Civilinė byla Nr. e2A-324-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00018-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; 3.4.3.5.2.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bioenergy Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Bioenergy Group“ dėl skolos priteisimo.

                

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-01-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Bioenergy Group“ 1 642,34 Eur įsiskolinimą už elektros energijos persiuntimo paslaugą ir galios dedamąją bei 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017-01-26 nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla. Ieškovė 2017-05-01 paruošė elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. 350692-52444/170021 ir išsiuntė ją elektroniniu paštu atsakovės bankroto administratorei. Minėta sutartimi ieškovė yra įsipareigojusi atsakovei tiekti elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją, o atsakovė – suteiktas paslaugas apmokėti. Atsakovės pastatams eksploatuoti yra rezervuota 225 kW leistinoji naudoti galia.

3.       Tik tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų išreiškusi valią demontuoti iki jos objekto nutiestus ieškovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti atitinkamų mokesčių. Laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-11-30 pagal pateiktas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras susidarė           1 642,34 Eur įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją (galios dedamąją) ir paskaičiuoti delspinigiai. Kadangi skola susidarė po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškovė prašė priteistiną skolą laikyti administravimo išlaidomis.

 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  

4.       Kauno apygardos teismas 2018-07-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės BUAB „Bioenergy Group“ 1 610,90 Eur skolą, o kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2012-08-01 buvo sudariusios elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 350082-52444/120006, kuria atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją energiją. Sutarties priede nurodyta leistinoji naudoti galia – 225 kW. Kauno apygardos teismas 2017-01-26 iškėlė atsakovei bankroto bylą. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Bioenergy group“ įsiteisėjo 2017-02-06, tačiau atsakovės bankroto administratorė nepranešė ieškovei, kad su ieškove 2012-08-01 sudarytos elektros tiekimo sutarties nevykdys, neprašė jos nutraukti, elektros tiekimo prietaisai neišmontuoti iki šiol. Administratorė taip pat nesikreipė į ieškovę dėl leistinos galios sumažinimo, priešingai, kreipėsi į ieškovę dėl sutarties perrašymo. Kadangi elektros tiekimas atsakovei buvo nutrauktas, sutarties perrašymu administratorė faktiškai siekė elektros energijos tiekimo įmonei atnaujinimo.

6.       Energijos persiuntimo paslaugos sutartis buvo perrašyta ir pateikta administratorei pasirašyti, tačiau ši perrašytos jos prašymu sutarties nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad perrašyta sutartis nesudaryta, taigi liko galioti 2012-08-01 sudaryta sutartis.

7.       Teismas nustatė, kad prašoma priteisti galios dedamosios kaina yra apskaičiuota už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2017-05-01 iki 2017-11-30. Prašomą priteisti sumą sudaro         1 610,90 Eur galios dedamoji ir 31,44 Eur delspinigiai. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė sąskaitų iki administratorės kreipimosi dėl sutarties perrašymo nerašė ir nereikalavo jų apmokėti, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsakovei nemokėti už galios dedamąją, juolab kad skola buvo apskaičiuota ir įtraukta į 2017-05-30 sąskaitą.

8.       Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad galios dedamoji – tai vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nei nuo elektros energijos persiuntimo ir persiųsto elektros energijos kiekio, nei nuo elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, padarė išvadą, jog atsakovė turi sumokėti 1 610,90 Eur skolą ieškovei.

9.       Teismas netenkino ieškinio dalies dėl 31,44 Eur dydžio apskaičiuotų delspinigių priteisimo, nurodęs, kad jie buvo skaičiuojami po nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, taip pat netenkino prašymo priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ,  9 str. 7 d. 3 p.).

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Atsakovė BUAB „Bioenergy Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-07-09 sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas klaidingai konstatavo, kad bankroto administratorė kreipėsi į ieškovę dėl sutarties perrašymo – administratorė kreipėsi dėl naujos sutarties sudarymo, kadangi 2012-08-01 sudaryta sutartis bankroto administratorei nebuvo perduota ir jai nebuvo žinoma apie tokią sutartį.  

10.2.                      Atsakovės bankroto byloje ieškovė nėra pareiškusi finansinio reikalavimo. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2012-08-01 sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo vykdoma. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovei iki 2017-05-01 ieškovė būtų išrašiusi bent vieną PVM sąskaitą faktūrą ir prašiusi ją apmokėti. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad reikalavimas priteisti skolą yra grindžiamas būtent 2017-05-01 sutartimi, o ne 2012-08-01 sutartimi, nors 2017-05-01 sutartis nebuvo sudaryta.

11.       Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Bankroto administratorė žinojo apie 2012-08-01 sutartį ir rezervuotą bendrovei galią, prie apeliacinio skundo pati pridėjo elektros sąskaitų ir mokėjimų išrašą iš savitarnos svetainės www.manogile.lt (prie kurios galima prisijungti tik su suteiktu slaptažodžiu), kurioje ir buvo užpildyta paraiška dėl sutarties perrašymo.

11.2.                      Ieškovė 2012-08-01 sudarytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties pagrindu yra rezervavusi 225 kW leistinąją naudoti galią. Tik tokiu atveju, jei atsakovė išreikštų valią demontuoti iki jos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nutiestus ieškovės tinklus, nebeliktų pagrindo jų eksploatuoti ir reikalauti iš atsakovės atitinkamų mokesčių.

11.3.                      Atsakovė žinojo, kad jai yra rezervuota 225 kW galia, tačiau nepasinaudojo savo teise, numatyta Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prie elektros tinklų tvarkos aprašo 55 punkte, šią galią sumažinti, o užpildė paraišką elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties perrašymui. Administratorė tik savo laiške nurodė, kad tiek galios nereikia.

11.4.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi ir 6.383 straipsniu, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nuo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie ieškovės tinklų momento ir elektros energija tiekiama per prijungtą energijos tiekimo tinklą. Objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, savininkas, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų

 

12.       Apeliantė BUAB „Bioenergy Group“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – BUAB „Bioenergy Group“ bankroto administratorės UAB „Tytus“ veiklos ataskaitą bei Kauno apygardos teismo 2017-04-19 ir 2017-06-23 nutartis, priimtas BUAB „Bioenergy Group“ bankroto byloje Nr. eB2-1652-343/2017, kuriais įrodinėja aplinkybes, kad ieškovės finansinis reikalavimas nėra ir niekada nebuvo patvirtintas apeliantės bankroto byloje. Taip pat apeliantė pateikė BUAB „Bioenergy Group“ mokėjimų istoriją ir išrašą apie sutartis bei objektus iš klientų aptarnavimo svetainės www.manogile.lt, ieškovės siųstą pranešimą elektroniniu paštu apeliantės bankroto administratorei, kuriais grindžia aplinkybes, jog elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartis, 2012-08-01 sudaryta tarp ieškovės ir apeliantės, bankroto administratorei perduota nebuvo, kad PVM sąskaitos faktūros apeliantei buvo išrašomos tik po 2017-05-01 sutarties parengimo, kurios apeliantė nepasirašė. 2018-04-26 su prašymu papildomai prijungti naujus įrodymus apeliantė pateikė procesinius dokumentus iš civilinės bylos Nr. e2-1304-343/2019, t. y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį ir dubliką bei BUAB „Bioenergy Group“ atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriais įrodinėja aplinkybę, kad ieškovė ir kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1304-343/2019 laikosi pozicijos, neva skola atsirado pagal nepasirašytą 2017-05-01 sutartį.

13.       Apeliantės teigimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, nes šių įrodymų apeliantė neturėjo galimybės pateikti anksčiau.

14.       Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

15.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str.). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

16.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014). 

17.       Įvertinant pateiktus naujus įrodymus – duomenis iš klientų aptarnavimo svetainės www.manogile.lt, prie kurios prisijungimą / prieigą apeliantės bankroto administratorė turėjo ne tik iki civilinės bylos iškėlimo teisme, tačiau ir viso jos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat ieškovės elektroniniu laišku siųsto pranešimo bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos datas, konstatuotina, kad šie dokumentai neabejotinai galėjo ir turėjo būti pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, ir neįžvelgusi CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymo prielaidų, apeliantės teikiamus minėtus apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus priimti atsisako. Be to, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų teisingam šio ginčo išnagrinėjimui.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai ar procese dalyvaujančių asmenų kitose bylose teikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 str.), todėl jų, kaip naujų įrodymų, prijungimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 str. 3 d.). Todėl apeliantės pateiktų procesinių dokumentų, esančių Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1304-343/2019 ir BUAB „Bioenergy Group“ bankroto byloje Nr. eB2-1652-343/2017, priėmimo klausimas nespręstinas.

 

Dėl prievolės mokėti elektros energijos galios dedamosios mokestį

 

19.       Energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą bei vykdymą reglamentuoja CK XXIII skyriaus septintojo skirsnio normos, kurios taikomos ir aprūpinant elektros energija (CK 6.391 str.). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatą, energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

20.       Pagal CK 6.390 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais. Kitais atvejais energijos tiekimo įmonei suteikta teisė nutraukti, sustabdyti ar apriboti energijos tiekimą tik šalių susitarimu arba nustačius įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija, kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai arba kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją.

21.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su apeliante 2012-08-01 sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 350082-52444/120006, kuria ieškovė įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą apeliantei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), o apeliantė įsipareigojo šią paslaugą pirkti. Šia sutartimi apeliantei yra rezervuota 225 kW leistina naudoti galia.

22.       Apeliantei Kauno apygardos teismo 2017-01-26 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017-02-06, iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“. Ieškovės bankroto administratorė per ieškovės klientų savitarnos svetainę www.manogle.lt pateikė paraišką elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties perrašymui Nr. 00000-17-9090. Tuo pagrindu ieškovė 2017-05-01 parengė elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį
Nr. 350692-52444/170021 ir išsiuntė ją apeliantės bankroto administratorei elektroniniu paštu info@tytus.lt. Laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-11-30 ieškovė apeliantei skaičiavo elektros galios dedamosios mokestį, kuris sudaro 130,50 Eur ir kas mėnesį teikė PVM sąskaitas faktūras už elektros persiuntimo paslaugas. Apeliantė pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl susidarė
1 610,90 Eur skola. 

23.       Apeliantės teigimu, elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartis bankroto administratorei perduota nebuvo, todėl į ieškovę buvo kreiptasi dėl naujos sutarties sudarymo, kuri  taip ir liko nepasirašyta. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia fakto, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai 2012-08-01 elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties
Nr. 350082-52444/120006 pagrindu ir pagal šią sutartį kiekviena jos šalis turėjo atitinkamų teisių bei pareigų. Aplinkybė, kad bankroto administratorė nežinojo apie sudarytą sutartį, nepaneigia jos sudarymo fakto. Be to, priešingas aplinkybes patvirtina tiek duomenys iš ieškovės klientų aptarnavimo svetainės www.manogile.lt, tiek bankroto administratorės 2017-05-23 susirašinėjimas su ieškovės darbuotoja, tiek byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros.

24.       Vien tai, kad apeliantė vėliau bankrutavo, savaime sudarytos sutarties taip pat nenutraukia ir sutartiniai santykiai dėl to nepasibaigia. Prievolių pagal galiojančią sutartį pasibaigimo taip pat nesuponuoja ir tokia apeliantės skunde akcentuojama aplinkybė, kad jai bendrovės valdymo organai neperdavė pačios sutarties. Šie apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra aktualūs, nes įstatyme nėra numatyta tokio prievolių, juo labiau sutartinių, pasibaigimo ar jų nutraukimo pagrindo, kaip sutarties neperdavimas sutarties šalies pasikeitusiam valdymo organui / administratoriui.    

25.       Įstatymų leidėjo valia, tam, kad sutartis, kurios kontrahentas yra bankrutavęs subjektas, pasibaigtų, būtina atlikti tam tikrus įstatyme aptartus veiksmus ir išreikšti savo valią dėl sutartinių santykių nutraukimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas ir 17 straipsnio 1 dalis bankroto administratoriui suteikia diskrecijos teisę apsispręsti, ar bankrutuojanti bendrovė vykdys anksčiau sudarytas savo sutartis. Šiuo atveju bankroto administratorė, būdama apdairia ir rūpestinga, turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo poziciją, kad elektros energijos tiekimas, taigi ir jos persiuntimo paslauga, bendrovei nėra reikalingi, kad paraiškos atsisakoma ir / ar neketinama sudaryti naujos sutarties. Tą galima buvo padaryti ir gavus apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. Kitaip tariant, buvo privalu aiškiai ir nedviprasmiškai informuoti antrąją sutarties šalį (ieškovę), kad bankrutuojanti bendrovė sutarties vykdyti neketina.

26.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės darbuotoja 2017-05-23 elektroniniu paštu kreipėsi į apeliantės bankroto administratorę, teiraudamasi, ar bus vykdomos dvi apeliantės sutartys, sudarytos su ieškove, dėl elektros energijos tiekimo. Bankroto administratorė nurodė, kad, jos žiniomis, elektra nėra tiekiama, tačiau jos tiekimas yra būtinas, tik nereikia tokio dydžio galios.

27.       Vadinasi, nors galimai elektros energija iki bankroto administratorės kreipimosi į ieškovę per klientų savitarnos svetaine www.manogile.lt apeliantei ir nebuvo tiekiama, tačiau, jai nepareiškus dėl sutarties nevykdymo, ieškovės įrenginiai liko prijungti prie skirstomojo elektros tinklo, palaikant sutartyje numatytą elektros energijos galią ir taip sudarant faktinę galimybę elektros energijos tiekimą atnaujinti (atkurti). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi apeliantei suteikti galimybę naudotis 225 kW galios elektros energija ir šią pareigą vykdė, t. y. rezervavo atitinkamą galią. Apeliantė 2012-08-01 sudarytos sutarties 10.2 punkte įsipareigojo sumokėti už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir / ar į AB „Lesto“ (teisių ir pareigų perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) tinklą perduotą) energiją, taip pat už paslaugas, susijusias su elektros energijos persiuntimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal pateiktą dokumentą, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi tokios pareigos įvykdymo. Byloje esantys įrodymai taip pat leidžia spręsti, kad bankroto administratorė, pateikdama paraišką perrašyti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, kurios egzempliorius jai nebuvo perduotas, siekė elektros energijos tiekimo atnaujinimo. 

28.       Už elektros energiją pagal sutartį mokama už faktiškai sunaudotą energiją ir už galimybę pasinaudoti elektros energija (galios dedamosios mokestis). Šiuo konkrečiu atveju skola susidarė dėl apeliantei rezervuotos 225 kW galios dedamosios į apeliantei nuosavybės teise priklausantį pastatą. Elektros energijos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl sprendžiant ginčą būtina atsižvelgti į jau minėtus tokių sutarčių ypatumus, numatytus ne tik CK, tačiau ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-05-31 nutarimu Nr. O3-161 patvirtintose AB „Energijos skirstymo operatorius“ visuomeninės elektros energijos kainos ir jų taikymo tvarkoje (toliau – ir tvarka) bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkoje (toliau – ir persiuntimo tvarka), kurios galiojo laikotarpiu, kai apeliantei buvo tiekiama elektros energijos persiuntimo paslauga.

29.       Pagal persiuntimo tvarkos 3 punktą galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Pagal tvarkos   4 puntą, galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos tiekimo ir (ar) vartojimo bei elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

30.       Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl viešo elektros energijos tiekimo sutarties pobūdžio, apeliantei priklausančių vidaus tinklų prijungimo prie ieškovei priklausančių elektros tinklų, apeliantei, juridiniam asmeniui, teikiamos elektros energijos verslo poreikiams tenkinti (persiuntimo tvarkos 4 p., tvarkos 5 p.), dėl mokesčio už galios dedamosios rezervavimą mokėjimo pareigos nepriklausomai nuo to, ar elektros energija faktiškai yra vartojama, konstatuoja, kad ieškovė ginčijamu laikotarpiu pagrįstai skaičiavo galios dedamąją ir pagrįstai reikalauja iš apeliantės priteisti tokio mokesčio įsiskolinimą.

31.       Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad tokių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste  nėra teisinės reikšmės, kurios sutarties vykdymu buvo grindžiami ieškinio reikalavimai šioje ar kitoje apeliantės nurodomoje civilinėje byloje. Nenutraukus anksčiau sudarytos sutarties ir nepasirašius naujos redakcijos sutarties ieškovė turėjo pareigą rezervuoti galios dedamąją ir už tai nustatyti mokestį, o apeliantė, atitinkamai, turėjo mokėti galios dedamosios mokestį. 

32.       Duomenų, kad bankroto administratorė būtų susimažinusi galios dedamąją ir / ar atjungusi vidaus tinklus nuo ieškovei priklausančio elektros energijos skirstymo tinklo, byloje nėra. 

 

Dėl prievolės, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo, pobūdžio

 

33.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Šios nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu.

34.       Elektros energijos tiekimo mokestis, kurį bankrutuojanti įmonė turi mokėti, gali būti priskirtas prie administravimo išlaidų, kurias bankrutuojanti įmonė patiria administruodama jos balanse esantį turtą. Bankrutuojančios įmonės išlaidos, susijusios su mokesčių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo mokėjimu, laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2011).

35.       Elektros energijos tiekimo sutartis, sudaryta 2012-08-01 BUAB „Bioenergy Group“ iškėlus bankroto bylą, nebuvo nutraukta ir galios dedamosios pajėgumų nebuvo atsisakyta, taip pat nebuvo ir demontuoti apeliantės vidaus tinklai, kurie buvo prijungti prie ieškovės elektros energijos skirstomųjų tinklų. Iš byloje esančių duomenų (apeliantės atsiliepimo į ieškinį) spręstina, kad elektros energijos tiekimas į pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas apsaugos sistemos veikimui, t. y. siekiant išlaikyti turimo turto vertę, o ne dėl bankrutuojančios įmonės vykdomos ūkinės – komercinės veiklos, atitinkamai, prievolė mokėti už rezervuotą galios dedamąją apeliantei atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad pastato apsaugos sistemai faktiškai nebuvo naudojama elektros energija (pritaikytas kitas energijos šaltinis – baterija), nepaneigia teisėjų kolegijos pirmiau jau aptartų motyvų dėl prievolės mokėti galios dedamosios mokestį. 

36.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašoma priteisti skola susidarė administruojant apeliantės turtą jau po bankroto bylos apeliantei iškėlimo, nėra aktualūs tokie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantės bankroto byloje nėra pareikštas ieškovės finansinis reikalavimas. Ginčo skola, kaip pagrįstai savo ieškinyje nurodė ieškovė, priskirtina prie administravimo išlaidų, todėl ieškovė ir neprivalo reikšti finansinio reikalavimo apeliantės bankroto byloje. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas nesuteikia pagrindo bankrutuojančiai įmonei jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų turto objektų išlaikymo, saugojimo ir pan. paslaugas gauti nemokamai. Bankrutuojanti įmonė privalo atsiskaityti už suteiktas jos turto priežiūros paslaugas, t. y. turėdama šį turtą, ji neturi galimybės išvengti šių išlaidų, kurios pripažįstamos būtinomis bankroto administravimo išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti už apeliantei (bankrutuojančiai bendrovei) priklausančiam nekilnojamajam turtui jau po bankroto bylos iškėlimo palaikomą galios dedamąją, taigi šios išlaidos gali būti priskirtos prie būtinųjų administravimo procese atsiradusių išlaidų, skirtų nekilnojamojo turto vertei išlaikyti.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš apeliantės skolą už nesumokėtą galios dedamosios mokestį, ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

 

38.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nekompensuotinos (CPK 93 str.). 

39.       Ieškovė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

        

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        

 

Teisėjos	Danutė Gasiūnienė     Dalia Kačinskienė
	Aldona Tilindienė