terminas nustatytas iki 2019 m. gruodžio 20 d., o 2018 m. pasiūlymų aktualumas ginčo laikotarpiui nepagrįstas.  

16.       Aplinkybes dėl bendrovės sąnaudų mažinimo atsisakius sandėlio patalpų nuomos teismas vertino kritiškai. Pasak teismo, atsakovė, viena vertus, nepagrindė, kad patalpų nuoma sudarė reikšmingą sąnaudų dalį (sąnaudų sumos), kita vertus, nuomos sutartis nutraukta 2019 m. vasario mėnesį, todėl nuomos sutarties nutraukimo faktas neįtakos galimybių atstatyti mokumą.

17.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl garantiniam aptarnavimui sulaikytų 86 894,12 Eur lėšų susigrąžinimo (rangos darbų sutarčių, kurių pagrindu sulaikytos lėšos ir kurios pagrįstų šių lėšų sulaikymo terminus).

18.       Teismas sprendė, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, nes nuo 2016 m. įmonės veikla buvo nuostolinga, rodikliai nuosekliai prastėja. Atsakovė atitinka nemokios įmonės kriterijus, jos finansiniai rodikliai bei restruktūrizavimo metmenyse rezultatų pagerinimui numatytos priemonės neleidžia spręsti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikeltas tikslas atsiskaityti su kreditoriais gali būti realiai įgyvendintas ir mokumas atstatytas. 

19.       Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir jų įvertinimu, teismas nusprendė atsisakyti kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir iškėlė jai bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

20.       Atsakovė UAB „Bajoras“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti teikiamus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pateikiamas susitarimas su Simanno Group patvirtina, kad atsiskaitymo terminas yra toks, koks nurodytas į bylą pateiktoje debitorių lentelėje. Kiti debitoriai – Lietuvoje veikiantys, mokūs juridiniai asmenys, todėl yra reali galimybė susigrąžinti debitorines skolas.

20.2.                      Įmonėje dirba 22 darbuotojai, su jais atsiskaityta už spalio mėnesį bei su 18 darbuotojų atsiskaityta už lapkričio mėnesį, darbo užmokestis neišmokėtas tik 4 administracijos darbuotojams, su kuriais bus atsiskaityta artimiausiu metu. 

20.3.                      Nors pagal finansinius rodiklius įmonės finansinė padėtis nėra gera, tačiau reikia įvertinti perspektyvas veiklos vykdymui ir mokumo atkūrimui. Įmonėje dirba 22 darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis, mokami mokesčiai, vykdomos sudarytos sutartys, sudarinėjamos naujos sutartys, dalyvaujama konkursuose dėl naujų užsakymų. Šiuo atveju prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Teismas netinkamai įvertino įmonės finansinę padėtį bei pateiktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20.4.                      Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo pagrindų egzistavimo, nepakankamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Pagal su UAB „Antakalnio smiltės SPV“ sudarytą sutartį, gautina suma sudaro 319 237,63 Eur, artimiausiu metu atlikus darbų aktavimą bus išrašyta sąskaita atsiskaitymui. Pagal prie sutarties su UAB LIVE SQUARE LT pasirašytą papildomą susitarimą dėl apmokėjimo su UAB „EIKOS STATYBA“, gautas dalinis 30 000 Eur apmokėjimas, likusi neapmokėta suma – 76 550,64 Eur. Taigi apeliantė pagrindė 395 788,27 Eur sumą, planuojamą gauti iš vykdomų sutarčių, kitų, negu pateiktieji, įrodymų pateikti apeliantė negali.

20.5.                      Dėl planuojamų 1 572 017 Eur pajamų iš naujų sutarčių, teismo vertinimu pagrįsta tik 751 017 Eur suma, tačiau apeliantė negali pateikti duomenų dėl likusios sumos, kurią planuojama gauti iš UAB „IREC Baltic“, nes dar derinamos sutarties sąlygos.

20.6.                      Sutarties su UAB „Launeva“ pagrįstumui patvirtinti pateikta ir pagrindinė sutartis, sudaryta tarp UAB „Launeva“ (subrangovo) ir UAB „DIZAJA“ (rangovo), suponuojanti sutarties realų vykdymą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad sutartis sudaryta tik siekiant pagrįsti geresnes įmonės veiklos tęstinumo galimybes.

20.7.                      Apeliantė teismui pateikė rangos sutartis, pagal kurias garantiniam laikotarpiui yra sulaikytos lėšos, jokių papildomų įrodymų šiuo klausimu pateikti nebegali.

20.8.                      Vykdydama veiklą įmonė lapkričio mėnesį gavo ir deklaravo 796 835 Eur pajamų ir sumokėjo 143 915 Eur PVM mokesčio, kas patvirtina veiklos vykdymą.

20.9.                      Pateikti restruktūrizavimo plano metmenys pakankami restruktūrizavimo bylai pradėti, o konkrečios ir išsamios priemonės bus nustatytos restruktūrizavimo plane. Šiuo atveju prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui, poreikis išsaugoti veiklą vykdančią ir daug darbuotojų turinčią įmonę yra socialiai reikšmingesnis už siekį tokią įmonę likviduoti.

21.       Trečiasis asmuo UAB ARSKIJA prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; palikti  Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Apeliantė atskirajame skunde dėsto abstrakčius teiginius apie įmonės mokumo atstatymo perspektyvines galimybes, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei skunde nepateikia pagrįstų argumentų, patvirtinančių jos teiginius.

21.2.                      Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas susitarimas su debitore Simanno Group neturi teisinės galios vertinant skundžiamos nutarties 14 punkto kontekste. 

21.3.                      Nurodydama, kad yra sėkmingai verslą vykdanti įmonė bei nurodydama atitinkamas gautinas pajamas bei sumokėtus mokesčius, apeliantė nenurodo, kaip ji šiuo metu siekia suvaldyti kreditorių reikalavimus. Dalinis statistinių buhalterinės apskaitos duomenų pateikimas nenurodant skolinių reikalavimų mažinimo proceso yra nereikšmingas, nepatvirtinantis teiginių apie perspektyvines mokumo atstatymo galimybes.

21.4.                      Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tačiau apeliantė nesistengia pagrįsti savo teiginių, nepateikia dokumentų arba teikia informaciją, kuri neatitinka faktinės atsakovės situacijos buhalterinės apskaitos prasme; vengia atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti teismo.

22.       Ieškovė UAB „STATGERA“ IR PARTNERIAI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo procesinį sprendimą dėl atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1.                      Įvertinus pateiktus duomenis apie apeliantės įsiskolinimus kreditoriams, bendrą statistinę pelno maržą statybų sektoriuje, preziumuojant, kad apeliantės apyvarta 2020 m. pasieks 2017 m. lygį, įmonė įsipareigojimams padengti galėtų skirti iš pelno nuo 150 000 Eur iki 300 000 Eur, taigi per ketverius metus tai sudarytų tik 600 000–1 200 000 Eur, vadinasi likusį įsiskolinimą kreditoriams atsakovė turės padengti iš kitų šaltinių, tačiau neturi vertingo turto, kurį pardavusi galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, debitorinių įsipareigojimų ir jų atgavimo realumą teismas pagrįstai vertino kritiškai.

22.2.                      Apeliantė skunde nurodydama, kad atsiskaitė su darbuotojais, pati nurodo, kad ne visiškai.

22.3.                      Argumentai dėl naujų sutarčių sudarymo nepagrįsti įrodymais.

22.4.                      Atskirajame skunde nurodyta UAB „Antakalnio smiltės SPV“ skola ir nurodyta atsakovės metmenyse nesutampa.

22.5.                      Apeliantė nurodydama, kad už lapkričio mėnesį gavo ir deklaravo 796 835 Eur pajamų, tačiau nėra aišku iš kokių objektų gautos pajamos, be to, gavus ženklią pinigų sumą nebuvo atsiskaityta su darbuotojais, VMI. Nepateikti duomenys dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais.

22.6.                      Apeliantė nepagrindžia ketinamos gauti sumos iš sutarties su UAB „IREC Baltic“ nurodydama, kad derinamos sutarties sąlygos, tačiau neaišku, ar deramasi dėl esamos sutarties vykdymo, ar dėl naujos sutarties sąlygų. Bet kokie neaiškumai ir nenoras atskleisti detales, kelia daugiau abejonių.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės UAB „Bajoras“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

24.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą bei bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta galiojant ĮRĮ ir ĮBĮ, todėl šių įstatymų nuostatos taikomos ir apeliaciniam procesui.  

Dėl naujų įrodymų

25.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: susitarimą su Simanno group dėl atsiskaitymo termino; mokėjimus, gautus iš UAB „Antakalnio smiltės SPV“; papildomą susitarimą su UAB „EIKOS STATYBA“; 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą; mokėjimą iš UAB „EIKOS STATYBA“; 2019 m. lapkričio mėn. pažymą; duomenis apie darbo užmokesčio išmokėjimą; PVM deklaraciją FR0600. 

26.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys yra žinomas byloje dalyvaujantiems asmenims, nes nauji įrodymai jiems buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

27.       Byloje pateikti ir nagrinėti ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Bajoras“ iškėlimo bei atsakovės vadovo pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

28.       Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) sąlygos ir nėra pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai rodo, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.

29.       ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. 

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad bendrovė yra nemoki. Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

31.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovė UAB „Bajoras“ yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (2 633 397,35 Eur) viršija visą į balansą įrašyto turto vertę (2 475 392 Eur), net ir nevertinant aplinkybių dėl kritiškai įvertintos galimybės atgauti didžiausio debitoriaus skolą (147 501,86 Eur). Apeliantė UAB ,,Bajoras“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymo, ir iš esmės neginčija nustatytos turimo turto vertės, nesutinka tik su debitorinių skolų atgavimo (ne)realumo vertinimu, teigdama, kad pateikiamas naujas įrodymas – susitarimas su Simanno Group patvirtina, kad atsiskaitymo terminas yra toks, koks nurodytas į bylą pateiktoje debitorių lentelėje, t. y. nepradelstas, o kiti debitoriai – Lietuvoje veikiantys, mokūs juridiniai asmenys, todėl yra reali galimybė susigrąžinti debitorines skolas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl debitorinių skolų atgavimo kritiško vertinimo. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas liudija susitarimo su Simanno Group dėl 147 501,86 Eur įsiskolinimo padengimo iki 2020 m. vasario 18 d. buvimą, tačiau niekaip nepagrindžia šio įsiskolinimo atgavimo realumo. Be to, net ir atgavus šį bei kitus debitorių įsiskolinimus visa apimtimi, apeliantės finansinė padėtis mokumo vertinimo aspektu esmingai nepasikeistų, nes kaip minėta, jos pradelsti įsipareigojimai, kurių apeliantė nekvestionuoja (2 633 397,35 Eur) viršija visą į balansą įrašyto turto vertę (2 475 392 Eur), t. y. ir su debitoriniais įsipareigojimais.

33.       Pažymėtina, kad vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog atsakovė turi didelį įsiskolinimą darbuotojams, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo sąlygą, apeliantė šių aplinkybių nepaneigė, priešingai, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina apie esamą ir nepadengtą įsiskolinimą darbuotojams. Įvertinus skolos dydį ir faktą, kad atsakovė taip pat nevykdo periodinių mokėjimų valstybės biudžetui ir fondams (įsiskolinimas VMI išaugo iki 179 586,67 Eur, SODRAI sudaro 55 964,14 Eur), konstatuotina, jog sprendžiant atsakovės restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo klausimą, šie duomenys papildomai pagrindžia atsakovės nemokumą.

34.       Nors pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą, pagal teismų formuojamą praktiką, tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016). Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek teisminė praktika įmonės galimybę restruktūrizuotis ir užtikrinti veiklos tęstinumą laiko prioritetine tuo aspektu, kiek tai susiję su prielaidomis išvengti bankroto situacijos. Tačiau šis restruktūrizavimo galimybės prioritetas turi atitikti ir užtikrinti kreditorių interesus, t. y. įmonės lūkesčiai nėra priešpastatomi kreditorių interesams. Restruktūrizavimo paskirtis nėra išvengti skolų, palūkanų ir delspinigių mokėjimo kreditoriams. Siekdama restruktūrizavimo, bendrovė turi turėti aiškų planą ir priemones, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1511/2014).

35.       Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių realumą ir tikslingumą, atsakovės pateiktus duomenis apie planuojamą vykdyti veiklą, mokumo atkūrimą, grindžiamą tuo, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, planuoja gauti pajamų iš jau vykdomų projektų, naujai sudarytų bei ateityje sudarytinų sutarčių, optimizuojant darbo jėgą, atsisakant nekilnojamojo turto (sandėlio) nuomos sąnaudų, panaudojant sandėlio likučius, atgaunant debitorines skolas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo atsakovės pateiktus duomenis apie vykdomas sutartis su UAB „Antakalnio smiltės SPV“, UAB LIVE SQUARE LT, UAB „IREC Baltic“ ir iš jų gautinas pajamas, taip pat ir pateiktus duomenis apie gautinas pajamas iš naujų sutarčių (2019 m. spalio 1 d., 2019 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartys tarp UAB „AIRCS“ (užsakovo) ir UAB „Bajoras“ (rangovo) bei 2019 m. lapkričio 29 d. statybos subrangos sutartis tarp UAB „Launeva“ (rangovo) ir UAB „Bajoras“ (subrangovo)) bei pagrįstai sprendė nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nurodomų sumų gavimo realumą. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neginčija, teigia negalinti pateikti kitų įrodymų, o pateiktuosius interpretuoja, kaip nesudarančius pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės pozicija nesutinka.

36.       Atsakovės nuomonė dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, siekiant, kad jų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės – pagrindas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė metmenyse iš esmės nenurodo aiškaus plano ir priemonių, kaip pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes iš esmės nurodo tik vykdomos veiklos tęstinumą be reikšmingų pokyčių – vykdomos tos pačios sutartys ir sudaromos naujos veiklai įprastos sutartys.

37.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės, jog įmonės finansiniai rodikliai nuosekliai prastėja nuo 2016 m., įmonė atitinka nemokumo kriterijus, finansiniai rodikliai bei restruktūrizavimo metmenyse rezultatų pagerinimui numatytos priemonės neleidžia spręsti, kad metmenyse išsikeltas tikslas atsiskaityti su kreditoriais gali būti realiai įgyvendintas ir įmonės mokumas atstatytas. Išsami byloje esančių įrodymų analizė ir jos vertinimas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui atsisakyti iškelti atsakovės UAB „Bajoras“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), ir iškelti jai bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ĮRĮ ir ĮBĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė