Civilinė byla Nr. eB2-1345-555/2019

Teisinio proceso Nr. 2-56-3-00169-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.4; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4;

3.4.3.5.1; 3.4.4.2

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. birželio 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“, ir ieškovo V. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“, ir

 

n u s t a t ė:

 

Kauno apygardos teisme 2019 m. kovo 4 d. gautas ir 2019 m. birželio 6 d. priimtas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.Baltic“ (reg. Nr. CBP-169). Ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. vasario 20 d. sudaro 16 209,00 Eur, iš jų: 16 209,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus. Ieškovas, siekdamas iš UAB „R.Baltic“ išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2019 m. sausio 30 d. VSDFV Kauno skyrius UAB „R.Baltic“ siuntė raginimus dėl skolos Fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas priverstine tvarka VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr.VRE_SP2-67347 buvo perduotas vykdyti antstoliui.

Tame pačiame teisme 2019 m. balandžio 11 d. gautas ir 2019 m. balandžio 17 d. priimtas ieškovo UAB „R.Baltic“ administracijos vadovo V. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „R.Baltic“ iškėlimo, kuriuo prašoma: 1) iškelti UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo bylą; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; 3) nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „R.Baltic" restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma 847,00 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį, pašto išlaidos apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, restruktūrizavimo plano parengimas 1 936,00 Eur; 4) leisti vykdyti UAB „R.Baltic“ visus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, kurios būtų vykdomos iš atsiskaitomųjų sąskaitų (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, nustatant, kad iš kiekvienos atsiskaitomosios sąskaitos gali būti vykdomi mokėjimai 16 500,00 Eur apimtyje (reg. Nr. CBP-289). Ieškovas nurodo, kad UAB „R.Baltic“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, o jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (337 457,48 Eur) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (1 885 467,00 Eur/2=942 733,50 Eur). Šiuo metu įmonė dėl jos turimo turto ir įsipareigojimų struktūros neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų, be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Įmonė patiria nuostolius, ką patvirtina įmonės pelno (nuostolių) ataskaita. Esant nurodytoms priežastims, yra būtinybė peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant išsaugoti įmonę. Ieškovas taip pat nurodo, kad įmonė šiuo metu vykdo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/01, sudarytą su AB „Kauno tiltai“, vykdo Krovos darbų ir pasaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018-09/01, sudarytą su UAB „3 Spare Lietuva“, Krovos darbų ir pasaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. E/17/10-01/03, sudarytą su UAB „Imlitex Industry“, Krovos darbų ir pasaugos teikimo sutartį Nr. E/17/10-01/04, sudarytą su UAB „Imlitex MGK“. Įmonė taip pat veda derybas su naujais užsakovas, artimiausiu metu bus sudaromos sutartys dėl darbų užsakymo, todėl bus gaunamos didelės pajamos, bus galimybė atsisakyti su kreditoriais ir įmonė galės sėkmingai ir pelningai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovas įrodinėja, kad įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, kuriuos būtų galima įveikti, taikant restruktūrizavimo procesą, įmonė sudarinėja sutartis su užsakovais, vykdo užsakymus, kas leis uždirbti apie 1 500 000,00 Eur pardavimo pajamų jau vien per pirmus restruktūrizavimo metus.

Ieškovė VSDFV Kauno skyrius pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo UAB „R.Baltic“ administracijos vadovo V. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „R.Baltic“ iškėlimo, kuriuo prašo netenkinti ieškovo prašymo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „R.Baltic“ iškėlimo ir prašo UAB „R.Baltic“ iškelti bankroto bylą (reg. Nr. DOK-12738). Ieškovė nurodo, kad UAB „R. Baltic“ administracijos vadovas netinkamai vertina įmonės finansinius duomenis ir daro neteisingą išvadą, kad bendrovė yra moki. Atkreipia dėmesį, kad remiantis VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „R. Baltic“ turi žemės sklypą (03700 ha, vidutinė rinkos kaina 971,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Porshe Panamera. Pažymėtina, kad žemės sklypui turto areštą taikė antstoliai R. P., A. A., M. L., R. B. bei 2019 m. sausio 28 d. minėtam sklypui įregistruota hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis automobiliui taikyti apribojimai. Antstolių turto areštai rodo, kad bendrovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir vis daugiau kreditorių kreipiasi į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo. Remiantis UAB „R. Baltic“ teismui pateikto 2019 m. balandžio 4 d. balanso duomenimis, bendrovė turi turto iš viso: 1 885 467,00 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 638 531,00 Eur (materialus turtas – 543 530,00 Eur, finansinis turtas – 95 000,00 Eur), trumpalaikis turtas – 1 246 936,00 Eur (atsargos – 723 982,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 35 839,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 2 568,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 48 4547,00 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 688 159,00 Eur, iš jų: po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 627 024,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 061 135,00 Eur. Teismui pateikto balanso duomenimis UAB „R. Baltic“ įsipareigojimai viršija ½ į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki. VSDFV Kauno skyrius 2019 kovo 4 d. teikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R. Baltic“. Bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. vasario 20 d. sudarė 16 209,00 Eur, bendrovėje buvo 13 apdraustųjų. 2019 m. balandžio 24 d. duomenimis skola Fondo biudžetui sudaro 24 988,93 Eur, yra 10 apdraustųjų. VSDFV Kauno skyriaus įsiskolinimas 2019 m. balandžio 24 d. sudaro 24 988,93 Eur. Pažymėtina, kad skola tendencingai didėja, įmonė laiku nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 25 d. duomenimis UAB „R. Baltic“ turi 57 122,03 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Atsakovė turi ilgai besitęsiančių finansinių sunkumų. Byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl UAB „R. Baltic“ yra faktiškai nemoki.

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi sujungus civilinės bylos Nr. eB2‑1345-555/2019 pagal ieškovės VSDVF Kauno skyriaus priimtą nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R.Baltic“ ir Nr. B2-1485-555/2019 pagal ieškovo UAB „R.Baltic“ administracijos vadovo V. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „R.Baltic“ iškėlimo, suteiktas bylos Nr. eB2-1345-555/2019.

 

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkinamas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas

 

ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis).

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.

Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Ieškovas UAB „R.Baltic“ administracijos vadovas V. B., prašydamas iškelti UAB „R. Baltic“ restruktūrizavimo byla, pateikė teismui 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2019 m. balandžio 4 d. balansą, 2019 m. balandžio 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, debitorių ir kreditorių sąrašus, ilgalaikio turto sąrašą ir UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo plano metmenis. Tuo tarpu, ieškovė VSDFV Kauno skyrius, prašydama iškelti atsakovei UAB „R.Baltic“ bankroto bylą, nesutinka su ieškovo V. B. pateiktu pareiškimu dėl UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, argumentuodama tuo, jog įmonės administracijos vadovas neteisingai vertina įmonės finansinius duomenis, kadangi atsakovės turimi įsipareigojimai viršiją pusę jos į balansą įrašyto turto vertę, be to, atsakovė turi ilgai besitęsiančių finansinių sunkumų, o byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonė turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „R.Baltic“ administracijos vadovą įpareigojo pateikti teismui papildomus duomenis, pagrindžiančius atsakovės turimo turto masę, taip pat duomenis, kuriuose atsispindėtų aktualūs nagrinėjamai dienai pradelsti įmonės įsipareigojimai. Atsakovės administracijos vadovas, vykdydamas nustatytus įpareigojimus, pateikė teismui 2018 m. UAB „R.Baltic“ finansinės ataskaitos rinkinio kopiją, 2019 m. gegužės 31 d. sudarytą balansą ir jame nurodytų duomenų detalizavimą, 2019 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitą, iš pirkėjų gautų išankstinių apmokėjimų (įvykdymas po vienerių metų) sąrašą, 2019 m. gegužės 31 d. kreditorių ir debitorių sąrašus, iš pirkėjų gautų išankstinių apmokėjimų sąrašą, skolos atidėjimą pagrindžiančius duomenis, išankstinių apmokėjimų tiekėjams sąrašą, ilgalaikio turto sąrašą ir atsargų sąrašą bei vykdomųjų bylų sąrašą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „R.Baltic“ įregistruota 2013 m. sausio 18 d., bendrovės vadovas V. B., kuris yra ir vienintelis įmonės akcininkas. Atsakovės UAB „R.Baltic“ pagrindinės veikla yra dolomitmilčių ir dolomitinės skaldos prekyba. Bendrovė taip pat teikia birių produktų (cemento, mineralinių miltelių, žvirgždo, kalkių, granito skaldos ir kt.), medžio skiedros perkrovos ir krovos darbus. Ieškovas UAB „R.Baltic“ administracijos vadovas V. B. įrodinėja, kad įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinių užsakymų, o birių produktų perkrovos ir krovos paslaugos yra itin paklausios rinkoje, kadangi jie naudojami statybos sektoriuje.

Paskutinio teismui pateikto 2019 m. gegužės 31 d. UAB „R.Baltic“ balanso duomenimis, bendrovės turto vertė sudaro 1 731 704,00 Eur, iš kurio ilgalaikio turto vertė yra 476 763,00 Eur (nematerialus turtas – 1,00 Eur, materialus turtas – 381 762,00 Eur, finansinis turtas – 95 000,00 Eur), o trumpalaikio turto vertė yra 1 254 941,00 Eur (atsargos, išankstiniai, apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 727 099,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 21 175,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 2 568,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 504 099,00 Eur).

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018).

Iš atsakovės administracijos vadovo V. B. į nagrinėjamą bylą pateikto 2019 m. gegužės 31 d. balanso detalizavimo matyti, kad atsakovės ilgalaikį turtą sudaro: 1) materialus turtas (ilgalaikio materialaus turto likutis – 229 462,79 Eur, ruošiami naudoti gamybiniai statiniai (silosiniai bokštai) – 152 299,72 Eur), 2) finansinis turtas (paskola V. B. – 95 000,00 Eur), o trumpalaikį turtą sudaro: 1) atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (atsargos – 287 903,56 Eur, išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 37 537,82 Eur, būsimųjų laikotarpių sąnaudos – 268 626,91 Eur, kelyje esančios prekės – 133 030,61 Eur), 2) per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas – 12 818,44 Eur, išmokėti avansai atskaitingiems asmenims – 8 356,55 Eur), 3) kitas trumpalaikis turtas (iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 2 568,00 Eur), 4) pinigai ir pinigų ekvivalentai (piniginės lėšos banko sąskaitose – 1 835,14 Eur, įmonės kasa – 40 012,15 Eur, išduotos lėšos V. B. atsiskaitymui su tiekėjais – 462 252,08 Eur). Atsakovės ilgalaikio turto (materialaus turto) realumą bei 229 462,79 Eur vertę iš esmės pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąrašas, trumpalaikio turto (atsargų) realumą ir jo 287 903,56 Eur vertę iš esmės pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 31 d. atsargų likučių sąrašas, trumpalaikio turto (išankstinių apmokėjimo tiekėjams) realumą ir jo 37 537,82 Eur vertę iš esmės pagrindžia 2019 m. gegužės 31 d. tokio turto sąrašas, per vienerius metus gautinas sumas (debitorių) realumą ir 12 818,44 Eur vertę pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 31 d. pirkėjų įsiskolinimo sąrašas. Nors atsakovė nepateikė detalesnių paaiškinimų dėl balanse nurodytų sumų (pvz., būsimųjų laikotarpių sąnaudų, kelyje esančių prekių, ruošiamų naudoti gamybinių statinių ir kt.) ir juos pagrindžiančių įrodymų, tačiau ieškovė VSDFV Kauno skyrius balanse nurodyto konkretaus turto ir jo vertės iš esmės neginčija, todėl jo neįtraukti į įmonės realią turto vertę nėra pagrindo.

Kita vertus, iš pateiktų duomenų matyti, kad į atsakovės bendrą turto masę yra įtrauktos šios sumos: pirkėjų įsiskolinimas – 12 818,44 Eur, išmokėti avansai atskaitingiems asmenims – 8 356,55 Eur ir iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 2 568,00 Eur.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

Nagrinėjamu atveju debitoriniai įsiskolinimai, nors ir pagrįstai įtraukti į įmonės balansą, tačiau turi būti įvertinta, kokios yra galimybės debitorių skolas realiai išsiieškoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti. Jokių priemonių dėl debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimo nėra nurodyta ir restruktūrizavimo metmenyse. Taigi, atsakovė neįrodė, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, todėl 12 818,44 Eur suma nėra įtrauktina į bendrą atsakovės turto masę. Tas pats pasisakytina ir dėl išmokėtų avansų ir iš anksto sumokėto pelno mokesčio. Nors minėtos sumos ir yra įtrauktos į atsakovės balansą, tačiau realiai, teismo vertinimu, atsakovė realiai tokių pinigų neturi, todėl sprendžiant dėl įmonės bendro turto vertės, šios sumos taip pat neįtrauktinos ir nevertintinos, kaip realus įmonės turtas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, kad UAB „R.Baltic“ trumpalaikio turto vertė iš viso yra 1 231 198,00 Eur, tuo tarpu viso atsakovės turto vertė yra 1 707 961,00 Eur.

Minėta, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Atsakovės teismui pateiktame 2019 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 631 522,00 Eur (ilgalaikiai – 558 497,00 Eur, o trumpalaikiai – 1 073 025,00 Eur), iš kurių 348 413,55 Eur suma yra pradelsta (pagal 2019 m. gegužės 31 d. kreditorių sąrašą ir 2019 m. gegužės 31 d. kitų kreditorių sąrašą (VMI prie LR FM ir VSDFV)). Antstolių informacinės sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomos šešios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Juris LT“ naudai, išieškoma suma 294,13 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) VMI prie LR FM naudai, išieškoma suma 10 630,00 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. įmonės naudai, išieškoma suma 669,65 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Saugima“ naudai, išieškoma suma 698,84 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Autojuta“ naudai, išieškoma suma 2 165,65 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) VSDFV naudai, išieškoma suma 12 858,46 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad atsakovės pateiktame teismui kreditorių sąraše nėra nurodytas įsiskolinimas kreditorei UAB „Juris LT“, tuo tarpu iš vykdomų išieškojimų kreditorių UAB „Autojuta“, R. N. įm. ir UAB „Saugima“ naudai matyti, kad išieškomos sumos yra didesnės nei nurodyta pateiktame kreditorių sąraše. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, jog kreditoriams SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, UAB „Tele2“ ir UAB „Apsaga“ mokėjimo atidėjimo terminas yra jau yra pasibaigęs (numatyta iki 2019 m. gegužės 31 d.), todėl įsipareigojimai šiems kreditoriams įtrauktini į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro ne 348 413,55 Eur sumą, o 351 160,11 Eur sumą.

Nutartyje nustačius, kad bendrovės realiai valdomo turto vertė yra 1 707 961,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiausiai 351 160,11 Eur, ieškovei VSDFV Kauno skyrius byloje neginčijant atsakovės pateiktų duomenų teisingumo dėl jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams teisingumo ir teismui nenustačius tokių aplinkybių, teismas sprendžia, kad atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokios įmonės apibrėžimo.

Sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą prioritetą reikia taikyti įmonės reabilitaciniam tikslui, o nemokumo nustatymas (kaip ir bankroto bylos iškėlimas), galėtų būti konstatuojamas tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka jokių abejonių dėl įmonės nemokumo, t. y. kai įrodymai patvirtina akivaizdžią, aiškią įmonės nemokumo būklę. Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2 - 3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 2-691-330/2015).

Neabejotina, kad UAB „R.Baltic“ turi finansinių sunkumų, tačiau vienas iš restruktūrizavimo poreikį nulėmusių yra 2018 m. pagrindinės veiklos dolomitmilčių ir dolomitinės skaldos prekybos praradimas, dėl ko įmonė toliau turėjo tęsti savo veiklą su birių produktų perkrovos ir krovos paslaugų teikimu, o tai turėjo itin didelės reikšmės pajamų gavimo apimtims. Be to, atsakovės sėkmingą veiklą įtakoja ir geros oro sąlygos, kadangi įmonės veikla pasižymi sezoniškumu – birių produktų krovos laikotarpis baigiasi dažniausiai spalio mėn., o medžio skiedros krovos sezonas ne visada prasideda nuo spalio mėn., todėl įmonė patiria dideles administracines sąnaudas, o pajamų tuo metu negeneruoja.

Kaip jau nustatyta, įmonė yra įsteigta 2013 metais, turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, yra parengti įmonės restruktūrizavimo metmenys, kuriuos patvirtino įmonės 2019 m. balandžio 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonei nėra išketa bankroto byla, jos atžvilgiu nevykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, taip pat nenustatyta, kad įmonei anksčiau buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnio 3, 5 punktai, 28 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), įmonė veiklos nėra nutraukusi – gauna pajamas, patiria išlaidas, įmonėje dirba dešimt darbuotojų, sudarinėja sutartis. Taigi, nors UAB „R.Baltic“ finansinė padėtis kebli, tačiau įmonė yra veikianti, turinti nemažai darbuotojų, susiduria su finansiniais sunkumais ir siekia galimybės išsaugoti įmonės veiklą gaunant kreditorių pagalbą. Vadinasi, šios įmonės savininkas, nutaręs dėl įmonės restruktūrizavimo, prisiėmė visišką atsakomybę dėl tinkamos įmonės turtinės ir finansinės padėties įvertinimo ir veiklos tęstinumo galimybių per restruktūrizavimo procesą. Taigi, teismas sprendžia, kad UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama, įsitikinus restruktūrizavimo metu planuojamų atlikti veiksmų realumu.

Dėl pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2-1418/2012). Vertinant metmenyse nurodytų konkrečių priemonių mokumui atgauti realumą, matyti tai, kad atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse aiškiai nurodė ir pagrindė jos mokumo atkūrimo bei atsiskaitymo su kreditoriais priemones. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu yra vykdomos įvairios krovos darbų ir paslaugų sutartys, tuo tarpu atsakovės komercinės veiklos vykdymas yra apsunkintas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovė vėl galėtų visa apimtimi vykdyti veiklą, ateityje planuojama išplėsti birių produktų perkrovos ir krovos paslaugų teikimo bei medžio skiedros krovos darbų apimtis Lietuvoje, o nuo 2019 m. gegužės mėn. pradės vykdyti darbus naujoje krovos aikštelėje Vilniuje, kurioje bus vykdoma birių produktų perkrovas ir prekyba. Atsakovė taip pat ketina reklamuoti savo teikiamas paslaugas, taip pat plėsti savo įmonės veiklą ir kt. Nors atsakovės pateiktose restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės restruktūrizavimo tikslams įgyvendinti nėra konkrečios, tačiau to nereikalauja ir įstatymas, šios priemonės gali būti detalizuojamos restruktūrizavimo plane. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė neturėtų realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamų tikslų – atkurti mokumą ir vykdyti normalią ūkinę komercinę veiklą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonė turi daugiau kaip 70 kreditorių, tačiau prieštaravimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškė tik vienas iš jų, taigi yra didelė tikimybė, kad restruktūrizavimo planą kreditorių dauguma gali patvirtinti. Taigi, teismo vertinimu, atsakovei esant mokiai nėra jokio pagrindo žlugdyti ilgą laiką sėkmingai ir pelningai veikiančio subjekto veiklą dėl laikinų pinigų srautų prasilenkimo sąlygotų finansinių problemų, kurios gali būti sėkmingai išspręstos restruktūrizavimo instituto pagalba. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovės restruktūrizavimo perspektyva galima, todėl tikėtina, kad suteikus galimybę pradėti restruktūrizavimo procesą paaiškės reali situacija dėl tikrosios įmonės turtinės ir finansinės padėties bei tolesnės įmonės veiklos, juo labiau, kad procese nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki plano parengimo dalyvautų ir restruktūrizavimo administratorius bei teismas, todėl bet kuriuo atveju kreditorių interesai būtų daugiau ginami ir saugomi. Dėl nurodytos priežasties UAB „R.Baltic“ keltina restruktūrizavimo byla.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, siekiant rinkoje išsaugoti ūkio subjektą, kuris sukuria darbo vietas, bei atkurti įmonės mokumą, UAB „R.Baltic“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis), atsisakytina iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalį, įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos UAB „R.Baltic“ iškėlimo pasiūlyta administratore skirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“. Šios administratorei kandidatūrai pritarta antruoju darbotvarkės klausimu 2019 m. balandžio 4 d. akcininko sprendimu. Siūloma administratorė sutinka teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas, yra apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė teismui deklaraciją, kad atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo administratore skirtina UAB „Restruktūrizuoju.lt“ (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalis, 15 straipsnis).

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 4 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta atlyginimo restruktūrizavimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atsakovės prašoma restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „R.Baltic“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 847,00 Eur (įskaitant mokesčius) per mėnesį atlyginimas restruktūrizavimo administratoriui ir 1 936,00 Eur (įskaitant mokesčius) restruktūrizavimo plano parengimas, nurodant, kad pašto išlaidos bus apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas.

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie atsakovės kas mėnesį patiriamas išlaidas, leistina mokėti UAB „R.Baltic“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas ir mokėjimus iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 16 500,00 Eur.

 

Teismas, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 11 dalimi, 13 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“ specialioje interneto svetainėje.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) restruktūrizavimo bylą.

Uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ restruktūrizavimo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Restruktūrizuoju.lt“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Sąrašo eil. Nr.: R-JA63).

Nustatyti 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.

Nustatyti restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 847,00 Eur (įskaitant mokesčius) per mėnesį atlyginimas restruktūrizavimo administratoriui ir 1 936,00 Eur (įskaitant mokesčius) restruktūrizavimo plano parengimas, nurodant, kad pašto išlaidos bus apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas.

Leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), AB Swedbank; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 16 500,00 Eur.

UAB „R.Baltic“ vadovui V. B. išaiškinti, kad už tinkamą bendrovės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas.

Nustatyti šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Įpareigoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „R.Baltic“ restruktūrizavimo administratorę atlikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintas kopijas išsiųsti restruktūrizavimo administratorei uždarajai akcinei „Restruktūrizuoju.lt“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R.Baltic“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams A. A., M. L., R. B., M. P., V. K. ir R. P., teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas