.png)
.png)
Civilinė byla Nr. e2-320-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00060-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kitoks sprendimas“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Fertė“, uždaroji akcinė bendrovė „Alauša“, uždaroji akcinė bendrovė „AVE-MATROX“, uždaroji akcinė bendrovė „Tauritus“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energijos kodas“ (toliau ir – bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kitoks sprendimas“. UAB ,,Energijos kodas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. liepos 1 d., jos vadovu nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo suinteresuotas asmuo R. M. (toliau–ir Suinteresuotas asmuo). Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėja nemokumo administratorė UAB „Kitoks sprendimas“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Energijos kodas“ bankrotą tyčiniu.
3. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad buvo sudaryti UAB „Energijos kodas“ nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „Energijos kodas“ turtą, nes bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, UAB „Energijos kodas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pripažino LUAB „Energijos kodas“ bankrotą tyčiniu, pripažino, kad suinteresuotas asmuo R. M. laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį LUAB „Energijos kodas“ bankrotą.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. III–IV ketvirtyje UAB „Energijos kodas“ buvo nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme.
6. Teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymių pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, nurodė, kad:
6.2. Aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui R. M. vadovaujant UAB „Energijos kodas“ buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, patvirtina byloje pateikti VMI atliko bendrovės mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., rezultatai, įforminti 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31. Mokestinio tyrimo metu, išanalizavus pardavimo sandorius pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad naftos produktai buvo parduodami taikant tokį antkainį, kuris nepadengia veiklos sąnaudų, o didžioji dalis pardavimų buvo žemiau savikainos.
6.3. Suinteresuotam asmeniui R. M. vadovaujant UAB „Energijos kodas“ 2023 m. sausio 2 d. buvo sudaryta transporto priemonių nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Energijos kodas“ išnuomojo suinteresuotam asmeniui R. M. 3 bendrovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones 36 mėn. laikotarpiui už vienkartinį fiksuotą 1 000 Eur nuomos mokestį, mokamą kas 6 mėn. Byloje nėra duomenų, kad Suinteresuotas asmuo būtų mokėjęs bendrovei už minėtų automobilių nuomą, iškėlus UAB „Energijos kodas“ bankroto bylą, jis automobilių savalaikiai nemokumo administratorei neperdavė, bendrovės automobiliais naudojosi neatlygintinai 4 mėnesius po teismo nutarties iškelti UAB „Energijos kodas“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Iki automobilių perdavimo nemokumo administratorei bendrovės sąskaita buvo dengiamos Suinteresuotam asmeniui išnuomotų automobilių kuro, serviso ir remonto išlaidos. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pagal viešai skelbiamus duomenis internete apie panašių automobilių nuomos kainas, automobiliai Suinteresuotam asmeniui buvo išnuomoti žemesne nei rinkos kaina, o tai sudaro pagrindą vertinti, jog minėtas sandoris (transporto priemonių nuomos sutartis) buvo neekonomiškas ir bendrovei nuostolingas.
6.4. Tarp UAB „Energijos kodas“ ir J. M. 2022 m. spalio 7 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Energijos kodas“ pardavė, o J. M. įsigijo UAB „Energijos kodas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, už 1 796 Eur Tą pačią dieną UAB „Energijos kodas“ išrašė J. M. PVM sąskaitą faktūrą Serija EK00 Nr. 00007 minėtai sumai, kurioje buvo nurodytas apmokėjimo pavedimu terminas iki 2022 m. spalio 7 d. J. M. tik po teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo pateikė UAB „Energijos kodas“ pateikė prašymą išskaičiuoti susidariusią skolą už įsigytą automobilį iš 2023 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio. Nors 2022 m. spalio 7 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumai, tačiau, nemokumo administratorė bendrovės buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų, automobilio defektavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių minėtos transporto priemonės trūkumus, eismo įvykius, nerado. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje buvo 22 170 Eur. Prieš sandorio sudarymą UAB „Energijos kodas“ 2022 m. rugsėjo 20 d. turėjo 285 772,02 Eur mokestinių prievolių įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kurio nesumokėjo. Todėl 2022 m. spalio 10 d. VMI priėmė sprendimą nustatyti UAB „Energijos kodas” turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) 302 010 Eur dydžiui. 2022 m. spalio 21 d., 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. buvo pritaikytas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistemos (toliau – PLAIS) piniginių lėšų apribojimas ir nurašymas iš UAB „Energijos kodas“ banko sąskaitų VMI naudai, kas patvirtina, kad UAB „Energijos kodas“ savanoriškai nevykdė prievolių mokesčių administratoriui, o 2022 m. spalio 7 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jau turėjo sunkumų, atsiskaitant su kreditoriais ir galimai buvo nemoki.
7. Teismas nusprendė, kad minėtų sandorių sudarymas pažeidė ir pažeidžia LUAB „Energijos kodas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi bendrovės materialusis turtas buvo parduotas ir išnuomotas už ženkliai mažesnę kainą ir kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo finansinių reikalavimų dalies iš turto gautinų pajamų, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius.
8. Teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymių pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodė, kad UAB „Energijos kodas“ nuo 2022 m. lapkričio 16 d. nevykdė savo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra). Dėl šios priežasties susidarė 2 475,46 Eur įsiskolinimas. Nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų VMI. Pradelstos ir nesumokėtos PVM įmokos 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė 1 120 251,42 Eur, 2022 m. gruodžio 27 d. – 1 268 379,81 Eur. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. visi UAB „Energijos kodas“ įsiskolinimai Sodrai ir VMI buvo nurašomi nuo UAB „Energijos kodas“ banko sąskaitos per PLAIS. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. tuometinis UAB „Energijos kodas“ vadovas R. M. pateikė daugiau nei 40 prašymų bendrovės debitoriams dėl piniginių lėšų pervedimo ar įskaitymų atlikimo UAB „Energijos kodas“ kreditoriams UAB „Naftėnas“, UAB „AVE-MATROX“, UAB „Tauritus“, UAB „Ecoil“ ir UAB „Mestila“.
