Civilinė byla Nr. e2-1413-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01694-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.1.10.4

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 14 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-199-431/2019, kuria atsisakyta priimti V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Easy business group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo sprendimai“. Be to, minėta nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi UAB „Easy business group“ vadovas V. V. per teismo nustatytą terminą neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų, UAB „Nemokumo sprendimai“ 2019 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama skirti V. V. 2 896 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir paskyrė buvusiam UAB „Easy business group“ vadovui V. V. 2 896 Eur baudą.

2.       V. V., atstovaujamas advokato R. U., pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, nurodydamas, kad neturi objektyvios galimybės pateikti prašomų dokumentų, kadangi jie yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamo ikiteisminio tyrimo dalis ir, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, dokumentus atgauti ir perduoti yra draudžiama.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi V. V. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog visi įmonės dokumentai, kurių reikalavo bankroto administratorius, yra perduoti ikiteisminiam tyrimui, kad apie dokumentų buvimo vietą ar jų perdavimą ikiteisminiam tyrimui jis laiku informavo UAB „Nemokumo sprendimai“.

4.       2019 m. rugpjūčio 19 d. V. V., atstovaujamas advokato R. U., pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo, ir V. V. paskirtą baudą panaikinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą.

6.       Teismas nurodė, kad UAB „Easy business group“ bankroto byla suformuota elektronine forma ir elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjui V. V. ir jį atstovaujančiam advokatui R. U. elektroninėje byloje suteiktas matomumas. 2019 m. liepos 4 d. nutartis pareiškėjo atstovui advokatui R. U. elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta 2019 m. liepos 10 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, ji laikoma įteikta pareiškėjui 2019 m. liepos 11 d. Kadangi atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, todėl, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalimi, atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino pastarąjį jį padavusiam asmeniui.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

7.       Pareiškėjas V. V. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį.

8.       Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškino, kad prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo teismui buvo pateikęs popieriniu formatu, todėl pagrįstai tikėjosi analogišku būdu pateikto teismo atsakymo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties popierinis variantas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties įteikimo dienos, vadinasi, CPK 335 straipsnio 1 dalies reikalavimai nėra pažeisti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

        

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bauda pareiškėjui V. V. paskirta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi. Ši nutartis pareiškėjui išsiųsta paštu 2019 m. gegužės 16 d. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato R. U., 2019 m. gegužės 27 d. pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą. Prašymas pasirašytas pareiškėjo atstovo R. U. ir pateiktas teismui popieriniu formatu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi prašymo panaikinti paskirtą baudą netenkino ir šią nutartį pareiškėjo atstovui advokatui R. U. 2019 m. liepos 10 d. išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, atskirąjį skundą dėl šios nutarties, atstovaujamas advokato R. U., elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d.

12.       CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

13.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad prašymą panaikinti paskirtą baudą pateikė popieriniu formatu, o 2019 m. liepos 4 d. nutarties popierinį variantą gavo tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., taigi atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties padavęs 2019 m. rugpjūčio 19 d. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino nepraleido.

15.       Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, ji yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

16.       CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka.

17.       CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

18.       Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

19.       Procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu
Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

20.       Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Aprašo 23 punktą, jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka.

21.       Nurodytos CPK bei Aprašo nuostatos reiškia, kad tuo atveju, jeigu šaliai byloje atstovauja atstovas (advokatas), procesiniai dokumentai siunčiami tik atstovui (advokatui), nebent yra atskiras šalies prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai šaliai ir teismas tokį prašymą tenkino, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių įteikimas atstovui (advokatui) būtų operatyvesnis. Advokatas yra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra. Jeigu jo paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį (advokatą), kad šis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą per teismo nustatytą terminą. Šiam terminui suėjus procesiniai dokumentai išsiunčiami į proceso dalyvio (advokato) LITEKO VEP posistemio paskyrą ir jie laikomi tinkamai įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėją V. V. teisme, sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo, atstovavo advokatas R. U., su kuriuo pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį. Būtent šis advokatas ir pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Byloje nėra ginčo, kad šio advokato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Kaip minėta, advokatams procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, kokia forma buvo pateiktas ginčą inicijuojantis dokumentas. Be to, LITEKO VEP posistemio paskyrą yra susikūręs ir pats pareiškėjas, tiek jam, tiek jo advokatui yra suteikta galimybė matyti byloje priimamus procesinius dokumentus. Pareiškėjas prašymo, kad visi dokumentai būtų siunčiami būtent jam, o ne jo atstovui, nėra pateikęs. Pareiškėjo atstovas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo būti susipažinęs su įstatyme imperatyviai nurodytu teismo dokumentų advokatui įteikimo būdu. 

23.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo lūkestis gauti nutartį, kuria išspręstas prašymas dėl baudos panaikinimo, popieriniu formatu, nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų šiuo atveju nepažeidė ir 2019 m. liepos 4 d. nutartį pagrįstai elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė į pareiškėjo advokato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

24.       2019 m. liepos 4 d. nutartis pareiškėjo atstovui elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta  2019 m. liepos 10 d, taigi laikytina, kad ši nutartis advokatui, kartu ir pačiam pareiškėjui, buvo tinkamai įteikta 2019 m. liepos 11 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Nuo šios datos prasideda termino atskirajam skundui paduoti dėl 2019 m. liepos 4 d. nutarties skaičiavimo pradžia. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjui popierinis 2019 m. liepos 4 d. nutarties variantas iš tiesų buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d. (duomenų, pagrindžiančių tokį pareiškėjo teiginį, į bylą taip pat nepateikta), terminas atskirajam skundui paduoti šiuo atveju vis tiek turi būti skaičiuojamas nuo pirmojo nutarties įteikimo 2019 m. liepos 11 d. Taigi pareiškėjas atskirąjį skundą padavęs 2019 m. rugpjūčio 19 d., akivaizdžiai praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, ką pagrįstai konstatavo Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti neprašė. Šiuo atveju taip pat nenustatyta, jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti teismo iniciatyva.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, nustatęs, jog pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą dėl 2019 liepos 4 d. teismo nutarties, yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti nėra.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.  

 

 

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas