Civilinė byla Nr. e2-336-553/2020

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00526-2019-2

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.4.4.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aldeva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Apasteel“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

2.       Pareiškėja K. A. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą jos vadovaujamai bendrovei „Apasteel“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad bendrovė turi teisę naudoti 547 500 Eur per mėnesį einamosioms išlaidoms apmokėti, dalį bylos medžiagos, kurią sudaro bendrovės komercinės paslaptys, pripažinti nevieša.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Apasteel“ iškėlimo; pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti bendrovei „Apasteel“ priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, leidžiant iš nurodytos banko sąskaitos naudoti iki 547 500 Eur sumą einamosioms išlaidoms padengti; dalį bylos medžiagos pripažino nevieša.

4.       Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, gali kilti grėsmė, jog dėl sunkios bendrovės būklės gali būti areštuotos jos sąskaitos.

5.       Nustatęs, kad pareiškėjos prašoma disponuoti bendrovės lėšų suma einamiesiems atsiskaitymams įvykdyti yra apskaičiuota, išanalizavus UAB „Apasteel“ veiklos sąnaudas, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė areštuoti UAB „Apasteel“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, leidžiant iš nurodytos banko sąskaitos per vieną mėnesį iki 547 500 Eur skirti einamosios veiklos būtinosioms išlaidoms, darbo užmokesčiui, bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingiems mokėjimams ir privalomosioms įmokoms, kiek tai būtina veiklos nepertraukiamumui ir restruktūrizavimo procesui užtikrinti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

6.       Suinteresuotas asmuo UAB „Aldeva“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo areštuoti visą UAB „Apasteel“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, taip pat banko sąskaitose esančias lėšas bei turtines teises, leidžiant UAB „Apasteel“ per mėnesį disponuoti 84 500 Eur suma, reikalinga bendrovės einamosioms išlaidoms padengti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Daugiau kaip pusės milijono eurų per mėnesį suma einamosioms bendrovės išlaidoms nėra niekaip pagrįsta. Pareiškėja pateikė netikslius, niekuo nepagrįstus duomenis, kurie prieštarauja vieni kitiems. Pareiškėja nurodo, kad gamybinėms išlaidoms bendrovei reikia 395 000 Eur per mėnesį, tačiau tai tik deklaratyvus teiginys, nepagrįstas jokiais skaičiavimais, realia informacija apie bendrovės atveju patiriamas gamybines sąnaudas.

6.2.                      Teismų praktikoje yra aiškiai įvardinta, kad pareiškėjas privalo pagrįsti prašomos sumos dydį, kitu atveju tokia suma negali būti nustatoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-553/2019).

6.3.                      Atitinkamos sumos nustatymas yra tiesiogiai susijęs su kreditorių interesų apsauga, nes su sunkumais susiduriančioje bendrovėje turi būti protingai naudojami finansiniai ištekliai. Aplinkybę, kad bendrovės vadovai netinkamai vadovauja įmonei, planuoja jos išlaidas, patvirtina ir restruktūrizavimo metmenys.

6.4.                      Darbuotojams nustatytos išlaidos netikslios, nepagrįstai padidintos. Viešai prieinami bendrovės duomenys patvirtina, kad ji turi 65 darbuotojus, restruktūrizavimo metmenyse nurodyta 52 000 Eur suma, reikalinga darbuotojų atlyginimams, tuo tarpu prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta 115 000 Eur suma.

6.5.                      Pareiškėja taip pat nepagrindė 9 000 Eur sumos, skirtos palūkanų kreditoriams mokėjimui.

6.6.                      Iš į bylą pateiktų restruktūrizavimo metmenų matyti, kad bendrovei iki restruktūrizavimo pareiškimo pateikimo teismui per mėnesį einamosioms išlaidoms nebuvo reikalinga 547 500 Eur suma. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad anksčiau bendrovei per mėnesį gamybinėms sąnaudoms buvo reikalinga apie 100 000-150 000 Eur mažesnė suma, nei nurodyta detalizacijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ir bendrovės administracinės sąnaudos per mėnesį sudarydavo 58 958,33 Eur sumą, tuo tarpu pareiškime nurodoma, kad paminėtoms išlaidoms reikia 71 500 Eur.

6.7.                      Byloje pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys, kurie įrodo, kad 547 500 Eur suma bendrovės reikmėms yra per didelė. Byloje pateiktas kreditorių sąrašas neatitinka realybės: kreditorių sąraše nurodyta, kad jų finansinių reikalavimų suma – 2 098 071,43 Eur, tuo tarpu preliminariame bendrovės balanse nurodyta, kad kreditorių finansinių reikalavimu suma – 2 450 633 Eur. Ši aplinkybė kelia papildomų abejonių pareiškėjos pateiktų duomenų tikrumu.

6.8.                      Nepaisant pareiškėjos prašymo areštuoti visas bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas, teismas skundžiama nutartimi areštavo tik vieną iš jų, o tai reiškia, kad bendrovė turi teisę laisvai disponuoti lėšomis, esančiomis kitose bankų sąskaitose, taip pat viršyti skundžiama nutartimi nustatytą leidžiamų naudoti lėšų limitą.

6.9.                      Bendrovei per mėnesį leistina naudoti 84 500 Eur sumą, iš kurios 52 000 Eur skirtina personalo išlaidoms, 1 500 Eur administratoriaus atlyginimui bei 31 000 Eur kitiems būtiniems veiklos kaštams (patalpų nuomai, išorinių paslaugų pirkimui ir pan.).

6.10.                      Pareiškėjai pateikus konkrečius, tikslius ir teisingus duomenis, teismas gali nustatyti kitą sumą, reikalingą jos einamosioms išlaidoms per mėnesį padengti.

7.       Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės gamybos išlaidoms reikalinga 395 000 Eur per mėnesį suma. Tokia suma pagrįsta bendrovės pateiktais duomenimis, įrodymais ir skaičiavimais. Pareiškime aiškiai nurodyta, kad preliminariai tiesioginei įgyvendinamų projektų savikainai reikia apie 70 procentų planuojamų pardavimų sumos (be PVM), taip pat paaiškinta, kokios išlaidos įeina į tiesioginę įgyvendinamų projektų savikainą, nurodyta, kad 395 000 Eur suma bus skiriama medžiagoms ir subrangai.

7.2.                      Einamųjų mokėjimų suma pagrindžiama ne vien įrodymais, bet ir bendrovės paskaičiavimais, nes ne visuomet yra galimybė pateikti dokumentus, patvirtinančius esamas ar būsimas bendrovės, aktyviai vykdančios komercinę veiklą, išlaidas.

7.3.                      9 000 Eur suma, skirta palūkanų kreditoriams mokėjimui, yra pagrįsta tuo, kad bendrovei UAB „Medicinos bankas“ yra suteikęs 160 134 Eur kreditą.

7.4.                      Apeliantė nepagrįstai kelia abejones dėl bendrovės darbuotojams reikalingos mokėti darbo užmokesčio sumos. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytas lapkričio mėnesį bendrovėje dirbusių darbuotojų skaičius, tuo tarpu apeliantė remiasi 2019 m. spalio mėnesio duomenimis. Vidutinis darbo užmokestis bendrovėje – 1 419,68 Eur. Kadangi 2019 m. lapkričio 19 d. UAB „Apasteel“ dirbo 73 darbuotojai, darbo užmokesčiui per mėnesį reikalinga 103 636,64 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bendrovė nenumato atleisti darbuotojų ir bus siekiama didinti jų skaičių, išlaidos darbuotojų atlyginimams nemažės.

7.5.                      Patenkinus apeliantės prašymą, bendrovė iš esmės nebegalėtų vykdyti komercinės veiklos, dėl ko visiškai prarastų galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu bendrovė tik dar labiau padidintų skolas tiekėjams ir turėtų nedelsiant bankrutuoti.

7.6.                      Skunde cituojama teismų praktika apeliantė klaidina teismą, nes nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1069-553/2019 teismas iš esmės nesprendė dėl einamųjų įmokų sumos pagrindimo.

7.7.                      Skundžiama nutarties dalimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik vienai bendrovės banko sąskaitai. Pareiškėja prašė teismo areštuoti vieną konkrečią jos banko sąskaitą, kurią naudoja savo veikloje.

7.8.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, bendrovė teismui nurodė visus savo kreditorius, tačiau dėl buhalterinės apskaitos niuansų balanse nurodyta bendrovės įsipareigojimų suma yra didesnė nei bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma, nes prie mokėtinų sumų balanse priskiriami ir gauti avansai, bet kadangi jie gauti už bendrovės įvykdytus užsakymus, todėl skaičiuotini kaip gautinos sumos. Pažymėtina, kad bendrovės situacija yra dinamiška, bendrovė iki teismo posėdžio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateiks atnaujintą kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų sumą bei bendrovės naujausią balansą, todėl visi neaiškumai bus paaiškinti.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo

9.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.       ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai.

11.       Prieš pasisakydamas dėl skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮRĮ neteko galios ir šiuo metu įmonių restruktūrizavimo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimto ir pagal ĮRĮ, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl JANĮ nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

12.       Skunde apeliantė iš esmės neginčija pritaikytų laikinųjų priemonių pagrįstumo, tačiau siekia pakeisti jų mastą – areštuoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, banko sąskaitose esančias lėšas ir sumažinti teismo nustatytą bendrovei leistiną disponuoti lėšų sumą nuo 547 500 Eur iki 84 000 Eur.

13.       Nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi apeliantė pirmiausiai argumentuoja tuo, kad pareiškėjos teiginys, jog UAB „Apasteel“ per mėnesį reikalinga 395 000 Eur suma gamybinėms išlaidoms, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais skaičiavimais bei realia informacija apie bendrovės patiriamas gamybines sąnaudas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmiau nurodyta išlaidų suma pareiškėjos nebuvo įrodinėjama. Apeliantė iš esmės neginčija pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad bendrovės „Apasteel“ išlaidos yra planuojamos pagal tai, kokios suplanuotos ir numatomos bendrovės užsakymų apimtys, kad gamybinėms sąnaudoms reikia apie 70 procentų planuojamų pardavimų sumos. Pareiškėja nurodė, kad pagal artimiausių užsakymų kiekį bei gamybos apimtis, gamybinėms išlaidoms reikalinga suma – 395 000 Eur. Pareiškėja, šalindama pareiškimo trūkumus, 2019 m. gruodžio 3 d. teismui, be kita ko, nurodė, kad 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais bendrovė gavo 1 256 881 Eur vertės užsakymų, pateikė šią sumą patvirtinančią pažymą bei sutarčių su užsakovais kopijas. Taip pat pateikė 2019 m. lapkričio 26 d. bendrovės vadovės ir finansininkės pasirašytą pažymą, kurioje nurodė, jog vidutiniškai 2019 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais bendrovės išlaidos, skirtos įgyvendinamų projektų ir kitų paslaugų pirkimui, sudarė 330 674 Eur / mėn.; 2019 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesio bendrovės bankų sąskaitų išrašus. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas aptariamus pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedus pripažino nevieša bylos medžiaga ir neteikė šių dokumentų susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

15.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, reikalaudama sumažinti bendrovei „Apasteel“ leistiną disponuoti lėšų sumą iki 84 000 Eur, skunde, įvertinusi į bylą pateikus duomenis, nurodo, jog bendrovei iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo per mėnesį gamybinėms sąnaudoms buvo reikalinga 100 000 – 150 000 Eur mažesnė suma, nei nurodyta pareiškėjos detalizacijoje, t. y. 395 000 Eur. Taigi, viena vertus, apeliantė teigia, kad bendrovei ne tik gamybinėms, bet ir kitoms einamosioms išlaidoms per mėnesį užtektų leisti naudoti 84 000 Eur sumą, kita vertus, pati pripažįsta, kad bendrovė per mėnesį patiria apie 200 000-250 000 Eur gamybinių išlaidų.

16.       Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie atsakovę, jos darbuotojų skaičius nuolat kinta ir tai yra suprantama, įvertinus bendrovės vykdomos veiklos pobūdį (modulinių namų / konteinerių, modulinių sistemų, angarų ir kitų laikinų pastatų projektavimas, gamyba ir montavimas). Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas vienoks darbuotojų skaičius ir vienokia jų atlyginimams per mėnesį reikalinga lėšų suma, tuo tarpu iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad darbuotojų skaičius yra kitoks, nepaneigia pareiškėjos argumento, kad per mėnesį darbuotojų atlyginimams bendrovei reikalinga apie 100 000 Eur suma. Atsakovės darbuotojų skaičius vidutiniškai per 2019 m. buvo apie 65, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad vidutinis atlyginimas UAB „Apasteel“ sudaro apie 1 500 Eur. Padauginus nurodytus dėmenis, gaunama pareiškėjos nurodyta išlaidų darbuotojų atlyginimams per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo manyti, kad atsakovė, keisdama darbuotojų skaičius, dirbtinai siekia padidinti aptariamą išlaidų sumą, nėra. Pirma, teismui pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo jos darbuotojų skaičius drastiškai nepadidėjo. Antra, skundo nagrinėjimo metu patikrinus viešai prieinamus duomenis apie atsakovę, matyti, kad šiuo metu bendrovėje dirba 67 darbuotojai, vidutinis atlyginimas padidėjo iki 1 800 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytą išlaidų darbuotojų atlyginimams per mėnesį sumą.

17.       Skunde apeliantė akcentuoja ir pareiškėjos teismui pateiktuose dokumentuose nurodytų bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sumos neatitikimą. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė leidžia spręsti apie neaiškią bendrovės finansinę situaciją, neaiškų patiriamų išlaidų dydį, darbuotojų skaičių ir išlaidų jų atlyginimams dydį.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtas neatitikimas savaime apeliantės padarytų išvadų nepatvirtina. Pirma, VSDFV viešai skelbia atsakovės darbuotojų skaičių ir vidutinį jų atlyginimo dydį, todėl apeliantė gali šiuos duomenis pasitikrinti. Antra, bendrovės finansinės padėties aspektas labiau aktualus, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne pareiškimo dėl tokios bylos iškėlimo priėmimo stadijoje, kuomet ir buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo. Trečia, pareiškėja prašomai disponuoti lėšų sumai pagrįsti pateikė pirmiau nurodytus duomenis, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau patvirtina, nei paneigia, kad per mėnesį atsakovei einamosioms išlaidoms reikalinga apie 500 000 Eur suma (CPK 185 straipsnis).

19.       Pareiškėja, atsiliepime į skundą teigdama, kad jai papildomai reikalinga 9 000 Eur suma palūkanoms už UAB „Medicinos bankas“ atsakovei suteiktą 160 134 Eur kreditą mokėti, į bylą nepateikė nei nurodytos sutarties, nei restruktūrizavimo plano metmenyse bei atsiliepime į skundą nurodyto preliminaraus verslo plano, pagal kurį būtų galima spręsti, jog atitinkamo dydžio suma bus skiriama palūkanų kreditoriams mokėjimui (CPK 178 straipsnis). Kadangi pareiškėja nenurodė, kokiems kreditoriams ir kokio dydžio palūkanas turi mokėti, tuo tarpu pagal UAB „Medicinos bankas“ suteikto kredito sumą, mažai tikėtina, kad atsakovė per mėnesį nurodytam kreditoriui būtų įsipareigojusi mokėti 9 000 Eur palūkanų sumą, apygardos teismo nustatyta bendrovės disponuotinų lėšų suma mažintina 9 000 Eur (CPK 185 straipsnis).

20.       Kaip matyti iš pareiškimo dalyko, pareiškėja, be kita ko, prašė teismo areštuoti vieną konkrečią atsakovės banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, bei leisti disponuoti joje esančiomis lėšomis, neviršijant 547 500 Eur sumos. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, pareiškėja neprašė areštuoti visų jos banko sąskaitų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teismui areštavus tik vieną iš jų, pastaroji galės laisvai disponuoti lėšomis, esančiomis kitose banko sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas areštuoti visas atsakovei priklausančias lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, mokėti einamąsias įmokas, naudojant didžiausią 538 500 Eur (547 500 – 9 000) sumą per vieną kalendorinį mėnesį (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

21.       Apeliantė nepagrindė skundo prašymo areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises. Kaip jau buvo minėta, priėmus pareiškimą dėl bendrovės restruktūrizavimo iškėlimo, sustabdomas bendrovės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, ir antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymus (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis). Nors skundžiamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyta sustabdyti atsakovės turto realizavimą ir išieškojimą, priėmęs nutartį priimti pareiškimą iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą, teismas turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną tokio procesinio sprendimo kopiją išsiųsti atitinkamoms institucijoms, tame tarpe ir antstoliams, Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketina perleisti ar kitaip sumažinti savo turto apimtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22.       Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina, nurodant, kad areštuotinos visos atsakovės lėšos, esančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, bei sumažinant iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, leidžiamą bendrovės einamosioms išlaidoms naudoti sumą nuo 547 500 Eur iki 538 500 Eur.

23.       Atsiliepime į skundą pareiškėja prašo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a:

            

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti – areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Apasteel“ (j. a. k. 304297993) lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, mokėti visus bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti naudojant didžiausią 538 500 Eur lėšų sumą per vieną kalendorinį mėnesį.

 

 

 

Teisėja                                             Aldona Tilindienė