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4-667/2023 pripažino suinteresuotą asmenį R. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 400 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „Energijos kodas“ vadovu, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė su kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
10. Įvertinęs nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Energijos kodas“, atstovaujama tuometinio direktoriaus R. M., bendrovei esant faktiškai nemokiai ir neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, bendrovės lėšoms bankų sąskaitose esant apribotoms (gaunamų lėšų nurašymas per PLAIS valstybės biudžeto naudai), atsiskaitydama su bendrovės kreditoriais, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
11. Teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto požymių pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nurodė, kad:
11.1. UAB „Energijos kodas“ bankroto bylos duomenimis bendrovės debitorinių įsiskolinimai 2023 m. vasario 20 d. sudarė 7 790 358,94 Eur, tačiau nustačius, kad BUAB „Energijos kodas“ 2023 m. vasario 20 d. balanse nurodyto turto vertė apima ir neegzistuojančias 6 285 104,13 Eur debitorines skolas, yra pagrindas konstatuoti, jog juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai su neteisingais (klaidingais) duomenimis. Tokiu būdu ne tik, kad buvo iškreipta bendrovės finansinė padėtis, klaidinami bendrovės kreditoriai, tokiais dokumentais buvo maskuojama faktiškai nemokios bendrovės padėtis. Vien šių duomenų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, kas atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
11.2. VMI 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31 pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Energijos kodas“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. neteisingai pateikė duomenis VMI apie prekių įsigijimus iš užsienio įmonės, neapskaičiavo ir nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pridėtinės vertės mokesčio (PVM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) prievolių nuo pajamų natūra už naudojimąsi UAB „Energijos kodas“ nuosavybės teise priklausančiais automobiliais vadovo privatiems poreikiams tenkinti, neteisingai apskaičiavo ir deklaravo pelno mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių 2023 m. gegužės 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00012-23 VMI 2023 m. vasario 17 d. pranešimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 d. dėl UAB „Energijos kodas“ galimai apgaulingai tvarkytos apskaitos 2019 – 2021 m. laikotarpyje.
12. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja poziciją, kad LUAB „Energijos kodas“ nemokumas ir bendrovės finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų nuostatomis ir teikia pagrindą daryti išvadą, jog UAB „Energijos kodas“ bankrotas yra tyčinis.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Energijos kodas“ tyčinį bankrotą lėmė tęstinis vienintelio akcininko ir vadovo suinteresuoto asmens R. M. sąmoningai blogas bendrovės valdymas, vadovo pareigų pažeidimas ir nevykdymas, ekonomiškai nenaudingų, nuostolingų sandorių ir sprendimų priėmimas, kryptingai, nuosekliai ir tyčia mažinant likvidaus bendrovės turto masę bei didinant bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, kai jam, kaip vadovui, buvo žinoma, jog atitinkamų nuostolingų sandorių sudarymas, ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimas, turto pardavimas tretiesiems asmenims už ženkliai mažesnę kainą nei savikaina, pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas nusprendė, kad suinteresuotas asmuo R. M. laikytinas asmeniu, kurio veiksmai sukėlė likviduojamos UAB „Energijos kodas“ tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Suinteresuotas asmuo R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nemokumo administratorės pareiškimą dėl LUAB „Energijos kodas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Lietuvos Respublikoje uždraudus importuoti elektros energiją iš Baltarusijos ir 2022 m. matant, kad yra sudėtinga vykdyti pakankamai pelningą prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą ir dalis kuro pardavimo sandorių negeneruoja pelno Bendrovei, Suinteresuotas asmuo dėjo pastangas sukurti galimybes Bendrovei prekiauti iš Baltarusijos importuojama elektros energija užsienio valstybėse – Gruzijoje, Ukrainoje, kitose valstybėse ir tokiu būdu realizuoti susitartą nuolaidą prekiaujamai elektros energijai.
14.2. Sprendžiant dėl bendrovės turėtos transporto priemonės perleidimo J. M. pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, jog ši sutartis lėmė bendrovės nemokumą, finansinės padėties esminį pablogėjimą. Nors nemokumo administratorė šioje byloje įrodinėjo, kad automobilio rinkos kaina viršijo net 20 000 Eur, tačiau nemokumo administratorė sutiko užbaigti civilinę bylą su atsakove J. M. dėl transporto priemonės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu mainais į 3 596,20 Eur mokėjimą bendrovei. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas, kad parduodant reikšmingai susidėvėjusią transporto priemonę bendrovės darbuotojai buvo tyčia siekiama bendrovės bankroto.
14.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad transporto priemonės buvo išnuomotos per maža kaina arba bendrovė be pagrindo apmokėjo jam priklausančių transporto priemonių draudimo paslaugas arba remonto darbus, esant tokios didelės apimties bendrovės vykdytai ūkinei komercinei veiklai, nėra pagrindas spręsti dėl JANĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo. Iki nuomos sutarties sudarymo įmonė apskritai neturėjo pajamų iš minimų transporto priemonių. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, kad ši nuomos sutartis, kuria sutarta dėl papildomų pajamų, lėmė įmonės nemokumą ar iš esmės pablogino jos padėtį.
14.4. Skundžiamoje nutartyje absoliučiai nepagrįstai padaryta išvada, kad prekyba naftos produktais su UAB „Alauša“ sugeneravo 529 000 Eur nuostolį. JANĮ 70 straipsnį aiškinanti teismų praktika reikalauja vertinti įmonės veiklos visumą, o ne atskirus pavienius jos atvejus. Bendrovės 2021 m vykdyta ūkinė komercinė veikla buvo pelninga. Byloje surinkti įrodymai įrodo kad tik 2022 m. patirtas nuostolis, lygus 1 proc. nuo vykdytos ūkinės komercinės veiklos apimties, todėl toks nežymus nuostolis nėra pagrindas vertinti Suinteresuoto asmens veiksmus kaip tyčinius ir nukreiptus į siekį išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais.
14.5. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai nuspręsta, kad Suinteresuotas asmuo sutrukdė bendrovei įvykdyti 2 475,46 Eur prievolę Sodrai bei 1 200 000 Eur prievolę VMI. Mokėjimai bendrovės kontrahentams buvo atlikti už einamuosius mokėjimus. Nebuvo atvejo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne atsiskaitymui su Sodra ar VMI, o dengiami kitų kreditorių reikalavimai pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje numatytą eiliškumą. Sodros skola yra simbolinė lyginant su bendrovės vykdytos ūkinės veiklos apimtimi, be to, bendrovės skola Sodrai atsirado tik 2022 m. gruodžio 12 d., todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad šis skolinimas įsipareigojimas egzistavo iki 2022 m. gruodžio 12 d. ir nebuvo padengtas dėl to, jog Suinteresuotas asmuo davė nurodymus bendrovės klientams vykdyti mokėjimus tiesai bendrovės tiekėjams. Ginčas dėl bendrovės skolos VMI mokėjimo išdėstymo ir pritaikyto turto arešto buvo ir tebėra nagrinėjamas administraciniame teisme. Suinteresuoto asmens pavedimu inicijuoto bendrovės ir VMI ginčo nemokumo administratorė nenutraukia, nuo teisme pareikštų bendrovės reikalavimų neatsisako. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad Suinteresuotas asmuo siekė tyčia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
14.6. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuspręsta vertinti kaip pagrįstus bendrovės debitorinių kreditorių (skolininkų) raštus, kuriuose yra neigiama skolos bendrovei aplinkybė.
14.7. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, neįrodė, kad Suinteresuotas asmuo bendrovės priėmė ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir vykdydamas šimtamilijoninės apimties prekybos naftos produktais veiklą tą darė tyčia siekdamas bendrovės bankroto. Bendrovė privalėjo įrodyti, kad arba įmonė tapo dėl Suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų nemoki, arba buvo nemoki ir jos padėtį Suinteresuotas asmuo esmingai pablogino bei tas lėmė neatsiskaitymą su bendrovės kreditoriais. Tačiau pareiškime nėra įrodinėjamas nė vieno kreditoriaus reikalavimo atsiradimas ir tai, kad su tokiu kreditoriumi užkirstas kelias bendrovei atsiskaityti dėl galimai Suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų.
14.8. Bendrovė neįrodė pagrindo jos bankrotą pripažinti tyčiniu – neįrodė, kad egzistavo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie liko neįvykdyti bendrovės iki šios dienos. 2022 m. III ir IV ketvirčiuose bendrovė, atstovaujama Suinteresuoto asmens, aktyviai komunikavo su bendrovės pagrindiniais kreditoriais dėl pagalbos suteikimo bendrovei – derėjosi dėl skolos išdėstymo grafiko su UAB „Tauritus“ ir UAB „AVE-MATROX“, taip pat su VMI. Nėra laikotarpio, kurį bendrovė būtų susidūrusi su mokumo problemomis, o vietoje klausimų sprendimo iš esmės Suinteresuotas asmuo būtų toliau tyčia didinęs bendrovės nuostolius. Skundžiamoje nutartyje nekonkretizuojama, kiek konkrečiai pablogėjo bendrovės padėtis dėl to, kad bankroto byla nebuvo inicijuota 2022 m. III ketvirtį lyginant su situacija, kada ji buvo iškelta 2023 m. I pusėje.
14.9. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
15. Pareiškėja LUAB „Energijos kodas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
15.1. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo tariamų pastangų išsaugoti bendrovės veiklą, nepaneigia jo, kaip buvusio BUAB „Energijos kodas“ vadovo, tyčinių sąmoningai prieš bendrovę ir jos kreditorius nukreiptų veiksmų, kurie buvo atlikti būtent 2022 m. II pusmetyje, taip pat nepaneigia to, kad BUAB „Energijos kodas“ nemokumas ir bendrovės finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo. Suinteresuoto asmens priimti sprendimai negali būti laikomi ar prilyginami verslo rizikai ar sąžiningai ir protingai verslo praktikai.
15.2. Faktas, kad kitos civilinės bylos, kurioje nedalyvavo Suinteresuotas asmuo, šalys pasiekė taikų susitarimą dėl ginčo baigties vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis, nereiškia jokių faktų pripažinimo ar patvirtinimo bei neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo R. M. veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), sudarant bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, ir tokiu būdu pabloginant jau ir taip nemokios bendrovės būklę, atitinkamai pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus ir nepaneigia faktų, kad transporto priemonės vertė jos pardavimo metu buvo daugiau nei 20 000 Eur, kaip tai nustatyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje.
15.3. Bendrovės transporto priemonių įsigijimo tikslas yra jų naudojimas bendrovės ūkinėje – komercinėje veikloje, bendrovės reikmėms ir būtent tai ir yra pridėtinė vertė bendrovei, net jei tai tiesiogiai ir neneša jokių pajamų. Tuo atveju, jei transporto priemonės įmonės veikloje tampa nereikalingos, vadovaujantis efektyvaus ir ūkiško vadovavimo įmonei principais, jos turėtų būti realizuojamos, iš jų tikintis gauti kaip įmanoma didžiausią naudą. Transporto priemonių nuomos sandoris negali būti traktuojamas kaip verslo rizika paremtas sprendimas, nes iš anksto dar prieš sudarant atitinkamą sandorį buvo žinoma, kad bendrovė iš to negaus jokios naudos, o tik patirs nuostolius.
15.4. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie turėjo esminės reikšmės bendrovės nemokumui arba bendrovės turtinės padėties esminiam pabloginimui, atitinkamai buvo pagrindas konstatuoti vieną iš tyčinio bankroto požymių dėl ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo.
15.5. Iš į bylą pateiktų prašymų dėl trišalės užskaitos matyti, kad UAB „Energijos kodas“ kontrahentai buvo prašomi atsiskaityti ne pervedant atitinkamas sumas tiesiogiai UAB „Energijos kodas“, bet kitiems nurodytiems juridiniams asmenims – bendrovės kreditoriams. Kadangi tuo metu bendrovė jau buvo faktiškai nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, o jos lėšos bankų sąskaitose buvo apribotos (įskaitant VMI ir Sodros naudai), toks prioriteto suteikimas vieniems kreditoriams pirmesnių atsiskaitymo eilėje kreditorių sąskaita, yra nesąžiningas ir akivaizdžiai pažeidžiantis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad skola Sodrai yra nedidelė, kai skola VMI yra virš 1 200 000 Eur, ar administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas dėl skolos VMI mokėjimo išdėstymo, konkrečiu atveju nesudaro pagrindo aukščiau nurodytų aplinkybių vertinti kitaip, negu jas įvertino pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimo faktą.
15.6. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymio egzistavimą, vadovavosi objektyviais atitinkamas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, kai tuo tarpu suinteresuoto asmens R. M. pridedami įrodymai (paso nuotraukos) apie jo vykimą į tariamas komandiruotes tartis dėl SPA Belenergo skolos grąžinimo (nuolaidų realizavimo) ir pan., niekaip nepatvirtina jo deklaratyviai nurodytų ir niekuo nepagrįstų aplinkybių, atitinkamai neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisingo debitorinių skolų atvaizdavimo bendrovės finansinėje atskaitomybėje ar aplaidaus (neteisingo) buhalterinės apskaitos tvarkymo.
15.7. Didžiosios dalies BUAB „Energijos kodas“ kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą sąlygojo pirmosios intancijos teismo nutartyje dėl BUAB „Energijos kodas“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuoti suinteresuoto asmens R. M., kuris buvo BUAB „Energijos kodas“ vienintelis akcininkas ir direktorius, tęstiniai neteisėti veiksmai.
15.8. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tai, kad JANĮ nėra nustatyta, jog klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, o teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokia procesine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėti šį klausimą, aiškiai pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
15.9. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, pirmosios instancijos teismas nesirėmė UAB „Energijos kodas“ sandoriais su UAB „Energy House“ bei UAB „Skulas“, jų nevertino, o nutartyje teismas rėmėsi VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad naftos produktai buvo parduodami taikant antkainį, kuris nepadengia veiklos sąnaudų, o didžioji dalis pardavimų buvo žemiau savikainos. Nors VMI šio mokestinio patikrinimo metu tyrė ir sandorius su UAB „Energy House“ bei UAB „Skulas“, tačiau valstybės institucijų surašyti dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o tokio įrodymo paneigimas negalimas liudytojų parodymais (Lieuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotam asmeniui buvo užtikrinta teisė būti išklausytam, teisė į tinkamą teismo procesą, kuriam šiuo atveju neprivalomas žodinis bylos nagrinėjimas.
15.10. Kartu su atskiruoju skundu Suinteresuotas asmuo vėl pakartotinai teikia duomenis, kuriuos teikė ir pirmosios instancijos teismui ir kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Kiti kartu atskiruoju skundu pateikti nauji dokumentai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šie nauji dokumentai neturi įrodomosios reikšmės ginčo klausimais, nepaneigia, negali paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl LUAB „Energijos kodas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl jie neturėtų būti prijungti prie bylos.
16. Suinteresuotas asmuo BUAB „AVE-MATROX“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
16.1. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokią įtaką konkretūs epizodai turėjo nemokumo atsiradimui ar esminiam padėties pablogėjimui. Suinteresuoto asmens priimti sprendimai neatitiko sąžiningos ir protingos verslo praktikos kriterijaus, jais buvo pažeisti ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Nutartyje įvertintų veiksmų visuma bei tai, kad jie pažeidė ir BUAB „Energijos kodas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, leido spręsti apie UAB „Energijos kodas“ privedimo prie bankroto tyčia.
16.2. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas negali būti taikomas, kaip nuostolingus ir nenaudingus sandorius siejantis tik su įprastinei ūkinei komercinei veiklai neįprastais sandoriais, susijusiais su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu. Suinteresuotas asmuo sau naudinga linkme, tačiau neteisingai, interpretuoja JANĮ nuostatas, nes JANĮ sandorių nuostolingumo ar nenaudingumo nesieja su šių sandorių išskirtinumu ar neatitikimu įprastinei ūkinei komercinei veiklai.
16.3. Nemokumo administratorės nurodomos aplinkybės dėl to, kad prekyba naftos produktais su UAB „Alauša“ sugeneravo 529 000 Eur nuostolį, grindžiamos kartu su pareiškimu UAB „Energijos kodas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktais dokumentais. Aplinkybė, kad UAB „Alauša“, atsiliepdama į nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prieštaravo teiginiams dėl naftos pardavimo žemiau savikainos, nepaneigia teismo nutartyje nurodytų aplinkybių. Be to, tokie UAB „Alauša“ argumentai, kaip dalyvavusiai minėtuose sandoriuose šaliai ir iš to gavusiai naudos, vertintini kaip neobjektyvūs ir šališki.
16.4. Aplinkybė, kad nemokumo administratorė sutiko užbaigti civilinę bylą pagal jos pareikštą ieškinį J. M., mainais į mažesnės sumos sumokėjimą bendrovei, niekaip nepaneigia, jog transporto priemonės vertė jos pardavimo metu buvo tokia, kokią ją nustatė teismas nutartyje. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusių nuolaidų būdu priima kompromisinį sprendimą. Todėl tai, kad nemokumo administratorė sutiko už transporto priemonę gauti mažesnę sumą, neįrodo, jog šios transporto priemonės rinkos vertė jos pardavimo metu būtent tokia ir buvo.
16.5. Suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad iki tol, kol UAB „Energijos kodas“ nebuvo iškelta bankroto byla, pirkėja J. M. nebuvo atsiskaičiusi už įsigytą transporto priemonę. Aplinkybės, kad transporto priemonė buvo parduota už kelis kartus mažesnę kainą, kurios pirkėja greičiausiai net neketino mokėti, o Suinteresuotam asmeniui tokius veiksmus toleruojant, kai teismas nutartyje nustatė, jog transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovė turėjo beveik 300 000 Eur mokestinių prievolių įsiskolinimą VMI, yra akivaizdus bendrovės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
16.6. Atskirojo skundo argumentas, kad bendrovė iki transporto priemonių nuomos sutarties sudarymo apskritai neturėjo pajamų iš nurodytų transporto priemonių, ne tik nepaneigia ekonomiškai nuostolingo nuomos sutarties sudarymo fakto, bet ir neatitinka elementarios verslo logikos.
16.7. Suinteresuotas asmuo nepateikė svarių argumentų, kurie paneigtų nutartyje konstatuotą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tiek iš aplinkybių, kurios buvo nustatytos keliant UAB „Energijos kodas“ bankroto bylą, tiek iš įmonės finansinės apskaitos dokumentų bei paties suinteresuoto asmens R. M. procesinių dokumentų matyti, kad SPA „Belenergo“ 5 693 353,83 Eur skola nepagrįstai buvo įtraukta į bendrovės debitorių sąrašą. Nurodyta atitinkamo dydžio nuolaida būtų buvusi suteikta UAB „Energijos kodas“ tik tuo atveju, jeigu ateityje tam tikrą laikotarpį iš Baltarusijos įmonės būtų įsigyjama elektros energija. Taigi bendrovės nuostoliai buvo slepiami apgaulingai tvarkant apskaitą ir parodant menamas nuolaidas iš SPA „Belenergo“. Atmetus tariamas SPA „Belenergo“ nuolaidas bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršytų turtą jau nuo 2020 m.
17. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Alauša“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:
17.1. Aplinkybė, ar UAB „Energijos“ kodas pardavė naftos produktus UAB „Alauša“ už ženkliai mažesnę kainą nei savikaina, buvo įrodinėjimo dalyku civilinėje. byloje Nr. e2-506-1043/2023, kuri yra išspręsta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-506-1043/2023 dėl BUAB „Energijos kodas“ teiginio apie kuro pardavimą už mažesnę nei įsigijimo kainą pasisakė, kad „atsakovė šiam teiginiui pagrįsti pateikė suvestinę, kuri, kaip nurodoma, sudaryta remiantis buhalterinės apskaitos programos duomenimis (failas 5, b.l., 179-180). Tačiau suvestinėje nėra jokių nuorodų į pirminius buhalterinius duomenis, nėra ir buhalterinio dokumento iš programos, o visi duomenys yra išvestiniai. Neaišku kokių operacijų pagrindu suvesti duomenys“.
17.2. Kauno apygardos teismo išvados, padarytos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje. byloje Nr. e2-506-1043/2023, nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, išreikalauta bylos medžiaga nepakeis teismo sprendimo ir jame padarytų išvadų.
17.3. Dėl nepateiktų įrodymų Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-506- 1043/2023 pažymėjo, kad „atsakovė 2023 m. sausio 9 d. pateiktame procesinio dokumento (DOK-615) 10 punkte nurodė, jog aplinkybę, kad degalų kaina, kuria buvo parduota Alaušai, buvo mažesnė nei pačių degalų savikaina, patvirtinantys įrodymai (sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai) bus pateikti per 3 ateinančias darbo dienas nuo šio procesinio dokumento dienos ir, kad vėlesnį šių įrodymų pateikimą lemia didelis sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų skaičius. Tačiau nurodyti įrodymai į bylą pateikti nebuvo.“ Bankroto byla UAB „Energijos kodas“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. gegužės 25 d. UAB „Energijos kodas“, vadovaujama suinteresuoto asmens R. M., per visą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo turėjo galimybę pateikti į bylą 2023 m. sausio 9 d. procesiniame dokumente nurodytus papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-506-1043/2023 po bankroto bylos UAB „Energijos kodas“ iškėlimo, suinteresuotas asmuo R. M., apklaustas liudytoju, teigė, kad „tokio kliento kaip UAB „Alauša“ neatsimenantis, jokiose derybose nedalyvavęs, apie sutarties vykdymą nieko nežinantis“
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas ir UAB „Energijos kodas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
20. Suinteresuotas asmuo su atskiruoju skundu pateikė įrodymus –Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimą spaudai, kuriuo informuojama apie panaikintą galimybę importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. lapkričio 6 d. posėdžio dalies, susijusius su UAB „Energijos kodas“, medžiagą, 2022 m. rugsėjo 7 d. elektroninį susirašinėjimą su Gruzijos banku dėl banko sąskaitos atidarymo bendrovei, 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroninį susirašinėjimą su Bendura banku dėl banko sąskaitos atidarymo bendrovei, 2023 m. birželio 29 elektroninį susirašinėjimą su Bendura banku dėl banko sąskaitos atidarymo bendrovei, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3059-1087/2024, kuria patvirtinta bendrovės ir J. M. taikos sutartis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, Suinteresuoto asmens R. M. paso puslapių, liudijančių komandiruotes į Baltarusiją, nuorašą.
21. Bendrovė ir suinteresuotas asmuo BUAB „AVE-MATROX“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą su šių įrodymo priėmimu nesutinka, motyvuodami tuo, kad įrodymai galėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šiais įrodymais nepagrindžiamos bylai reikšmingos aplinkybės dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
22. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
23. Nagrinėjamu atveju Suinteresuoto asmens su atskiruoju skundu pateikti įrodymai egzistavo prieš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą. Dalį nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad prašomi priimti įrodymai pateikti nesavalaikiai ir pavėluotai bei neatitiko CPK 114 straipsnyje nustatytos formos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas, panaikinti galimybę importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos, buvo priimtas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir Suinteresuotas asmuo galėjo jį savalaikiai pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-3059-1087/2024, kuria patvirtinta bendrovės ir J. M. taikos sutartis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, buvo priimta iki pirmosios instancijos teismo posėdžio bei sprendimo priėmimo ir Suinteresuotas asmuo galėjo šį įrodymą pateikti bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), apeliacinės instancijos teismas nepriima šio įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis LITEKO duomenimis. Suinteresuoto asmens paso nuorašai, teismo vertinimu nelaikytini įrodymu, kuris patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, dėl kurių vertinimo pasisakė pirmosios instancijos teismas (CPK 180 straipsnis). Taigi, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Suinteresuotam asmeniui nebuvo objektyvių kliūčių pateikti prašomų dokumentų, šiais dokumentais nėra patvirtinamos ar paneigiamos bylai reikšmingos, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, todėl teismas prieina prie išvados, kad nėra sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje, priimti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl suinteresuoto asmens procesinių prašymų nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
24. Atskirajame skunde Suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo teiktus procesinio pobūdžio prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, dėl liudytojų apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei pateikia tapačius prašymus apeliacinės instancijos teismui. Bendrovė ir suinteresuotas asmuo BUAB „AVE-MATROX“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą su tokia Suinteresuoto asmens pozicija nesutinka ir ją laiko nepagrįsta.
25. Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti iš bendrovės civilinės bylos Nr. e2-506-1043/2023 ir civilinės bylos, kurioje pareiškėja reiškia reikalavimas J. M. dėl 2022 m. spalio 7 d. sandorio medžiagą į nagrinėjamą bylą. Teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-506-1043/2023, kurios medžiagą prašoma išreikalauti į nagrinėjamą bylą yra išnagrinėta, joje priimtas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas įsiteisėjęs, todėl jame padarytos teismo išvados negali būti kvestionuojamos ir vertinamos šioje byloje. Teismo vertinimu, pateikto teismo sprendimo pakanka, sprendžiant klausimą dėl UAB „Energijos Kodas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo tarpu spręsdamas dėl civilinės bylos, kurioje bendrovė reiškia reikalavimus J. M. dėl 2022 m. spalio 7 d. automobilio pirkimo–pardavimo sandorio, prijungimo, sprendė, jog minėtos civilinės bylos duomenys neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės, vertinant suinteresuoto asmens R. M. veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų kontekste.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl Suinteresuoto asmens nurodytų civilinių bylų medžiagos išreikalavimo ir prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Nurodytų civilinių bylų sprendimai neturi prejudicinės galios šioje nagrinėjamoje byloje, jie laikytini rašytiniais įrodymais, kurie buvo pirmosios instancijos teismui buvo prieinami sprendimo priėmimo metu, remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, tačiau šiais sprendimais nustatytų aplinkybių bylos šalys negali kvestionuoti šioje byloje ir šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės reikšmingos tik tiek kiek tai susiję su bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir Suinteresuoto asmens priimtais sprendimais. Išimtinė teisė spręsti, ar prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla ir ar šis įrodymas pagrindžia svarbias bylai aplinkybes, suteikta teismui. Taigi tik bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti, ar tenkinti asmens prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai (civilinių bylų medžiaga) nėra susiję su bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga kviesti į teismo posėdį ir kaip liudytojus apklausti suinteresuoto asmens R. M. nurodytus asmenis. Šią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybės, kurias, suinteresuoto asmens R. M. nuomone, gali patvirtinti liudytojai, nėra reikšmingos šiai civilinei bylai. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų kvietimo byloje netenkino.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo bei bendrovės ir suinteresuoto asmens atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateikta poziciją, kad suinteresuoto asmens nurodytų liudytojų apklausa nėra reikšminga šiai civilinei bylai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės pripažinimo tyčiniu, nesivadovavo bendrovės sandoriais su įmonėmis, kurioms atstovauja Suinteresuoto asmens nurodyti liudytojai, o VMI mokestinio patikrinimo ataskaitoje, kaip oficialiame rašytiniame įrodyme, padarytos išvados dėl šių įmonių veiklos negalėjo būti paneigtos liudytojų parodymais.
30. JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismų praktikoje su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių byloje buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas neturėjo galimybės pateikti išsamius rašytinius paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti kokius nors įrodymus, kuriais jis siekė pagrįsti byloje svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti, o apeliacinės instancijos teisme negali būti tinkamai išspręsta remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais.
Dėl taikytino teisinio reguliavimo ir ginčo esmės
32. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
33. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
34. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
35. Teisės doktrinoje pažymima, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes, įmonei tapus nemokia, nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).
36. Kaip matyti, Suinteresuoto asmens veiksmų (ne)teisėtumas skundžiamos nutarties motyvuose yra aptartas per JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai, įskaitant įmonės valdymo organo veiksmus.
37. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu neturi pagrindo, atskiri bendrovės veiklos epizodai įvertinti kaip atitinkantys JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau skundžiama nutartimi nėra motyvuotai nustatytas priežastinis ryšys tarp Suinteresuoto asmens sprendimų (veiksmų) ir kilusio bendrovės nemokumo ar bendrovės padėties esminio pablogėjimo. Teismas, pripažindamas BUAB „Energijos kodas“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais, neįvertino Suinteresuoto asmens veiksmų siekiant užtikrinti bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirųjų skundų argumentų.
Dėl BUAB „Energijos kodas“ sudarytų kuro sandorių žemiau savikainos.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Energijos kodas“ nemoki tapo 2022 m. III - IV ketvirčiais. Šios aplinkybės apeliantas neginčija.
39. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu, remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 1 ir 2 punktais, vadovavosi BUAB „Energijos kodas“ nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, kad UAB „Energijos kodas“ naftos produktai UAB „Alauša“ buvo parduodami už ženkliai mažesnę kainą negu savikaina, dėl ko bendrovė patyrė 529 000 Eur nuostolį. Todėl konstatavo, kad sudarytas sandoris buvo bendrovei nenaudingas, o už ekonomiškai naudingų sandorių sudarymą yra atsakingas bendrovės vadovas. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti VMI atliko bendrovės mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., rezultatai, įforminti 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31, kurioje nustatyta, kad naftos produktai buvo parduodami taikant tokį antkainį, kuris nepadengia veiklos sąnaudų, o didžioji dalis pardavimų buvo žemiau savikainos. Kartu nustatyta, kad UAB „Energijos kodas“ veikla buvo organizuojama nesiekiant ekonominės naudos, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, dėl ko bendrovė patyrė didžiulius veiklos nuostolius, kuriuos buvo galima prognozuoti.
40. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuostolingų sandorių sudarymo, motyvuodamas tuo, kad nežymus 2022 m. bendrovės vykdytos veiklos nuostolingumas negali būti vertinamas kaip Suinteresuoto asmens sąmoningai blogas įmonės valdymas, kuriuo tyčia siekta priversti bendrovę prie nemokumo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neginčija VMI 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31 nustatytų aplinkybių, dėl sudarytų nuostolingų ir įmonei nenaudingų sandorių bei naftos produktų pardavimo pagal sandorius žemiau savikainos, taikant antkainį, kuris nepadengia bendrovės veiklos sąnaudų.
42. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu sudarant bendrovei ekonomiškai nenaudingus įvertino nemokumo administratorės pareiškime nurodytas aplinkybes ir sandorius, kurie turėjo esminės reikšmės bendrovės nemokumui ar esminiam turtinės padėties pablogėjimui, kartu atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-5061043/2023 ir jame nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šioje byloje Suinteresuotas asmuo buvo apklaustas kaip liudytojas ir jo parodymus teismas įvertino kritiškai, nes apklausos teisme metu nurodė, jog sutartinio kontrahento UAB „Alauša“ neprisimenantis, derybose nedalyvavęs apie sutarties vykdymą nieko nežinantis. Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad „atsakovė (šioje byloje – bendrovė, pareiškėja) 2023 m. sausio 9 d. pateiktame procesinio dokumento (DOK-615) 10 punkte nurodė, jog aplinkybę, kad degalų kaina, kuria buvo parduota Alaušai, buvo mažesnė nei pačių degalų savikaina, patvirtinantys įrodymai (sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai) bus pateikti per 3 ateinančias darbo dienas nuo šio procesinio dokumento dienos ir, kad vėlesnį šių įrodymų pateikimą lemia didelis sąskaitų-faktūrų ir kitų dokumentų skaičius. Tačiau nurodyti įrodymai į bylą pateikti nebuvo.“ Bankroto byla UAB „Energijos kodas“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. gegužės 25 d. UAB „Energijos kodas“, vadovaujama suinteresuoto asmens R. M., per visą laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo turėjo galimybę pateikti į bylą 2023 m. sausio 9 d. procesiniame dokumente nurodytus papildomus įrodymus, tačiau jų nepateikė.
43. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo nepateikė, tuo pačių neginčijo, nepaneigė nemokumo administratorės pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių dėl bendrovės sudarytų sandorių parduodant produktus žemiau savikainos, dėl ko bendrovė patyrė 529 000 Eur nuostolį. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Energijos kodas“ naftos produktai UAB „Alauša“ buvo parduodami už ženkliai mažesnę kainą negu savikaina, dėl ko bendrovė patyrė 529 000 Eur nuostolį ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad sudarytas sandoris buvo bendrovei nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, o tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus požymius bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
Dėl bendrovės atliktų transporto priemonių perleidimo sandorių
44. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais dėl bendrovei nuostolingų ir nenaudingų sandorių rėmėsi nemokumo administratorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su bendrovei priklausančio turto (transporto priemonės) perleidimo J. M., žemesne nei rinkos kaina, kai sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo mokestinių prievolių įsiskolinimą VMI bei bendrovei priklausančių trijų transporto priemonių išnuomavimo suinteresuotam asmeniui mažesne nei rinkos kaina.
45. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bendrovei priklausiusios transporto priemonės pardavimo J. M. mažesne nei rinkos kaina, suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad šis sandoris nenulėmė esminio bendrovės padėties pablogėjimo, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti dėl suinteresuoto asmens tyčios, nukreiptos į bendrovės bankrotą. Kartu suinteresuotas asmuo nurodo, kad nors pirmosios instancijos teisme nemokumo administratorė įrodinėjo, jog perleidžiamos transporto priemonės rinkos vertė 20 000 Eur, tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 19d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3059-1087/2024, kuria patvirtinta taikos sutartis, nemokumo administratorius sutiko užbaigti civilinę bylą dėl transporto priemonės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu mainais į 3 596,20 Eur mokėjimą bendrovei.
46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog šiuo sandoriu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo ar bendrovės padėties esminio pabloginimo. Patvirtinus taikos sutartį ir nemokumo administratorei sutikus su nurodyta kompensacija buvo paneigta pirmosios instancijos teisme įrodinėjama aplinkybė dėl perleistos transporto priemonės rinkos vertės. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo sandoriu, atsižvelgiant į bendrovės vykdytą veiklą ir generuotas pajamas, buvo esmingai pabloginta bendrovės turtinė padėtis, pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus, o tai nesudaro pagrindo ir sąlygų bendrovės bankroto pripažinti tyčiniu.
47. Spręsdamas dėl bendrovei priklausančių transporto priemonių išnuomavimo suinteresuotam asmeniui žemesne nei rinkos kaina, kai bendrovė dengė šių transporto priemonių sąnaudas, sutinka, kad toks sandoris bendrovei nuostolingas, tačiau nesutinka, jog šiuo sandoriu buvo esmingai bloginama bendrovės turtinė padėtis. Pažymėtina, kad sandoris sudarytas 2023 m. sausio 2 d., kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo teisme gautas 2023 m. sausio 30 d., bankroto byla bendrovei iškelta 2023 m. balandžio 13 d., kai mokėjimo prievolė suinteresuotam asmeniui nebuvo atsiradusi, nemokumo administratorė nesikreipė į teismą dėl šio sandorio nuginčijimo ar žalos atlyginimo bendrovei. Atitinkamai šio sandorio sudarymas ir savalaikis transporto priemonių neperdavimas nemokumo administratorei negali būti pagrindu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
48. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės transporto priemonių perleidimo sandoriai esmingai nepablogino bendrovės turtinės padėties, todėl nėra pagrindo dėl šių sandorių sudarymo bendrovės bankroto pripažinti tyčiniu.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio
49. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribojimas arba panaikinimas, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
50. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktu pripažino, nes nemokumo administratorė nustatė, kad bendrovei esant faktiškai nemokiai ir neturint lėšų atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, esant apribotoms bendrovės piniginėms lėšoms bankų sąskaitose, bendrovė, atstovaujama Suinteresuoto asmens, pateikė prašymus bendrovės debitoriams dėl piniginių lėšų pervedimo ar įskaitymo bendrovės kreditoriams, tokiu būdu pažeidė Sodros ir VMI, kaip kreditorių interesus bei CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas.
51. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad jis netrukdė bendrovei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams Sodrai ir VMI, o mokėjimai atlikti už einamuosius atsiskaitymus.
52. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
53. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus dėl tinkamo kreditorių interesų ir atsiskaitymo eiliškumo nuostatų užtikrinimo. Suinteresuotas asmuo nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytos sąžiningu siekiu vertingų tikslų.
54. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4-667/2023 pripažino suinteresuotą asmenį R. M. kaltu, padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 400 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „Energijos kodas“ vadovu, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė su kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
55. Taigi, administracinio nusižengimo byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutarimu) pripažinta, kad atsiskaitymas su kreditoriais vykdytas pažeidžiant mokėjimo eiliškumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.
56. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Suinteresuotas asmuo atsiskaitymus vykdė pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokėjimo eiliškumo tvarką ir taip apribodamas kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, nukreipiant išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą.
Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo
57. Remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu, juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
58. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalis).
59. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
60. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
61. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą remdamasis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu pripažino tyčiniu, motyvuodamas tuo, kad bendrovės 2023 m. vasario 20 d. balanse nurodyto turto vertė apima ir neegzistuojančias 2023 m. vasario 20 d. 6 285 104,13 Eur dydžio debitorines skolas, o tai leidžia konstatuoti, jog juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai su neteisingais (klaidingais) duomenimis. Tokiu būdu ne tik, kad buvo iškreipta bendrovės finansinė padėtis, klaidinami bendrovės kreditoriai, tokiais dokumentais buvo maskuojama faktiškai nemokios bendrovės padėtis. Be to netinkamą atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtina VMI 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31 pateikti duomenys.
62. Atskirajame skunde Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė vertinti kaip pagrįstus skolininkų raštus, kuriuose neigiama skolos aplinkybė. Be to Suinteresuotas asmuo keliavo į Baltarusiją ir derino sąlygas dėl elektros energijos pardavimo iš Baltarusijos į Suomiją ir Latviją. Už šiuos sandorius bendrovei būtų pritaikyta avansiniuose mokėjimuose parodyta SPA Belenergo skola ir ji būtų buvusi realizuota.
63. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, dėl aplaidaus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pripažįstą pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Bendrovės debitorių sąraše nurodžius skolininkus, kurių skola bendrovei faktiškai neegzistuoja arba į apskaitą įtraukus skolininkus ir tariamus bendrovės reikalavimus jiems, kurie faktiškai nerealizuotini, t. y. šių debitorinių skolų atgavimas galimas tik esant ribotoms galimybėms ateityje, bendrovės turto vertė buvo nepagrįstai padidinta bei neatitiko faktinės (realios) bendrovės finansinės padėties, galimybių vykdyti įsipareigojimus. Pripažinus, kad bendrovės turto vertė, įtraukus į ją debitorines skolas, kurios faktiškai neegzistavo arba buvo nerealizuotinos, buvo padidinta ir vertinant su bendrovės įsipareigojimais (8 336 344 Eur) konstatuotina, kad bendrovės įsipareigojimai kelis kartus viršijo realią bendrovės turto vertę, bendrovė buvo nemoki. Pateikiant bendrovės finansines ataskaitas su neteisingais duomenimis apie bendrovės turimą turtą juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo klaidinami esami ir potencialūs bendrovės kreditoriai bei slepiamas blogas bendrovės valdymas ir faktinis bendrovės nemokumas.
64. Atskirajame skunde Suinteresuotas asmuo nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl bendrovės debitorinių skolų faktinio nebuvimo ir neginčijo VMI 2023 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo ataskaitoje Nr. KD5-31 pateiktų duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jo vykimu į Baltarusiją nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl neteisingo debitorinių skolų atvaizdavimo bendrovės finansinėje atskaitomybėje ir neteisingo (aplaidaus) buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas LAUB ,,Energijos kodas“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
65. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais, dėl bendrovei priklausiusių transporto priemonių išnuomavimo suinteresuotam asmeniui ir transporto priemonės pardavimo J. M., tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu dėl kitų nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų pagrindais. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/ 2021).
66. Apibendrinant, konstatuotina, kad LUAB „Energijos kodas“ nemokumas ir bendrovės finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y.: buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai; bendrovės turtas (kuras) buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, nes bendrovės atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai.
Dėl bylos procesinės baigties
67. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
68. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytus požymius, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dėl bendrovei priklausiusių transporto priemonių perleidimo (pardavimo ir nuomos), netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl nepagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus požymius. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, išdėstyti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties 56, 57 punktuose, šalintini iš motyvuojamosios dalies, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas iš esmės atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Bylos šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo priteisti atitinkamų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties motyvuojamosios dalies 56, 57 punktuose išdėstytus motyvus.
Teisėjas Vigintas Višinskis